Informacijos mokslai
Not a member yet
650 research outputs found
Sort by
Elektroninėje komercijoje vykdomos komunikacijos pritaikymas tikslinės rinkos kultūriniams ypatumams
Get PDFVis platesnis globalaus tinklo – interneto – naudojimas leido tikėtis, kad bus sukurtas naujas standartizuotas komunikacijos būdas nepaisant kultūros, socialinių ir asmeninių skirtumų. Tačiau empiriniai tyrimai ir elektroninę komerciją vykdančių įmonių praktika parodė, kad populiarėjant elektroninei komunikacijai klientai teigiamai reaguoja į nestandartizuotus rinkodaros veiksmus, kurie yra pritaikyti jų kultūriniams ypatumams. Straipsnyje pripažįstama, kad siekiant atitikti klientų lūkesčius būtina pažinti esminius rinkodaros veiksmų suvokimo skirtumus įvairiose kultūrose, parodoma, kokius būdus verslo veikėjai, norintys plėsti verslą elektroninėje erdvėje globaliu mastu, galėtų pasitelkti, kad suderintų elektroninių sistemų teikiamas automatizavimo galimybes ir individualaus bendravimo su kiekvienu klientu pranašumus. Be to, pasiūlytas elektroninės parduotuvės, kaip verslo komunikacijos instrumento, pritaikymo tikslinei kultūrai metodas, grindžiamas kultūros dimensijomis ir interneto svetainių analizės modeliu VPTCS ir numatantis integruoti kultūros veiksnius į elektroninės parduotuvės plėtros projektą.Reikšminiai žodžiai: elektroninė komercija, lokalizavimas, kultūra, personalizavimas.Adaptation of Communication in Electronic Commerce to the Cultural Particularities of the Target MarketNatalija Guseva
SummaryThe wider usage of the global Internet network has generated an illusion that the new standardized means of communication can be created, which could ignore the cultural, social or personal differences of customers. However, empirical findings and e-commerce experience show that clients are more positive about the marketing actions tailored to their cultural and personal peculiarities. It is essential to be aware of the differences in the perception of marketing by various cultures. This paper shows the methods to be invoked by business actors with the aim to expand commercial activities on the electronic market, taking into consideration the cultural differences of potential clients and using the possibilities provided by automated client-relation systems. Finally, the method integrating the cultural dimensions into an e-shop creation and developing project is proposed
Online strategies of public broadcasting services in the tension between sustainable public services and state aid control
Get PDFThe aim of this study was to analyze the conflicting situation faced by the public broadcasting service (PBS) companies in Germany. However, the paper points to a possible conflicting situation which fails to illustrate the situation that is unique to Germany. Rather, the situation in the online strategies of the public broadcaster is very similar in all European Union member states. The article stresses that the public management of public service broadcasters will have to prove that the online strategies contribute to creating the public value and that they are in compliance with the competition policy and state aid control of the European Union.Key words: digital and Internet economics, media economics, public service broadcasting, European state aid control, public management.Visuomeninio transliavimo paslaugų internetinės strategijos esant įtampai tarp ilgalaikių viešųjų paslaugų ir valstybės pagalbos kontrolėsHardy Gundlach, Ulrich Hofmann
SantraukaStraipsnio autoriai teigia, kad viešas visuomeninio transliavimo paslaugų valdymas atsidūrė prieštaringoje padėtyje. Toks scenarijus tinka viešųjų paslaugų įmonėms ne tik Vokietijoje, bet ir visose Europos Sąjungos šalyse narėse. Kai kurios visuomeninio transliavimo paslaugos iš tiesų skatina internetinės žiniasklaidos naujoves. Tačiau autoriai taip pat pabrėžia, kad visuomeninių transliuotojų vadovybė negali valdyti įmonės taip, lyg ji būtų privati, nes viešųjų paslaugų transliuotojai yra viešosios įstaigos, įsipareigojusios vykdyti konkrečią viešųjų paslaugų funkciją, finansuojamą valstybės lėšomis. Taigi, vadovybė turės pagrįsti, kad internetinės strategijos prisideda prie viešosios vertės kūrimo ir neprieštarauja Europos Sąjungos konkurencijos politikai ir valstybės pagalbos kontrolei. Šiuo metu aktualus TV vaizdo peržiūros internete klausimas. Privatūs transliuotojai skundžiasi, kad visuomeninių transliuotojų transliuotų TV programų peržiūros paslaugos sutrukdys jiems plėtoti mokamų užsakomųjų vaizdo perdavimo paslaugų verslo modelį. Todėl Vokietijos žiniasklaidos politikoje įvestas nustatytas prieinamumo laikotarpis, atsižvelgiant į pasiūlymą ir jo turinį. Ši konkreti nuostata tapo politikos sutvirtinimo elementu.Vis dėlto vadovybė privalo apsvarstyti, kaip visuomeninio transliavimo paslaugos galėtų išlikti tinkamos ateityje. Tai reiškia, kad paslaugos turėtų išlikti patrauklios jaunajai auditorijai. Taigi, svarbiausia yra patrauklios internetinės paslaugos ir ypač užsakomosios vaizdo perdavimo paslaugos.Europos valstybės pagalbos kontrolė yra trečiasis veiksnys, į kurį reikėtų atsižvelgti kuriant sėkmingą strategiją. Todėl naujai internetinei paslaugai įvesti reikia atlikti rinkos poveikio vertinimą. Bet pirmiausia išankstinio vertinimo procedūra turi išaiškinti, kokią viešąją vertę kuria naujoji visuomeninio transliavimo paslauga. Klausimas apie viešąją vertę gali būti atsakytas tik atlikus rinkos poveikio vertinimą. Rinkos tyrimas turėtų atsakyti į klausimą, kokį neigiamą poveikį rinkai turės (jei apskritai turės) naujoji visuomeninio transliavimo internete paslauga. Taikant specialų empirinį hipotetinio monopolisto testą kartu su jungtine (angl. conjoint) analize, galima apskaičiuoti vartotojų emigracijos ar imigracijos mastą dėl produkto požymio (pvz., kainos, kokybės ar kliento paslaugos) lygio pakitimo. Kalbant apie viešųjų paslaugų informacijos portalo atvejį, apskaičiuojamas vartotojų, kurie nesinaudoja internetine paslauga dėl pablogėjusios turinio kokybės, skaičiaus pokytis. Vis dėlto svarbiausia yra viešosios internetinės paslaugos ir jos kokybinio indėlio į redagavimo paslaugų konkurenciją ir visuomenės nuomonės formavimą viešoji vertė. Taigi, privaloma rasti kompromisinį sprendimą
Naujosios žiniasklaidos vaidmuo sudarant darbotvarkę Baltarusijoje
No full textThe role of the new media in agenda setting in BelarusVictor Martinovich
SummaryThe author starts with defining the nature of the political regime that acts in Belarus, providing a list of the key features that are important for media behaviour. The list is extracted from the relevant comparative researches focused on Belarus. After describing the regime as a set of rules for the media, the text then proceeds to the specific morphology of the Belarussian new media that do not comply with the basic characteristics proposed by media researchers and thus can be recognized as old media restructured to meet the ethics and principles of the Internet. Then the author deals with the agenda setting process in Belarus and proposes his own interpretation of the classical logistics of this process in specific Belarussian circumstances where the list of power-bearing actors is dramatically reduced. The paper is finalized with showing the new possibilities that the media as an actor of public policy have obtained in the agenda setting after appearance of Web 2.0 when sites the have been re-structured on the basis of the user-generated content which helps to retrieve the media’s autonomy and possibilities to influence the agenda setting.Key words: public policy theory, new media, agenda-setting process, political regime
Revealing Willingness of Consumers to the Information Economy
Get PDFThe current economic conditions, together with the highly developed information and communication technologies, provide business entities with a variety of opportunities to work with consumers. The article relates the experience in revealing the level of readiness of educational services consumers – students – to a meaningful and productive interaction with a higher education institution in an information economy. The author proposes a way of estimating such willingness and the aspiration to an independent search and analysis of information, basing on the results of the consumers’ questioning. Visualization of data, splitting the respondents into groups were applied in the study, as well as tools of the geometric mean and the Mann–Whitney U non-parametric statistical hypothesis test were used.Keywords: willingness to consume, information economy, management, competitive advantages.Vartotojų pasirengimo informacinei ekonomikai atskleidimasVolha KandratsenkaSantraukaŠiuolaikinės ekonomikos sąlygos kartu su aukštu komunikacijos ir informacijos technologijų lygiu suteikia verslo subjektams įvairių darbo su vartotojais galimybių. Straipsnyje apibrėžtas švietimo paslaugų vartotojų – studentų – pasirengimo lygis prasmingai ir efektyviai sąveikauti su aukščiausią išsilavinimą teikiančia institucija informacinės ekonomikos sąlygomis. Autorė pateikia tokio pasirengimo vertinimo būdą, taip pat identifikuoja siekį savarankiškai ieškoti ir analizuoti informaciją, atsižvelgiant į poreikių anketavimo rezultatus. Tyrimui buvo taikoma duomenų vizualizacija, respondentų grupavimas, panaudotas geometrinio vidurkio instrumentas ir neparametrinis statistinis Mann–Whitney U kriterijus
Studentų informacinę elgseną motyvuojantys veiksniai
Get PDFŽinių visuomenės keliami iššūkiai – nuolatinis žinių gilinimas, gebėjimas jas pritaikyti konkrečioje situacijoje, kelia naujus reikalavimus mokymo(si) procesui, kurio metu besimokantis asmuo (studentas) turi ne tik pasyviu būdu gauti informaciją, bet ir lavinti gebėjimus spręsti realias problemas individualiai ieškant informacijos. Savarankiškos studijos įvairiuose šaltiniuose ieškant atsakymų į probleminius klausimus suteikia mokymosi procesui prasmingumo ir naudingumo. Orientacija į savarankišką mokymąsi pagrįsta aktyvia informacijos ieška, kokybiškos informacijos apdorojimu bei gebėjimu ją pritaikyti sprendžiant užduotį. Neabejotina, kad informacinė elgsena tampa mokymosi proceso dalimi, kai identifikuojamos turimos žinios ir rasta informacija užpildomos žinių spragos.Siekiant aktyvinti studentų informacinę elgseną, kuri padeda gilinti dalykines žinias, aktyviai ieškant, apdorojant ir interpretuojant informaciją, ir tas žinias integruoti į jau esamą žinojimą, svarbu identifikuoti esminius informacinę elgseną motyvuojančius elementus.Šio mokslinio straipsnio tikslas – mokslinės literatūros analizės metodu nustatyti veiksnius, darančius įtaką studentų informacinei elgsenai. Straipsnyje kompleksiškai derinami aprašomieji ir analitiniai sociologinių tyrimų metodai. Teoriniai nagrinėjamos problemos aspektai deklaruoti naudojant kritinio mąstymo principus, mokslinės argumentacijos metodus.Pagrindiniai žodžiai: informacinė elgsena, informacinės elgsenos modeliai, studentų informacinė elgsena, informacinės elgsenos motyvavimas, bendradarbiaujanti informacinė elgsena.The motivating factors of student information behaviorErika JaniūnienėSummaryThe ability to apply knowledge in a particular situation raises new requirements for the learning process. Problem-based learning promotes students to independently seek information. The information behavior becomes part of the learning process, during which the identification of existing knowledge and retrieval of information help students to complete the knowledge gaps. In order to activate students’ information behavior, it is important to identify the essential elements that motivate information behavior.The article presents results of a theoretical analysis of the basic factors influencing information behavior. This analysis has shown that there are three groups of motivating dimensions: cognitive (information literacy and initial knowledge), situational (work task), and emotional (individual motivation)
Semiotic Insights into Aristotle’s Theory of Being: Definition and Model of Sign
Get PDFThis paper is aimed to develop a model of the sign as homomorphism (i.e. similarity of form) as the initial part of a strict and fundamental theory of sign. Many various signs—photographs, pictures, sculptures, diagrams, surface maps, etc.—might be viewed in terms of homomorphism. The proposed model of sign as a homomorphism is derived using Aristotle’s theory of being. Two principles of Aristotle’s theory—form and matter—are used as elementary ideas in the model of sign. The main peculiarity of the undertaken approach to semiotics is treating a sign and a signified object as derivative ideas; they are constructed as compounds of form and matter. To achieve more strictness, the model of sign is treated in terms of the system of Cartesian coordinates modified for the articulation of being. Intentionality is viewed as the key idea in the model of sign. The approach to the definition of sign presented in this paper can be viewed as an ontological alternative to Peirce’s one.Keywords: sign as homomorphism, Aristotle, hylomorphism, Cartesian coordinate system, ontology.Aristotelio esaties teorijos semiotinės įžvalgosAlgirdas BudrevičiusSantraukaPagrindinis šio straipsnio tyrimo dalykas yra ženklas kaip žymimojo objekto homomorfizmas – tai yra ženklas kaip formos panašumas. Pagrindinis tikslas – sukurti ženklo kaip homomorfizmo modelį, kuris būtų griežtos, pamatinės ženklo teorijos pradinė dalis. Daug įvairių ženklų gali būti nagrinėjami kaip homomorfizmai: fotografijos, paveikslai, skulptūros, diagramos, žemėlapiai ir kt. Pasiūlytas homomorfinio ženklo modelis išvestas naudojant Aristotelio esaties teoriją. Kaip elementariosios sąvokos jame naudojami du Aristotelio esaties teorijos principai – forma ir materija (medžiaga). Dėstomo požiūrio ypatumas semiotikos atžvilgiu yra tas, kad ženklas ir žymimasis objektas traktuojami kaip išvestinės sąvokos; jos konstruojamos kaip formos ir materijos junginiai. Siekiant, kad modelis būtų griežtesnis, jam sudaryti naudojama Dekarto koordinačių sistema, pritaikyta esaties artikuliavimui. Homomorfinio ženklo apibrėžimo kertine laikoma intencionalumo sąvoka. Straipsnyje pateiktas požiūris į ženklo apibrėžimą gali būti laikomas ontologine alternatyva Peirce’o požiūriui
Verslo valdymo sistemų funkcionalumo panaudojimo vertinimas
Get PDFVerslo valdymo sistemų (VVS), automatizuojančių įmonių verslo procesus, įsigijimui ir jų priežiūrai šiuolaikinės įmonės skiria didžiules lėšas, kurios sudaro nemažą viso jų IT biudžeto dalį. Deja, kaip rodo praktiniai tyrimai, šios lėšos ne visada naudojamos efektyviai, nes išnaudojama tik nedidelė įdiegtų VVS funkcinių galimybių dalis. Laikui bėgant turimų sistemų naudojamų funkcijų kiekis kartais net mažėja. Todėl ypač svarbu periodiškai vertinti šių sistemų panaudojimo efektyvumą. Tam reikalingos VVS funkcinių galimybių panaudojimo vertinimo priemonės. Straipsnio autoriai, sukaupę kelerių metų „The Accounting Library“ (TAL) sprendimų paramos sistemos naudojimo VVS atrankos projektuose patirtį, siūlo praplėsti šios sistemos galimybes pritaikant ją VVS standartinio funkcionalumo naudojimui vertinti.Pagrindiniai žodžiai: verslo valdymo sistemos, VVS, VVS funkcinių galimybių naudojimas, programų erozija, sprendimų paramos sistemos, The Accounting Library SPS.Evaluation of Enterprice Planning Systems\u27 Functionality Usage Česlovas Ratkevičius, Donatas RatkevičiusSummaryModern companies spend huge amounts of money on the acquisition and maintenance of the Enterprise Resource Planning (ERERP) systems which automate their business processes. This expenditure composes a significant part of their whole IT budget. Unfortunately, according to practical researches, these investments are not always used efficiently, because companies use only a small part of the implemented ER P systems’ functionality. Moreover, usually through time they use less and less systems’ functions. Therefore, it is very important to periodically evaluate the ER P systems’ usage efficiency. It is necessary to have tools for such evaluation. The authors of the article have accumulated a several years’ experience in using “The Accounting Library” (TAL) decision support system in ERERP software selection projects. They suggest to expand this system by adapting it for performing evaluations of ERERP functionality usage. The described methods could be used also for developing specialized IT audit tools
The Knowledge Management Process for Implementing Quality Improvement Programs
Get PDFThe importance of quality to any and all organizations is well known, and it is necessary to teach employees quality discipline. However, the analysis of literature indicates that many of quality improvement programs are ineffective. This article discusses knowledge management processes for the organizational learning mechanisms that can help to plan and implement quality management programs more successfully. The processes are implemented in sequence for the development of knowledge management in an organization in which user needs and expectations are recognized as an input. The processes are controlled by knowledge management strategy planning, knowledge process, customer and knowledge supplier relationships. The mechanisms are led by a knowledge management leader, knowledge management personnel, and knowledge management system infrastructure. The input is transformed into knowledge management results in terms of users’ needs and expectations of knowledge management outcomes, knowledge management strategy and planning outcomes, knowledge management delivery outcomes. By using the knowledge management process organizations can increase the effectiveness of quality management training.Keywords: quality management, knowledge management, ISO 9000 standards, quality programsŽinių vadybos procesas kokybės gerinimo programoms įgyvendinti Adolfas Kaziliūnas
Santrauka
Daugelis organizacijų, siekdamos konkurencinio pranašumo, įtraukia kokybės gerinimą į savo strateginius tikslus, tačiau literatūros analizė rodo, kad dažnai kokybės gerinimo programos nepasiekia numatytų savo tikslų. Tai dažniausiai atsitinka dėl netikslaus kokybės programų pritaikymo organizacijos reikmėms ir netinkamai vykdomo mokymosi proceso. Šio tyrimo tikslas – rasti būdų efektyviau įgyvendinti kokybės gerinimo programas. Tyrimai parodė, kad pasitelkdamos žinių vadybos patirtį organizacijos gali padidinti kokybės gerinimo programų efektyvumą. Žinių vadybos procesai padeda organizacijai geriau analizuoti, parengti ir įsisavinti aktualią organizacijos darbuotojams informaciją. Straipsnyje pateikiamas literatūros analizės pagrindu parengtas septynių fazių žinių vadybos procesas. Procese nuosekliai išdėstytos veiklos, kurias reikia atlikti rengiant ir įgyvendinant kokybės gerinimo programą. Prieš rengiant šią programą būtina išana lizuoti organizacijos darbuotojų mokymosi poreikius ir pagal tai suformuluoti mokymų strategiją. Organizacijos vadovai turėtų asmeniškai dalyvauti planuojant programą ir pageidautina – mokant darbuotojus. Kokybės gerinimo programos tikslai ir jų pasiekimo planai turi būti aiškiai apibrėžti. Į planavimo procesą būtina įtraukti vidurinės grandies vadybininkus, nes jie geriausiai pastebi darbuotojų žinių trūkumus. Būtina rimtai vertinti dalies darbuotojų skeptišką požiūrį į mokymų programą ir reaguoti į jų pastabas. Labai svarbu mokymosi rezultatų matavimas ir analizė bei nuolatinis grįžtamojo ryšio su programos dalyviais palaikymas. Rezultatų matavimas ir analizė turi būti atliekama po kiekvienos esminės proceso fazės: vartotojų poreikių nustatymo, mokymosi strategijos suformulavimo ir planavimo, mokymo planų įgyvendinimo. Reikšminiai žodžiai: kokybės vadyba, žinių vadyba, kokybės programos, ISO 9000 standartai
Studentų personalinių žinių valdymas naudojant saityno 2.0 technologijas
Get PDFŠiuolaikinis požiūris į personalių žinių valdymą apima tiek individui svarbių žinių organizavimo, informacijos prasmės suvokimo, naujų idėjų kūrimo procesus, tiek socialinių tinklų kūrimo ir palaikymo, bendradarbiavimo, dalijimosi ir sąveikos veiklas. Personalinis žinių valdymas svarbus kiekvieno individo gyvenime, nes akcentuoja gebėjimą mokytis, efektyviai dirbti ir dalyvauti socialinėje veikloje. Svarbus personalinių žinių valdymo aspektas – leisti individams geriau valdyti savo asmeninių žinių procesus, sąveiką, bendradarbiavimą ir žinių mainus. Saityno 2.0 (angl. web 2.0) technologijos suteikia įrankius ir naujas galimybes personalinėms žinioms valdyti. Interaktyvūs įrankiai leidžia individams kurti, sisteminti, tvarkyti ir dalytis žiniomis, suteikia platesnes galimybes ir efektyvesnes socializacijos, bendravimo, bendradarbiavimo priemones. Personalinių žinių valdymas svarbus ne tik individo ir organizacijos žinių valdymo procesams tobulinti, bet ir siekiant sukurti studijoms universitete palankią aplinką. Straipsnyje aptariamas tyrimas, atskleidžiantis studentų naudojimosi saityno 2.0 technologijomis ypatumus.Pagrindiniai žodžiai: žinių valdymas, personalinių žinių valdymas, saitynas 2.0, komunikacija, bendravimas, bendradarbiavimas, mokymasis, studentai, universitetas. Students’ personal knowledge management using web 2.0 technologiesGintarė Tautkevičienė
SummaryModern approach to personal knowledge management involves a range of competences that individual use to acquire knowledge, make sense of information, negotiate meaning, create new ideas, organize their knowledge processes as well as share, extend personal networks, collaborate among the knowledge. Personal knowledge management is important for everybody because it focuses on the individual ability to learn, work efficiently and socialise. An important aspect of personal knowledge management is to allow the individual better manage their personal knowledge processes, interaction, collaboration and knowledge sharing with others. Web 2.0 technologies provides the tools and new opportunities for individual to create, organize, manage and share knowledge, as well as provides opportunities and means for a wider and more effective socialisation, communication, collaboration. Web 2.0 technologies provide tools for students that allow more efficient personal knowledge management processes as well as enable spaces to extend their personal learning environments.
 
Auditorijos sampratos paradigmų kaita
Get PDFEvoliucionuojant medijoms požiūriai į auditorijas nuolat kito. Auditorijos kaip kolektyvinės medijų pranešimų gavėjos savo esme yra itin dinamiškos ir kintančios struktūros. Kiekviena naujai atsirandanti medija darė įtaką auditorijų kaitos procesams ir skatino mokslininkus iš naujo įvertinti auditorijas formuojančius veiksnius bei persvarstyti jų sampratos aktualumą.Straipsnyje nagrinėjama, kaip kito auditorijų samprata per visą studijų laikotarpį, ir klausiama, kokios auditorijos koncepcijos gyvuoja šiandien, kai iškyla medijų auditorijos, veikiančios daugiakanalėje daugialypės terpės erdvėje.Reikšminiai žodžiai: publikos, minia, masės, auditorijos, masinė auditorija, naujosios medijos, konvergencija, medijų naudotojai, medijų auditorijos.Shifts of the audience’s paradigmsDaiva SiudikienėSummaryThis paper reveals the main theoretical approaches which influence the construction and shifts of the audience’s paradigms. The audience studies developed eventually under the influence of contradictory theoretical perspectives. It was stated that the significant processes had started long before the academic discipline formation, but intellectual discussions on the reflections of the massification processes were significant for developing the theoretical background for further audience studies. Contemplations on such concepts as public, crowd, mass, mass society, mass audience are closely related to the traditions of political theory, social philosophy and cultural history of the late 19th and the 20th centuries. Development of the communication sciences measures more than one hundred years, but the audience as an equivalent participator of the communication process had been recognized only at the end of the 20th century. For a long time, the audiences had been approached as unqualified and unable to evaluate the media production properly. Therefore, the conception of audience as the market dominated throught a couple of decades and formed the research traditions of the audience as a quantitatively measured object. The extent remains the most significant indicator in this research area, but the audience studies have generated much more concepts. Side by side with the citizens audience, there emerged the notions of the interpretive communities and lifestyle audiences. The recognition of the fact that the audience members differ in their socio-cultural and national characteristics, knowledge, experience in the use of media and other aspects, clarification of this notion remain a complicated matter. The most important facet should be the point that the individuals realize their role differently as an audience, but all together they are in the process of creating the cognitive schemes and the collective ideals as a certain united community. The rise of the new media has generated unprecedented processes in the post-modern societies and new notions applied for media users. It was stated that, despite the media explosion and the audience fragmentation, this term remains relevant. The new media environment is recasting the notion of audience for covering a wide range and multifaceted activities of media users. Therefore, the new roles of media users are under consideration. According to the author of this paper, as the most meaningful concepts should be recognized those that indicate the creative potential of the audience