Informacijos mokslai
Not a member yet
650 research outputs found
Sort by
Informacijos hierarchija vėlyvuoju sovietmečiu: bibliotekų atvejis
Get PDFStraipsnyje siūlomas būdas, kaip viešosios erdvės sampratą pritaikyti sovietinės Lietuvos laikotarpiui ir kaip jos funkcionavimą rekonstruoti per vieną iš dėmenų – bibliotekas. Teigiama, kad nors viešoji komunikacija neatitiko laisvo žodžio, atvirumo ir polilogiškumo kriterijų, tačiau analizei galima pasitelkti viešąją erdvę ne normatyvine prasme, o tik kaip komunikacinę struktūrą, taip pat įvertinti ją per „pasaulio atvėrimo“ koncepciją. Šiai komunikacinei struktūrai priklaususių bibliotekų veikla analizuojama trimis lygmenimis – politiniu, ideologiniu ir administraciniu, kurie leidžia į bibliotekas pažiūrėti kaip į tam tikras informacines piramides, kuriose informacija (spaudiniai) pateikiama pagal hierarchijos principus. Kiekvienu iš šių lygmenų atsiveria skirtingi informacinės hierarchijos aspektai: politiniu lygmeniu reikia kalbėti apie atkirtimą nuo konteksto ir tradicijos; administraciniu lygmeniu išryškėja infrastruktūrinės reformos reikšmė; ideologiniu lygmeniu iškyla dirbtinis prioritetų sudarymas pagal ideologinius principus.Pagrindiniai žodžiai: viešoji erdvė, komunikacinė struktūra, biblioteka, sovietų Lietuva, vėlyvasis sovietmetis, ideologija. The Hierarchy of Information in the Late Soviet Period: the Case of LibraryTomas Vaiseta
SummaryThe article deals with the situation of libraries in the late soviet period (1964–1988) as an element of soviet public sphere. The soviet public sphere is interpreted not in a normative sense (as a contribution to a normative political theory of democracy), but only as a structure of communication, and it is compared with the concept of the public sphere as a place of “world-disclosing”, proposed by Craig Calhoun. It is suggested that a typical metaphor of pyramid is valid to understand the hierarchy of information in libraries, but it is necessary to analyse this pyramid on three levels – political, administrative, and ideological. Each of these levels shows that we should approach the soviet libraries not as a place of “world-disclosing”, but as a place of “world-closing”., sans-serif;"> 
Dalyvavimas internete: politiškai aktyvus jaunimas ir jo komunikacija socialinėse medijose
No full textInformacijos ir komunikacijos technologijų plėtra yra viena pagrindinių charakteristikų, apibūdinančių socialinius, kultūrinius, ekonominius XXI a. demokratijos procesus. Fundamentalūs kaitos procesai veikia ir politikos komunikacijos sritį – neišvengiama pokyčių, įsitraukia nauji veikėjai, naudojami nauji įrankiai, kinta komunikacijos įpročiai. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti literatūrą, kurioje nagrinėjami iššūkiai bei galimybės, siejamos su piliečių įsitraukimo bei politinio dalyvavimo praktikomis socialiniais tinklais ir ryšiais grindžiamoje virtualiojoje erdvėje. Straipsnyje taip pat pristatomas bandomasis tyrimas, analizuojantis politiškai aktyvių jaunų žmonių demokratinio įsitraukimo praktikas socialinėse medijose. Keliami klausimai aktualūs ir ateities tyrimams bei diskusijoms: ar socialinės medijos galėtų tapti patraukliu kanalu, prisidedančiu aktyvinant jaunų auditorijų politinio bei pilietinio dalyvavimo praktikas?Assessing participation online: Youth and Their Involvement in Social MediaLina Auškalnienė
SummaryThe role of political participation and civic engagement as the backbones of modern deliberative democracy is challenged by new opportunities for involvement online. Fundamental societal transformations, facilitated by new technologies, are changing the way we interact, communicate, produce and exchange knowledge. By nature being a bottom-up experiment, social media are more and more involved into the everyday communication practice and become one of the major political communication channels.The purpose of this paper is to review the literature analysing the democratic citizens’ engagement and political participation in the era of the Internet, particularly focusing on the involvement of young people in the decision-making process. Moreover, a pilot case study is presented, reflecting the practices of politically active young individuals in the online communicative space. The data available are analysed to shed some light on the debate and to focus attention on several aspects of youth participation. Looking further, the questions are raised: is the Internet an attractive channel to enhance political interest and discussion among the youngsters? What impact may online communication practice via social media have on civic and political participation of young people offline?Key words: social media, political participation, democratic engagement, political communication, Internet, yout
Kontroliuojama ar kontroliuojanti laisvoji žiniasklaida ir rinkimų kampanijos: vieno įstatymo eksperimentas Lietuvoje 2008 metais
No full textSparti komercializacija ir info-pramoginės žiniasklaidos plėtra skatina vadinamojo medijų imperializmo tyrimus pokomunistiniame regione. Politiniuose ir moksliniuose debatuose ginčijamasi dėl autentiško politinio ir pilietinio dalyvavimo idealų atviroje viešojoje sferoje (šie idealai priešinami populizmui ir visuomenės įsitraukimui į pramogas). Nors Lietuvoje politinės komunikacijos demokratinės kokybės temos dar tik randasi akademinių svarstymų ir tyrimų akiratyje, Lietuvos politinis elitas ėmėsi savitos įstatymų leidybos iniciatyvos (unikalios pokomunistiniame regione ir už jo ribų), kurios esminis siekis – kontroliuoti laisvąją žiniasklaidą, ypač rinkimų kampanijų metu. Įstatymas Lietuvoje (galiojęs nuo 2008 m. rugpjūčio iki 2010 m. spalio) visiškai uždraudė komercinę politinę reklamą televizijoje ir drastiškai apribojo politinę reklamą spaudoje vykstant rinkimų kampanijoms. Straipsnyje analizuojamos intelektualinės ir politinės šios elitų iniciatyvos Lietuvoje prielaidos. Išryškinamos paralelės tarp akademinių ir politinių (partinių) samprotavimų. Įrodinėjama, kad šiam reiškiniui tirti pati tinkamiausia akademinė perspektyva yra interpretacinė politikos analizė, kuri politiškai relevantiškų aktorių turimas žinias (epistemines bendruomenes) pripažįsta esant esminiu politikos formavimo veiksniu. Akcentuojama, kad interpretacinė politikos analizė iš esmės yra daug demokratiškesnė negu technokratinės viešosios politikos analizės schemos.Pagrindiniai žodžiai: politinė reklama, rinkimų kampanija, laisvoji žiniasklaida, parlamento debatai, episteminė bendruomenė.Controlled or controlling free media and electoral campaigns: the legislative experiment in Lithuania 2008Irmina Matonytė
SummaryIn post-modern political societies autonomous reason is cast in the situation of permanent creation with neither signposts nor recipes which it could trust and consider once for all tested and having their reliability certified (Bauman, 1999, p. 85).Rapid commercialization and infotainment in the post-communist region spurred the studies of the so-called media imperialism. Political and scholarly debates started addressing ideals of genuine political and civic participation (as opposed to populism and entertainment-driven engagement) in an open public sphere. Albeit in Lithuania the issues of democratic quality of political communication are only an emerging field of academic reflection and research, the Lithuanian political elites undertook some original (in the post-communist region and beyond) legislative initiatives aimed to control free media, during electoral campaigns in particular. The Lithuanian law (effective from August 2008 till October 2010) completely forbad commercial ads on TV and significantly reduced commercial ads in the national press during elections. The intellectual and political background of this elitist initiative to control free media in Lithuania is analysed. Parallels between the academic and partisan reasoning are revealed. The need and interest to employ the interpretative policy analysis, which exposes the vital role of knowledge held by policy-relevant actors, is suggested as a more appropriate and in its essence more democratic approach than any technocratic analysis of public policies.Key words: political advertising, electoral campaign, free media, parliamentary debates, epistemic communit
Integralaus informacijos saugumo valdymo modelio taikymas Lietuvos valstybės institucijoms
Get PDFPirmieji informacijos saugumą reglamentuojantys dokumentai Lietuvoje patvirtinti prieš 15 metų. Pirmasis informacijos saugumo strateginis dokumentas taip pat jau pradėjo skaičiuoti antrą dešimtmetį. Nuolat kintantis informacijos saugumo praktinis problematikos laukas lėmė ne vieną šių dokumentų atnaujinimo iteraciją bei nemažai informacijos saugumo stiprinimo veiklų. Dauguma šių veiklų apsiribojo techninių ir administracinių priemonių taikymo nustatymu bei formalizavo atsakomybes, susijusias su informacijos saugumu, užtikrinimą.Vertinant tiek globalų, tiek Lietuvos informacijos saugumo valdymo mokslinių tyrimų kontekstą galima pastebėti, kad šalia ilgą laiką vyravusios technologinių sprendinių taikymo problematikos ryškėja aktualūs žmogiškieji, ekonominiai ir kiti klausimai, kyla platesnio vadybinio požiūrio poreikis ir tampa akivaizdu, kad esamos praktinės informacijos saugumo valdymo priemonės nebėra pakankamos informacijos saugumui valdyti. Sprendžiant šią problemą, kaip nauja priemonė galėtų būti pagalbus teorinis integralus informacijos saugumo valdymo modelis, sujungiantis informacijos saugumo valdymo ir informacijos vadybos dedamąsias.Šio straipsnio tikslas – aptarti atliktą teorinio integralaus informacijos saugumo valdymo modelio praktinio pritaikomumo tyrimą. Praktinio pritaikomumo tyrimas atliekamas vertinat informacijos saugumo valdymą Lietuvos valstybės institucijose. Straipsnyje aptariamam tyrimui buvo keliami šie uždaviniai: suformuoti informacijos saugumo valdymo Lietuvos valstybės institucijose vertinimo prieigą; atlikti atvejo analizę – dokumentų turinio analizės metodu išnagrinėti teisės aktų bazėse ir Lietuvos valstybės institucijų svetainėse skelbiamus norminius dokumentus, reglamentuojančius informacijos saugumo valdymą; gautus analizės rezultatus pagrįsti kokybiniu tyrimu – ekspertų apklausa.Straipsnyje pateikti tyrimų rezultatai leido patvirtinti integralaus informacijos saugumo valdymo modelio pagrįstumą, įvertinti informacijos saugumo valdymą Lietuvos valstybės institucijose, identifikuoti trūkumus, pateikti praktinio problemų sprendimo siūlymus ir sukurti prielaidas tolesniems moksliniams tyrimams.Straipsnis parengtas remiantis dokumentų turinio analizės, lyginamosios analizės, dokumentiniu atvejo tyrimo, kokybinio tyrimo (ekspertų apklausos) ir apibendrinimo metodais.Pagrindiniai žodžiai: informacijos saugumo valdymas, integralus informacijos saugumo valdymo modelis, Lietuvos valstybės institucijos.Integral information security management model for Lithuanian state institutionsSaulius JastiuginasSummaryThe information security management research analysis shows that for a long time the technological solutions of research problems have dominated, but lately more relevant have become the human, economic and other issues, and there is a need for a more managerial approach. It is obvious that the current practice of information security management tools is no longer adequate for information security management. As a new instrument to address this problem, a theoretical integral information security governance model could be used. It combines the information security management and information management tools.The article aims to discuss empirical study as a theoretical integral information security management model that could be applied in practice. The practical applicability of the model was checked in in the Lithuanian state institutions. The paper discusses the study which has the following objectives: development of information security management in the Lithuanian state institutions evaluation approach, analysis of a case – the content analysis method to examine the legislative databases published in normative documents concerning information security management and proving the results through qualitative research (expert interview).The paper presents the research results which confirm the validity of the integral theoretical information security management model and allows to assess information security management in the Lithuanian state institutions, to identify the shortcomings, to make suggestions for practical problem-solving and create conditions for the further research
Skirtingų akademinių grupių požiūris į akademinių bibliotekų vaidmenis: mokslinių tyrimų sintezė
Get PDFKasmet vis daugėja mokslininkų, tyrinėjančių akademinių bibliotekų transformacijas ir vaidmens pokyčius, susijusius su informacinėmis technologijomis, aukštojo mokslo kaita, mokslinės komunikacijos proceso naujovėmis ir kitais svarbiais procesais. Vaidmens sąvoka įvairiose publikacijose vartojama sinonimiškai funkcijai, vietai nusakyti, plačiau apima ir prasmės ar vertės reikšmes. Šiame straipsnyje laikomasi nuostatos, kad vaidmuo yra tam tikrų lūkesčių, kuriuos turi objekto išorinės aplinkos veikėjai, pildymas, arba tam tikras daugeliui veikėjų priimtinas bei savaime suprantamas scenarijus. Straipsnyje siekiama atspindėti keletą požiūrio taškų: atskleisti, kokius vaidmenis akademinėms bibliotekoms priskiria tos akademinės grupės, kurios daro tiesioginį poveikį šių bibliotekų strategijos ir politikos formavimui: universiteto administracija ir universiteto mokslininkai bei dėstytojai, ir kaip savo vaidmenį traktuoja pati akademinė biblioteka. Straipsnis paremtas pastarųjų metų tarptautiniuose žurnaluose paskelbtų mokslinių tyrimų sinteze.Pagrindiniai žodžiai: akademinė biblioteka, vaidmuo, universiteto bendruomenė, strateginė partnerystė, mokslinė komunikacija.Different Academic Groups’ Approach to the Role of Academic Libraries: Synthesis of ResearchesSimona Petraitytė
Summaryhe aim of the study was to reveal the roles attached to academic libraries by the academic groups that have a direct impact on academic libraries’ strategy and politicy formation, i. e. university administration and faculty, and how academic libraries themselves view their role in their parental institutions.The synthesis of researches published in international journals in the latter years helped to reveal that an academic library positions itself as a valuable coworker, as a leader of the scholarly communication process, as a publisher and curator of scholarly data. However, one can clearly see that the academic community’s attitude towards the role of an academic library doesn’t always conform with the role the library seems to communicate. The library is still very important for scholars, teachers and administrators; nevertheless, they give priority to a slightly different role of the library.In summary, some assumptions about the role of academic libraries emerge. An academic library shifts more from traditional to new role, but this shift is difficult, because the traditional role is strongly fixed and taken for granted, whereas the new roles need legitimation. One of the ways a library constructs its role is through establishing new positions and expert knowledge. In this way, the new role gets a stable institutionalized basis which in the course of time becomes taken for granted and unquestionable.t-family: Calibri, sans-serif;"> 
Kultūros paveldo ir lituanistinių mokslo duomenų skaitmeninimas Lietuvoje: 2011 metų situacija*
Get PDFStraipsnyje susipažindinama su 2011 m. atlikto paveldo ir lituanistinių mokslo duomenų skaitmeninimo situacijos Lietuvoje tyrimo svarbiausiais rezultatais: apžvelgiamos, palyginamos esamos sistemos ir skaitmeninančos institucijos; aptariami skaitmeninimą lemiantys aplinkos veiksniai, ištekliai. Straipsnio pabaigoje pateikiamos svarbiausios esamos problemos, diskutuojami jų sprendimo būdai. Tyrimą atliko Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas, kartu su UAB „IO Projects“ vykdydamas Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Lituanistinių mokslo tyrimų ir paveldo infrastruktūrų tinklo kūrimas: projektavimo fazė“.Reikšminiai žodžiai: paveldas, lituanistiniai mokslo duomenys, skaitmeninimas Lietuvoje.Digitization of cultural heritage and scientific data of Lithuanian studies in Lithuania: the 2011 situationRimvydas Laužikas, Ingrida Vosyliūtė
SummaryThe article presents the main data on the situation with the digitization of heritage and Lithuanian studies scientific data in Lithuania in 2011. The study was carried out at the Faculty of Communication of Vilnius University when implementing the project Development of the National Network of Infrastructure of Lithuanian Studies Scientific Research and Heritage: the Design Phase financed by the Research Council of Lithuania.The digitization of cultural heritage and Lithuanian studies scientific data has been going on in Lithuania for already more than 15 years. During that time, near 100 different information infrastructures have been developed. Most of scientific data are digitized by the Institute of the Lithuanian Language, Institute of Lithuanian Literature and Folklore, Vilnius University, Vytautas Magnus University and Kaunas University of Technology. From the quantitative point of view, the number of IS controlled by a memory institution is less, but this is determined by a higher concentration and level of strategic management in this sector, which is supervised by the Ministry of Culture.The environmental analysis has shown that the strategic priority given to the scientific research of Lithuanian studies, digitization of their scientific data, heritage data and the legal, political, financial, technological, institutional environment in Lithuania are favourable. There is no factor or reason to be singled out for its strongest influence on the development of infrastructures in Lithuania, because their development is determined by the totality of interrelated factors. When assessing systematically, it was established that the creation and development of the network of Lithuanian studies infrastructure would be most greatly influenced by institutional, technological and function distribution factors; legal and administrative factors would influence them less, while the influence of economic and social factors would be the least.An important source of problems in the digitization of heritage and scientific data of Lithuanian studies in Lithuania is the fact that these sciences, scientific institutions and their infrastructures are supervised by the Ministry of Culture and Science, whereas the memory institutions and information infrastructures of the most important sources (heritage) are in the competence of the Ministry of Culture. Therefore, the creation of specialized information systems and databases in research and memory institutions is almost non-coordinated, and the interoperability of created infrastructures is not ensured.In the existing infrastructures of Lithuanian studies scientific research and heritage, the accumulated digital and digitized content has a great social and cultural significance, but it could be accessed and used much more efficiently upon merging the resources stored in different infrastructures into one single network and upon implementing the strategic management tools in the sphere of digitization of scientific data and creation of research infrastructures.Based on the study results, the following prospects for infrastructure development should be singled out: the further development of the created infrastructures in the technological sense as well as in the sense of contents; creation of inter-institutional infrastructures by optimising the resources and avoiding the duplication of activities; promotion of cooperation and networking by decreasing decentralization and the use of general standards. 10.5pt; line-height: 115%; font-family: Calibri, sans-serif;"> 
Lietuvos internetinės žiniasklaidos konstruojamo politinio diskurso kaita
Get PDFJau gerą pusę šimtmečio mokslininkų tyrimais yra įrodyta, jog žiniasklaida yra aktyvi politinio diskurso dalyvė ir konstruotoja. Praėjusio šimtmečio pabaigoje įsivyravus internetinei žiniasklaidai matomi ir žiniasklaidos turinio formavimo bei informacijos pateikimo pasikeitimai. Įsivyravus informacinėms technologijoms, keičiasi ne tik žiniasklaida, jos veikla, kuriamas ir skleidžiamas turinys, bet ir komunikacija, į kurią yra įtraukti ir kiti viešosios erdvės veikėjai – visuomenė ir politikai. Pastarųjų sąveika politikos komunikacijos sistemoje geriausiai atsispindi būtent per žiniasklaidoje pateikiamą informaciją, jos pranešimų poveikį ir pan., nes daugiausia tik dėl žiniasklaidoje pateikiamų pranešimų yra įmanomas visuomenės informuotumas apie politiką, taip pat tik žiniasklaida įtraukia visuomenę į politinių sprendimų priėmimą ar diskusiją apie politines problemas, priimamus sprendimus. Šiame straipsnyje nėra kvestionuojamas žiniasklaidos, taip pat ir internetinės žiniasklaidos, vaidmuo, jos svarba ar poveikiai, straipsnyje yra teigiama, kad žiniasklaida, o ypač internetinė, yra aktyvi politinės komunikacijos dalyvė, įtraukianti į aktyvią komunikaciją ir politikus per jų pasisakymams suteikiamą erdvę. Dėl šių veiksmų, internetinėje žiniasklaidoje pastebimas ne tik žiniasklaidos formuojamas politinis turinys, bet ir pačių politikų konstruojamas politinis diskursas, kurį žiniasklaida tik moderuoja. Šio straipsnio tikslas – ištirti ir nustatyti internetinėje žiniasklaidoje pateikiamo politinio diskurso kaitą. Aptariamas žiniasklaidos vaidmuo ir jo kaita politikos diskurso konstruotojamame politikos komunikacijos kontekste, taip pat siekiama nustatyti internetinės žiniasklaidos politinio diskurso, konstruojamo pačių politikos veikėjų, kaitą.Changes in the Political Discourse Constructed by the Lithuanian Internet MediaRenata Matkevičienė
Summary
In the end of the last century when the social media became an important part of the media system, there oceurzed changes in constructing the content the of media and spread of information, as well as news creation, selection and delivery.Changes that occurred in the media because of new information technologies could be seen not only in the mass media, journalism, but also in communication in general, because those changes involved all participants of the public sphere: the media, politicians and citizens. In the system of political communication, the interaction of these participants could be seen via the news that are delivered, and their effects: society receives information about politics and participates in discussions about it. In the article, the role and effects of the Internet are not questioned, because the Internet media are an active participant of political communication; they involve politicians into communication processes, providing space for their voices (publications).The aim of this article is to analyse the change of political discourse in the Internet media content.In the article, the role of the media and its change are discussed in the context of social constructivist theoretical approach; also the political discourse constructed by and in the internet media is analyzed in search of changes in the construction of political discourse, introduced by politicians into the Internet media.The main conclusions made in the article are as follows: 1) the use of the internet by politicians as an arena for discussions is increasing, 2) the main topics discussed by politicians in the internet are politics, economy, energy and social policy, 3) the ways in which politicians are discussing political issues differ depending on the number of years that a politician participates in the political arena, the topic or issue under discussion, 4) economic and political issues are discussed in more sophisticated ways in comparison with discussions of social policy issues which are presented in a very simple, clear way with the arguments that stress the aspects important for society or for some specific groups of citizens, 5) in presenting ideas and in discussions, the politicians prefer to present their own the position instead of presenting position of a political party. These main research findings lead to some conclusions about changes in the political discourse, but they also show quite a strong and manipulative role of the Internet media in selecting politicians and their publications, so it shows that there is still a strong role of the Internet media in constructing the political reality and presenting this “window” to political reality, which is strongly influenced by the position of the media
Vadovo reputacija: esmė ir pagrindiniai elementai
Get PDFReputacijos tema buvo kalbama jau Antikos laikais, kai asmens, šeimos padėtis, visuomeninis gyvenimas, verslo sėkmė buvo siejami su gera reputacija. Prarasti gerą vardą ir pasitikėjimą reiškė socialinę mirtį. XX a. pabaigoje–XXI a. pradžioje rinkos ekonomikos šalims įžengus į poindustrinę vystymosi fazę, į pirmą vietą iškilo nematerialūs organizacijų aktyvai, kurių vienas pagrindinių – organizacijos ir joje dirbančių vadovų nepriekaištinga reputacija. Gera vadovų reputacija suteikia papildomą psichologinę vertę organizacijos produktams, tai svarbi priemonė pritraukiant investuotojus ir partnerius, išlaikant aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Galima teigti, kad reputacijos tema nėra nauja, tačiau vadovo reputacija pasaulyje buvo pradėta nagrinėti palyginti neseniai, o Lietuvoje yra itin mažai tyrinėta ir beveik neaprašyta moksliniuose ar populiariuosiuose leidiniuose. Taigi, šio straipsnio tikslas yra atskleisti vadovų reputacijos esmę, jos elementus ir pasitelkiant empirinį tyrimą aptarti, kaip jų svarbą suvokia Lietuvoje veikiančios organizacijos vadovai ir kaip tai atsispindi vieninteliame Lietuvoje verslo naujienų dienraštyje.Reikšminiai žodžiai: vadovo reputacija, vadovo reputacijos struktūra, reputacijos elementai, turinio analizė.Manager\u27s Reputation: Nature and Main ElementsVioleta Kavaliauskienė, Greta DrūteikienėSummaryThe topic of reputation has been discussed since ancient times when the personal and family status, social life and business success were associated with a good reputation. Losing good name and trust meant social death. Furthermore, late in the 20th and in the beginning of 21st century, when countries pursuing market economics moved through the post-industrial development phase, intangible assets were given the highest priority; among them, there was the impeccable reputation of an organization and its managers. Reputation provides an additional physiological value to the organization’s products and becomes an important means of attracting investors and partners, sustaining highly qualified employees.The concept of reputation and the elements of manager’s reputation are discussed in this article. The authors also discuss the manager’s reputation factors and classify them into main categories. The results of a surrvey (24 managers of different levels in IT company were the respondents) and the content analysis (past five years, 2007–2011) presented by one of the Lithuania’s daily newspapers are also discussed in this article.Conclusively, it is apparent that an excellent reputation is a feature of a competent manager, supreme leader with a long-term successful carrier, who can lead the organization to success. The result of a good reputation is prestige, trust, support and positive recommendations
Demografinių veiksnių poveikis darniam vystymuisi
Get PDFŠiandienis pasaulis kenčia nuo žmogaus savanaudiškumo, kai vadovaujamasi tik savo asmeniniais interesais ir pamirštama gamta, jos vertinimas ir saugojimas. Gamta kiekvieną minutę niokojama, teršiama žmogaus veiklos atliekų, be saiko naikinami jos natūralieji ištekliai. Nors gamtai duotas savireguliacijos gebėjimas atsikurti, tačiau tobulėjant žmogaus kuriamoms technologijoms, gerėjant ekonominei situacijai, sveikatos priežiūrai beprotiškais tempais didėjanti pasaulio populiacija mažina arba net panaikina šitą gamtos atsikūrimo funkciją. XXI amžiuje ypač susirūpinta švaria ir saugia gamtine aplinka. Sukurtos darnaus vystymosi koncepcijos, akcentuojančios visuomenės, ekonomikos ir aplinkos tarpusavio darnią plėtrą ir bendradarbiavimą, tenkinant kiekvienos poreikius. Tačiau demografinės problemos stabdo šios idėjos įgyvendinimą. Todėl svarbu išsiaiškinti, kokį poveikį demografiniai veiksniai turi darnaus vystymosi politikos įgyvendinimui ir ar apskritai gali būti pasiektas konsensusas tarp šių dviejų veiksnių? Jei taip, tai kaip tai padaryti siekiant kuo geresnės žmonių gyvenimo kokybės, bet kartu labai saugant ir tausojant gamtą, bei jos išteklius.Šio mokslinio straipsnio tikslas – išanalizuoti demografinių veiksnių poveikį darniam vystymuisi. Aptariant darnaus vystymosi apibrėžimą, koncepciją, naudojamas aprašomasis metodas. Demografiniams veiksniams, jų pokyčių įtakai darnumui ir iš to kylančiai problematikai analizuoti pasitelkiami kritinės probleminės, lyginamosios analizės, mokslinės argumentacijos ir literatūros analizės metodai.Reikšminiai žodžiai: darnus vystymasis, aplinkosauga, ekonomika, socialinė aplinka, demografiniai veiksniai, populiacija, urbanizacija, išsilavinimas, gyventojų amžiaus pokyčiai, valstybė, visuomenė, darnaus vystymosi strategija.The Impact of Demographic Factors on the Sustainable DevelopmentToma Ivanauskaitė
SummaryThe nowadays’ world is suffering from human selfishness, which follows only peoples’ personal interests, whereas the nature and its value have been forgotten. Every minutethe nature is being devastated, polluted by human activity waste. Nature has been given a self-regulation ability to recover and purify. However, the developing new technologies, while improving the economic situation, health care, the hectic world’s growing population, reduce or eliminate more of this natural function of recovery. In the twenty-first century, of particular concern is the clean and safe natural environment. There was formu lated the concept of sustainable development, which emphasizes the social, economic and environmental development and cooperation in meeting the needs of each of them. However, the demographic problems impede the idea. Therefore, it is important to understand how demographic factors affect the implementation of sustainable development policies and whether there can be a consensus between these two factors. If so, how to improve the quality of life, at the same time protecting and preserving the nature and its resources? The aim of this article is to analyze the effects of demographic factors on sustainable development
Taikinamosios žiniasklaidos raiška kultūrinių konfliktų komunikacijoje: G. Wilderso filmo Fitna atvejis
Get PDFStraipsnyje nagrinėjamas žiniasklaidos vaidmuo šiandienėje kultūrinių konfliktų komunikacijoje. Dabartiniu metu vis dažniau lokalūs konfliktai nušviečiami globaliu mastu, o žiniasklaida, aptardama tuos konfliktus iš nešališkos stebėtojos tampa tų konfliktų dalyve. Taip įsitraukdama į konfliktus žiniasklaida gali atlikti arba konflikto eskaluotojos, arba aktyvios konflikto sprendėjos vaidmenį.Remiantis M. El-Nawawy ir S. Powerso išskirtais taikinamosios žiniasklaidos bruožais analizuojamas G. Wilderso filmo „Fitna“ nušvietimo Vakarų ir Rytų šalių žiniasklaidoje atvejis, siekiant įvertinti konflikto sprendimo vaidmens raišką.Pagrindiniai žodžiai: konflikto komunikacija, žiniasklaidos vaidmuo konflikte, taikos žurnalistika, žiniasklaida – konflikto eskaluotoja.Emergence of Peace Journalism in Confict Communication: G. Wilders film Fitna CaseBeata Grebliauskienė, Jurgita Gižaitė-Tulabienė
SummaryThe article explores the role of the media in the conptemporary conflict communication. At present, more and more local conflicts get the global media coverage. The media no more remain a passive observer and neutral reporter, but get involved into conflits. The dual role of the media in cultural conflicts can be pointed out: that of a diplomatic mediator (peace journalism) and a conflict escalator.Analysis of articles in six major newspapers of the Netherlands, Turkey and Indonesia, covering the conflict concerning G. Wilders film “Fitna”, based on the features of peace journalism, indicated by M. el-Nawawy and S. Powers is presented. The research findings confirm the prevailing role of the media as a conflict escalator