Informacijos mokslai
Not a member yet
650 research outputs found
Sort by
Trečiosios universitetų misijos veiklų vertinimas universitetų reitingavimo sistemose
Get PDFIn order to determine whether the universities’ ranking systems are treated in the context of implementation of universities’ third mission there was carried out scientific research, which has allowed to analyse the concept of the third mission of universities, to discuss the articulation of activities for implementation of the third mission of universities, to set indicators for analysis and evaluation of universities’ activities in the field. The analysis of the scientific researches has noted that the researchers of universities’ third mission are linked with the use of the knowledge generated by universities in academic, and as well in other contexts.In this way, the input of universities is presented based on the contribution of universities to meet the needs of society. It is noted that the third mission of universities first of all is associated with the “technology transfer”, and then manifestation of the third mission is related with “knowledge transfer”.Universities’ third mission analysis allowed identify two dimensions of the concept: entrepreneurship or based on economic input, and second is orientated toward meeting social needs. After studies of scientific investigations it was observed that the existing dimension of the universities third mission is determined both by the third mission of universities included in their activities, as well as the proposed system of indicators to evaluate universities’ third mission activities.After the analysis of methodologies for universities’ rankings, it was observed that in these ranking systems of universities third mission activities assessment is not provided as high-value. More attention is paid only for involvement of universities in technology transfer and innovation processes (such aspects of universities’ third mission as education and social inclusion (social engagement) activities are not evaluated). Observation results of most popular universities’ ranking methodologies show that activities carried out by universities in technology transfer and innovation processes are evaluated at different extent. Narrowest scope of those activities is indicated in the national rating systems methodologies, the most widely in U-Multirank universities’ rating methodology. Carried out study of selected universities ranking systems’ methodologies showed that in the rating methodology entrepreneurship / economic concept of the third mission of universities dimension can be seen as prevailing. Kintanti universitetų sąveika su visuomene, kuri pastaruoju metu kelia jiems didesnius atsakomybės, atskaitingumo reikalavimus, skatina universitetų kaitą. Universitetuose taikomi įvairūs mokslo žinių kūrimo modeliai, atsiranda nauji kuriamų mokslo žinių praktinio panaudojimo kontekstai. Didėjanti universitetuose kuriamų mokslo žinių praktinio panaudojimo svarba paskatino ir naujos universitetų misijos įžvalgas. Greta tradicinių misijų – mokymo (studijų) ir mokslinių tyrimų – išskiriama vadinamoji trečioji universitetų misija, kuri ir yra siejama su čia kuriamų mokslo žinių panaudojimu neakademinėje aplinkoje. Universitetuose kuriamų mokslo žinių naudojimo kontekstai suformuoja trečiosios universitetų misijos dvi dimensijas – verslumo / ekonominę, kur svarbiausiu mokslo žinių praktinio naudojimo kontekstu laikomas žinių generuojamas pelnas, ir visuomeninę, kurioje reikšminama universitetuose kuriamų žinių teikiama nauda visuomenei.Trečiąją universitetų misiją įgyvendinančios veiklos yra svarbus universitetų institucinės veiklos komponentas, jų vertinimas yra aktualus tiek patiems universitetams, tiek kitiems aukštojo mokslo sistemos suinteresuotiesiems. Kuriami trečiosios universitetų misijos veiklų vertinimo instrumentai, sudaryti iš įvairių rodiklių – kiekybinių, kokybinių, skirtų tiek verslumo / ekonominės, tiek visuomeninės trečiosios universitetų misijos dimensijų veikloms universitetuose vertinti.Atlikus universitetų veiklos vertinimo rezultatus visuomenei pateikiančių plačiausiai žinomų universitetų reitingavimo sistemų metodikų tyrimą, nustatyta, kad šios reitingavimo sistemos didelės reikšmės universitetų trečiosios misijos veikloms vertinti neteikia. Daugiau dėmesio skiriama tik universitetų dalyvavimui technologijų perdavimo ir inovacijų procesuose, t. y. ekonominei trečiosios universitetų misijos dimensijos veiklai (šios misijos socialinės aprėpties (socialinio įsitraukimo) veiklos nevertinamos). Universitetų dalyvavimas technologijų perdavimo ir inovacijų procesuose tirtose reitingavimo sistemų metodikose vertinamas skirtinga aprėptimi. Straipsnyje aptarto tyrimo rezultatai rodo, jog universitetų trečiosios misijos įgyvendinimo veiklos Pasaulio universitetų akademiniame reitinge (Šanchajaus reitinge) yra nevertinamos, gana siaurai šių veiklų vertinimas numatytas nacionalinėse reitingų („Veido“ ir „Reitingų“) sistemų metodikose, plačiausiai – „U-Multirank“ reitingų sistemos metodikoje
Jaunų žmonių politinės informacijos šaltiniai: Lietuvos jaunimo informacinės elgsenos atvejo analizė
No full textThe way young people obtain political information and engage with political content has changed since the new media technologies have emerged on a large scale. Starting with a discussion of different roles of online media in the transformation of political engagement, this article analyzes political engagement from the perspectives of political interest and participation in the context of new forms of online interaction. Findings from a national survey in Lithuania (n = 412, age 18 to 22) reveal the main sources and channels through which young people receive political information and news. The result of the study shows the importance of the Internet as a political information channel for the young people, however, the use of social media and other online channels for political engagement has been discovered to be low, especially with regard to two-way interactions with politicians or political parties.Atsiradus ir masiškai paplitus naujoms technologijoms, pasikeitė būdai ir formos, kaip jauni žmonės gauna politinę informaciją ir naudojasi kitu politiniu turiniu. Iš pradžių aptariami skirtingi požiūriai į interneto įtaką politinio įsitraukimo pokyčiams, paskui analizuojami jaunimo politinės informacijos gavimo šaltiniai ir jaunų žmonių politinio įsitraukimo formos tradicinių ir naujųjų medijų sąveikos kontekste. Lietuvoje 2014 metais atliktos apklausos rezultatai (n = 412, respondentų amžius 18–22 metai) atskleidė pagrindinius šaltinius ir kanalus, iš kurių jauni žmonės gauna politinę informaciją ir naujienas. Tyrimo rezultatai rodo interneto, kaip politinės informacijos kanalo, svarbą jauniems žmonėms, tačiau socialinių medijų ir kitų interaktyvių kanalų naudojimas politiniam įsitraukimui vis dar yra labai menkas, ypač kalbant apie dvikryptę komunikaciją su politikais ar politinėmis partijomis.Pagrindiniai žodžiai: politinės informacijos šaltiniai, medijų naudojimas, politinės informacijos kanalai, politinis įsitraukimas, jaunimas, informacinė elgsena
Žinių vadybos ir inovacijų kūrimo sąsajos
Get PDFIngrida Girnienė. Žinių vadybos veiksniai, skatinantys inovacijų kūrimą. Socialiniai mokslai, Komunikacija ir informacija. Daktaro disertacija. Vilnius, 2014.Ingrida Girnienė. Žinių vadybos veiksniai, skatinantys inovacijų kūrimą. Socialiniai mokslai, Komunikacija ir informacija. Daktaro disertacija. Vilnius, 2014
Informacija internete apie Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų programas, teikiamas studijuoti naudojant informacijos ir ryšių technologijas
Get PDFThis article presents the research on the information in the internet about the study programmes that are provided in Lithuanian higher education institutions via information and communication technologies. This research presents an analysis of e-learning opportunities in 2014 that are available in the Open Information Consultation and Orientation (AIKOS) system, the Lithuanian Higher Education Association Admission (LAMA BPO) websites, and the websites of higher education institutions that have e-learning offerings.The conducted research drew attention to the inadequate, unsystematic and incompatible provision of information on e-learning programmes that are available in higher education institutions on the nation-wide level. Higher education institution website analysis has revealed different levels of access to information to prospective students (from the complete lack of information to particularly detailed information). The results of the research have also shown the nation-wide need of solutions on distance education methods that implement information and communication technologies.Straipsnyje supažindinama su tyrimu siekiant išsiaiškinti internete pateikiamos informacijos apie Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų programas, teikiamas studijuoti naudojant informacijos ir ryšių technologijas (e. mokymosi būdu). Atliekant šį tyrimą buvo analizuojama informacija apie galimybes studijuoti e. mokymosi būdu 2014 m., kuri pateikiama atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo informacinės sistemos (AIKOS), Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) tinklalapiuose bei Lietuvos aukštųjų mokyklų, stojantiesiems 2014 m. pasiūliusių e. mokymosi būdu studijuoti studijų programas, tinklalapiuose. Atliktas tyrimas atkreipė dėmesį į nepakankamą, nesistemingą, nesuderintą informavimą apie Lietuvos aukštosiose mokyklose siūlomas studijų programas, kurias galima studijuoti e. mokymosi būdu valstybės lygiu. Aukštųjų mokyklų tinklalapių analizė atskleidė skirtingas informacijos teikimo stojantiesiems prieigas (nuo visiško informacijos neteikimo iki išsamaus informacijos teikimo). Tyrimo rezultatai parodė ir e. studijų (arba nuotolinio studijų būdo, realizuojamo naudojant informacijos ir ryšių technologijas) apibrėžties valstybės lygiu būtinybę
Politinio įvykio reprezentacija kine: dainuojanti revoliucija
Get PDFThe analysis presented in this article reveals the visual representation of non-violent revolutions of 1989 in the Baltic States in documentary films. The film is accepted as having an influence on people’s understanding of historical events and the formation of collective memory. Documentary films How We Played the Revolution (2011) and The Singing Revolution (2006) create a visual representation of a political event and become a source of collective memory. This liberation movement, a fight against communist regime, is represented as a historical epic where society becomes the main character of the film, and emotion-based images strengthen the identity of the group and collective pride.Straipsnyje analizuojami dokumentiniai filmai siekiant išsiaiškinti, filmuose kuriamus 1989 metų revoliucijos Baltijos šalyse vaizdinius bei jų konstravimo principus. Kino filmai – viena iš populiariųjų medijų, įtvirtinanti galimybę pateikti istoriją suteikiant prasmės ne tik tekstui, t. y. žodžio, garso, bet pirmiausia – vaizdo simbolių reikšmėms, vizualumui. Dokumentiniuose filmuose „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ (2011) ir „Dainuojanti revoliucija“ (2006) sukuriama vizuali politinių įvykių reprezentacija tampa ir kolektyvinės atminties šaltiniu: išsilaisvinimo judėjimas pateikiamas kaip istorinis epas, kurio herojumi tampa prieš santvarką kovojanti visuomenė, o emocija paremtų vaizdinių kūrimas įtvirtina grupinę tapatybę, kolektyvinį pasididžiavimą
Mediatizacijos teorijos statuso komunikacijos tyrimuose problema
Get PDFThe article deals with the mediatization theory, particularly with the problem of its status in the communication theory and research. The article discusses the relationship of the mediatization theory with the traditional mass communication research and the classical media theory, as well as the main currents of mediatization theory – (1) institutional and (2) social-constructivist – and their conceptions of mediatization, based, respectively, on the notions of (1) media logic and (2) metaprocess. The article suggests that contemporary forms of the mediatization theory generally should be considered as an aprioristic holistic theory of social explanation proposing a methodological approach to the research of interaction between the media and society rather than an empirically based description of the social reality.Straipsnyje analizuojama mediatizacijos teorija ir jos statusas šiandieniuose komunikacijos moksluose. Nagrinėjamas šios teorijos santykis su masinės komunikacijos tyrimų tradicija ir klasikine medijų teorija, aptariamos svarbiausios mediatizacijos teorijos srovės – (1) institucinė ir (2) socialinio konstruktyvizmo, bei joms būdingos mediatizacijos sampratos, paremtos (1) medijų logikos ir (2) metaproceso koncepcijomis. Straipsnyje siūloma šiandienę mediatizacijos teoriją laikyti ne tiek empirija grįstu socialinės tikrovės aprašymu, kiek apriorine holistine aiškinimo teorija, pateikiančia metodologinį medijų ir visuomenės sąveikos tyrimų pagrindą
Žmogiškųjų išteklių padalinys informacinės visuomenės kontekste
Get PDFThe relationship between a human resource management department and information society has become an integral part in the process of creating the knowledge economy. In order to adapt to global economic changes, accelerating globalization and challenges related with the transformation of societies, the new requirements / demands for a human resource management department are raised. In the era of information society, the new – Y – generation is entering the labour market and human resource management departments as well. This requires fundamental changes to adapt to the new challenges of information society, including the characteristics and expectations of the Y generation. In order to find out how human resource management departments of Lithuanian companies are corresponding to the challenges of information society, a quantitative analysis based on the questionnaire method was conducted. The research included 160 respondents (human resource managers and professionals) from 92 Lithuanian business firms. Based on the empirical results, it was indicated that the human resource management departments of Lithuanian companies still have not faced a strong need for a change, but the near future will require a fundamental revision of the role and functions of human resource management departments.Žmogiškųjų išteklių padalinio ir informacinės visuomenės sąsajumas tampa neatsiejama žinių ekonomikos kūrimosi dalimi. Siekiant prisitaikyti prie pasaulinės ekonomikos kaitos, spartėjančių globalizacijos procesų, informacinės visuomenės nūdienos iššūkių, žmogiškųjų išteklių padaliniui yra keliami nauji reikalavimai, kuriuos lemia naujosios Y kartos radimasis. Tai reikalauja esminių pokyčių vertinant Y kartos savybes bei lūkesčius. Straipsnio tikslas – išanalizuoti informacinės visuomenės ir žmogiškųjų išteklių padalinio vaidmens, funkcijų ir jo specialistų kompetencijų pokyčio sąsajas ir atskleisti, kaip Lietuvos įmonių žmogiškųjų išteklių padaliniai reaguoja į informacinės visuomenės iššūkius. Šiam tikslui pasiekti buvo atliktas kiekybinis tyrimas, kurio metu buvo analizuojami 92-iejų Lietuvos įmonių žmogiškųjų išteklių padalinio vadovų ir specialistų apklausos rezultatai. Tyrimas atskleidė, kad nors tirtų įmonių žmogiškųjų išteklių padaliniai kol kas nesusidūrė su stipriu pokyčių poreikiu, tačiau ateityje žmogiškųjų išteklių padalinio vaidmuo ir funkcijos neišvengiamai turės būti peržiūrėti
Manipuliacinės kūrybinės apskaitos anatomija ir jos informacijos naudojimas
Get PDFIn conditions of the global and competitive market, creative accounting when from accounting methods permitted in legislation not those that reveal the real situation of a company but those that show better or worse performance results for certain user groups are being selected.It is wrong to use the term of creative accounting in the context of data manipulation in order to show a better or a worse performance of a company, even with respect to applicable legislation. With the consideration of the capacity of the term ‘creative accounting’, it is important to distinguish two types of creative accounting: positive and manipulative. The aim of the positive creative accounting is to show an equitable and correct view on a company’s financial condition and performance and facilitate the work of accountants to provide a reliable and unvaried information to all of the its users. The aim of manipulative creative accounting is to provide a distorted information about the company\u27s financial condition and performance for certain user groups by using a variety of justifying measures.There are different fields of the application of creative accounting. Of them, most widespread are tangible fixed assets, intangible assets, current assets, equity capital, liability cash flow, income, expense, profit, and tax accounting. It is difficult to reveal inconsistencies with reality for data generated by accounting, because they are carefully concealed. The benefit from using the manipulative creative accounting is usually only temporary, therefore it is important to evaluate in advance the impact of the application of manipulative creative accounting on the future performance which may worsen and also have a negative impact on the company\u27s image.Globalios ir konkurencingos rinkos sąlygomis išpopuliarėjo kūrybinė apskaita, kai iš teisės aktų leidžiamų apskaitos metodų pasirenkami tie, kurie parodo ne tikrą įmonės būklę, bet geresnius ar blogesnius įmonės veiklos rezultatus, skirtus tam tikroms vartotojų grupėms, siekiant tam tikrų tikslų. Straipsnyje nagrinėjama kūrybinės apskaitos esmė, išskiriamos dvi jos rūšys – pozityvioji ir manipuliacinė. Daug dėmesio skiriama manipuliacinės kūrybinės apskaitos taikymo sritims ir būdams, pateikiami jų konkretūs pavyzdžiai. Nagrinėjama manipuliacinės kūrybinės apskaitos nauda, pabrėžiant jos laikiną ar vienkartinį pobūdį ir pasekmes, kurios sudaro sąlygas taikyti apgaulingą apskaitą
Informacijos integravimas: poreikiai ir iššūkiai
Get PDFInformation integration is one of the significant challenges for today’s business informatics to deal with. The development of a unified meaning out of multi-faceted information from assorted sources and formats is complicated by a number of technological, system and organizational challenges. The goal of this paper is to analyze the problems in the area of business information integration and propose practical recommendations for solving them. There are numerous approaches and technology platforms for information integration, unified by the goal to manage and unite the meaning contained in information, and it becomes evident that effective information integration has to be performed by a joint effort of users and technology. Different approaches are required for integration of structured and unstructured information – while the former requires the well-known tools and techniques of database domain, the latter requires much more flexible techniques, based on text analysis, text mining, fuzzy classification and intense participation of the users. It also has to be noted that forced integration of unstructured information using structured techniques creates a risk of stripping down the significant part of contained meanings. While dealing with information integration problems, a possible help would be the use of related experiences from the field of experience management or lessons learned.Informacijos integravimas yra vienas iš svarbesnių iššūkių, su kuriais susiduria šiuolaikinė verslo informatika. Vieningos prasmės gavimą iš įvairialypės informacijos, esančios įvairiuose šaltiniuose ir formatuose, komplikuoja nemažai technologinių, sisteminių ir organizacinių iššūkių. Šio straipsnio tikslas yra išnagrinėti informacijos integravimo srityje egzistuojančias problemas ir pasiūlyti praktines jų sprendimo rekomendacijas. Esama nemažai informacijos integravimo požiūrių ir technologinių priemonių, kurias sieja siekiai valdyti ir sujungti informacijoje esančią prasmę, todėl akivaizdu, kad efektyvus informacijos integravimas turi būti vykdomas jungtinėmis vartotojų ir technologijos pastangomis. Sprendžiant informacijos integravimo problemas pravartu pasinaudoti gimininga patirties valdymo arba išmoktų pamokų srities problematika ir patirtimi
Europinė dimensija Lietuvos referendumų kampanijose
Get PDFThe referenda of the 21st century were also inevitably related with the European dimension: the referendum in 2003 on the membership of the Republic of Lithuania in the European Union (EU); the referendum of 2008 on exceeding the operation of the Ignalina Nuclear Power Plant (INPP); the referendum of 2013 on building a new nuclear power plant in the Republic of Lithuania; and the referendum of 2014 on land for sale to foreigners. These four referenda are the object of this paper. It analyses the reflections of the European dimension in the referenda campaigns. The campaign slogans are mainly taken into account when reconstructing various discursive devices. The explanatory power of the new institutionalism (discursive) theories is discussed.Lietuvos referendumų praktika XXI a. vienaip ar kitaip susijusi su europine dimensija. Ji apima keturis referendumus: 2003 m. – dėl narystės Europos Sąjungoje (ES); 2008 m. – dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo, 2012 m. – dėl naujos atominės elektrinės statybos, 2014 m. – dėl ES sutartyje numatyto žemės pardavimo užsieniečiams. Taigi šio darbo tyrimo objektas – šie keturi referendumai. O pagrindiniu tikslu keliamas siekis – per kampanijose dažniausiai naudojamus lozungus išskirti europinės dimensijos raišką bei pobūdį. Tam bus pasitelkti dokumentų, pirminių ir antrinių šaltinių analizės ir diskursyviam institucionalizmui būdingas lozungų įrankis. Analizė atliekama įvertinant struktūrinę aplinką bei jos specifiką, veikėjų pozicijas, jų kaitą bei rekonstruojant žiniasklaidoje dominavusius kampanijos lozungus kaip geriausiai iliustruojančius vykusią kaitą