Informacijos mokslai
Not a member yet
650 research outputs found
Sort by
Pirmieji masiniai atviri internetiniai kursai Lietuvoje: mokymosi objektų reikšmė mokymosi kokybei
Get PDFThe article presents the MOOC international experience and the first initiative steps taken in Lithuania. The Kaunas University of Technology lecturers in 2014 proposed the first MOOCs in the Lithuanian language, which gained a huge success among participants (2009 participants in total). This article investigates the course modelling techniques, advantages and disadvantages, the course participants address the opinion about their essential stages. As we already know, MOOC (liet. MAIK) gained a huge success in international society, which stimulated a significant discussion about the revolution in high education. The main problem is how to ensure the quality in developing and presenting MOOCs, what are the main course elements ensuring the qualitative MOOC development. For this purpose, the usage of open education resources in education is greatly encouraged. Open source tools and elements, various open information resources are used, and all participants willing to learn are registered. In order to ensure the successful learning process, a well-established course structure, learning objects, properly selected tools are needed. The aim of the research is to present the results and to analyze data provided by participants of the first Lithuanian MOOC “Information Technology”.Straipsnyje pristatyta masinių atvirų internetinių kursų tarptautinė patirtis bei pirmieji žingsniai Lietuvoje. KTU dėstytojai 2014 m. rudenį teikė pirmąjį Lietuvoje masinį atvirą internetinį kursą lietuvių kalba, kuris sulaukė labai didelio susidomėjimo ir dalyvių aktyvumo (2009 kurso dalyviai). Straipsnyje pristatomas tyrimas, kuriame analizuojama kurso kūrimo ir teikimo sėkmės ir nesėkmės, išreiškiama kursų dalyvių nuomonė apie esminius kurso etapus. Kaip jau žinome, didelį populiarumą šiuo metu turi masiniai atviri internetiniai kursai (liet. MAIK, angl. MOOC) ir tai paskatino informacinės visuomenės diskusijas apie prasidėjusią aukštojo mokslo revoliuciją. Kyla problema – kaip užtikrinti masinių atvirų kursų kūrimo ir teikimo kokybę, kokie yra esminiai kurso elementai, lemiantys kokybišką MAIK kūrimą ir teikimą. Skatinamas atvirų švietimo išteklių naudojimas švietime, o tai reiškia, kad naudojami atviro kodo įrankiai ir priemonės, įvairūs atviri informacijos šaltiniai bei registruojami visi norintys juose dalyvauti. Sėkmingam mokymo procesui užtikrinti visgi reikalinga tinkamai parengta kurso struktūra, mokymosi objektai, tinkamai parinktos priemonės mokymo procesui kokybiškai organizuoti. Tyrimo tikslas – pristatyti rezultatus bei išanalizuoti pirmojo lietuviško masinio internetinio kurso „Informacinės technologijos“ dalyvių (respondentų) pateiktus duomenis apie mokomųjų objektų kūrimą, teikimą ir mokomųjų objektų naudojimo efektyvumą kursuose
Informaciniai nutylėjimai: priežastys ir pasekmės
Get PDFŠiuolaikinėje visuomenėje žiniasklaida atlieka svarbią funkciją. Ji ne tik informuoja, teikia pramogą ar šviečia, bet ir kuria bendrąjį kontekstą. Žiniasklaidos temų darbotvarkės kūrimas formuoja visuomenės temų darbotvarkę. Medijos teikiamos informacijos kokybė lemia visuomenėje naudojamo diskurso lygį, o pastarasis turi įtakos bendrųjų politinių, ekonominių ar socialinių klausimų sprendimui. Siūlomas naujas teorinis bendrojo konteksto nagrinėjimo aspektas – informacinis nutylėjimas. Informaciniai nutylėjimai – tai svarbios informacijos nepasakymas, kuris veikia bendrąjį kontekstą. Empirinis tyrimas nėra atliekamas, nes siekiama į reiškinį pažvelgti komunikacijos teorijos aspektu. Kitas aspektas, kad informacinių nutylėjimų empirinis nagrinėjimas vestų prie konkrečios istorijos pateikimo analizės. Būtų prarastas holistinis teorinis požiūris į informacinį nutylėjimą, kai, pateikiant informaciją ir sąmoningai ar atsitiktinai dalį svarbių žinių, duomenų ar faktų paliekant paraštėse, kuriamas nevisavertis visuomenės informuotumas. Straipsnio tikslas – analitiniu teoriniu būdu panagrinėti informacinio nutylėjimo reiškinį, jį sieti su propaganda ir bendrojo konteksto formavimu. Aptarti informacinio nutylėjimo priežastis ir poveikį Jurgeno Habermaso viešosios erdvės teorijos aspektu.Pagrindiniai žodžiai: informacinis nutylėjimas, propaganda, bendrasis kontekstas, žiniasklaida.
Informative veiling: causes and consequencesMantas Martišius
SummaryIn the modern society, the media play an important role. They not only inform, educate and provide entertainment, but also provide to the people the general context. Creating the news, the media shape the public agenda. The information provided by the media determine the quality of society’s discourse level and affect the political, economic, and social issues. The article theoretically proposes a new aspect of the examination, which is the information veiling. Informative veiling is an important information suppressing, which affects understanding of the context of general events. The information veiling can be intentional or accidental, but the effect will be the suppressing of important knowledge, data or facts and their unbalanced awareness. The purpose of the article is to examine analytically and theoretically the phenomenon of information veiling, linking it with propaganda and the context formation in general. In the deliberate or accidental information veiling, the result appears to be similar. Such information creates a weakly informed audience which is not using the valuable information for making the most effective decisions. If the public space is dominated by a large percentage of information veiling news, in society evolve myths, false assessments, and incorrect conclusions. In order to reduce the influence of information veiling, the audience should be careful as to the source of information and its expected effect. Examination of the media interest in the material reduces its propagandistic effect, and a more critical approach to the media coverage could reduce the information influence on the audience. On the other hand, we have to admit that it is a more idealistic approach rather than the reality
Dalyvaujamojo muziejaus paradigma virtualioje Lietuvos muziejų komunikacijoje
Get PDFStraipsnyje aptariamas 2013 m. pabaigoje autoriaus atliktas Lietuvos muziejų interneto svetainių, paskyrų socialinėje „Facebook“ medijoje turinio ir apsilankymų charakteristikų tyrimas. Juo buvo siekiama įvertinti muziejų ir jų lankytojų pasirengimą virtualioje erdvėje įgyvendinti dalyvaujamojo muziejaus paradigmą. Tyrimo metu surinktų duomenų apie socialinę tinklaveiką skatinančių įrankių kiekį interneto svetainėse, virtualių apsilankymų charakteristikas analizė parodė, jog dauguma Lietuvos muziejų virtualią komunikaciją suvokia ir vykdo pagal industrinės, o ne tinklaveikos visuomenės logiką. Augantis paskyrų ir sąveikų su lankytojais skaičius „Facebook“ socialinėje medijoje liudija lėtus abiejų muziejų lauko veikėjų žingsnius link dalyvaujamojo muziejaus paradigmos įgyvendinimo virtualioje erdvėje.Pagrindiniai žodžiai: dalyvaujamasis muziejus, skaitmeninės medijos, interaktyvumas, tinklaveika, antros kartos saitynas, interneto svetainės, virtualūs lankytojai, „Facebook“.
The participatory museum paradigm in virtual communication of Lithuanian museumsIgnas Kapleris
SummaryThe article presents a research of Lithuanian museums’ websites and profiles in the social Facebook media content and visits’ characteristics, done by the author in the end of 2013. The aim of the research was to assess the preparation of museums and their visitors for implementing the participatory museum paradigm. The information of social interaction encouraging tools in museum websites and virtual visits’ characteristics gathered in the analysis has shown that most of Lithuanian museums understand virtual communication in the logic inherent to industrial rather than network society. The growing number of museums’ profiles and theis visitors’ interaction in Facebook digital media show that both actors of the museums’ field slowly move towards the realization of the participatory museums’ paradigm in the virtual space.Keywords: participatory museum, digital media, interactivity, Web 2.0, website, virtual visitors, Faceboo
Socialiniai rizikos kontūrai žiniasklaidoje: televizijos naujienų pranešimų analizė
Get PDFStraipsnyje siekiama identifikuoti socialinius rizikos kontūrus žiniasklaidoje – juos išryškinti remiantis ne atomistine pavienių sričių rizikų analize, o holistiniu požiūriu. Straipsnio idėja yra grindžiama empirinio tyrimo, kuriuo buvo siekiama aprašyti, kokios rizikos ir kaip jos yra pristatomos televizijos naujienų laidose, duomenimis. Tyrimui įgyvendinti pasirinkta grindžiamoji strategija suteikia galimybę pateikti kompleksišką tiriamo reiškinio vertinimą, identifikuojant rizikų raiškos sritis, nustatant jų egzistavimą įgalinančius šaltinius, poveikį patiriančias aukas bei įvardijant valdysenos subjektus – asmenis ar institucijas, atsakingas už rizikos prevencijos vykdymą bei esamų padarinių likvidavimą. Materiali tyrimo išdava – simbolinis rizikų reprezentacijų žemėlapis, leidžiantis sistemiškai pavaizduoti rizikas, apie kurias buvo kalbama tyrimo metu analizuotuose televizijos naujienų pranešimuose. Tyrimo rezultatai rodo, jog pasirinktame duomenų šaltinyje yra pristatomas platus teminis rizikų spektras, apimantis pavojus, tykančius įvairiose srityse: ekonominėje, politinėje, socialinėje, kultūrinėje, sveikatos, technologinėje, aplinkosauginėje / ekologinėje. Visų šių sričių rizikų reprezentacijos sudaro bendrą informacijos srautą, individus supažindinantį su realiomis ir hipotetinėmis grėsmėmis. Šio tyrimo duomenys atskleidžia naujų didesnės aprėpties tyrimų poreikį.Pagrindiniai žodžiai: rizika, žiniasklaida, rizikos komunikacija, grindžiamoji teorija, simbolinis žemėlapisSocial contours of risk in media: analysis of television news messagesEimantė Zolubienė
SummaryThe aim of this article is to identify social contours of risk presented in media. They are revealed referring not to the atomistic, but holistic approach. The idea of this article is based on the data of empirical research, whose purpose is to find out what kinds of risk and how are presented in TV news. The study implementation is based on the grounded theory, which enables to present the complex evaluation of the research object. Identifying risk sources, victims and governing entities (i. g. individuals or institutions, which are responsible for risk prevention and elimination of consequences). This article also presents visualization of the research data on the symbolic map of risks representations. It provides a systematic explanation of risks, which were represented in the analyzed television news messages. The results showed that a wide range of risks and threats were presented in television news, for example social, economic, political, cultural, environmental ones etc. Various risks representations create a common information flow, which makes people familiarized with hypothetical and real risks. The study results revealed a necessity of a new, wider coverage research
Informacinių sistemų ir verslo suderinamumo užtikrinimo modelis
Get PDFInformacinėms sistemoms (toliau – IS) išplitus ir įsitvirtinus organizacijų veikloje, nemažai dėmesio skirta jų plėtrai ir tobulėjančioms technologijoms, tačiau santykinai mažesnio dėmesio sulaukė jų sukuriama vertė ir jos didinimo keliai. Vienas iš kritinių IS sėkmės veiksnių yra IS ir verslo suderinamumas, kurio tyrimų svarbą jau gerą dešimtmetį pabrėžia daugelis mokslininkų. Šiuolaikinės organizacijos taip pat supranta, kad būtina užtikrinti naudojamų IS ir verslo strategijos, tikslų bei procesų suderinamumą, tačiau nėra apibrėžtų metodų šiam suderinamumui užtikrinti.Šio darbo tikslas – pateikti teorinio modelio, kuris leistų geriau užtikrinti IS ir verslo suderinamumą, pagrindines nuostatas. Darbe nustatomos verslo ir IS suderinamumą sukeliančios problemos, siūlomas suderinamumo užtikrinimo modelis, kurį sudaro suderinamumo užtikrinimo bei sėkmės vertinimo metodai.Pagrindiniai žodžiai: IS strateginis planavimas, IS ir verslo suderinamumasInformation systems and business alignment modelGediminas Rumšas, Rimvydas Skyrius
SummaryThe paper analyses information systems and business alignment as a critical factor for information system success. After performing an analysis of current alignment issues it is stated that main such issues in various stages of information systems planning could be handled by thorough systematical approach. An alignment model consisting of recommendations in Planning, Implementation, Evaluation and Improvement phases is proposed and implemented during a project in Lithuanian organization. Alignment model implementation during strategic planning sessions led to following results: 1) identification of main organizational IT priorities; 2) evaluation of current software solutions and their importance to business; 3) data-based support for strategic IT decision making
Žmogiškųjų išteklių tarnybos žinių ekonomikos iššūkių kontekste
Get PDFPastaraisiais metais vis labiau domimasi žinių ekonomikos ir žmogiškųjų išteklių1 valdymo sąsajomis, nes viena iš žinių ekonomikos kūrimo prielaidų yra unikalūs organizacijos žmogiškieji ištekliai, jų žinios, gebėjimai, praktinė patirtis ir kt. Tai reikalauja ženklių pokyčių ir kelia iššūkius žmogiškųjų išteklių tarnyboms: formuoti naują požiūrį į žmogiškųjų išteklių valdymą, transformuoti žmogiškųjų išteklių tarnybų vaidmenis ir funkcijas, ugdyti lyderystės gebėjimus, daugiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą. Straipsnio tikslas – atskleisti, kaip Lietuvos įmonių žmogiškųjų išteklių tarnybos reaguoja į žinių ekonomikos iššūkius. Straipsnio autoriai analizuoja 92-iejų Lietuvos įmonių žmogiškųjų išteklių tarnybų 160 vadovų ir specialistų 2012 metų apklausos rezultatus. Tyrimas parodė, jog kuriant žiniomis grįstą ekonomiką žmogiškųjų išteklių tarnybų funkcijos darosi kiek įvairesnės. Deja, poslinkis nuo biurokratinių administracinių funkcijų prie lankstesnių, strateginių yra akivaizdžiai lėtas; tarnybos siekia, kad būtų pripažintas jų dalyvavimas vertės kūrimo grandinėje, o tam būtinas kompleksinis požiūris į lyderystės ir žmogiškojo kapitalo ugdymą.Pagrindiniai žodžiai: žinių ekonomika, žmogiškųjų išteklių valdymas, žmogiškųjų išteklių tarnybos, vaidmenys, funkcijos.Human resource management departments in the context of the knowledge economy challengesRima Česynienė, Albinas Marčinskas, Asta Stankevičienė
The interest to the relationship between knowledge economy and human resource management (HRM) has increased over the recent years. In terms of the HRM functions, the rise of knowledge economy has had a major impact, with a considerable shift from HRM as a bureaucratic “personnel management” operation to the development of discrete HRM functions and roles. HR managers have a real possibility to become the highly valued business partners they always wanted to be. Knowledge economy has an impact on all traditional HR department functions (for example, traditional recruitment and selection practices can block knowledge sharing among the groups or departments in firms organised according to the functional principle) and leads to completely new activities (strategic HRM, change and transformation management, knowledge management, development of leadership skills, etc.). According to experts, in the knowledge economy the role of the HRM department needs to be expanded both within and outside the organisation. The purpose of the study was to explore which specific areas of HRM require major changes. The authors have modified the Gloet model and applied it in the research. The model consits of four areas which are crucial in supporting knowledge creation and dissamination: roles, participation in value creation, leadership competence, and learning. In order to find out the impact of the knowledge economy on these four areas, a quantative analysis based on the questionnaire method was conducted in 2012. The research embraced 92 companies and included 160 respondents. The companies were selected randomly, and the study was based on the snowball principle. The objective of the study was to find out the respondents’ approach to the impact of knowledge economy on the HRM department functions, roles, leadership, and the development of human capital. Therefore, the respondents consisted of the heads of human resource departments, HR managers, etc. The research demonstrated that: 1) the shift of roles and functions from bureaucratic to strategic is slow; 2) the HR department should focus on value-adding activities through the company’s workforce. However, understanding and managing value creation is a challenging task; 3) concerning leadership, there is a shortage of effective HR leaders in Lithuanian companies. The respondents ranged the personal characteristics of a leader according to the current “portfolio” of their administrative, bureaucratic functions; 4) despite the fact that learning is a pivotal aspect in the knowledge economy, the research has indicated a gap between the actual and the required investments in human capital development. The HR departments are facing these four challenges now and will face them in the near future
Informacijos valdymo Lietuvos Respublikos ministerijose kritinė analizė
Get PDFOrganizacijų, pramonės šakų ir visuomenės valdymo lygmenyse cirkuliuojanti informacija ir žinios suvokiamos kaip strateginis išteklius, lemiantis šalies ekonominio potencialo darnų augimą bei konkurencinį pranašumą. Šiandieną informacijos valdymas tampa daugiau strategine nei funkcine priemone, sutelkta į organizacijos informacijos, žmonių ir technologinių išteklių planavimą, organizavimą, kontrolę ir koordinavimą, siekiant įgyvendinti bendrą organizacijos strategiją.Viešojo sektoriaus informacijos vadybos tyrėjai akcentuoja informacijos vadybos svarbą, kuri užtikrina institucijos strateginių tikslų siekimą, optimizuoja sprendimų priėmimo procesą, gerina kokybiškos informacijos panaudojimą priskirtų funkcijų vykdymui, užtikrina efektyvų informacinių paslaugų teikimą piliečiams bei verslo organizacijoms, skatinant pakartotinį informacijos naudojimą. Straipsnio tikslas – išanalizuoti ir įvertinti informacijos valdymo situaciją Lietuvos Respublikos ministerijose1.Pagrindiniai žodžiai: informacijos svarba, informacijos planavimas, informacinės technologijos, viešasis sektorius, informacijos paieška, informacijos kokybė, informacinė elgsena, informacijos vertinimas.Information management in Lithuanian ministries: critical analysisZenona Ona Atkočiūnienė, Erika Janiūnienė, Giedrė Plepytė-Davidavičienė
SummaryInformation and knowledge are understood as a strategic resource which influences the state’s sustainable economic development and competitive advantage on organizational, industrial and public levels of management. Today, information management is becoming rather a strategic than a functional tool focusing on the planning, organization, control and coordination of information, human and technological resources in order to implement the organization’s strategy. This strategic approach is applied to public institutions by seeking to create and implement a coherent information management strategy which could offer universal information to citizens and businesses, promote information reusing, optimize public institutions’ information management.The aim of the study was to analyze and evaluate the information management situation in the Lithuanian public sector. The research was funded by the Research Council of Lithuania “Information management in the Lithuanian public sector: a critical analysis and perspectives of changes” and was focused on qualitative and quantitative methods. In this article, a group of scientists presents results of a quantitative survey which was conducted using an online questionnaires and questioning the staff of Lithuanian ministries. The quantitative survey data indicate the importance of information and maturity issues in the fields of information technology use, information behavior, institutions’ information quality and the information activities of the ministries
Žinių valdymo įtaka nuolatiniam inovacijų kūrimui: atvejo analizė
Get PDFNūdienos dinamiškoje aplinkoje informacija ir žinios yra vieni iš esminių organizacijos išteklių ir pagrindiniai inovacijų šaltiniai. Šių išteklių tikslingas valdymas lemia organizacijų konkurencinį pranašumą kuriant didesnę pridėtinę vertę ir didinant jos procesų efektyvumą. Atsižvelgiant į Pasaulio ekonomikos forumo 2013–2014 metų šalių konkurencingumo tyrimo rezultatus, Lietuva užima 27 vietą tarp 148 valstybių pagal žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, skaičių, tačiau 44 vietą – pagal inovacijų ir verslo lankstumo subindeksą. Šie statistiniai duomenys leidžia daryti prielaidą, kad Lietuvos organizacijose žinių potencialas yra aukštas, tačiau jis nėra pakankamai išnaudojamas. Susiklosčiusi realybė verčia ieškoti būdų ir metodų, kaip būtų galima ją keisti lygiuojantis į užsienio šalių patirtį. Viena iš priežasčių, kodėl Lietuvos inovatyvumo indeksas yra ganėtinai žemas, galėtų būti ta, kad dažnai organizacijoje trūksta sistemingumo ir tikslingumo valdant žinias, nesukuriama atvira, darbuotojų pasitikėjimą skatinanti aplinka, kai darbuotojai noriai dalijasi žiniomis ir įgyta patirtimi, dėl to sukuriamos naujos prekės ir paslaugos, įgyjamas konkurencinis pranašumas. Šio straipsnio tikslas – konceptualių teorinių įžvalgų analizės rezultatų pagrindu, pasitelkiant inovatyviam sektoriui priklausančią įmonių grupę, nustatyti esminių žinių valdymo veiklų įtaką nuolatiniam inovacijų kūrimui organizacijoje.Pagrindiniai žodžiai: žinios, žinių valdymas, inovacijos, žinių valdymo modelis, žinių valdymo strategija, organizacinė kultūra, mokymasis.
Knowledge management influence on continuous creation of innovations: a case studyIngrida Girnienė
Summary The knowledge-oriented society and economic challenges evoke constant changes in all modern organizations. Knowledge is an inexhaustible source of creating innovative ideas, which is one of the essential conditions of innovation development. Today, knowledge management is closely associated with innovative activities. The scope of studies related to determining the impact of knowledge management on innovation is constantly increasing. In order to continuously create innovations, organizations should formulate their knowledge management strategy and integrate it into the organizational strategy, create the organizational culture which could stimulate knowledge sharing, promote continuous learning and the improvement of competencies, identify the key knowledge, create new ideas, develop and acquire new skills, constantly store and share knowledge. The article highlights knowledge management activities affecting innovation, presents an integral knowledge management model which stimulates a continuous creation of innovations, and provides a case study results demonstrating the knowledge management influence on innovation. According to the case study results, knowledge management processes, particularly knowledge sharing, storage, and creation, make the greatest impact on the continuous creation of innovations. Besides, the organizational culture and the organizational structure also influence the process of innovation creation. The knowledge processes, such as sharing and storage, make the greatest influence on the organizational, marketing and product innovation, and process innovation is impossible without knowledge acquisition and storage. Organisations seeking to continuously create different types of innovation should develop knowledge management processes, with a particular emphasis on knowledge storage while applying appropriate technological solutions, and knowledge sharing while creating a favourable organizational culture and choosing the optimal organizational structure
Žiniasklaidos laisvės ribojimo aplinkybės Lietuvoje
Get PDFStraipsnyje nagrinėjami teisinės, politinės ir ekonominės aplinkos veiksniai, ribojantys žiniasklaidos laisvę Lietuvoje. Analizuojama 2012–2013 m. situacija, įvertinant ankstesnių metų teisines, politines ir ekonomines aplinkybes, turinčias įtaką analizuojamo laikotarpio žiniasklaidos laisvės padėčiai Lietuvoje.Straipsnyje teigiama, kad žiniasklaidos laisvę Lietuvoje riboja teisės aktuose numatytos teisės laisvai gauti ir skleisti informaciją neužtikrinimas žiniasklaidos veikloje, perdėtai griežtos teisės aktų (ypač Baudžiamojo kodekso) normos, reglamentuojančios atsakomybę už netinkamą raišką viešojoje erdvėje, nepakankamas informacijos šaltinio atskleidimo reglamentavimo apibrėžtumas. Pagrindiniai politiniai veiksniai, ribojantys žiniasklaidos laisvę, yra susiję su politiniu žiniasklaidos pajungimu, naudojant žiniasklaidos nuosavybės bei finansavimo svertus. Ekonominiai veiksniai, turintys didžiausią įtaką žiniasklaidos laisvės varžymui: nepakankamas žiniasklaidos organizacijų ekonominis pajėgumas, valstybės finansinė politika žiniasklaidos subjektų atžvilgiu, žiniasklaidos organizacijų nuosavybės ir rinkos dalies koncentracija, žiniasklaidos organizacijų nuosavybės ir veiklos skaidrumo stoka, menkos žurnalistų ir redaktorių socialinės garantijos.Pagrindiniai žodžiai: žiniasklaida, laisvė, teisinė aplinka, politinė aplinka, ekonominė aplinkaFactors of limitation of media freedom in LithuaniaDeimantas Jastramskis
SummaryThe analysis presented in this article reveals what factors of legal, political and economic environment reduce the media freedom in Lithuania.The Constitution of the Republic of Lithuania stipulates that everyone has a right to hold opinions and freely express those, to obtain and disseminate information, whereas censorship of mass information is prohibited. The right to collect, obtain and publish information is stipulated by laws. However, journalists not always are able to access public records through clear administrative procedures in a timely manner.There are articles determining libel and defamation in the Lithuanian Penal Code (journalists and other citizens can be punished by fines or become imprisoned for up to two years). Although penalties for „irresponsible journalism” are applied only in exceptional cases, libel and defamation articles in the Penal Code stimulate self-censorship of some journalists.There are no special legal acts in Lithuania that would restrict the ownership concentration of the media organisations or the parts of the market that they occupy. Due to insufficient restriction on the property concentration in media, the legal environment (in relation to the independent media variety) is not assessed as very favourable.In Lithuania some editorial office owners (as well as editors) may support some political forces and consequently, the media administered by them disseminate quite biased political content. This is very obvious in the regional municipalities, where a large part of the local media is financially dependent on politicians and the main shareholders of the local media are also politicians. In connection to the political-financial influence on editorial offices self-censorship of journalists is a part of daily routine in some media organizations.There is an excessive concentration of media ownership in the hands of private interests that can be linked to the powerful societal actors. Highly concentrated groups that control organizations both in the media market and other fields of economy limit the variety of the media content on the national, regional and local levels.Since the property relations of the Lithuanian media subjects are only partially publicised and internal norms of behaviour and rules of the editorial offices are usually not developed, the management transparency of the media organisations is quite low.The economic pressure on the journalists is huge. Also one of the measures of reducing the journalist social benefits is a widespread practise not to enter into labour or authorship contracts, but rather to force them to work as freelancers on the basis of certificates issued by the State Tax Inspectorate.The analysed legal, political and economic factors of intervention in the media work process shows that the media independence from external actors is not ensured but the situation cannot be assessed as extremely critical from this point of view
Kokybės auditas: koncepcija ir metodologijos tobulinimas
Get PDFAudito metodologija plačiai nagrinėjama tiek užsienio, tiek Lietuvos autorių mokslinėje literatūroje, tačiau išsamių studijų, kuriose būtų sistemingai analizuojamos visos šiuo metu naudojamos audito rūšys, nėra daug. Kokybės audito metodologija taip pat nėra iki galo išnagrinėta ir aiškiai susisteminta. Nagrinėjant audito koncepcijas sunku vienareikšmiškai nustatyti, kuriam audito tipui – veiklos ar valdymo – yra priskiriamas kokybės auditas. Atlikta mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad visoje audito sistemoje kokybės auditą galima identifikuoti kaip veiklos audito sudedamąją dalį. Kokybės auditas yra svarbus visoje audito sistemoje, nes jis yra dalis vertinimo proceso, kuriuo auditoriai atskleidžia tobulintinas organizacijos veiklos kokybės sritis. Straipsnyje, remiantis teorinės literatūros sistemine analize ir kokybės auditorių bei ekspertų anketinės apklausos rezultatais, suformuotas audito sistemos pagal funkcinį požymį modelis, identifikuoti kokybės audito atlikimo būdų pranašumai ir trūkumai, pateiktos kokybės audito metodologijos tobulinimo rekomendacijos.Pagrindiniai žodžiai: kokybės auditas, audito procesas, audito sistema, audito metodologija, tobulinimas, modelis, apklausa.
Quality audit: concept and methodology improvementIndrė Pečiulytė, Juozas Ruževičius
SummaryThe methodology of audit is extensively researched by both foreign and Lithuanian authors, but there isn’t a complete theory of audit, in which all the currently existing types of audit are mentioned. This is due to the fact that the quality audit methodology is not fully explored and clearly systematized. When analyzing audit concepts, it is a challenge to determine which type of audit – performance or management – is attributable to the quality audit. The theoretical analysis has shown that in the audit system the quality audit can be assigned as part of the performance audit. Quality audit is important throughout the audit system as it is part of the evaluation process, which helps auditors to reveal areas for improvement within their organizations. According to the theoretical literature systematic analysis and the quality auditors’ questionnaire survey results, in this study the audit system model by the functional character has been formed, the advantages and disadvantages of quality audit techniques have been identified, and recommendations for the quality audit methodology improvement are presented.Keywords: quality audit, auditing process, audit system, audit methodology, improvement, survey, model