Informacijos mokslai
Not a member yet
650 research outputs found
Sort by
Roland’o Barthes’o teorijų taikymas žiniasklaidos tyrimuose
Get PDFThere are plenty of connotational and mythical meanings in verbal as well as visual media messages. The theories offered by Roland Barthes are most suitable for the analysis of these messages. Although his theories lay the foundations for the methodology which is needed to conduct the media analysis, a convenient set of methodological tools is not available so far. In this article, we have joined two works by R. Barthes: the theory of the modern myth, developed in his book “Mythologies” (1957), and the insights in his essay “The Photographic Message” (1977). This has resulted in the methodology instrumental in analyzing media messages. The myth-semiological system scheme allows us to demonstrate the internal structure of a myth created by the media. Moreover, the rhetoric figures of a myth allow us to recognise the ideological nature of mythical messages. Finally, the connotation procedures of media illustrations allow us to identify connotational meanings in photographs.Tiek žodiniuose, tiek vaizdiniuose žiniasklaidos pranešimuose gausu konotacinių ir mitinių reikšmių, kurių analizei parankios Roland’o Barthes’o teorijos. Šios teorijos sudaro pagrindą žiniasklaidos tyrimų metodologijai, tačiau iki šiol nėra instrumentalizuotos ir paverstos patogiais tyrimo įrankiais. Sujungus du R. Barthes’o veikalus, moderniojo mito teoriją, išplėtotą knygoje „Mitologijos“, ir jo įžvalgas esė „Fotografinis pranešimas“, straipsnyje suformuluojama kokybinė metodologija žiniasklaidos pranešimams tirti. Teigiama, kad mito – semiologinės sistemos – schema leidžia pademonstruoti žiniasklaidos konstruojamų mitų vidinę sandarą, mito retorinės figūros padeda atpažinti mitinių pranešimų ideologinį pobūdį, o iliustracijų konotavimo procedūros – nustatyti konotacines reikšmes spaudos fotografijose
Rusiško informacinio karo bruožai
Get PDFThis article discusses the Russian theorists’ approach to information warfare, its applicability to regain the Soviet Union “lost territories”. Reviewed is the juridical background to consolidate the electronic media in the hands of the Russian government. The process of elimination alternative political opinions in Russia is reviewed. Discussed are the thoughts of Russian information warfare theorists about the media used to collect the areas considered as their own. The ways how the media can create the imaginary reality are examined. Russia\u27s state-controlled information space overcomes Russian boundaries and enters the global information space.The information war is not a very new phenomenon. The current military affairs have been led by information war activities. Protests against the former Ukrainian president Viktor Janukovich started in late 2013 and concluded in the open revolt and overthrow of the existing regime. Discontent with such events, Russia brutally intervened in the internal Ukrainian affairs, occupied and annexed the Crimean peninsula, then provoked mutiny in estern Ukrainian regions. The war broke out, and the Russian media have been exploited to legitimize Kremlin’s and separatists actions.The purpose of the article is, by using analytical and comparative methods, to scrutinize the information war problematic in Russian’s works. Information space exploitation is a crucial Russian politics’ part. The consolidated and censored internal Russian media space is designed to consolidate society to support nationalistic and imperialistic Moscow ambitions and to prevent other than Kremlin ideas’ circulation. The information war is used to penetrate into the former Soviet Union republics’ media space, to form the media agenda, and to shape, now independent from Russia states societies’ views. Even more, Russia creates channels for non-Russian speakers to attract them to their side. The Russian media directly or by exploiting close relationships with Moscow business, construct the image of the favourable reality. The complicated social problems have led us to the fact that decision currently is made on the media supplied facts’ preferences. The perceptions of ideas is constructed in the information war twilight.The article also draws attention to fact that Lithuania is abjectly prepared to react to the external information war threat from Russia. Russia wisely uses the EU legislation loops into the penetrate to Lithuanian media space and to guarantee the EU law protection and contrary to Russia internally wiped out media field from the non-Kremlin-controlled media. The juridical posed law makes obstacles for foreign capital to invest in the Russian media. And the media which get grants from abroad is claimed to be foreign agents. Lithuania is very concerned about the information war influence on society, but the internal media business practices, the principles of electronic media regulations, and being so late to react do not allow to take effective contra measures. Lithuania has successfully intergraded into political, military, and economic western alliances, but not to the western media space. This fact allows Russia still to fight for Lithuanian hearts and souls.Straipsnio objektas – informacinis karas ir Rusijos teoretikų bei norminių dokumentų požiūris į minėtą reiškinį. Straipsnyje aptariamas Rusijos teoretikų požiūris į informacinį karą, šio karo pritaikymas atsikovoti po Sovietų sąjungos žlugimo prarastas teritorijas. Apžvelgiamos Rusijos valdžios rankose esančios elektroninės žiniasklaidos konsolidavimo teisinės prielaidos, alternatyvios politinės nuomonės eliminavimo procesas Rusijoje. Aptariamos Rusijos informacinio karo teoretikų mintys apie medijų naudojimą „susigrąžinant savomis laikomas teritorijas“. Nagrinėjama, kaip žiniasklaidos priemonėmis galima sukurti tariamą realybę. Rusijos valdžios kontroliuojama informacinė erdvė peržengia rusų kalbos ribas ir nusitaiko į globalią informacinę erdvę. Apžvelgiama, kaip Rusija, vykdydama informacinio karo veiksmus, pasinaudoja Europos Sąjungos elektroninės žiniasklaidos reguliavimo spragomis
Paveldas ir visuomenė: Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo strateginės plėtros gairės 2014–2020 metų programavimo laikotarpiui
Get PDFThe article focuses on the strategic management of digitization in Lithuania. It elaborates on the development process of a conceptual approach to the creation of seamless content of the digital cultural heritage and presents the changing social context and a new paradigm of the legislation on the cultural heritage as well as its financing issues.The period of 2005–2009 should be considered a turning point in the cultural policy of Lithuania as the approval of the Concept for the Digitization of the Lithuanian Cultural Heritage and the Strategy for the Digitization of the Lithuanian Cultural Heritage, Digital Content Preservation and Access and its Implementation Framework in 2009–2013 by the Lithuanian government, which resulted in a new paradigm for the consolidation of memory institutions, oriented to cross-sectoral collaboration in digitizing Lithuania’s cultural heritage. These documents also provided more possibilities to receive financial support from the State budget and the EU Structural Funds for the digitization of the national cultural heritage and its long-term preservation and access. The major unsolved problems of the previous period have evolved from the inappropriate interpretation of strategic documents within the institutional environment. When interpreting these documents, conservative non-compatible institutional models were applied for strategic managing. Therefore, digitization was carried out without fully evaluating the social context and consolidating resources, thus resulting in poor quality digitization products, which were unrelated and satisfied the needs of institutions rather than of the users.The environment of the strategic management in the new programming period of 2014–2020 is shaped by the development of the network society, as it is defined by social sciences, the experience of the previous strategic period, and the highest level strategic documents defining the new period. The article also introduces the experience of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania and Vilnius University’s Faculty of Communication, activities by these and other twenty main cultural institutions of Lithuania in the development of the cultural and information society policy and the strategic management of cultural heritage digitization, and initiatives within these activities for the 2014–2020 programming period.Straipsnio objektas – kultūros paveldo skaitmeninimo strateginis valdymas Lietuvoje. Nagrinėjama, kaip Lietuvoje 2005–2013 metų programavimo laikotarpiu formavosi konceptualus požiūris į skaitmeninto kultūros paveldo vientiso turinio kūrimą, pristatomas besikeičiantis socialinis kontekstas, nauja Lietuvos kultūros paveldo teisinės bazės paradigma ir jos finansavimo klausimai. Straipsnis taip pat supažindina su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto ekspertų patirtimi ir šių institucijų bei kitų dvidešimties reikšmingiausių šalies kultūros institucijų veikla plėtojant kultūros ir informacinės visuomenės politiką, kultūros paveldo skaitmeninimo strateginį valdymą ir šios veiklos iniciatyvas 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu
Pedagogų organizacinio įsipareigojimo, pasitenkinimo darbu ir įsitraukimo į darbą sąsajos
Get PDFThe importance of analysing organizational commitment is related to the managers’ need to know what kind of phenomena related to organizational commitment they should primarily pay attention to. Organizational commitment, job satisfaction, and job involvement are the three related phenomena which are important for satisfacting both the individual and organizational needs. This paper presents a theoretical model of relationship between organizational commitment and its dimensions (affective, normative, and continuous), job satisfaction, and job involvement which was structured on the base of different reasearch findings. Survey among schoolteachers was accomplished with reference to the presented model. Theresults of the study highlighted the existing relationship among organizational commitment, job satisfaction, and job involvement.Šiuolaikinės organizacijos norėdamos prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos sąlygų tapo labiau priklausomos nuo darbuotojų turimų žinių negu fizinių gebėjimų. Įsipareigojimo organizacijai tyrimų aktualumas yra susijęs su organizacijų vadovų poreikiu žinoti, į kokius reiškinius, susijusius su organizacinių įsipareigojimų vystymu, reikėtų pirmiausia atkreipti dėmesį. Įsitraukimas į darbą, organizacinis įsipareigojimas ir pasitenkinimas darbu – tai trys tarpusavyje besisiejantys reiškiniai, kurie svarbūs tiek individualių, tiek organizacinių poreikių tenkinimui. Straipsnyje pateikiamas teorinis organizacinio įsipareigojimo ir jo dėmenų (emocinio, normatyvinio ir tęstinio įsipareigojimo), pasitenkinimo darbu ir įsitraukimo į darbą sąsajų modelis, kuriuo remiantis buvo atliktas empirinis tyrimas. Tyrimo rezultatai atskleidė ryšius tarp organizacnio įsipareigojimo ir jo dėmenų, pasitenkinimo darbu ir įsitraukimo į darbą
Lietuvos televizijos vaidybinės programos medijų adaptavimo ir konvergencijos aspektu (1957–1967)
Get PDFTV has expanded the audiovisual media opportunities directly spreading the image and sound to the mass audience. Discussions are taking place: to create an independent TV content, or will other media (music, theater, cinema) be re-broadcasters. The first decade of the Lithuanian television (1957–1967) was the time of controversial experiments of the TV aesthetic principles. Technological characteristics (live broadcast, a small black-and-white TV screen) and a specific audience (looking in the home environment) led to the intimacy of performance. On the other hand, the TV was associated with cinema resolution (angles, montage), so the television performances were inserted elements of cinematography. TV was looking for new ways to literary adaptation. Attempts were made to keep the text of the work, the author\u27s thoughts. A specific early television feature was different forms of expression in a television program. Dramatic elements were inserted in documentary programs simulating live reporting. We see efforts to find distinctive adaptation techniques (intimacy of performance, the desire to read a literary work, drama and documentary television program clusters). It was a time of self-perception of the new media, which later allowed to find a specific expression of the TV form and genre (fiction series, games, reality formats, entertainment shows).XX amžiuje atsiradusi televizija įkūnijo žmonijos tolimo matymo svajonę, ekrane susiejo ikitelevizines vizualiąsias ir audiovizualiąsias medijas, iki tol eksponuotas muziejuose, koncertų, teatro, kino salėse. Viena vertus, televizija buvo laikoma ankstesnių medijų pratęsimu (teatras arba kinematografas namuose), jų retransliavimo priemone (muzikos, vaidybinių žanrų, fotografijos). Komunikacinės televizijos ypatybės, unikalus serijiškumas formavo naujas raiškos formas, naujus žanrus ir formatus. Pirmasis Lietuvos televizijos dešimtmetis (1957–1967) atskleidžia prieštaringus mėginimus ieškoti naujosios medijos išskirtinumo
Atletika, politika ir žiniasklaida graikijoje
No full textThis paper analyzes the relationship between athletes and politics and especially the case of athletes with active political life in Greece. The study, although begins from a general theoretical framework, focuses on athletes (well-known and/or for their Olympic Achievements) who have been promoted by the media, are well known and have been involved in the Greek political arena. The study begins from the hypothesis that sports, as a cultural factor and vector, participate in the procedure of constructing the collective and social representations and help in shaping the public opinion. In this context, we will investigate the role of the media for the promotion of sports and sports global events, their contribution in constructing sports idols (sports star system, ‘Semi-Gods’, according to Morin, 1972) and some stereotypical attitudes and behaviors. We will conclude by highlighting the political attention given to the sports via the above processes as a factor of exercising political power.Straipsnyje analizuojamas santykis tarp atletų ir politikos, o ypatingas dėmesys skiriamas atletams, aktyviai dalyvaujantiems Graikijos politiniame gyvenime. Nors straipsnis prasideda nuo bendrų teorinių pagrindų, dėmesys sutelkiamas į atletus (gerai žinomus ir dėl jų olimpinių laimėjimų), kurie yra žiniasklaidos reklamuojami ir dalyvauja Graikijos politiniame gyvenime. Tyrimas prasideda nuo hipotezės, kad sportas, kaip kultūros veiksnys ir vektorius, dalyvauja konstruojant kolektyvinį ir socialinį reprezentavimą, taip prisidėdamas prie visuomenės nuomonės formavimo. Šiame kontekste straipsnio autoriai nagrinėja žiniasklaidos vaidmenį reklamuojant sportą ir pasaulinius sporto renginius, kartu ir žiniasklaidos indėlį formuojant sporto stabus (sporto žvaigždės sistema, „pusdieviai“, anot Morin (1972) ir kai kuriuos stereotipinius požiūrius bei elgseną
Visuomeninio transliuotojo paslaugos: Estijos atvejo analizė
No full textThis article aims at exploring the ways in which the Estonian Public Broadcasting (EPB) tackles challenges of modern public service media (PSM) companies, how different external and internal factors (especially politics, economics, and technology) encourage or hinder the (online) evolution of Estonian Public Broadcasting. Starting with McQuail’s (2010) theoretical framework of media institutions’ influencers, the article investigates how the media policy, economic conditions and technology changes have influenced these processes (Doyle, 2013; Picard, 2011). Also, broadcasters themselves have taken different approaches towards their role in the new media environment (Doyle, 2010; Ranaivoson et al., 2013). Traditional PSM remit should be kept up to date with the demands of information society (Lowe et al., 2014; Bardoel and d’Haenens, 2008). This is a fundamental challenge to the funding and governance of PSM. Market pressure to reduce the PSM funding makes the expansion into online media difficult. However, audiences, especially younger ones, abandon traditional broadcasting channels and are attracted to the online world. This article analyzes different aspects of the the adjustment of Estonian Public Broadcasting with media changes and trends and the outcome of this process. The aim of the research is to give an answer to the question: How do different external and internal factors (especially politics, economics, and technology) encourage or hinder the development of the Estonian Public Broadcasting?deNaudojant McQuailo teorinę žiniasklaidos institucijoms įtaką darančių veiksnių sistemą, straipsnyje nagrinėjama, kaip žiniasklaidos politika, ekonominės sąlygos ir technologiniai pokyčiai veikia Estijos visuomeninės transliacijos evoliuciją. Didėjant rinkos spaudimui ir keičiantis žiniasklaidos vartojimo būdams, kokybės užtikrinimas, įvairovė ir pliuralizmas visose žiniasklaidos turinio platformose yra neišvengiami demokratinėse visuomenėse ir turėtų būti komunikacijos politikos uždaviniai. Politinė administracinė sistema mato ekonomiką (įskaitant žiniasklaidos ekonomiką) pirmiausia kaip liberalią, kuriai reikia kiek įmanoma mažiau reguliavimo; sykiu reguliavimas yra būtinas tam, kad būtų garantuota viešojo sektoriaus žiniasklaidos (transliacija) veikla. Šio konflikto pagrindas yra nepakankamas visuomeninio transliavimo paslaugų politinėje administracinėje sistemoje teisėtumas. Estijos liberalios rinkos ekonomikoje nepakankamas teisėtumas yra išreikštas nepakankamu Estijos visuomeninio transliavimo finansavimu. Europos mastu Estijos visuomeninė transliacija su kitais Vidurio ir Rytų Europos visuomeniniais transliuotojais patenka į nedidelio finansavimo ir mažo efektyvumo grupę. Vis dėlto Estijos visuomeninės transliacijos turėtų sugebėti tenkinti visus informacinės visuomenės nustatytus reikalavimus. Tai esminis visos visuomeninės žiniasklaidos finansavimo ir valdymo iššūkis.Kitas iššūkis, su kuriuo susiduria Estijos visuomeninė transliacija, yra žiūrovų perėjimas iš televizijos į internetą. Nors vidutinis televizijos žiūrėjimo laikas per pastaruosius dešimt metų yra gana stabilus, tačiau bendras Estijos visuomeninės transliacijos pasiekiamumas mažėja. Tai nėra jaunesnio amžiaus žmonių grupių klausimas, pagrindinis nuostolis atsiranda dėl 35–64 metų amžius žmonių grupės. Būdingas bendras žiūrėjimo stabilumas, nes kasdienis televizijos žiūrėjimo laikas tų žiūrovų, kurie žiūri Estijos visuomeninės transliacijos kanalus, yra padidėjęs 22 procentais. Iš čia ir kyla išvada: Estijos visuomeninė transliacija neturi problemų, susijusių su televizijos žiūrėjimo laiko mažėjimu, tačiau ji susiduria su sunkumais išlaikyti šiuos žiūrovus. Visuomeninei žiniasklaidai labai svarbu stipriau pririšti žiūrovus prie savo siūlymų.Remiantis „Ofcom“ 2014 metų suaugusiųjų žiniasklaidos naudojimo ir požiūrio į ją ataskaita, televizijos žiūrėjimas yra svarbus daugumai žmonių, vyresnių nei 45 metai, o jaunesnius žiūrovus patraukia išmanieji telefonai, kompiuteriai bei nešiojamieji kompiuteriai. Konvergencija yra tokios žiūrovų elgsenos priežastis. Konvergencija pirmiausia yra ne technologinis procesas, sujungiantis daugialypes žiniasklaidos funkcijas tame pačiame mechanizme. Konvergencija reprezentuoja kultūrinį pasikeitimą, nes vartotojai yra skatinami ieškoti naujos informacijos ir užmegzti ryšius tarp išsisklaidžiusio žiniasklaidos turinio. Visuomeninės žiniasklaidos kompanijos požiūriu, svarbu suprasti ir įvertinti visų platformų sinergijos kūrimo efektyvumą. Tai turėtų būti Estijos visuomeninės transliacijos susikertančių medijų strategijos uždavinys. Teigiama, kad nors visi Estijos visuomeninės transliacijos vadovai pripažįsta susikertančių medijų būtinybę, tačiau trūksta bendro supratimo, kaip jomis naudotis, ir neturima aiškios susikertančių medijų vystymo strategijos. Nors susikertančių medijų veiklų centrinis planavimas ir koordinavimas yra laisvas, Estijos visuomeninės transliacijos yra socialinės žiniasklaidos aplinkoje. Paprasčiausias būdas joje dalyvauti yra naudoti esamas radijo ir televizijos programas – kopijuoti ir įklijuoti. Vis dėlto tai bus nepakankama – žiūrovams išlaikyti reikia plėtoti viešųjų paslaugų žiniasklaidą. Estijos visuomeninis transliuotojas susiduria su dideliu iššūkiu, kaip pertvarkyti savo kasdienio darbo procesus ir išteklius taip, kad būtų sukurtas patrauklus turinys ir platinamas visose esamose žiniasklaidos platformose be papildomų valstybės biudžeto lėšų. Vienas iš būdų galėtų būti susikertančių medijų strategijos taikymas. Aiški vizija ir gerai pagrįsta ir įgyvendinama strategija turėtų būti įrankis, padėsiantis atlaikyti rinkos spaudimą ir pasitikti konvergencijos laikų iššūkius
Pogrindžio spaudos leidėjų tinklai sovietmečio Lietuvoje
Get PDFThe article presents the comparative analysis of four samizdat networks in Soviet Lithuania, including the most successful underground publication in the Soviet Union, “The Chronicle of the Catholic Church of Lithuania”, which was continuously published from 1972 until the breakdown of the regime in 1989. The purpose of the article is to examine the effect of network characteristics on the performance and viability of samizdat publications. The data for social network analysis was collected by face-to-face interviews with the publishers of the selected samizdat publications and by using archival data and published memoirs. The analysis reveals that the exceptional success of the Chronicle can be explained by high density and relative decentralisation of the network of its publishers. These results challenge the main claims of the theory of secret organisations.Straipsnyje analizuojami keturi sovietmečio Lietuvoje ėjusių pogrindžio leidinių – „Vyčio“, „Rūpintojėlio“, „Perspektyvų“ ir „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ – leidėjų tinklai. Pasitelkiant slaptųjų tinklų teoriją ir socialinių tinklų analizės įrankius jame nagrinėjama, kokios struktūrinės tinklo savybės gali paaiškinti skirtingą pogrindžio leidinių sėkmę. Duomenys surinkti naudojant archyvinę medžiagą ir publikuotus memuarus bei atliekant tiesioginius interviu su pasirinktų pogrindžio leidinių leidėjais. Analizė parodė, kad „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ fenomenalią sėkmę paaiškina tankus ir santykinai decentralizuotas jo leidėjų tinklas
Lyčių raiška ir kaita laikraščių žurnalistikoje per pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį
Get PDFThe problematics of gender relation in society is an area discussed in various aspects in the scientific world. The expression or the possibilities of expression of gender are actualized in various contexts of social life, and one of them is journalism. It should be noted that the latter, as an area of gender functioning, is multifaceted: on the one hand, it is equal rights in the labor market, the creation and presentation of journalistic production specialisation, on the other hand, it is the possibility to portray (in the broad sense) the view of genders, their relations in the texts, in this way sustaining or shaping particular notions.This article presents research, covering these aspects of the analysed object: the specialisation of topics as per gender and its dynamics in Lithuanian newspapers of different audience size, representing national, county and regional problems, and the shift of gender in the editorial offices of these newspapers.The aim of the research – to reveal the tendencies of gender expression and dynamics in Lithuanian newspapers’ journalism during the first twenty years of independent Lithuania (1991 and 2010 years).In pursuance of the aim, such objectives were set: to analyse the specialisation of topics and its dynamics as per gender; to investigate the quantity of different gender journalists during the studied periods; to discuss the shift of the amount of men and women journalists in the editorial offices. Applied methods: content analysis, comparison, cross-section, percentage analysis.The analysis of theme specialisation dominants of the national daily newspaper “Lietuvos žinios” in the aspect of gender in the researched periods (1991 y. and 2010 y.) shows that in the year 1991 men journalists wrote about such topics as politics, economics, history, culture, prepared reportages from the location of the events. Women journalists at the same time mostly concentrated on the culture topic, published reportages from the location of the events, presented publications on economics and politics, although, compared to men journalists, – relatively few. In the year 2010 the situation changed: the women started to lead in publishing articles on the topics of politics, law enforcement, and economics. The men journalists gave priority to sports and continued writing on cultural topics.The analysis of the 1991 y. publications of the daily newspaper “Vakarų ekspresas” shows that men journalists dominated in the topics of sports, economics, law enforcement, and education. Women at the same time mostly wrote about culture, exceptionally – about agriculture (this theme has not been recorded in 2010 y.) and the topics of the sea and journalism. In 2010 y. men journalists preferred sports, they led in the topic of politics, the topic of the sea. Culture continued to be the dominant theme of women journalists, they also wrote about current issues. The involvement of women journalists in the topic of health care increased, the attention given to the topics of economics and education became similar to men’s.In the regional newspaper “Banga” in 1991 y. men journalists mostly wrote about agriculture, environmental protection, history, law enforcement, and women journalists focused on politics, economics, education, current issues. In 2010 y. men journalists continued to lead in the topics of agriculture and sports, but all the other topics were mostly covered by women.It was established that the amount of women officially working in the editorial offices of the researched newspapers from 1991 to 2010 y. increased: in “Lietuvos žinios” – by a third, in “Vakarų ekspresas” and “Banga” – by a quarter.It was also observed that the amount of journalists working in the editorial office of “Lietuvos žinios” in 2010 y. increased in general, in “Vakarų ekspresas” – decreased, in “Banga” – remained similar. However, even under these circumstances, women became dominant in the composition of editorial offices.The amount of publications written by women also increased by a third in all three newspapers. The results of the survey suggest that in the journalist community of Lithuanian newspapers the process of feminization is apparent, which has influenced not only the changes in topic specialisation, but also the amount of publications.The fact that the amount of women journalists in all three editorial offices increased can be explained considering various circumstances. First, for several years the tendency to choose Journalism programme studies for women rather than men has been observed, e.g., in Klaipėda University, so naturally more women come to the labor market of journalism. If in the beginning of independency (1991 y.) the newspapers which portrayed the processes of change in the society, and were published in rather large print runs, were of high interest, in 2010 y. the demand for them decreased. This tendency was influenced not only by a variety of newspapers that emerged during the 19 years, stabilization of the society life, but also a novel form of virtual newspapers on the internet, accessible for the readers free of charge. It is likely that due to the latter reason the financial resources of publications decreased, directly influencing the journalists’ salary, which women are less demanding for as various publicly presented data portray. Considering the said circumstances it can be prognosed that the domination of women in the journalist community of Lithuanian newspapers should not alter hereafter.Straipsnyje pristatomi lyčių raiškos ir kaitos Lietuvos laikraščių žurnalistikoje rezultatai. Analizuojami šie tiriamojo objekto aspektai: žurnalistų temų specializacija pagal lytis; lyčių kaita publikacijų tematikos ir laikraščių redakcijose lygmenimis (1991 ir 2010 metų skersinių pjūvių rezultatai). Atlikus skirtingų auditorijos aprėptimi Lietuvos laikraščių analizę (respublikinio „Lietuvos žinių“, regioninio „Vakarų ekspreso“ ir rajoninio „Bangos“), nustatyta feminizacijos proceso tendencija: moterys žurnalistės pradėjo daugiau rašyti tradiciškai vyrams žurnalistams priskirtinomis temomis, redakcijose padaugėjo moterų žurnalisčių
Bibliotekų vaidmenų kaita sistemų teorijos kontekste
Get PDFWith this article, the author aims to theoretically justify the suitability of the systematic approach used in researching the change alternation of libraries’ roles, for finding solutions to real life problems (i.e., which roles must be taken by libraries in order to answer society’s needs). In humanitarian and social sciences, the systematic approach and the theory of systems are used for a thorough study of the object, while the soft systems methodology offers methods to study multiple and constantly changing social objects. In the article, a library is analysed as a complex system influenced by synergy processes; readers are introduced a possibility of conceptualising a library as a system according to the CIDOC CRM ontological model and presented with a programme for researching the change of libraries’ roles while using the soft system methodology.Straipsnyje siekiama teoriškai pagrįsti bibliotekų vaidmenų kaitos tyrimo sisteminės prieigos tinkamumą realaus pasaulio problemos – kokius vaidmenis turi atlikti bibliotekos, atliepdamos visuomenės poreikius – sprendimui. Sisteminis požiūris ir sistemų teorija taikoma humanitariniuose ir socialiniuose moksluose, siekiant tiriamą objektą tirti visumiškai, o lanksčiųjų sistemų metodologija apibrėžia taikomus metodus tiriant sudėtingus, daugialypius ir nuolat kintančius socialinius objektus. Straipsnyje biblioteka analizuojama kaip sudėtinga sistema, kurią veikia sinerginiai procesai; supažindinama su bibliotekų vaidmenų kaitos tyrimo taikant lanksčiąją sistemų metodologiją programa ir bibliotekos kaip sistemos konceptualizavimo pagal CIDOC CRM* ontologinį modelį galimybėmis