Informacijos mokslai
Not a member yet
650 research outputs found
Sort by
Naujos platformos lietuvių literatūros kūrinių sklaidai ir skaitymo skatinimui: problemos analizė
Get PDFThe main scientific problem of the article, which has never been addressed in Lithuania, is the analysis of changes in the accessibility of works of the Lithuanian literature after the implementation of the project “Presenting Works of the Lithuanian Classical Literature Online” in the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania in 2011–2014, the creation of an e-library of works of the Lithuanian literature, and the impact of the established e-services on the access to works and the level of reading engagement. The investigation applied a constructive phenomenological methodology, the European Commission‘s 2-3-6 concept substantiating the added value of e-publishing and John W. Creswell‘s qualitative research methods. The use of these methodological tools for understanding the users’ subjective experience in utilizing the established e-services brings the methodological novelty to this investigation. Drawing on the 2-3-6 concept and the practices applied in Lithuania, the following concepts of the added value of the e-library and e-services are analyzed:1. Content creation. It should be based on a targeted selection of documents and the optimum visualization of the aggregated digital information.2. Content packaging. It includes presenting on the as broad scale as possible the reason for the origination of a digitized work and its content and accessibility.3. Delivery support and services. It should permit the user to obtain the metadata and primary sources in a convenient way (via the Internet including mobile devices).4. Market making. It should be built on implementing tools for copyright protection and their monitoring, service evaluation, promotion of the digital content and reading by using e-books, and permitting the users to read digitized works on various devices.The use of the results of the qualitative investigation and the application of the principles of the phenomenological research enabled to identify and substantiate the correlation between the concepts of the added value of the e-library and the trends of strategies for promoting e-books and reading: ensuring a permanent access to works of the Lithuanian literature and their diversity online, retaining high requirements for the quality of e-books and e-services, and increasing the awareness of works of the Lithuanian literature by using additional tools of market making.The qualitative investigation has proved that the digitization of works of the Lithuanian literature and their presentation online eliminate the restrictions which are present in case of books in traditional formats. The Internet and mobile devices enable obtaining the needed book without leaving one’s home, thus allowing to use budget resources in a more expedient way.The analysis of Lithuania’s strategic documents and the qualitative investigation proved that the development and use of the e-library and e-services should be grounded on the following principles:1. Complexity: integration of national campaigns; permanent work within state and municipal cultural, educational and social security institutions; and initiatives of local communities and private individuals.2. Modern approach: promotion of reading and development of language skills. The related projects should be based on the newest research on reading habits of children, young people and adults. It is essential to take into account the development of modern technologies and their impact on reading.3. Differentiation: promotion of reading and development of language skills. The effort should be oriented to citizens of various age and social groups by using appropriate means.4. Partnership: a close cooperation among various activity fields.5. Integrity: development of skills of physically handicapped people and old persons.Straipsnio objektas – lietuvių literatūros kūrinių prieinamumo pokyčiai, įgyvendinus projektą „Lietuvių literatūros klasikos kūrinių perkėlimas į elektroninę erdvę“ (toliau – e-klasikos biblioteka) ir sukurtų elektroninių paslaugų poveikis kūrinių sklaidai ir skaitymo intensyvumui. Tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti subjektyvų vartotojų požiūrį į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įgyvendamo projekto metu sukurtas elektronines paslaugas bei įvertinti šių paslaugų pridėtinę vertę, paremtas konstruktyvistine fenomenologijos metodologija ir pridėtinės vertės kūrimo 2-3-6 koncepcija. Pasirinktas kokybinio tyrimo metodas sudarė galimybę pateikti išvadas dėl sukurtos e-klasikos bibliotekos ir elektroninių paslaugų vertės ir šių paslaugų efektyvesnio panaudojimo lietuvių literatūros kūrinių sklaidai bei skaitymo skatinimui
Daiktų interneto technologijos taikymo versle nauda ir rizika
Get PDFThe technology of the Internet of Things is one of the newest and rapidly developing information and communication technology policies in the beginning of this century, however, its adaptation in business began to spread only in the second decade. The Internet of Things is not only the technology whose services are designed for businesses, but also a new business model.As evidenced by the global experience in implementing these technologies and the latest research, the scope of the Internet of Things services and applications in business over the past year is rising relentlessly and in the future will only increase. The majority of business firms recognize that the Internet of Things technology can somehow help organize activities to accelerate the technological and communicative processes of business, to increase its operational efficiency.While it is recognised that the use of the Internet of Things in the business environment expands, it becomes more open, but also more vulnerable. Using the Internet of Things, things interact with each other and also people interact with each other, using items on the Internet of Things as a mediator for indirect communication, and this, in turn, is a major security problem concern with hackers, fakes and other electronic threats. Therefore, the use and spread of the Internet of Things will inevitably increase the risk of information systems and at the same time the risk profile of the business.This article analyses the benefits of the Internet of Things applied in business, its risks and the measures to mitigate the risks.Daiktų interneto technologija yra viena iš naujausių ir sparčiai besivystančių informacinių ir komunikacinių technologijų krypčių. Ji atsirado šio amžiaus pradžioje, tačiau versle ėmė plisti antrajame dešimtmetyje. Daiktų internetas yra ne tik technologija, kurios paslaugos skirtos verslui, bet ir naujas verslo modelis. Kaip rodo pasaulinė šių technologijų taikymo patirtis ir naujausi tyrimai, daiktų interneto paslaugų ir taikymų mastai versle per pastaruosius metus nepaliaujamai didėja ir ateityje tik didės. Didžioji dalis verslo įmonių pripažįsta, kad daiktų interneto technologija gali vienaip ar kitaip padėti efektyviau organizuoti veiklą, spartinti technologinius ir verslo komunikacinius procesus, didinti veiklos efektyvumą. Kartu pripažįstama, kad naudojanti daiktų internetą verslo aplinka plečiasi, tampa atviresnė, bet ir labiau pažeidžiama. Dėl to daiktų interneto naudojimas ir plitimas neišvengiamai didina informacinių sistemų, o sykiu ir verslo rizikingumą. Naudojant daiktų internetą įranga sąveikauja tarpusavyje, o asmenys bendrauja naudodamiesi daiktų interneto įranga kaip netiesioginio bendravimo tarpininku – tai savo ruožtu yra didelė saugumo problema, susijusi su apsimetinėjimu, įsilaužimais ir kitomis elektroninėmis grėsmėmis. Šiame straipsnyje analizuojama daiktų interneto technologijos taikymo nauda verslui, jos rizika ir priemonės rizikai apriboti
Sąvokų sistema atvaizduotų individo žinių elastingumas ir jo bandomasis tyrimas
Get PDFThe paper describes a model and an experimental exploration of elasticity of the individual knowledge represented by a system of concepts. The following conception of elasticity is used: the knowledge is elastic if it responds sensitively to the change of action exerted on this knowledge. The prerequisites and conditions of elasticity are defined. A method for experimental observation of knowledge elasticity is described and its pilot exploration is carried out. Elasticity is proposed to be explored by means of the observation of reactions of the individual. The reactions are described in terms of questions and answers. Each answer is meant to provide a list of concepts describing the content of the considered knowledge. The change of knowledge is provoked by a semantic difference between two questions; the change is observed as a difference between corresponding answers. The method is tested on a population of twelve students of an Information management study program in their final year (2012) of studies. The experiment supported the hypothesis that the knowledge of the most considered students is elastic.Straipsnyje analizuojama sąvokų sistema atvaizduotų individo žinių elastingumas ir pateikiamas jo bandomasis tyrimas. Žinios laikomos elastingomis, jeigu turi gebą jautriai reaguoti (keistis), kai keičiasi poveikis joms. Apibrėžiamos elastingumo prielaidos ir sąlygos. Aprašomas poveikio žinioms sudarymo būdas individui užduodant klausimus, kuriuose prašoma išvardyti temos sąvokas. Esminė tokių klausimų ypatybė – vos pastebimas jų prasmės skirtumas. Straipsnyje apibūdinami tipiniai elastingumo reakcijų atvejai. Žinių elastingumui vertinti pritaikoma procentinė skalė, suskirstanti žinias į kelis pagrindinius lygius: nuo visiškai neelastingų iki labai elastingų. Aptartas ir ribinis atvejis, kai elastingumo sąvoka netaikytina (jeigu poveikis sukelia individo reakciją, rodančią kokybinį žinių pokytį). Naudojama skalė atitinka tvarkos (rangų) skalės lygį. Žinių elastingumo reiškinio išsamesniam išaiškinimui aprašomas bandomasis tyrimas su informacijos vadybos studijų programos baigiamųjų (2012) metų studentais (dvylika respondentų). Tyrimas iliustruoja ir konkretizuoja teoriškai išskirtus pagrindinius elastingumo reakcijų tipus, padeda geriau paaiškinti elastingumo reiškinio esmę ir jo tyrimo būdą. Jis patvirtina natūralią prielaidą, kad tirtųjų studentų pamatinės sąvokomis atvaizduotos žinios turėtų būti elastingos
Vartotojų įsitraukimas į prekės ženklo bendruomenę
Get PDFToday, the marketing researchers and professionals emphasize the importance of brand communities as co-creators of value for organisations. The brand communities of organisations represent the thorough view of the target customers and their preferences. Discussions among community members provide many insights into the product’s usability and its development. The aim of this article is to investigate the factors that influence the consumers to engage with the brand communities and the role of communication in the following processes. The Social Convergence Theory has been applied for analysis of the brand communities’ formation and development. Additionally, the results of the pilot qualitative research carried out with the members of the brand communities of the automobiles have been presented.The rise of the Internet and the social media facilitates interaction among the organisations and the consumers and their merger with the brand communities. The results of the qualitative research show that joining the brand community is a process where the first step is the informational needs, as consumers need more profound information related with their problems. As informants stated, the official sources contain general knowledge and do not provide answers to the very specific questions. The results show that the members of the communities can provide clarifications to all complicated situations intelligibly. Leaders and other active members perform the fundamental role in incorporating new members into the community, as they inspire beginners to join the community, which could be defined as a social space for people with similar lifestyles. Intensive communication is the main clause of an active brand community. It should be noted that creativity and interactivity of fans are interrelated as well. During their interaction, the members produce attractive content for the whole community on specific subjects with familiar actors in a well-liked atmosphere.Straipsnyje nagrinėjamas prekės ženklo bendruomenių vaidmuo šiuolaikinių organizacijų rinkodaroje. Šiandien rinkodaros specialistai daug diskutuoja apie strategijas, padedančias įtraukti vartotojus į organizacijos vertės kūrimo procesus. Šio straipsnio tikslas – į reiškinį pažvelgti iš vartotojų perspektyvos ir atsakyti į klausimą, kas gi skatina pačių vartotojų įsitraukimą į tokių bendruomenių veiklą. Internetas bei išmaniosios technologijos keičia prekės ženklo komunikaciją su vartotojais, kurie šiuose procesuose tampa vis aktyvesni. Pasirinktai problemai tirti buvo pasitelkta socialinės konvergencijos teorija ir nagrinėtas jos tinkamumas nuosekliai atskleisti prekės ženklo bendruomenių raidos dėsningumus. Straipsnyje pateikiami ir žvalgomojo kokybinio tyrimo rezultatai
Rusijos užsienio politikos informacijos ir saugumo komponentai
No full textThe aim of the paper is to examine the Russian Federation’s doctrines in the sphere of information security. Such analysis allowed to lay down the information and security strategy of the state in the international arena and to study the specifics of the Russian model of information security. It was also determined that in order to counteract information threats, the Russian political administration continues an active development of cooperation with such actors as SCO and BRICS which de jure keep the neutral position concerning the Russian–Ukrainian relations, but de facto continue to expand economic cooperation with the RF. In the article, reviewed are the instruments of Russia’s modern information and propaganda operations, which were used in Chechnya and Georgia, and the specifics of propaganda operations against Ukraine are analysed.Darbo tikslas yra išnagrinėti Rusijos Federacijos doktrinas informacijos saugumo srityje. Tokia analizė leido padėti pagrindus informavimo ir saugumo strategijai valstybės tarptautinėje arenoje ir Rusijos informacijos saugumo modelio specifikai. Rusijos informacijos saugumo modelis yra skirtas palankiai vidaus informacinei aplinkai sudaryti, pasitelkiant žiniasklaidą, padėsiančią manipuliuoti visuomenės nuomone. Tačiau ekspertai teigia, kad toks modelis yra mažiau veiksmingas prieš kibernetines atakas. Taip pat buvo nustatyta, kad, siekdama užkirsti kelią informacijos grėsmei, Rusijos politinė administracija ir toliau aktyviai plėtoja bendradarbiavimą su tokiais veikėjais kaip ŠBO ir BRICS, kurie de jure išlaiko neutralią poziciją dėl Rusijos ir Ukrainos santykių, tačiau de facto toliau plėtoja ekonominį bendradarbiavimą su Rusijos Federacija. Straipsnyje peržiūrimos šiuolaikinės Rusijos informacinių ir propagandinių operacijų priemonės, kurios buvo naudojamos Čečėnijoje ir Gruzijoje, ir analizuojama propagandos operacijos prieš Ukrainą specifika. Siekdama realizuoti informacines operacijas Ukrainoje, Rusija atkreipė dėmesį į tai, kad žiniasklaida, kaip pagrindinė priemonė siekti savo užsienio politikos tikslų, gali papildyti politinius, ekonominius, diplomatinius įtakos instrumentus. Kad būtų sustiprinta informacijos įtaka Rusijos Federacijos gyventojams ir Rytų regionų Ukrainos piliečiams, naudojama akivaizdžiai neteisinga arba smarkiai iškreipta informacija. Taip sukuriamos prielaidos skatinti separatizmą ir kartu destabilizuoti politinę ir ekonominę padėtį Ukrainoje
Žinių valdymo metodologija: dialektinis požiūris į žinių plėtojimo procesą
Get PDFThe aim of this paper is to apply the dialectical methodological approach to the analysis of knowledge development within the organizations. Three different methodological approaches can be found when analyzing knowledge development: linear approach, learning cycles or learning loops approach, and dialectical. The first one is rarely used as the main approach to analyze knowledge itself. Usually its assumptions can be found in the analysis where knowledge development is seen only as side-effect of another issue, like students’ knowledge evaluation in the learning process. Knowledge cycles concept developed by Argyris and elaborated by many other authors includes zero, single, double and triple loops learning concepts. The major issue with those concepts is the lack of explanation what can provide the driving force to a move knowledge development from simpler learning to a more sophisticated learning cycle.This internal driver for learning development is provided by applying dialectical approach. The internal tension created by opposite mindset should led from thesis to antithesis and then to creating a new thesis. This approach can be illustrated by moving conceptual understanding of strategy development from the SWOT analysis to recourse-based view and then to knowledge-based view. Understanding of the SWOT logic for formulation of strategy not only helps better understanding how this analysis should be carried out (thesis development), but also leads to understanding of all deficiencies of that approach (building anti-thesis), what drives to conceptualization of a new view, which could be called resource-based view.Such approach can be used for the analysis of knowledge development within the organizations as well. The interpretation of Bloom’s taxonomy of learning domains can be used to describe theses at the organizational level. Every organizational thesis on a particular issue includes cognitive (intellectual, informational), motivational (emotional, values) and technological (structures, processes) dimensions. As a case analysis of three furniture manufacturing companies shows, different companies apply different theses to deal with the same issue – to design and to supply a specific set of furniture for the customer. The major conclusion from the analysis is that knowledge development can be seen as a step-wise process moving knowledge hierarchically from the lower level to a higher level by solving tension issues within the former thesis.Galima išskirti tris metodologiškai skirtingu požiūrius, aiškinančius, kaip žinios yra plėtojamos organizacijoje. Pirmasis – tai tiesinis, arba linijinis, požiūris. Jo esmė – nuoseklus žinių plėtojimas kaip kumuliatyvus procesas, einant nuo „aš nežinau / nemoku prie aš žinau / moku. Antrasis – spiralinis požiūris. Čia žinių plėtojimas yra suprantamas kaip ciklas nuosekliai pereinant nuo vieno etapo prie kito. Labiausiai paplitusiu pavyzdžiu galėtų būti organizacijos mokymosi suformuotos vienos, dviejų ir trijų kilpų mokymosi koncepcijos.Netradiciniu žinių valdymo literatūroje yra laikytinas dialektinis požiūris į žinių plėtojimą. Pagal šį požiūrį žinių plėtojimas yra trejybinis procesas. Į jį įeina tezės, antitezės ir sintezės kūrimas. Žinių plėtojimas suprantamas ne kaip nuoseklus, nepertraukiamas procesas, o kaip laiptuota struktūra, kai nuo vieno žinojimo laiptelio žengiama ant kito aukštesnio laiptelio. Ši žinių plėtojimo prielaida yra svarbi apibrėžiant žinių valdymo ypatybes organizacijose.Skirtingos organizacijos plėtoja savo žinių tezes, jos įdeda skirtingą prasmę į tai, ką jos laiko žinančios, išmanančios, mokančios. Skirtingos žinojimo tezės, kuriomis vadovaujasi organizacijos, leidžia diferencijuoti organizacijas pagal žinių lygį. Žinojimo plėtojimas slypi individuose ir jų sąveikoje, organizacijos turėtų sudaryti sąlygas ne tik tezėms, bet ir antitezėms plėtoti. Kritinis požiūris yra esminis žinių plėtrai
Medijų auditorijų aktyvumo raiška daugiaterpėje medijų aplinkoje
Get PDFThe purpose of this article is to present the research of the Lithuanian media users which revealed that audience activity and selectivity gain new shapes in the multimedia environment. Processes of media digitisation and convergence generate new practices for the use of media and models of activity and the selectivity of audiences. Audience participants have the opportunity to make their selections from various platforms and an array of content, although little is known about the ways in which individuals perform their selections in a multimedia environment, which has a totally distinct nature and operational logics than that of traditional media. The growing activity of the audience is one of the most important problems in the study of audience that may be associated with the corresponding characteristics of audiences. This encourages a more profound investigation of the peculiarities of a contemporary audience activity and the factors that determine them. An abundance of descriptions of contemporary media audience participants attest to the fact that their operation in the multimedia environment is much more active and variable than in the previous stages of media development. If in the era of traditional mass communication, activity was primarily understood as selection performed by media users of what and when should be used, nowadays this activity has obtained new shapes. Moreover, a media user may well act as a creator, distributor, and consumer of the media content, while the content that is generated by the media users becomes dominant in the electronic space. It has been stated that media users select media and their content, and compose them into a unified structure, in relation with a coherent behaviour strategy which reflects the activity and selectivity of an individual and his/her loyalty to particular media and their content. Media users form their media repertoires, selecting a definite number of channels and range of dominant content, align their use to a daily routine and combine with other activities.Įsitvirtinusi suasmeninta medijų naudojimo veikla, atrodo, negrįžtamai pakeitė medijų naudojimo įpročius bei motyvus. Tačiau auditorijos studijos susitelkia į tai, kas bendra medijų naudotojams kaip bendrijai, kas kuria jų patirtį ir vienija laike bei erdvėje. Augantis medijų naudotojų aktyvumas yra viena svarbiausių auditorijos studijų problemų. Tai skatina išsamiau panagrinėti šiuolaikinės auditorijos aktyvumą lemiančius veiksnius bei jį nusakančius ypatumus. Straipsnyje supažindinama su kokybiniu tyrimu, kuris atskleidžia, kad šiuolaikinių medijų auditorijų dalyvių veikla daugialypėje medijų aplinkoje yra gerokai aktyvesnė bei įvairesnė nei ankstesniais medijų raidos etapais
Lietuvos nacionalinių muziejų komunikacijos organizavimo ir vykdymo problematika
Get PDFThe aim of the article is to overview the peculiarities of organizing and implementing the communication of the Lithuanian national museums with an emphasis on the use of virtual museum presences. The paper presents the results of the research that contributed to determining the goals of communication of the Lithuanian national museums, defining their target audience, discussing in detail the processes of organizing and implementing museum communication. Moreover, the main problems faced by the museum staff in the communication activities are identified. Great attention is paid to the use of museum websites and interactive social media tools. The information necessary for the research has been collected by way of direct interviews with directors of the Lithuanian national museums or employees responsible for communication: Romualdas Budrys, Director of the Lithuanian Art Museum; Birutė Kulnytė, Director of the National Museum of Lithuania; Osvaldas Daugelis, Director of M. K. Čiurlionis National Museum of Art; and Ramunė Hazir, PR Manager at the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania.Straipsnio tikslas – apžvelgti Lietuvos nacionalinių muziejų komunikacijos organizavimo ir vykdymo ypatybes, daug dėmesio skiriant virtualių muziejų prieigų naudojimui. Publikacijoje pateikiami atlikto tyrimo rezultatai. Šio tyrimo metu išsiaškinti pagrindinio Lietuvos nacionalinių muziejų komunikacijos tikslai, apibrėžtos jų tikslinės auditorijos, detaliai aptarti muziejų komunikacijos organizavimo ir vykdymo procesai. Taip pat išskirtos didžiausios problemos, su kuriomis muziejų darbuotojai susiduria vykdydami savo komunikacinę veiklą. Daug dėmesio straipsnyje skiriama muziejų internetinėms svetainėms ir naudojamoms interaktyvioms socialinių medijų priemonėms. Tyrimui reikalinga informacija surinkta tiesiogiai bendraujant su Lietuvos nacionalinių muziejų direktoriais arba už komunikaciją atsakingais darbuotojais – Lietuvos dailės muziejaus direktoriumi Romualdu Budriu, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktore Birute Kulnyte, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriumi Osvaldu Daugeliu ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų komunikacijos vadove Ramune Hazir
Europos Sąjungos visuomeninės žiniasklaidos diplomatijos horizontalus darnumas: Ukrainos atvejis
No full textIn the discussion of the EU as an international actor, one of the important aspects is foreign policy coherence. One of the instruments of foreign policy is public diplomacy which in the network society is often embodied in the form of digital diplomacy – use of information technologies for achieving diplomatic goals through reaching the networks of information consumers in the Internet.The significance of digital diplomacy for the EU was outlined by numerous politicians and researchers and has actualized after the events in Ukraine when the refusal of the government to sign the Association Agreement led to the wave of escalating protests, overthrow of the President, a deep political crisis and territorial losses (annexation of the Crimea by Russia). The EU digital diplomacy has been actively embodied in this process, but sometimes it appeared to be not an example of a concerted action.The aim of this article is to verify the horizontal coherence of the EU social media diplomacy in the case of the EU–Ukraine relations. The results allow us to conclude that, despite some minor failures (some unsuited rhetoric, lack of references to each other and of interactivity), on the horizontal level the EU is mostly coherent in maintaining its digital diplomacy, which allows to speak about its succeeding in self-presentation as an international actor in the Internet communication.Užsienio politikos darna yra vienas svarbiausių aspektų tarptautinėse Europos Sąjungos (ES) diskusijose. Vienas iš užsienio politikos instrumentų yra viešoji diplomatija, kuri tinklo visuomenėje dažnai įkūnijama skaitmeninės diplomatijos forma – informacinių technologijų naudojimu įgyvendinant diplomatinius tikslus per informacinių vartotojų tinklus internete.Skaitmeninės diplomatijos reikšmė ES buvo apibrėžta daugumos politikų ir mokslininkų ir tapo aktuali po įvykių Ukrainoje, kai valdžios atsisakymas pasirašyti asociacijos susitarimą lėmė protesto bangų plėtojimąsi, prezidento nuvertimą, gilią politinę krizę ir teritorinius praradimus (Krymo aneksija). ES skaitmeninė diplomatija buvo aktyviai įtraukta į šį procesą, tačiau ji pasirodė kaip nesuderintų veiksmų pavyzdys.Šio straipsnio tikslas buvo patikrinti ES visuomeninės žiniasklaidos diplomatijos horizontalią darną ES ir Ukrainos santykiuose. Rezultatai leidžia daryti išvadą, kad, nepaisant kai kurių nedidelių nesėkmių (šiek tiek netinkamos retorikos, tarpusavio informacijos ir interaktyvumo stokos), horizontaliame lygmenyje ES yra darni išlaikydama savo skaitmeninę diplomatiją, kuri leidžia kalbėti apie sėkmingą jos, kaip tarptautinio veikėjo, prisistatymą interneto komunikacijoje