Informacijos mokslai
Not a member yet
650 research outputs found
Sort by
Prekių ženklų krizės ir jų komunikacijos strategijos
Get PDF[only abstract and keywords in English; full article, abstract and keywords in Lithuanian]
This article analyzes the problem of the brand crisis in contemporary business. The brand crisis is said to be a public and press-related event that is most commonly caused by consumers voicing their experiences regarding unsafe, poor-quality or even harmful products. It is noted that the crisis can affect the entire product category of the company or only a certain group of goods and damage the everyday business, thus endangering future activities, leading to material losses and damaging other property – the company’s image and reputation. The aim of this article is to analyze the causes of Lithuanian brand crises and to identify the strategies of brand communication crises that would allow the companies to manage their images in crisis situations. Based on a quantitative analysis of the content analysis, separate examples of Lithuanian brand crises, their social responsibility issues and risk management, as well as the brand management issues, were analyzed. It discusses how to prepare a communication strategy for managing a brand crisis that would reduce reputational risk and anticipate an action plan to “exit” from the crisis with the smallest business losses.The results of the survey showed that the reputation of the crisis does not differ between the less or more commonly chosen brands, the awareness of the crisis did not differ between the most commonly chosen Lithuanian brands and those that are more likely to pick up their competitors’ goods. This shows that manufacturers and/or vendors must take care to communicate not only with their loyal customers and provide and explanation of how to deal with a crisis in order to minimize damages, but that manufacturers and/or vendors must also ensure that this message reaches all potential users of the product category.Often, the authors point out two more components of the impact of the crisis, namely the perception of reliability and the perceived risk and the importance of brand loyalty. Crisis communication strategies suggest that these variables should be included, as this can help in identifying what exactly affects the perceptions and behavioral changes of consumers after a brand crisis.[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]
traipsnyje analizuojama prekės ženklo krizės problematika šiuolaikiniame versle. Teigiama, jog prekės ženklo krizė – tai plačiai visuomenėje ir spaudoje aptarinėjamas įvykis, kuris dažniausiai sukeliamas vartotojų dėl nesaugių, nekokybiškų ar net kenksmingų produktų. Pažymima, kad krizė gali paveikti visą įmonės produktų kategoriją arba tik tam tikrą prekių grupę, pakenkti kasdieniam verslui, kelti grėsmę ateities veiklai, lemti materialius nuostolius ir pakenkti kitam turtui – įvaizdžiui ir reputacijai. Straipsnio tikslas – išanalizuoti lietuviškų prekių ženklų krizių priežastis ir įvardyti prekės ženklų krizių komunikacijos strategijas, kurios leistų valdyti įmonės įvaizdį krizinėse situacijose. Remiantis kiekybinio turinio analizės tyrimo duomenimis, buvo nagrinėjami atskiri lietuviškų prekės ženklų krizių pavyzdžiai, jų socialinės atsakomybės problematika bei rizikos valdymo, prekės ženklų valdymo klausimai. Aptariama, kaip pasirengti prekės ženklo krizių valdymo komunikacijos strategiją, kuri leistų sumažinti reputacinę riziką ir numatytų veiksmų planą, kaip „išeiti“ iš krizės su mažiausiais verslo nuostoliais. 
Žinių kūrimo ir dalijimosi jomis poveikis inovacijoms
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
After data analysis, it was concluded that knowledge management in an organization is an important factor that makes a positive contribution to the organization’s activities. Systematically organized knowledge management in an organization is ensured by the application of a knowledge management cycle, model or process. In order to gain a competitive advantage, it is important for the organization to carry out innovative activities, which is determined by consistent knowledge creation and sharing in the organization. It is important that the knowledge conversion model is closely linked to innovation. Systematic knowledge creation and sharing improves the development of new products in organizational projects, which increases the organization’s competitiveness. The results obtained using the empirical quantification method showed that knowledge creation and sharing have a positive effect on innovative behavior.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Globali konkurencija, nuolat greitėjantys verslo aplinkos pokyčiai daro esminį poveikį organizacijoms. Viena svarbiausių šiandieninės verslo organizacijos valdymo įvesčių, turinti įtakos jos sėkmingumui rinkoje – žinių vadyba, kuomet organizacijos konkurencinis pranašumas įgyjamas valdant vertingus retus, sunkiai atkartojamus išteklius – žinias, patirtį, gebėjimus, sukuriančius pridėtinę vertę organizacijoms. Pristatomuose moksliniuose tyrimuose, kuriuose analizuojamos žinių vadybos raiškos, stebimas žinių svarbos kuriant inovacijas akcentavimas. Organizacinio lygmens tyrimuose pabrėžiama, kad žinių valdymo procesų ir inovacijų kūrimo jungtis užtikrina organizacijoje vykdomų veiklų produktyvumą, sistemingas žinių kūrimas ir dalijimasis jomis skatina naujų produktų, paslaugų plėtojimą, gerina organizacinius procesus, padidina organizacijos konkurencingumą. Straipsnio tikslas – teoriniu konceptualiu lygmeniu atskleisti žinių vadybos procesų sąsajas su inovacijomis ir nustatyti žinių kūrimo ir dalijimosi jomis poveikį inovacijoms
Apie personalizuotų mokomųjų modulių priimtinumo, naudojamumo ir tinkamumo vertinimo metodologiją
No full textThe aim of this paper is to present the methodology (i.e., the model and method) for evaluating the acceptance, use and suitability of personalized learning units/scenarios for particular students. Learning units/scenarios are referred to here as the methodological sequences of learning components (learning objects, learning activities and the learning environment). High-quality learning units should consist of learning components optimized for particular students in accordance with their personal needs, e.g., learning styles. In the paper, optimized learning units mean learning units composed of the elements having the highest probabilistic suitability indexes for particular students in accordance with the Felder-Silverman learning styles model. The personalized learning unit evaluation methodology, presented in the paper, is based on (1) the well-known principles of the Multiple Criteria Decision Analysis for identifying evaluation criteria; (2) the Educational Technology Acceptance & Satisfaction Model (ETAS-M) based on a well-known Unified Theory on Acceptance and Use of Technology (UTAUT) model and (3) probabilistic suitability indexes for identifying learning component suitability to the needs of particular students, all in accordance with their learning styles. The methodology for evaluating the acceptance, use and suitability of personalized learning units for particular students, which is presented in the paper, is absolutely new in scientific literature. In the paper, there are also examples of implementing the methodology using different weights of evaluation criteria. This methodology is applicable in real life situations, where teachers have to help students create and apply learning units that are most suitable for their needs and thus to improve education quality and efficiency.Straipsnio tikslas yra pristatyti personalizuotų mokomųjų modulių / scenarijų priimtinumo, naudojamumo ir tinkamumo konkretiems besimokantiesiems metodologiją (t. y. modelį ir metodą). Mokomaisiais moduliais / scenarijais čia vadinamos mokomųjų komponentų (mokomųjų objektų, mokomųjų veiklų ir mokomosios aplinkos) metodologinės sekos. Aukštos kokybės mokomieji moduliai turi būti sudaryti iš mokomųjų komponentų, kurie yra optimizuoti konkrečių besimokančių asmenų atžvilgiu pagal jų asmeninius poreikius, t. y. mokymosi stilius. Straipsnyje optimizuoti mokomieji moduliai reiškia mokomuosius modulius, sudarytus iš komponentų, kurie turi aukščiausius tikimybinius tinkamumo rodiklius konkrečių besimokančiųjų atžvilgiu pagal Felderio ir Silverman mokymosi stilių modelį. Straipsnyje pateikta personalizuotų mokomųjų modulių vertinimo metodologija yra grindžiama (1) daigiakriterių sprendimų analizėje gerai žinomais vertinimo kriterijų identifikavimo principais; (2) edukacinių technologijų priimtinumo ir pasitenkinimo modeliu (ETAS-M), grįstu gerai žinomu vieningos technologijų priimtinumo ir naudojamumo teorijos (UTAUT) modeliu, ir (3) tikimybiniais tinkamumo rodikliais mokomųjų komponentų tinkamumui konkretiems besimokantiesiems identifikuoti pagal jų mokymosi stilius. Straipsnyje pristatyta personalizuotų mokomųjų modulių priimtinumo, naudojamumo ir tinkamumo vertinimo metodologija yra absoliučiai nauja mokslo literatūroje, pateikta ir metodologijos įgyvendinimo pavyzdžių, naudojant skirtingus vertinimo kriterijų svorius. Ši metodologija yra taikytina realiose gyvenimo situacijose, kai mokytojai turi padėti mokiniams kurti ir taikyti mokomuosius modulius, kurie yra tinkamiausi pagal jų poreikius, ir tuo būdu pagerinti švietimo kokybę ir efektyvumą
SCRUM su KANBAN naudojančios organizacijos programų sistemų kūrimo proceso vertinimas
Get PDFSeeking for a higher quality of developing products, organizations often look for ways to improve their software development process. Consequently, the probability of winning a contest increases, since projects can be finished faster together with sticking to budget and meeting deadlines. Various models of process assessment can be used to evaluate the development process of a company. Organizations tend to choose them using one or another software development methodology or framework in order to improve the assessment. But in the long-term period, the methodology chosen first often appears to be insufficient in achieving a higher maturity of the process; therefore, this leads to the implementation of additional methodologies. It is critical for the organization to know how a chosen methodology will affect its maturity. This paper investigates how the CMMI-DEV assessment of the development process changes when the organization, using Scrum as the base of its software development process, extends it with Kanban. It was found that an organization combining Scrum together with Kanban would increase the number of fully implemented practices by 75%.Organizacijos, siekdamos aukštesnės kuriamo produkto kokybės, ieško būdų, kaip pagerinti programų sistemų kūrimo procesą, todėl daugėja galimybių laimėti skelbiamus konkursus, nes projektus gali atlikti greičiau ir laikytis nustatyto biudžeto bei terminų. Savo programų sistemų kūrimo procesą įmonės vertina pagal pasirinktus programų sistemų kūrimo proceso vertinimo modelius. Pagal poreikius ir galimybes organizacijos pasirenka dirbti vienu ar kitu programų sistemų kūrimo metodu. Vėliau pirmojo pasirinkto metodo neužtenka norint turėti didesnę proceso brandą, todėl reikia rinktis papildomus metodus. Svarbu iš anksto žinoti, kokią įtaką įmonės brandai darys pasirinktas metodas. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip pasikeičia įmonės, kuri savo procesą vertina pagal CMMI-DEV, branda, kai dirbdama pagal „Scrum“ metodą papildomai pradeda naudoti „Kanban“ metodą. Nustatyta, kad įmonė, derindama „Scrum“ su „Kanban“, visiškai įgyvendintų specifinių praktikų skaičių padidina 75 procentais
Lietuvos socialinių verslų novatoriškumas ir darniosios inovacijos: socialinių verslininkių patirtys
Get PDFThis paper focuses on the perceptions of women social entrepreneurs of in the field of innovativeness forms and sustainable innovations. It presents empirical findings derived from interviews (n=18) with women representatives of social businesses in Lithuania. An analysis of the interview materials reveals that women social entrepreneurs define innovativeness on both individual and organizational levels, but the definition of sustainable innovation was related to moreglobal contexts and technological advancement. The findings correspond to the results of previous works in the field. Thus, on the one hand, the findings denote the universality of the topic; on the other hand, this shows the validity of the Lithuanian study.Straipsnyje nagrinėjamos socialinių verslininkių sampratos apie jų verslo novatoriškumo formas ir darniąsias inovacijas. Empirinis šio straipsnio pagrindas – interviu (n=18) su socialinių verslų Lietuvoje atstovėmis. Interviu medžiagos analizė parodė, kad moterys – socialinės verslininkės novatoriškumą bei darniąsias inovacijas tokio verslo kontekste apibrėžia tiek individo, tiek organizacijos lygmenimis, tačiau darniąsias inovacijas sieja su globaliais kontekstais ir technologijomis. Tokios sampratos atitinka kitose šalyse atliktų tyrimų rezultatus ir rodo analizuojamos tematikos universalumą, kita vertus – pagrindžia Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatus.
Pagrindiniai žodžiai: socialinis verslas, novatoriškumas, darniosios inovacijos, Lietuv
(Egalitarinė) socializacija vaikystėje kaip sėkmingos moters karjeros biržinėse bendrovėse prielaida
Get PDF[only abstract and keywords in English; full article, abstract and keywords in Lithuanian]
Globally, gender equality in the boards continues on an upward trajectory with slow but positive progress – in 2016, nearly 19% of seats on the boards of the largest companies globally were held by women, up from about 14% in 2012, with 3 percent of this growth coming in just the last two years (Zehnder 2017). A leading country in this matter, Norway, has introduced its quota law in 2007 requiring boards of listed companies to have a gender balance of at least 40/60. The ten years result of this quota happens to be an increase in female board members from 6 percent in 2002 to 42 percent in 2016 (CORE 2017). The EU also tries to push for a quota for women on company boards so as to address the slow progress toward gender equality in the senior ranks of publicly listed businesses. Although 62.7% of new university graduates are women (graduating with Master’s degrees – 66.5%, and 58.9% graduating with doctorates) in 2014, they are outnumbered by men in leadership positions in the corporate sector in the Lithuania. When looking at the top executive positions, there are no women CEOs (Chief Executive Officers) in the listed companies in Lithuania. From December 2013 to September 2014, the share of women on boards (executives) in Lithuania increased by 2.8% (Šidlauskienė, Pocevičienė 2015). Thus, the current moment offers a strategic opportunity to proactively enhance gender equality and prevent any more widening of the gender and skills gaps. This research was aimed to analyze the theoretical aspects of gender balance on the executive boards of the listed companies and to explore childhood socialization predictors that impede (or facilitate) the increase of successful participation of women in decision-making bodies in the listed Lithuanian companies. The successful career women, or the high flyers theory, has been used to argue that childhood socialization, education, personality and motivation indicated personal traits needed for board level roles (White et al. 1992). Second, the individual career capital theory argues that taking up such a role consists of three ways of knowing: knowing-how, knowing-whom and knowing-why. Research results shows that egalitarian childhood socialization influences successful women’s careers in the listed company boards. Certain individual characteristics, such as integrity and honesty, accountability, result-orientation, being a team player, a relationship builder, a good listener and communicator, and genuine commitment and energy, are in demand in such companies as PANDORA A/S, Spencer Stuart, Board Succession etc.[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]
Nors moterys ne tik turi reikiamą išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, bet nori ir gali eiti pareigas priimant aukščiausio lygio sprendimus, vis dėlto moterų ir vyrų asimetrija Lietuvos biržinių (angl. listing) bendrovių1 valdybose apibūdina šiame straipsnyje keliamą problemą. Straipsnyje, plėtojant ir naujai pritaikant teorinį sėkmingos karjeros moters modelį, empiriškai gilinamasi į biržinių bendrovių valdybos narių (direktorių) socializacijos ypatumus vaikystėje. Pusiau struktūruoto interviu metodu apklausta 12 (beveik 50 proc.) Lietuvos biržinių įmonių valdybų narių (direktorių). Tyrimas rodo, kad egalitarinė šeimos aplinka, neseksistinės socializacijos praktikos, socialinis teisingumas leidžia mergaitėms eksperimentuoti su įvairiais tiek socialiniais, tiek įtraukiančiais netradiciniais vaidmenimis, kurie sustiprina moterų saviveiksmingumą ir, ypač konkurencingų biržinių bendrovių valdybų veikloje, atlikti valdybos narių (direktorių) vaidmenis
Lyčių lygybė švietime: vaikinų galimybės rinktis netradicines profesijas
Get PDF[only abstract and keywords in English; full article, abstract and keywords in Lithuanian]
This article analyzes how gender equality discourses shape the opportunities for boys to choose non-traditional professions in the care economy (kindergarten teachers, teachers in the elementary schools, social workers, nurses etc.). Research on gender equality in education examines the paths for girls in physical and technological sciences (STEM) and highlights the impact of gender stereotypes and the traditional perceptions of gender roles on women in choosing careers in this field. As some comparative research in the EU has shown, numbers of women in “male-dominated” professions increased in the last two decades. Nevertheless, the men’s move to care professions is very slow due to the lack of support for boys to choose non-traditional/atypical professions (Scambor et al. 2013). By applying discourse analysis, this article examines the content (texts and visuals) of the methodological material for vocational counseling (www.mukis.lt). It suggests that a gender-neutral and gender-differentiated conceptualization of profession preferences, motivation and representation are present in the content of vocational material, while the gender-pluralistic approach tends to be absent. Care professions in general are almost invisible in the content of vocational training materials (the silence discourse) and represented only by women. These tendencies suggest the reproduction of gendered norms and understandings about different gender roles in society. The discourse regarding men’s engagement in care professions is still underdeveloped in Lithuania. [straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]
Šiame straipsnyje pateiktos profesinio orientavimo metodinių priemonių turinio analizės įžvalgos, siekiant atskleisti, kaip lyčių lygybės diskursai konstruoja galimybes vaikinams rinktis profesijas, susijusias su globos sfera (darželių auklėtojai, ikimokyklinio ugdymo mokytojai, socialiniai darbuotojai, slaugytojai ir kt.). Lyčių nelygybės švietime problematikos tyrimai dažnai akcentuoja lyčių stereotipų ir kultūrinių normų poveikį moterims renkantis vyrų dominuojamus fizinius ir technologinius (STEM) mokslus. Lyginamojoje ES šalių studijoje apie vyrų vaidmenis lyčių lygybės politikoje (Scambor et al., 2013) prieita prie išvados, kad merginų užimtumas „vyriškose“ švietimo srityse gerokai išaugo, o vaikinams trūksta paramos rinktis netipines vyrų profesijas. Straipsnyje, taikant kritinę diskurso analizę profesinio orientavimo metodinių priemonių medžiagos turiniui (www.mukis.lt) tirti, atskleista, kad vadinamosios globos profesijos yra nematomos karjeros ugdymo turinyje. Karjeros ugdymo medžiagoje, skirtoje mokytojams ir moksleiviams, vyrauja lyties požiūriu neutralus ir lyčių skirtumus pabrėžiantis diskursai, kurie reprodukuoja tradiciškai suvokiamas kultūrines nuostatas apie merginų ir vaikinų karjeros pasirinkimus, motyvaciją ir reprezentaciją. Iš esmės reprodukuojama horizontali lyčių segregacija, merginoms priskiriant globos sferos, o vaikinams – aukštųjų technologijų, transporto ir kt. „vyriškąsias“ profesijas. Tokiu būdu lytis dekonstruojantis diskursas nėra integruotas profesijų pasaulyje. 
Lietuvos moterų veikla 1988–1992 metais: iššūkiai ir galimybės
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
This article studies the activities and the societal role of Lithuanian women during the years of 1988 to 1992 based on the relevant periodic press and the memoirs of contemporaries. An analysis of certain organizations, such as the gathering of Catholic women “Caritas,” the Lithuanian Women’s Movement, the Women’s Revival Union, the Lithuanian Women’s Union, the Women’s Union of the Families of the Officers of Lithuanian Grand Duchess Birutė and the Lithuanian University Women Association, presented an overview of the activities of organizations from 1988 to 1992. The article assesses the circumstances of the inception of the aforementioned organizations, their benefits to society and their value both to the participants and to the public.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje tiriama Lietuvos moterų veikla 1988–1992 metais, remiantis periodine to meto spauda ir amžininkių atsiminimais. Analizuojamos tokios organizacijos kaip katalikiškas moterų sambūris „Caritas“, Lietuvos moterų sąjūdis, Moterų atgimimo sąjunga, Lietuvos moterų sąjunga, Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga, Lietuvos universitetų moterų asociacija, pateikiama organizacijų veiklos apžvalga tiriamaisiais 1988–1992 metais. Straipsnyje vertinamos tiriamųjų organizacijų susikūrimo aplinkybės, jų nauda ir reikšmė narėms bei visuomenei
Tradicinių, elektroninių ir daugiakanalių pardavimų metodų ir rezultatų sąryšio vertinimo teoriniai aspektai
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
Companies are now operating in a globalized era, with constantly developing and rapidly growing information and communication technologies, with many transformations in communication forms and with intellectual capital- and knowledge-based competition aspects. Due to this, the choice of sales approaches is an essential part of the sales process, which determines the performance results, measured in terms of the efficiency of the companies, cooperation, market share, and other indicators. Before making decisions regarding the choice of the sales approach with which the end-user will be reached, or before making the decision to change the approach of sales, or after such a change, it is necessary for companies to assess the detailed impact thereof on their performance. This article highlights a holistic approach to decision-making related to the importance of choosing or modifying sales approaches, the importance of assessing the relationship between sales approaches and multi-threaded results on the needs of the market and operational efficiency, on the need of better access to markets and consumers, and successful business activities. After a systematic comparative analysis of the scientific literature, the theoretical model, which allows for estimating the relationship between business results and sales approaches through which end-users are reached, was created. The model was designed to rationalize the choices available when choosing the sales approaches. The relationship between sales approaches and results highlights the need for estimating qualitative variables, such as consumers, because they directly determine the company’s quantitative performance by purchasing the product offered by the company. The theoretical model helps systematically see the whole complex assessment process and, in each case, depending on the purpose of the assessment, to choose the methods which will let achieve the best results of the evaluation, at the same time allowing the company an opportunity to choose the best selling approach that would meet their expectations. It is necessary to pay attention to the fact that evaluation is a continuous process, so after the results of the evaluation of the chosen sales approach are received, it is necessary to return to the decision-making process and evaluate if the originally set goal was reached.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Įmonių, veikiančių globaliame, nuolat tobulėjančiame informacijos ir komunikacijos technologijų spartaus augimo, komunikacijos formų transformacijos, intelektiniu kapitalu ir žiniomis pagrįsto konkurencingumo laikmetyje, pardavimų metodų pa(si)rinkimas yra veiklos rezultatus, tarp jų – įmonių efektyvumą, bendradarbiavimą, rinkos dalies poziciją ir kitus rodiklius, lemianti pardavimo proceso dalis. Prieš priimant sprendimą dėl pardavimų metodo, kuriuo remiantis bus pasiekiamas galutinis vartotojas, pasirinkimo, prieš priimant sprendimą keisti pardavimų metodą ar po jo pakeitimo, įmonėms būtina atlikti detalų pardavimų metodo poveikio veiklos rezultatams vertinimą. Straipsnyje atskleidžiamas holistinis požiūris į sprendimų priėmimo dėl pardavimų metodų pa(si)rinkimo ar pakeitimo, pardavimų metodų ir daugiapjūvių rezultatų sąryšio vertinimą siekiant rinkos ir veiklos efektyvumo, rinkos ir vartotojų pasiekiamumo bei sėkmingos įmonės veiklos rinkoje. Atlikus sisteminę, lyginamąją mokslinės literatūros analizę, parengtas pardavimų galutiniam vartotojui metodų ir rezultatų sąryšio vertinimo teorinis modelis, skirtas įmonių pardavimų metodo (-ų) pasirinkimo sprendimams racionalizuoti
Vyras tėvas kaip socialinių paslaugų gavėjas: istorinės patirties raiška socialinio darbuotojo profesinėje komunikacijoje
Get PDFEach community has social groups that are not affected by the measures of common social policy that help in ensuring family welfare. In those cases, families need an individual social worker’s help in order to integrate into the society, overcome exclusion and poverty. The modern approach to the family as the most important to a child and responsible for his/her social development, and therefore the relationship of the social workers with the family in the process of providing aid should essentially differ from that of the Soviet family welfare system, when the parents had to comply with the norms established by the state, comply with the state-defined ideology. The article aims to discuss how a social worker provides help to a man-father by constructing an interaction with the whole family. The article is built on a qualitative hermeneutical and methodological perspective, which allows us to highlight the importance of social communication and historical experience in the process of family help.
Keywords: fatherhood, social work, hermeneuticsKiekvienoje bendruomenėje yra socialinių grupių, kurioms neveikia bendros socialinės politikos priemonės, padedančios užtikrinti šeimos gerovę, todėl joms reikia individualios socialinio darbuotojo pagalbos, kad tos šeimos integruotųsi į visuomenę, būtų išvengta atskirties. Vyrauja įsitikinimas, kad šeima – svarbiausia vaiko sistema, kuri atsakinga už jo / jos raidą. Socialinių darbuotojų, kaip pagalbos šeimai specialistų, ir šeimos narių santykis turėtų būti grindžiamas komunikaciniu modeliu, kuris iš esmės skirtingas nuo sovietinės šeimos gerovės sistemos, kai tėvai turėjo laikytis valstybės nustatytų normų, kurios atitiktų valstybės ideologiją. Straipsnyje siekiama aptarti, kaip socialinis darbuotojas teikia pagalbą vyrui tėvui, konstruodamas sąveiką su šeima. Straipsnyje vadovaujamasi kokybine hermeneutine metodologine perspektyva, kuri leidžia išryškinti socialinės komunikacijos bei istorinės patirties reikšmingumą teikiant pagalbą šeimai.
Pagrindiniai žodžiai: tėvystė, socialinis darbas, socialinė pagalba, hermeneutik