Informacijos mokslai
Not a member yet
650 research outputs found
Sort by
Seksistinių nuostatų reikšmė seksualinio priekabiavimo atpažinimui
Get PDFSexual harassment is one of the most commonly experienced forms of sex-based discrimination. Over 55 percent of women in Europe and over 35 percent of women in Lithuania endure any form of sexual harassment since the age of 15 (European Union Agency for Fundamental Rights survey 2014). However, despite the frequent sexual harassment experience, in the past six years, only four sexual harassment complaints had been filed in Lithuania and to this day there isno information on men’s sexual harassment experience. According to the research, the lack of sexual harassment data and the low number of complaints can be related to the differences in perception of this phenomenon, which leads to a poor recognition of sexual harassment. There is a lack of data on the perception of sexual harassment and its related factors in Lithuania; therefore, the purpose of the study is to assess the relationship between sexist attitudes, gender,age, socioeconomic status and the recognition of sexual harassment of Lithuanian men and women. The research consisted of 345 participants (98 men and 247 women). The average age was 27.1 years (SD=8.478). Fourteen self-report vignettes were created based on the Bursik (1992) vignettes and consultations with the Office of the Equal Opportunities Ombudsperson to measure the participants’ perception of a hostile environment (Cronbach α 0.804) and quid pro quo(Cronbach α 0.728) sexual harassment. Sexist attitudes were measured using the Ambivalent Sexism Inventory (Glick, Fiske 1996) (Cronbach α 0.943). Questions related to participants’ age, gender and socioeconomic status were also included in this survey. The results have shown that participants with higher ratings on the sexism scale were less likely to rate situations as sexual harassment than the participants with lower such results. It was found that men evaluate all types of sexual harassment situations as significantly less severe than women. All participants tend to evaluate situations where the victim is a female as more severe than situations where the victim is male. Hostile sexism was a major factor predicting lower ratings when evaluating the severity of quid pro quo and hostile environment sexual harassment situations.
Keywords: sexual harassment, perception of sexual harassment, sexism, sexist attitudes, gender differencesLietuvoje trūksta duomenų apie seksualinio priekabiavimo suvokimą bei su juo susijusius veiksnius, todėl tyrimo tikslas – įvertinti lietuvių vyrų ir moterų seksistinių nuostatų raišką bei reikšmę seksualinio priekabiavimo atpažinimui. Tyrime dalyvavo 345 (98 vyrai ir 247 moterys) 18–76 metų amžiaus asmenys. Seksualinio priekabiavimo atpažinimui tirti naudota 12 seksualinio priekabiavimo situacijų, kurtų remiantis K. Bursik seksualinio priekabiavimo vinjetėmis, ir Ambivalentiško seksizmo klausimynas. Rezultatai parodė, kad moterys ir aukštesnio išsilavinimo asmenys mažiau pasižymi seksistinėmis nuostatomis, o skirtingo darbinio statuso asmenų seksistinės nuostatos buvo išreikštos skirtingai vyrų ir moterųgrupėse – dirbantys vyrai ir studijuojančios moterys pasižymėjo labiausiai išreikštomis seksistinėmis nuostatomis. Priešiškas seksizmas buvo reikšmingiausias veiksnys prastesniam „quid pro quo“ ir priešiškos aplinkos seksualiniam priekabiavimui atpažinti.
Pagrindiniai žodžiai: seksizmas, seksualinis priekabiavimas, lyčių skirtuma
Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai žiniasklaidoje: atvejo analizė
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
Political science and mass communication studies have proven long ago that media outlets can affect public opinion. This is especially important when political choices are made. The media can determine how the public will react to changes. In our case, we delve into a potential threat of a biased public opinion (favorable to certain business subjects, politicians or others parties) being formed. This relates to the media outlets or organizations stepping over the boundaries of ethics for a chance to make a profit from certain interested individuals, organizations or companies.
This study addresses the problem of how the changes in the legislation of alcohol control have been reflected in the Lithuanian online newspapers 15min.lt, Delfi.lt and Lrytas.lt. Our study object pertains to how the changes in the law of alcohol control are being reflected. The aim of this article is to examine how these changes of law have been reflected in Lithuanian media.
A qualitative case study was conducted using content analysis. The results of the research show that the abovementioned Lithuanian online newspapers reflected a rather one-sided evaluation of the law changes. Most of the changes were reflected in a negative way; there were more negative than positive publications informing about the changes.
Although similar tendencies have been identified in all the online newspapers, Lrytas.lt happened to stand out. There were publications that had no clear sources of information; the authors of the publications were not mentioned as well. Furthermore, there were publications criticizing not the changes themselves but certain members of the parliament. The appliance of ethical norms was deemed to be more characteristic of Delfi.lt and 15min.lt.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnis skirtas išanalizuoti, kaip buvo atspindėti Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai, priimti 2017 m. birželio 1 d., trijuose skaitomiausiuose Lietuvos internetiniuose dienraščiuose: 15min.lt, Delfi.lt, Lrytas.lt. Tyrimas, kuriame analizuoti straipsniai, publikuoti nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki liepos 30 d., parodė, kad internetiniai Lietuvos dienraščiai Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus atspindėjo šališkai
Įkyrus persekiojimas ir jo aukos
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
Stalking is a complex social phenomenon that can take on many different forms. Stalking is a vicious, subtle and devastating crime, and the victims of stalking seem to suffer long-lasting consequences. A clear relationship emerges between the functioning and dissemination of gender stereotypes and stalking as a form of gender-based violence. In this study, the way in which stalking occurs is discussed, and the defendants’ and victims’ backgrounds are taken into account. This article discusses the criminalization of stalking, the reasons for stalking being criminalized and the sanctions applied for stalking.
This article also addresses a range of issues that expressly substantiate a need for effective measures to be taken against stalking. The prevention of stalking is certainly a long process and cannot be done without the inspiration and activity from the state police, non-governmental organizations and the collaborations of victims, which are all essential if law enforcement agents are to gather useful information and understand the exact nature of the occurrences. Hence, more research needs to be conducted in this field. Additional attention, research and training are required to better understand the most effective responses to reduce the risk of recidivism.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Pastaruoju metu Europos valstybėse padidėjo visuomenės ir įvairių sričių specialistų susidomėjimas įkyraus persekiojimo (angl. stalking) reiškiniu. Straipsnyje aptariamas įkyraus persekiojimo kriminalinis fenomenas, jo profilis ir formos, apibūdinamos įkyraus persekiojimo pasekmės aukai, nagrinėjamos reagavimo ir prevencijos galimybės. Pabrėžiama, kad įkyraus persekiojimo viktimizacijos procesai priklauso nuo daugelio faktorių. Straipsnyje taip pat aptariami baudžiamieji teisiniai įkyraus persekiojimo vertinimo aspektai Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Analizuojant atskirus įkyraus persekiojimo kriminalizavimo atvejus, kartu atkreipiamas dėmesys į kompleksinės socialinės veiklos būtinumą, užkertant kelią šiam žalingam reiškiniui
Internetinės medijos etika ir politikų privatumas Kosove
No full text[full article and abstract in English]
The pluralism of online media outlets, as well as the objective of these outlets to be the first to inform on events, may possibly lead these outlets to disrespect professional ethics. This paper will discuss the theoretical and ethical aspects of online media, its regulatory framework and particular cases when the respect of ethical standards when reporting on issues of privacy was potentially violated. This paper uses the purposive sampling method and comparative methods. The paper will examine a case study (where the intimate images of a politician were published), and whether ethical standards were respected in that particular case.The article reveals that in the context of information provision for a company, strategic and operational controlling are to be considered the most significant ones. Strategic controlling provides information on how to do the right activity, whereas operational controlling – on how an activity can be done right. The goals of a company can be achieved only through both of them. Tactical controlling is what connects strategic controlling to operational controlling; its paradigm can be expressed through two questions: 1) how to do the right activity right? 2) what should be done when a wrong activity is being done or the activity is being done wrongly? Information provision for the answers to these questions would ensure a direct relation and feedback of strategic and operational controlling. After analyzing the typologization of controlling based on its origin, it was identified that the two main schools of controlling practice exist that led to the development of two different models of controlling: the Anglo-Saxon (American) and European (German). An exemplary controlling model adapted for Lithuanian companies was prepared after comparing the American and German controlling models and evaluating them on the basis of the scope of tasks, dominant orientation, the role of the controller, and the information base. On the basis of this adapted model, an individual information provision controlling system can be created for any Lithuanian company. This article analyzes other types of controlling as well, evaluation of which is important when creating an efficient system for controlling information provision in a particular company.[straipsnis ir santrauka anglų kalba
Valstybių tapatybės apžvalga remiantis turizmo logotipais: Europos šalių tyrimas
No full textCompetition increases in parallel with the rise of globalisation and brands are being used to market a product and reach large masses of people. A brand is a promotion tool which distinguishes one product from another. A brand is defined as a name, term, sign, symbol, or design, or a combination of them intended to identify the goods and services of one seller or group of sellers and to differentiate them from those of the competition. Branding is the process of a firm introducing a product or a service to consumers as a brand and infusing the consumers with them or making the consumers more dependant on an existing brand. This process requires many decisions to be taken and strategies to be adopted and followed. The very first aim in branding process is getting known. To achieve this, firms need to promote a brand or service using advertisements or other activities. The field of practice of branding is not limited to products and services but includes individuals, ideas, facts and places (country, region, city etc.). Thus, countries, cities and even nations aim at branding and promote different various strategies this way. The importance of a country brand has gradually increased with the effect of changing social, cultural and economic developments, those as a result of globalisation. Countries find the opportunity to present themselves better, and create a better image about themselves in a global public opinion. Today, the identity and image creation process has significant functions ranging from advertising and public relations to mass media and popular culture, politics to fashion and sales, and the whole country and the presentation of a country when considered in general sense. Therefore, like organisations, countries began taking place in the global market and implementing various communication strategies to highlight their historical, geographical and cultural characteristics. That countries can promote themselves using efficient policies will also enable their cities and brands to differentiate from others and become competitive and this will provide those countries with more global recognition and branding. To put it differently, country branding makes it easier, faster and more reliable for one to prefer and decide which country to visit, what to purchase in relation to a country, arranging a business trip and collecting impressions about a country. One of the most important actions that must be taken by the countries to promote their cultural elements and values is to create visual identity. Country identity and image is achieved primarily through designing a good logo, which is also the basis of visual identity studies. In addition to symbols such as a flag and an emblem, each country has a promotional tourism logo, which reflects their visual image. The main subject of this research is reviewing tourism logos of countries in the context of country identity. A categorical content analysis technique will be applied in the research methodologically, and the research is limited to 47 European Council member countries. From this point of view, the logos of countries will be analysed in terms of their content, aesthetic, originality, historical, touristic, architectural and cultural characteristics, and the importance of logos in the process of creating country identity will be addressed.Kartu su globalizacija stiprėja ir konkurencija. Siekiant pateikti produktą rinkai ir stengiantis, kad apie jį sužinotų kuo daugiau žmonių, naudojami prekės ženklai. Tai reklamos priemonė, padedanti vieną produktą atskirti nuo kito. Prekės ženklas apibrėžiamas kaip pavadinimas, terminas, ženklas, simbolis ar dizainas arba šių elementų derinys, naudojamas vieno pardavėjo ar vienos pardavėjų grupės prekėms ir paslaugoms identifikuoti bei joms atskirti nuo konkurentų produkcijos. Ženklodara yra procesas, kurio metu įmonė pristato produktą arba paslaugą vartotojui, sužadina vartotojo norą juos įsigyti arba paverčia vartotoją labiau priklausomą nuo esamo prekės ženklo. Vykstant šiam procesui reikia priimti daug sprendimų, pritaikyti įvairias strategijas ir jų laikytis. Pirmasis ženklodaros tikslas yra potencialius klientus supažindinti su produktu. Kad tai pasiektų, įmonės turi reklamuoti savo prekę ar paslaugą įvairiais skelbimais arba kitais būdais. Ženklodaros praktika neapsiriboja tik prekėmis ir paslaugomis, ji apima ir individus, idėjas, faktus bei vietas (šalį, regioną, miestą ir t. t.). Todėl valstybės, miestai ir net tautos taip pat bando kurti savo prekės ženklus, o šiame procese naudoja įvairias strategijas. Dėl globalizacijos šalies prekės ženklo svarba palaipsniui auga ir keičia socialinį, kultūrinį bei ekonominį valstybės vystymąsi. Valstybės ieško galimybių veiksmingiau prisistatyti ir susikurti geresnį įvaizdį tarptautinėje arenoje. Šiandien tapatybė ir įvaizdžio kūrimo procesas atlieka daug svarbių funkcijų: nuo reklamos ir viešųjų ryšių iki žiniasklaidos ir populiariosios kultūros, nuo politikos iki mados ir pardavimo. Bendrąja prasme šis procesas atstovauja visai šaliai. Todėl valstybės, kaip ir organizacijos, pradėjo dalyvauti pasaulinėje rinkoje, kad pabrėžtų savo istorinius, geografinius ir kultūrinius bruožus, ėmė taikyti įvairias komunikacijos strategijas. Šalių, naudojančių veiksmingą reklamavimosi politiką, miestai bei prekės ženklai taip pat išsiskirs iš kitų. Tokios valstybės taps konkurencingos ir įgis daugiau pasaulinio pripažinimo, o jų prekės ženklai bus geriau atpažįstami. Kitais žodžiais tariant, valstybės ženklodara padeda paprasčiau, greičiau ir labiau užtikrintai nuspręsti, kokią šalį aplankyti, kokius su ja susijusius produktus įsigyti, kaip organizuoti verslo kelionę joje. Ženklodara gelbsti ir susidarant įspūdžius apie šalį. Viena iš svarbiausių užduočių, kurias turi atlikti savo kultūrą ir vertybes propaguojančios valstybės, yra susikurti vaizdinę tapatybę. Šalies tapatybę ir įvaizdį visų pirma formuoja geras logotipas, kuris yra ir vaizdinės tapatybės studijų pagrindas. Be tokių simbolių kaip vėliava ar herbas, kiekviena valstybė turi savo turizmo logotipą, kuris atspindi jos įvaizdį. Pagrindinis šio tyrimo tikslas – apžvelgti šalių turizmo logotipus atsižvelgiant į valstybės tapatybę. Atliekant mokslinį darbą, kuriame apžvelgtos 47 Europos Tarybos valstybės narės, taikyta kategorinės turinio analizės technikos metodika. Šiuo požiūriu šalių logotipai buvo analizuojami atsižvelgiant į jų turinį, estetiką, originalumą, istorinius, turistinius, architektūrinius ir kultūrinius bruožus, taip pat išnagrinėta logotipo svarba kuriant valstybės tapatybę
Lietuvos įvaizdžio sampratos istorinis tapsmas ir kaita: nuo „barbarybės istorijos“ iki „istorijos aukos“
Get PDFThe concept of the “image of Lithuania” is widely used by different researchers of communication, public relations, management, history or literature. The historical outlook into this concept reveals the lack of common theoretical background. Thus the idea appears to be have a high lack of concept. It is complicated to speak about any common scientific attitudes towards the subject or about a certain school of research. The more comprehensive exploration into the history of “the image of Lithuania” allows us to identify two of the most important trends of research: wide-ranging analyses of the image of the country in the past and a theoretical explanation of modern public relations campaigns which aim to present Lithuania to foreign countries. The short history of the “image of Lithuania” allows us to speak about the image as part of the national identity or national memory. The image could be acknowledged as a part of certain political ambitions or even be a part of the brand of the state. The creation of the image could be understood as a passive observation or as an active campaign. Image creation, dissemination, maintenance and correction could become a profitable business.Analizuodami Lietuvos įvaizdžio sampratą, galime išskirti dvi svarbiausias tyrimų kryptis: senųjų valstybės ir jos gyventojų paminėjimų apžvalgas bei teoriškai įprasmintas šiuolaikinių viešųjų ryšių organizatorių pastangas pristatyti Lietuvą pasauliui. Įvairių sričių mokslininkai ir praktikai labai skirtingai supranta pačią įvaizdžio sąvoką, suteikdami jai ir istorinę ar literatūrinę, ir vadybinę ar politinę prasmę. Lietuvos tyrimų erdvėje noriai eksploatuojamas įvaizdis nėra pakankamai konceptualizuotas. Įvaizdyje glūdi didžiulis informacijos iškraipymo ir pri(si)taikymo potencialas, atsiskleidžiantis visuose įvaizdžio gyvavimo tarpsniuose – jį kuriant (ar jam atsirandant), sklindant (ar jį platinant), vartojant, priimant ar atmetant. Įvaizdį reikėtų aiškinti kaip ypatingą komunikacijos vienetą, kurio svarbiausieji bruožai geriausiai atsiskleidžia skirtingais būdais analizuojant konkretaus įvaizdžio istorinį tapsmą
Finansinės analizės informacijos patikimumo nustatymo metodika
Get PDFThe reliability of financial analysis information is very important for internal and external consumer’s information. Based on the data, this information can be possibly used to determine the company’s chances and perspectives in a competitive market, to properly assess the company\u27s financial condition and the results of its activity. Reliable financial analysis information particularly supplements consumer’s information which is required to make the right decisions and to assess their validity. The function of the reliability of financial analysis information is the accuracy of analytical calculation. Conceptuality, reliability, validity, arrangement, relevance are all dimensions and criteria of analytical calculations that ensure compliance and determine the accuracy of such calculations. This article deals with the value of reliability to financial analysis information. Studied are certain factors which reduce or raise the reliability of financial analysis information. Analytical calculation criteria that ensure the reliability of such calculations are discussed and presented within the article. It is proved that it is rational to apply the hypothetical deductive paradigm to the procedure of financial analysis, and that all financial analysis stages get a credibility problem in their reliability values. The paper presents the solutions to this problem. Therein presented are the methods for producing reliable financial analysis information, in the basis of which lay ten principles of reliability in financial analysis information: sequence, comparison, continuity, variety, accuracy, cost-profit, value, particularity, compatibility and validity.Straipsnyje nagrinėjama finansinės analizės informacijos patikimumo svarba, jos naudojimas praeities, dabarties ir perspektyviesiems valdymo sprendimams priimti. Tiriami veiksniai, mažinantys ir didinantys finansinės analizės informacijos patikimumą. Straipsnyje įrodoma, kad finansinės analizės atlikimui taikytina hipotetinė dedukcinė paradigma, kad visuose finansinės analizės etapuose pasireiškia informacijos patikimumo problema. Pasiūlyta finansinės analizės informacijos patikimumo nustatymo metodika, pirmą kartą finansinės analizės teorijoje suformuluoti finansinės analizės informacijos patikimumo principai. Nagrinėjami svarbiausi finansinės analizės etapai ir juose pasitaikančios klaidos
Veiksniai, darantys įtaką verslo analitikos diegimui smulkiose ir vidutinėse Libano įmonėse
No full textThe goal of the study presented in this paper is to examine the factors that influence implementation of business intelligence (BI) among small and medium enterprises (SMEs) in Lebanon. A survey involved 56 managers from the SMEs selected for the research. Consequently, interviews and questionnaires based on the five point Likert scale were used to collect data for the primary research. A literature review has enabled selection of critical success factors identified by previous researchers. Content analysis of the survey data was used to classify the data on BI implementation factors using the three broad perspectives: organisational, processes, and technological perspective.Šiame straipsnyje pateikiamo tyrimo tikslas yra išnagrinėti veiksnius, darančius įtaką verslo analitikos diegimui Libano smulkiose ir vidutinėse įmonėse. Apklausa, atlikta dešimtyje bendrovių, apėmė dešimt vadovų iš kiekvienos tyrimui pasirinktos bendrovės. Tyrimo duomenys buvo renkami naudojant interviu ir anketas, pagrįstas 5 balų Likerto skalės įverčiais. Literatūros apžvalgoje buvo išskirti kritiniai verslo analitikos diegimo sėkmės veiksniai, įvardyti ankstesnių tyrėjų. Surinktų apie verslo analitikos diegimo veiksnius duomenų analizė buvo atlikta trimis kryptimis: organizacine, procesų ir technologine. Pagal šias kryptis buvo nustatyti veiksniai, labiausiai veikiantys verslo analitikos sistemų diegimą tirtose įmonėse
Lyderystės vaidmuo formuojant žinių valdymui palankią organizacijos kultūrą: atvejo analizė
Get PDFAmong different societies, businesses and in the academic world, it is approved and declared that the 21st century is the era of knowledge economy and knowledge itself is one of the most powerful tools, used by organisations to maintain competitive advantage, improve business and the productivity of employees. One of the most prioritised tasks for organisational structures has become the strengthening of organisational abilities and making sure that knowledge management is effective as the organisation’s goals are being reached. Knowledge management itself cannot consolidate or prosper in an institution without human input, where, in this case, leadership takes a major part. Leadership applies direct influence to the organisational culture that is favourable to implementing and creating processes of knowledge management. It is almost impossible to make sure that knowledge is being shared without proper organisational culture. The essential task of leaders working in organisational structures in the context of knowledge management is to ensure such an environment in which members of the structure are motivated to acquire, develop, share and use knowledge for reaching common organisational goals. The article analyses the role of leadership in forming the knowledge management-friendly organisational culture, based on the results of empirical research made in the organisation of Lithuanian public sector.Dinamiškoje, ekstremalioje, nuolatiniais ir nenutrūkstamais pokyčiais pasižyminčioje šių dienų aplinkoje, kai žinios yra tapusios vienu iš svarbiausių ekonominių išteklių, lemiančių organizacijų stabilumą, veiklos našumą ir konkurencinį pranašumą, šiuolaikinės organizacijos susiduria su vis naujais strategijų, orientuotų į efektyvų žinių valdymą, rengimo ir įgyvendinimo iššūkiais. Žinių vadyba organizacijoje savaime neįsitvirtina ir neklesti, jei neįsitraukia žmogus. Žmonių noras pasidalinti turimomis žiniomis ir patirtimi priklauso tik nuo jų valios, todėl efektyviam žinių valdymui organizacijoje užtikrinti nenuginčijamai svarbus yra lyderių vaidmuo. Pagrindinė organizacijos lyderių užduotis žinių vadybos kontekste – užtikrinti tokią aplinką, kurioje organizacijos nariai, siekdami bendrų organizacijos tikslų, būtų motyvuoti įgyti žinių, plėtoti, panaudoti jas ir jomis keistis. Straipsnyje, remiantis viešojo sektoriaus organizacijoje atlikto empirinio tyrimo rezultatais, analizuojamas lyderystės vaidmuo formuojant žinių valdymui palankią organizacijos kultūrą
Skepticizmo priežastys, lemiančios visuomenės požiūrį į socialinę atsakomybę
Get PDFAlthough the idea of social responsibility is mainly targeted at the well-being of the society, due to certain dishonesties of businesses, unethical communication or the skeptical nature of the population, the outlook of the general population is skeptical toward social responsibility activities. The article aims to present the public attitudes toward different social responsibility activities carried out by organizations, as well as the causes and consequences these attitudes are determined by. The article deals with social responsibility and the problems caused by the different approaches regarding it. An analysis of foreign literature revealed that there is a predominant skeptical approach to social responsibility. The article presents a qualitative study, which reveals the public attitudes toward the social responsibility of organizations and their communication.The results of the research revealed that skepticism with regard to social responsibility is most often determined by the personal experiences of individuals rather than social responsibility-related events. It was also revealed that skepticism, with regard to social responsibility, hinders the development of social responsibility initiatives and demotivates organizations to become socially responsible. Although research of foreign authors reveals that skepticism negatively impacts consumer intentions to purchase various goods, the study showed that in a local context, skepticism is irrelevant.Nors socialinės atsakomybės idėja iš esmės yra nukreipta į visuomenės gerovę, tačiau dėl pasitaikančių nesąžiningų verslo organizacijų poelgių, padidėjusio visuomenės informuotumo, neetiškos komunikacijos ar skeptiškos prigimties visuomenė socialinės atsakomybės veiklų atžvilgiu tampa skeptiška. Straipsniu siekiama pristatyti visuomenės nuostatas dėl organizacijų vykdomos socialinės atsakomybės, jas lemiančias priežastis ir pasekmes. Aptariama socialinės atsakomybės, požiūrių į ją problematika. Analizuojant užsienio autorių tyrimus nustatyta, kad visuomenėje vyrauja skeptiškas požiūris į organizacijų socialinę atsakomybę. Straipsnyje pristatomas atliktas kokybinis tyrimas, atskleidžiantis visuomenės požiūrį į verslo organizacijų socialinę atsakomybę bei jos komunikaciją. Tyrimo rezultatai parodė, jog dažniausiai skepticizmas jos atžvilgiu yra nulemiamas asmeninių individų patirčių, o ne su socialine atsakomybe susijusių įvykių. Taip pat išryškėjo, jog skepticizmas socialinės atsakomybės atžvilgiu stabdo socialinės atsakomybės iniciatyvų vystymąsi ir demotyvuoja verslo organizacijas tapti socialiai atsakingomis. Nors užsienio autorių tyrimai rodo, jog skepticizmas neigiamai veikia vartotojų ketinimus įsigyti prekių bei paslaugų, tyrimo metu gauti rezultatai atskleidė, jog vietiniame kontekste skepticizmas tam neturi reikšmės