Informacijos mokslai
Not a member yet
650 research outputs found
Sort by
Formalioji lyčių studijų mokslo komunikacija: lyginamoji analizė
Get PDFScience communication is important as it is a mean to inform the society about the problems discussed in science; it’s also necessary for scientists to learn about the way society understands their work and what are society’s expectations regarding it. The dissemination of scientific knowledge is also important for making informed decisions.Gender studies are a field of an interdisciplinary study devoted to issues of social injustice on levels both local and the global. It is a kind of science of civic engagement, which aims, among other things, to help to create a just social policy for both women and men.The aim of this article is to compare the various aspects of formal scientific communication in the science journal Gender Studies and Research, social science journals Sociologija. Mintis ir veiksmas, Filosofija. Sociologija, Socialiniai tyrimai, Socialinis darbas, Socialinių mokslų studijos, Tiltai and Acta paedagogica Vilnensia with formal science communication in the periodicals.This study includes the following dimensions of comparative analysis: topics of the publications, institutional affiliation of the authors of the articles, the leaders of science communication.An analysis of the topics of the articles in science journals and periodicals indicates the following most popular topics of research: NGO movements, gender roles and images in mass media and literature; gender and career; family issues. The only overlapping topic in the science journals and periodicals is education and science.The research of the publications of the journals and periodicals identified higher education and research institutions in Lithuania that conduct gender studies and disseminate their results. The main institutions that were most numerously represented in the journals and periodic were Vilnius University, Šiauliai University and Mykolas Romeris University. The most active researchers that published the most articles on gender studies in the journals were V. Šidlauskienėand A. Žvinklienė, and most active researchers in periodicals – M. A. Pavilionienė, O. Voverienė, G. Purvaneckienė, D. Šatkovskienė, V. Jurėnienė. It is obvious that the names of the scientists are different.It is worth noting that the effective dissemination of knowledge generated in gender studies is relevant not only for other researchers and the professional community, but that it could also be very valuable in the processes of law and decision-making as well as being used in initiatives for social, economic and political change.Šiame straipsnyje pristatoma keliais etapais atliktų lyčių studijų formaliosios mokslo komunikacijos mokslininkas mokslininkui ir mokslininkas visuomenei tyrimų lyginamoji analizė. Pirmajame etape buvo atlikta specializuoto lyčių studijų mokslo žurnalo „Lyčių studijos ir tyrimai“ analizė, antrajame etape buvo atlikta formaliosios mokslo komunikacijos raiškų septyniuose socialinių mokslų krypties žurnaluose analizė, trečiajame etape išanalizuota lyčių studijų mokslo komunikacija 1992–2012 metų periodinių leidinių straipsniuose. Šių tyrimų rezultatai buvo publikuoti mokslo leidinyje „Lyčių studijos ir tyrimai“ bei mokslo žurnale „Informacijos mokslai“. Šio tyrimo tikslas yra palyginti formaliosios mokslo komunikacijos raiškas specializuotame mokslo žurnale „Lyčių studijos ir tyrimai“, septyniuose socialinių mokslų krypties žurnaluose bei periodiniuose leidiniuose, nustatyti lyčių studijų formaliosios mokslo komunikacijos (mokslininkas mokslininkui ir mokslininkas visuomenei) tendencijas 1992–2012 metais. Palyginamoji analizė atliekama remiantis šiais kriterijais: straipsnių pasiskirstymas pagal tematiką; straipsnių autorių institucinė priklausomybė; straipsnių autorių lytis, mokslo komunikacijos lyderiai, tarpdisciplininiai tyrimai.
Pagrindiniai žodžiai: lyčių studijos, mokslo komunikacija – mokslininkas visuomenei, mokslo populiarinimas, socialiniai mokslai, socialinių mokslų krypties žurnalai, periodiniai leidinia
Žinių vadybos reikšmė viešojo sektoriaus inovatyvumui
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
One of the most relevant topics discussed in the global political arena is the economic development and the competitiveness of regions and states. In analyzing national and European research on economic development, it is evident that the main criteria for assessing the competitiveness of a country are innovation and the factors that stimulate its development. It is widely acknowledged that organizational knowledge and effective knowledge management are the cornerstone of innovation in all types of organizations. Over the past 20 years, the public sector has undergone significant changes. A switch from the traditional bureaucratic approach to a more managerial one has been noticed. The activities of organizations in this sector are exceptionally knowledge-based; therefore, the application of knowledge management methods is a tool that organizations can promote innovation with to increase operational efficiency. This article, based on scientific literature, analyzes the importance of knowledge management for innovation within the public sector.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Viena iš aktualiausių pasaulio politinėje arenoje aptarinėjamų temų yra ekonominis regionų ir valstybių vystymasis bei konkurencingumas. Analizuojant valstybių ekonominio išsivystymo tyrimus pasauliniu ir Europos mastu, išryškėja, kad pagrindiniai kriterijai šalies konkurencingumui įvertinti yra inovacijos ir jų kūrimą skatinantys veiksniai. Visuotinai pripažįstama, jog organizacinės žinios ir efektyvus jų valdymas yra kertinis veiksnys, lemiantis visų tipų organizacijų inovatyvumą. Per pastaruosius 20 metų viešasis sektorius išgyveno ženklius pokyčius. Pereita nuo tradicinio biurokratinio požiūrio prie labiau vadybinio. Šio sektoriaus organizacijų veikla yra išskirtinai grįsta žiniomis, todėl žinių vadybos metodų taikymas yra priemonė, kuri padeda organizacijoms skatinti inovacijas, didinti veiklos efektyvumą. Straipsnyje, remiantis moksline literatūra, analizuojama žinių vadybos reikšmė viešojo sektoriaus inovatyvumui
Smurtas prieš moteris kaip diskriminacijos dėl lyties forma ir lyčių stereotipų pasekmė
Get PDFThere is a reoccurring relationship between the functioning and dissemination of gender stereotypes, violence against women and discrimination against women. Negative stereotypes of women still do exist and are still firmly established. In this article, we demonstrate the consequences of the existence of such stereotypes, and we analyze the decisions of the United Nations Committee on the Elimination of Discrimination against Women regarding sexual violence against women.The article addresses a range of issues that expressly substantiate a need for effective measures in respect of violence against women. The process of positive change of social views on the traditional role of women and men is certainly a long process, and it cannot be done without the inspiration and activity of both the individual states and international organizations. The contributions of numerous international institutions in this area have been demonstrating increasingly clearly that any state is fundamentally obliged to confront violence both in the public domain and private environments, and that it must ensure the safety, protection and assistance for victims of violence.Straipsnyje nagrinėjama smurto prieš moteris problema kaip diskriminacijos dėl lyties forma ir lyčių stereotipų pasekmė. Aptariamos kai kurios Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (CEDAW) ir Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje panaikinimo nuostatos, susijusios su smurtu prieš moteris kaip diskriminacijos forma. Taip pat analizuojami Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto sprendimai dėl seksualinio smurto, kuriuose Komitetas pabrėžė lyčių stereotipų įtaką ne tik smurtui prieš moteris, bet plačiąja prasme – Konvencijos garantuojamų moterų teisių realizavimui. Sprendimuose buvo išryškinta niokojanti stereotipų įtaka įgyvendinant vieną iš žmogaus teisių apsaugos pagrindų – teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir nešališką bylos nagrinėjimą.
Pagrindiniai žodžiai: smurtas prieš moteris, diskriminacija dėl lyties, lyčių stereotipai, tarptautiniai standartai, CEDAW Komiteto praktik
More of a Father, or More of an Employee? The Conditions of Working Men Raising Children in Poland
Get PDF[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian]
The qualitative study, conducted in 2016, was divised to explore the respondents’ perceptions on balance between their roles as employees and as parents, as well as the similarities and differences between their expectations and experiences. Using data collected from semi-structured, single-person interviews with 27 fathers of young children, living in Warsaw, Poland, we identify and explore ways in which the participants construct their description of the work-life balance, especially in the perspective of family obligations.
By analyzing the data on the work-life balance, our study makes a unique contribution to the literature by drawing attention to the circumstances of how fathers deal with everyday decisions, some living in families with partnership relations, and how it pertains to their attitudes in terms of being fathers while failing or managing the work-life balance. The moment of family life cycle (e.g. just married couple, couple with small children, couple with teenagers, etc.) particularly the experiences of fatherhood, illustrates the different narratives of respondents. Our findings show the demand for implementing more flexibility of work into the employment market, which is especially important for parents.
Summary
A qualitative research, conducted as a pilot study titled The Contemporary Father – at the Crossroads of Expectations and Reality, was conducted in Warsaw in 2017. The data analysis showed that fathers with full families (husband, wife and children) do express their willingness to participate in their family lives, and especially to spend time with their children. On the other hand, most of the respondents pointed out that their main responsibility is to provide the financial security of their families, so being active at the employment market is very important for them. Meanwhile, most of the fathers expressed satisfaction from having wives/partners that are also actively employed. Fathers face difficulties in achieving a work-life balance in their lives, as the dual model of having both a career and a family seems to be the most appropriate for them. The findings show that the respondents face the constant dilemma of having to choose where to devote their time – to the family or the workplace.[straipsnis ir santrauka anglų kalba
Informacinių technologijų studentų profesinio identiteto raiška lyčių aspektu
Get PDFThe sector of IT is an exceptionally male professional area, and it is rather difficult for women to become professionals in this field. This paper aims to identify the expression level of professional identity among Lithuanian IT students from the gender perspective. Therefore, this article addresses the following research questions: what career decisions were taken when choosing studies in IT? What features describe the professional identity of IT students in different stages of its development? What factors influence the formation of the professional identity in IT from the gender perspective?The sample consisted of 100 informants (17 females and 83 males) that wrote their self-reflections under the topic “My Career.” A qualitative content analysis was used. The study revealed that female students have low levels of professional identity for IT, while male students express a mostly strong professional identity.Profesinis identitetas, aiškinamas kaip savęs supratimas atliekant profesinius vaidmenis, yra vienas iš svarbiausių karjeros sėkmę ir pasitenkinimą karjera lemiančių veiksnių. Informacinių technologijų specialisto profesija, kaip ir kitos technologinės profesijos, siejama su vyriškumu, loginiu mąstymu, t. y. itin griežtu stereotipiniu vertinimu lyties aspektu. Informacinių technologijų studijų programas teikiančių aukštųjų mokyklų profesionalams ir karjeros konsultantams aktualu atpažinti šias programas besirenkančių jaunuolių profesinio identiteto raiškos užuomazgas ir lyčių skirtumus formuojantis profesiniam identitetui, siekiant optimalių karjeros sprendimų. Straipsnyje, atliekant kokybinį tyrimą, atskleidžiamas informacinių technologijų studijų studentų profesinio identiteto tapsmas šią karjeros sritį pasirinkusio žmogaus gyvenimo ir karjeros raidos kontekste lyčių aspektu.
Pagrindiniai žodžiai: profesinis identitetas, informacinės technologijos, karjeros sprendimas, lyčių stereotipa
Viešasis interesas žiniasklaidoje: asmens iškelta vartotojų teisių apsaugos problema kaip viešojo intereso atvejis Lietuvos interneto žiniasklaidoje
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
Public good is the basis of public interest that determines the (co)existence of the community as well as the society. The media and its role in civic society play a major role in defining public interest, and it helps in manifesting this public interest to various stakeholders. Likewise, the public’s need to know of the role of the media in the presentation, consideration and representation of the public interest is extremely important.
The relevance of public interest to a society is related to meeting the needs of a society. Changes in the functions of media from a forth power or a watchdog, to a moderator of public discussions had drawn media’s attention to the need for an inquiry of public interest and discussions about it in the media.
The aim of this article is to determine how public interest is presented in Lithuanian online media. This article analyzes the case of presenting the protection of the rights of heat consumers – as an interest of the public – in Lithuanian online media. This article discusses the concept of public interest, the role of the media in discussing the public interest, and, when choosing a specific public interest issue, investigates how the topic of public interest is presented in Lithuanian online media.
The case of public interest raised by the representative of the society – P. Markevičius, a lawyer and member of the Žvėrynas district community in Vilnius, was selected for the case study. The case is connected with the protection of the heat consumers’ rights, as P. Markevičius had detected potential violations of consumer rights being done by Vilnius energija (the provider of heat services in Vilnius city). All publications made during the period of 2010–2012 found using the Google search engine with the keywords “P. Markevičius” and “Vilniaus energija” were selected for the case study; qualitative and quantitative content analyses were used.
The case study of public interest manifested in 2010–2012 in Lithuanian online media shows that the representation of the “public interest” by the representatives of the media is understood only as a way of giving space to citizens to present their views and talk about the problems relevant to them. The case leads to some consideration that the public interest in the media and by media is mostly understood as a way of supporting active citizens by inviting them to discussions and providing time for presenting their arguments, as well the position statements of experts and officials, but without any specific journalistic investigations.
The development of civil society makes it possible to assume that the raising of issues related to public interest have also made some changes in the media – there could be seen an aspiration to raise problematic issues and promote discussions. Such monitored changes in civil society encourage the continuation of the ongoing investigation of the issue how public interest is manifested in online media – social media in particular.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Viešasis gėris yra visuomenės intereso vertybinis pagrindas, ne tik būtinas, bet ir lemiantis bendruomenės, taip pat ir visuomenės egzistavimą. Viešumas kaip viešojo intereso požymis nurodo ne tik viešojo intereso visuotinumą, bet ir žinomumą. Dėl visuomenės poreikio žinoti žiniasklaidos vaidmuo pristatant viešąjį interesą, jį svarstant ir jam atstovaujant yra itin svarbus.
Viešojo intereso aktualumas visuomenei siejamas su socialinių visuomenės poreikių tenkinimu. Kintantys žiniasklaidos vaidmenys, o su tuo susiję ir pokyčiai pristatant viešąjį interesą žiniasklaidoje atkreipia dėmesį į viešojo intereso tyrimo poreikį.
Šiame straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas – pasitelkiant konkretaus atvejo tyrimą nustatyti viešojo intereso pristatymą Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje. Straipsnyje analizuojamas šilumos vartotojų teisių gynimo – viešojo intereso – pristatymo Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje atvejis. Siekiant šio tikslo straipsnyje aptariama viešojo intereso samprata, žiniasklaidos vaidmuo iškeliant ir diskutuojant viešąjį interesą ir, pasirinkus konkretų viešojo intereso atvejį, tiriama, kaip viešojo intereso tematika yra pristatoma Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje.
Pasirinktas visuomenės atstovo – Vilniaus miesto Žvėryno rajono bendruomenės nario, teisininko P. Markevičiaus iškeltas viešojo intereso atvejis, susijęs su šilumos vartotojų teisių gynimu nustačius galimus vartotojų teisių pažeidimus. Viešojo intereso atvejo analizei pasirinktos visos 2010–2012 m. Lietuvos internetinės žiniasklaidos publikacijos, surastos pagal esminius žodžius „P. Markevičius“ ir „Vilniaus energija“ Google paieškos sistemoje. Publikacijos buvo tiriamos atliekant kiekybinę ir kokybinę turinio analizę
Autentiškumas ir proveniencija ilgalaikio skaitmeninio išsaugojimo kontekste: turinio aprėpties analizė
No full text[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian]
Authenticity is a fundamental issue for the long-term preservation of digital objects; however, the validation of authenticity is a complex task – it requires the representation of provenance as a precondition for trust. For that matter, it is crucial to define the key conceptual elements that provide the foundation for such a complex framework. The main objective of this paper is to define how authenticity has to be managed in the digital preservation process: to identify the semantic units needed to support core preservation functions in order to ensure the trustworthiness of digital objects and ensure interoperability – i.e., the ability to exchange data between institutions. This paper presents results from the first stage of the research: the scope of authenticity and provenance content needed to support core preservation functions and ensure interoperability – the ability to exchange data between institutions and assess the added value of the Europeana and VEPIS regarding authenticity and provenance based on the adequacy of analyzed international models for authenticity and provenance.Methodology: by applying the EU 2–3–6 concept of added value for electronic publishing and qualitative content analysis of research literature, we conceptualized the Content Creation Process, which refers to the structure and meaning of authenticity and provenance. This approach enabled us to identify the scope of the content of authenticity and provenance.[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Autentiškumas yra pamatinis siekis skaitmeninių išteklių ilgalaikio išsaugojimo srityje; kita vertus, autentiškumo tikrinimas – kompleksinė užduotis, kuriai įgyvendinti reikalinga proveniencija, kaip patikimumo prielaida. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu apibrėžti pagrindinius šio proceso elementus, sudarančius šios sudėtingos koncepcijos pagrindą. Pagrindinis straipsnio tikslas – nustatyti autentiškumo valdymo procesą skaitmeninio išsaugojimo kontekste: identifikuoti semantinius elementus, užtikrinančius ilgalaikio išsaugojimo funkcijas ir skaitmeninių objektų patikimumą bei funkcinį sistemų suderinamumą, t. y. galimybę institucijoms keistis duomenimis. Straipsnyje pateikiami pirmojo tyrimo etapo rezultatai: autentiškumo ir proveniencijos turinio aprėptis, užtikrinanti pagrindines ilgalaikio išsaugojimo funkcijas ir funkcinį sistemų suderinamumą. Straipsnyje, taikant Europos Sąjungos 2–3–6 elektroninės leidybos pridedamosios vertės kūrimo koncepcinį požiūrį, analizuojami autentiškumo ir proveniencijos modeliai ir standartai, taip pat vertinama pridedamoji EUROPEANOS ir VEPIS vertė autentiškumo ir proveniencijos požiūriu, kuri yra grindžiama atitiktimi analizuotiems standartams ir modeliams, naudojamiems šiose sistemose.
Metodologija. Taikant Europos Sąjungos 2–3–6 elektroninės leidybos pridedamosios vertės koncepciją ir remiantis kokybine mokslinės literatūros analize, tyrime konceptualizuojamas turinio kūrimo procesas ilgalaikio išsaugojimo informacinėse sistemose, susijęs su autentiškumo ir proveniencijos struktūros ir prasmės nustatymu. Taikant šį metodą, buvo nustatyta autentiškumo ir proveniencijos turinio aprėptis
Populiariausių Lietuvos interneto žiniasklaidos portalų auditorijos į(si)traukimo į turinio kūrimą ir sklaidą galimybės
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
Innovations such as content management systems, social networking, and mobile applications create technical possibilities for members of the audience to participate in the creation and sharing of media content. However, the extent of these changes differs across different cultural contexts, media outlets, and social groups within audiences, and more research is needed to explain whether or not the power balance between media outlets and audiences is shifting.
This paper presents the results of an inquiry about audience participation in contemporary Lithuanian mass media. Three online news websites (Delfi.lt, 15min.lt and Lrytas.lt) were chosen because they cover the biggest audiences in terms of users reached. Data was collected via structural analysis of the websites to determine what technical means are provided for the users to interact with the media outlet, and qualitative interviews with editors representing each website were conducted to discuss institutional practices and policies related to audience participation.
The findings show that in Lithuanian online mass media, audience participation in the creation and sharing of media content is limited. While some technological means are incorporated into the news websites (e.g., forms for sending articles or visual material to journalists, comment forms and social media sharing buttons), most of them are based on the institutional strategy of the audience as a resource, scoured for information or activities in a highly monitored and controlled environment. So far, there are few signs of the alternative institutional strategy of mass media as a platform for independent and motivated audience participation.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Tinklaveikos technologijų inovacijos – turinio valdymo priemonės, socialiniai tinklai, mobiliosios programos – sudarė prielaidas auditorijoms dalyvauti kuriant ir skleidžiant žiniasklaidos turinį. Tačiau šių pokyčių pasekmės skiriasi priklausomai nuo kultūrinio konteksto, žiniasklaidos priemonės ir auditoriją sudarančių socialinių grupių. Temos aktualumą apibrėžia poreikis paaiškinti, kaip keičiasi tradicinė galios ir atsakomybės pusiausvyra tarp žiniasklaidos ir auditorijos.Šis straipsnis pristato tyrimą apie auditorijos galimybes dalyvauti kuriant ir skleidžiant žiniasklaidos turinį Lietuvoje – interneto žiniasklaidos portaluose, turinčiuose didžiausias auditorijas – Delfi.lt, 15min.lt, Lrytas.lt. Interneto portalų struktūros, „Facebook“ socialinio tinklo paskyrų ir mobiliųjų programų analizė parodė, kokios techninės dalyvavimo priemonės yra pateikiamos auditorijai, o interviu su portalų redaktoriais atskleidė institucines praktikas, susijusias su auditorijos įtraukimu bei įsitraukimu į turinio kūrimą.Rezultatai rodo, kad Lietuvos interneto žiniasklaidoje auditorijos galimybės įsitraukti į turinio kūrimą yra ribotos. Dauguma prieinamų dalyvavimo priemonių atspindi auditorijos kaip ištekliaus strategiją, kurioje auditorija teikia informaciją arba sąveikauja su turiniu nuolat kontroliuojamoje aplinkoje. Kol kas galima aptikti nedaug požymių, kad žiniasklaida veikia kaip platforma, kurioje dalyvauja nepriklausoma, motyvuota auditorija