Informacijos mokslai
Not a member yet
650 research outputs found
Sort by
Įžymybių raiškos ir jų sekėjų auditorijos aktyvumo sąryšis socialiniuose tinkluose
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
This article presents theoretical and empirical research that aims to analyze the techniques for increasing audience engagement in celebrity communication. It was discussed which part of the followers across social networks could be defined as the fans of a given celebrity. The paper discusses the identification of the fans among the total followers of a celebrity. In discussing the patterns of follower engagement, the aspects of emotional connectivity should be emphasized: warm appeals to followers, questions for the mutual discussions, provocations, hints, and intrigues, all utilized in order to pique the audience’s curiosity, asking opinions on various issues, publishing motivational, inspirational stories, giving presents, organization of contests, thanks for being together at concerts and giving support, compliments to supporters, etc. In addition to the emotional value, it is possible to highlight a practical value of the celebrity’s announcements to their followers in terms of job offers, opportunities for participation in video shoots, the sharing of concessions, invitations to events, closed parties, etc.
The empirical research has revealed that the followers are not necessarily the fans of celebrities. In analyzing the feedback of the followers, certain groups become particularly obvious: fans, non-fans, and anti-fans, as stated by J. Grey. Not only constructive statements can be seen in the comments section, but also objections to the position expressed by the celebrity, and even extremely negative feedback (those who are questioning the celebrity’s talent, morality, popularity, etc.). Fans obviously are the most active part of the followers, who mostly respond to the celebrity’s messages. They are characterized by their active participation in contests, constant commentaries, open and sincere admiration of the celebrity and all they have done, strong support in all of their decisions, resentment expressed regarding any unfriendly comments, often acting as a defensive shield against the unfriendly followers.
Fans actively follow the celebrities’ lives, welcoming the various personal, national, and state celebrations, expressing their joy in the new stage of activity and achievements, demonstrating a deeper knowledge of past work and previous achievements, incorporating celebrity-created photoclays that exaggerate the strengths of the celebrities.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Teoretikų teigimu, šiuolaikinė visuomenė gyvena įžymybių kultūroje, kuri glaudžiai susijusi su medijų kultūra. Straipsnyje diskutuojama, kaip kinta auditorijos studijų dienotvarkė, kada įsigali įžymybių kultūra, o didžioji medijų turinio dalis yra susijusi su įžymybėmis. Socialinių tinklų įsigalėjimo eroje įžymybės taiko įvairius sekėjų pritraukimo ir angažavimo metodus, o įžymybės sekėjų skaičius bei pasiekiama auditorija gali būti didesnė nei žiniasklaidos priemonės. Tačiau šiuolaikiniai įžymybių sekėjai, sekdami ne vieną įžymybę, gali ir nebūti jos fanais. Įžymybės ir jos sekėjų sąveika dažnai yra sudėtingesnė nei tiesiog įžymybės ir jos fanų bendravimas. Šiuolaikinė daugialypė medijų terpė performuoja auditorijos aktyvumą, kuris medijų kraštovaizdžio kaitos periodu taip pat įgyja naujų ir reikšmingų formų. Straipsnyje teoriniu ir praktiniu aspektais analizuojama įžymybių raiškos ir jų sekėjų auditorijos aktyvumo sąsajos, siekiant nustatyti auditorijos įsitraukimą į komunikaciją didinančius veiksnius
Kaip meniniai tyrimai gali padėti atsakyti į auditorijų įsitraukimo klausimus?
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
There is an increasing interest in audience engagement and the possibilities of its research in contemporary performance practice. One of the possibilities that can be used in conducting such a study is a practice-led type of research, commonly known as artistic research. The distinguishing quality of this type of research, which has been finding its place in academia throughout the last few decades, is that it uses artistic practice to generate new knowledge. This article analyzes the possibilities of such research from the point of view of the aesthetics of performativity, which focuses on works that explore audience engagement rather than representation. While analyzing examples of performance and theater art works, it tackles the issue of how artistic research can assist in answering audience engagement questions.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Šiuolaikiniuose scenos menuose pastebimas augantis susidomėjimas auditorijų įsitraukimo mechanizmais, siekiama juos permąstyti ir tirti. Vienas iš tyrimo būdų yra per pastaruosius keletą dešimtmečių vis didesnį pripažinimą įgaunanti meninių tyrimų sritis, kurioje kūrybinė praktika pasitelkiama kaip įrankis tyrimui vykdyti. Šiame straipsnyje į meninius tyrimus žvelgiama iš scenos menų perspektyvos, kur jie siejami su performatyvumo estetikos, sureikšminančios ne reprezentaciją, o gyvą dialogą tarp atlikėjo ir žiūrovo, atsiradimu. Pateikiant praktinius pavyzdžius, mėginama atsakyti į klausimą – kaip meniniai tyrimai gali padėti atsakyti į auditorijų įsitraukimo klausimus
Pagrindinio ugdymo Lietuvos mokinių matematinių gebėjimų tyrimas
Get PDFThe assesment of the mathematics achievements of pupils in Lithuanian primary education (lower secondary schools) is a topical issue. The paper deals with Lithuanian standardized math tests for 8th graders and the international PISA survey of 15-year-old students. The survey on investigating the students’ mathematical abilities, together with the factors influencing them, was conducted. Some information on the learning outcomes is provided. We have focused on explaining how standardized mathematical tests are made using the item response theory (IRT). In addition, how the Rasch model is applied to count the results of the PISA survey. The results of the 8th grade standardized tests in mathematics of 2015 and the PISA surveys of 2012, as well as the PISA 2015 mathematical literacy results, are all discussed. Some samples of set of tests are provided and further analyzed.Straipsnyje nagrinėjamos tokios problemos: mokinių pasiekimų vertinimas, pasiekimų vertinimo tyrimas, kaip mokiniai sprendžia matematikos užduotis pagal gebėjimų ir turinio sritis, pasiekimų lygmenis. Tyrimas remiasi šios srities moksline šaltinių analize ir lyginamąja statistinių duomenų analize. Apžvelgiama pagrindiniai standartizuotų testų bruožai, kokie moderniosios testų teorijos elementai naudojami jiems sudaryti, nurodomi, kokie Rascho modelio parametrai taikomi PISA tyrimuose. Taip pat pateikiamas 8 klasės matematikos standartizuoto testo užduotis sprendusių ir PISA tyrime dalyvavusių mokinių rezultatų palyginimas ir apibendrinimas. Straipsnyje palyginami standartizuotų testų ir PISA rezultatai pagal gebėjimų, turinio sritis, lyčių skirtumai pagal pasiekimų lygmenis. Siekiant atlikti mokinių rezultatų analizę pagal skirtingų užduočių sprendimą, buvo atrinkti užduočių rinkiniai. Šiame tyrime pateikiame kelis tokių užduočių pavyzdžius
Lyties dimensija socialiniame versle: Lietuvos socialinių verslininkių patirtys
Get PDFThis paper explores how women – social entrepreneurs – perceive the mission of their social businesses and the effects of gender in the context of such businesses. An analysis of interviews (n=18) with representatives of social businesses in Lithuania reveals that the mission of a social business is either strongly pragmatic (in the organizations that have the legal status of a social enterprise), dissociated from social impact or a rather vague one but that emphasizes goodwill. Meanwhile, the gender dimension in social businesses is approached in rather stereotypical ways: the effect of gender is either ignored or interpreted by stereotypically separating the traditionally female (e.g., caring for and bringing up children) and male (e.g., engineering) fields of activities.Straipsnyje nagrinėjama, kaip moterys – socialinės verslininkės – suvokia socialinį verslą ir lyties dedamąją tokiame versle. Interviu (n=18) su socialinių verslų Lietuvoje atstovėmis analizė parodė, kad socialinio verslo misija yra arba labai pragmatiška (organizacijų, turinčių socialinės įmonės juridinį statusą), atsiejama nuo socialinio poveikio, kurį tokie verslai paprastai kuria, arba gana neapibrėžta, tačiau akcentuojanti gėrio kūrimą. Tačiau į lyties dedamąją socialiniuose versluose žvelgiama stereotipiškai, t. y. lyties poveikis arba ignoruojamas, arba interpretuojamas stereotipiškai skirstant į tradiciškai laikomas vyriškomis ir moteriškomis veiklos sritis
Lygios moterų ir vyrų galimybės pasaulyje, Europos Sąjungoje ir Lietuvoje
Get PDFThis article discusses the issue of gender equality as being an integral part of human rights and the fundamental basis of democracy. It is argued that the existence of legal guarantors is not a sufficient factor for the implementation of de facto gender equality. It is considered that the implementation of gender equality is a basic criterion of the quality of democrcy and reflects a certain change of values within a society. This article deals with the concepts of gender and gender equality, emphasizing their dynamism depending on the historical, political, cultural and social context, stressing that gender equality is still not implemented in many areas, although it is widely recognized that gender parity is important – not only in moral but also in social and economic terms.On the basis of report data from the Global Gender Gap, this article analyzes the indicators that disclose the differences of women and men statuses across four key areas: health, education, economy and politics. It investigates the current situation of gender equality on a global scale, the European Union and Lithuania, observing the changes that have taken place over the last decade (2006–2016).
Keywords: human rights, gender, gender equality, gender gap, social integration, social exclusion Straipsnyje analizuojama lyčių lygybės problematika, į ją žvelgiant kaip į integralią žmogaus teisių dalį ir esminį demokratijos pagrindą. Teigiama, kad lyčių lygybės de facto įgyvendinimui nepakanka vien teisinių garantų. Argumentuojama, kad lyčių lygybės įgyvendinimas yra pagrindinis demokratijos kokybės kriterijus, atspindintis visuomenės vertybių kaitą. Aptariamos socialinės lyties ir lyčių lygybės sampratos, pabrėžiant jų dinamiškumą, priklausantį nuo istorinių, politinių, kultūrinių visuomenės vystymosi sąlygų. Pažymima, kad lyčių lygybė vis dar lieka neįgyvendinta daugelyje sričių, nors plačiai pripažįstama, kad lygybės tarp moterų ir vyrų užtikrinimas yra svarbus ne tik moraliniu, bet ir socialiniu bei ekonominiu aspektu. Remiantis pasaulinio lyčių atotrūkio tyrimo duomenimis, analizuojami moterų ir vyrų padėties rodikliai keturiose pagrindinėse srityse: sveikatos, išsilavinimo, ekonomikos ir politikos. Aptariama esama situacija pasaulyje, Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, analizuojami 2006–2016 m. įvykę pokyčiai.
Pagrindiniai žodžiai: žmogaus teisės, socialinė lytis, lyčių lygybė, atotrūkis tarp lyči
Privataus ir viešojo interesų raiška nušviečiant emigracijos klausimą Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje
Get PDF[only abstract and keywords in English; full article, abstract and keywords in Lithuanian]
This paper aims to determine how online news media represent the public interest in the discussion of emigration issues in Lithuania and how the coverage of emigration issues is affected by the need of consistency and adjustment between private and public interests. This study follows the idea that the pursuit of private and public interests motivates a different approach to the audience, and this, in its turn, conditions the coverage of the social issues that are relevant to society. In response to public interest, miscellaneous information is provided with a diversity of opinions and some degree of analysis, which sheds light on the causes of the problem and the possible solutions instead of presenting a mere account of compiled facts. In the provided analysis of the matter, we see that the satisfied private interest compels a recourse from shallowness, the presentation of overrated negative aspects, emotionality, and the discordance between the body and headlines of news texts.[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]
Straipsnio tikslas – nustatyti, kaip žiniasklaida atstovauja viešajam interesui kalbėdama apie emigraciją ir emigracijos problemas Lietuvoje, bei atskleisti emigracijos klausimo nušvietimo aspektus, nulemtus žiniasklaidos viešojo ir privataus interesų derinimo. Viešojo ir privataus intereso siekimas skatina skirtingą požiūrį į auditoriją, kas savo ruožtu lemia visuomenei aktualių socialinių problemų nušvietimo ypatumus. Atliepiant viešąjį interesą pateikiama įvairiapusiška informacija, skirtingos nuomonės, neapsiribojama situacijos nupasakojimu, stengiamasi ją analizuoti ir visuomenę supažindinti su problemos priežastimis, galimais sprendimo būdais. Privataus intereso tenkinimas lemia pateikiamos analizės seklumą, negatyvaus aspekto dominavimą, emocionalumą, straipsnių teksto ir antraščių nederėjimą
Politinių skandalų dinamika mediatizuotoje Lietuvos viešojoje erdvėje
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
The concept of mediatization, which analyzes how the dominance of media shapes political processes, is becoming continuously more relevant as a more important role is being assigned to the media in the public sphere. Despite the relevance, there are not many defined methods of analysis of political mediatization. This article presents such a method, which is designed for analyzing political scandals. This method adopts the concept of mediatization as a metatheory and uses the Veto Players theory to structure the political sphere and scandals in a way that allows for their analysis.
A qualitative content analysis of three cases of Lithuanian political scandals, based on this method, is also presented.
In the discussed cases, the interaction between the political and media actors appears to be very close and mutual. Not only do politicians take the initiative in asking for the political responsibility of the actors in the scandalous situations that the media reveal, but they also initiate the distribution of such information to the media, seeking the desired change of the status quo or the legitimization of their decisions. This provides means for talking about the self-mediatization of political actors.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Medijoms įgyjant vis svarbesnį vaidmenį viešojoje erdvėje, politiniuose procesuose itin aktuali tampa mediatizacijos koncepcija, nagrinėjanti, kaip medijų įsigalėjimas keičia politinius procesus. Nepaisant aktualumo, konkrečių politinės mediatizacijos analizės būdų nėra daug. Šiame straipsnyje siūlomas atvejo analizės būdas tirti skandalus pasitelkiant mediatizacijos ir veto žaidėjų teorijas. Taip pat pateikiama juo paremta trijų Lietuvos politinių skandalų, įvykusių per kelerius pastaruosius metus, analizė.
Aptariamų skandalų atvejais politinių veikėjų ir žiniasklaidos sąveika yra abipusė ir glaudi. Politikai ne tik imasi iniciatyvos taikyti politinę atsakomybę žiniasklaidos atskleistų skandalingų situacijų herojams, bet ir patys inicijuoja informacijos patekimą į žiniasklaidą, taip siekdami tam tikrų sprendimų legitimavimo
Kokybės samprata aukštajame moksle: kokybės kaip idėjos raiškos aukštųjų mokyklų strateginiuose dokumentuose analizė
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
The concept of quality is ambiguous and still under development – various studies in different fields of science expand the parameters of its analysis and open up a space for new insights. Recently, the researches in quality in higher education discuss quality issues in the context of changes that occur in the field of higher education. The role of the stakeholders in the quality assurance system could be linked to systemic procedural mechanisms – ways in which stakeholders are involved, how relationships among stakeholders and higher education institutions are developed. In scientific discourse, the role of stakeholders in quality assurance systems is linked to systemic procedural mechanisms and depends on the stakeholders’ interests. The scientific literature highlights the assumptions of quality as a traveling idea, but there is no research on the transfer of quality as an idea to the context of a higher education institution. This article analyzes the concept of quality in higher education through the theoretical perspective of Scandinavian institutionalism and examines the expression of quality as an idea in the strategic documents of higher education institutions.
Indicators of quality applied for the analysis of the expression of quality as an idea in the strategic documents of higher education institution demonstrate the transfer of quality as an idea into the context of a higher education institution based on the interests of stakeholders. The roles of stakeholders in higher education institutions are different, so quality, as an idea, and its transfer to higher education institutions is assessed by different indicators, which express quality (quality as an idea) in higher education institutions based on the expectations of different stakeholders.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Kokybės samprata daugiareikšmė ir vis dar kuriama, įvairūs tyrimai skirtingose mokslo kryptyse praplečia jos analizės parametrus ir atveria erdvę naujoms įžvalgoms. Pastaruoju metu išryškinta kokybės aukštojo mokslo institucijose tyrimų linija (aktuali straipsnyje taikomoms institucionalizavimo ir perkėlimo prieigoms) susieja kokybės tematiką su aukštojo mokslo institucijų kaitos raiška. Moksliniame diskurse išryškintas socialinių dalininkų vaidmuo kokybės užtikrinimo sistemoje siejamas su sisteminiais procedūriniais mechanizmais – tyrimuose analizuojama, kokiais būdais socialiniai dalininkai yra įtraukiami į aukštojo mokslo institucijos vadybos procesus, kaip plėtojami ryšiai. Mokslinėje literatūroje išryškinamos kokybės kaip keliaujančios idėjos tyrimo prielaidos, tačiau nėra tyrinėtas kokybės kaip idėjos taikomasis perkėlimas (angl. translation) į aukštojo mokslo institucijos kontekstą.
Strateginiuose dokumentuose fiksuojamos kokybės kaip idėjos reikšmės ir aukštosios mokyklos veiklos kokybės vertinimo rodikliai įgalina kokybės kaip idėjos perkėlimą į aukštojo mokslo institucijos kontekstą. Socialinių dalininkų interesų raiška veiklos rodikliuose – kokybės kaip idėjos taikomojo perkėlimo į institucinį kontekstą rezultatas. Socialinių dalininkų požiūriai į aukštąjį mokslą skiriasi, todėl kokybė kaip idėja ir jos taikomasis perkėlimas aukštojo mokslo institucijose vertinamas skirtingais veiklos rodikliais. Rodiklių visumos vertinimas tampa pagrindu, kuriuo remiantis socialiniai dalininkai išreiškia poziciją apie kokybę aukštojo mokslo institucijoje.
Šio straipsnio tikslas – ištirti kokybės kaip idėjos raišką aukštojo mokslo institucijų strateginiuose dokumentuose. Siekiant šio tikslo straipsnyje analizuojama kokybės samprata aukštajame moksle pasitelkiant skandinaviškojo institucionalizmo teorinę prieigą, apibūdinamas kokybės kaip idėjos taikomasis perkėlimas į aukštojo mokslo institucijos kontekstą, taip pat tiriami Latvijos ir Lietuvos universitetų strateginiuose planuose suformuluoti kokybės indikatoriai, atspindintys skirtingus socialinių dalininkų interesus
Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys
No full text[text in Lithuanian][tekstas lietuvių kalba