Informacijos mokslai
Not a member yet
650 research outputs found
Sort by
Skirtingas teisinių prasmių vaizdavimas informacinėse sistemose, priklausomas nuo skirtingų požiūrių į teisę
No full textThis paper is concerned with the legal and legal documentation system as well as their interconnectedness. An exploratory research on the operational treatment of legal meaning is presented. The research question is based on how should the legal meaning of a legal act be represented. In our approach, legal meaning is related with to representation; for comparison, see the FRISCO framework and the semiotic tetrahedron. We explain the reasons for the multiple meanings of a legal act and its representation in separate information systems, because various stakeholders view the act differently. The Schweighofer’s eight views/four methods/four syntheses model is presented to reveal different contents. Views are related with representations.Tyrimo objektas yra sąryšis tarp teisinės sistemos ir teisinės dokumentacijos sistemos. Pristatomas teisinių prasmių operacionalizavimo žvalgomasis tyrimas. Esminis klausimas, kaip pavaizduoti teisės akto prasmę. Remiantis informacinių sistemų konceptualizavimo metodika FRISCO, teisinė prasmė yra siejama su jos pavaizdavimu. Mes aiškiname skirtingų prasmių atsiradimo ir jų pavaizdavimo informacinėse sistemose priežastis. Skirtingų kategorijų suinteresuotieji dalyviai interpretuoja teisės aktą skirtingomis prasmėmis. Pristatomas Ericho Schweighoferio teisės informatikos modelis „8 perspektyvos / 4 metodai / 4 produktai“. Kiekvieną perspektyvą atitinka atskiras pavaizdavimas
Apie taikomųjų programų sąveikumo metodologiją, grindžiamą giluminėmis žiniomis
No full textThe interoperability of enterprise applications in a dynamic environment is a complex issue. New methodological approaches and solutions are required. The methodological background of our approach is the internal modeling paradigm integrated with MDA approach. The modified MDA schema includes the new layer of the domain knowledge discovery, frameworks for internal modeling of enterprises. The peculiarity of the modified MDA is a focus on the cross-layer transferring of domain causality. The presented frameworks will help to trace the domain causal dependencies across the layers of the software system development, and they will aid in determining the influence of domain causality to the integrity and interoperability of the application. Researchers consider that the dynamic enterprise domain must be a goal-driven and self-managed system. The management transaction concept uses the internal modeling of the enterprise, which reveals the goal-driven information transformations inside the enterprise management activity (deep knowledge). This approach is combining the business process modeling and control theory principles, enterprise architecture modeling and autonomic computing concepts. The ArchiMate enterprise architecture modeling language is used for illustrating the cross-layer transferring of domain causality. Finally, we developed the architecture of the interoperable enterprise applications with the autonomic integration component.Įmonių taikomųjų programų sąveika dinamiškoje aplinkoje yra aktuali problema. Būtina ieškoti naujų metodologijų ir sprendimų. Siūlomo metodo metodologinis pagrindas yra vidinio modeliavimo paradigma, kuri integruota su MDA (OMG) metodu. Modifikuota MDA schema apima naują modeliavimo sluoksnį, skirtą žinioms apie realybės domeno savybes aprašyti, naudojami veiklos vidinio modeliavimo karkasai, grindžiami valdymo transakcijos konceptu. Modifikuota MDA schema leidžia apibrėžti organizacijos veiklos srities realybės priežastinius ryšius ir juos perduoti į skirtingus MDA sluoksnių modelius. Tyrimas remiasi prielaida, kad organizacijų veiklos sritis yra tikslo siekianti ir save valdanti sistema. Valdymo transakcija yra esminis veiklos valdymo vidinio modeliavimo konceptas, nes atskleidžia kiekvienos tikslo siekiančios veiklos vidines informacijos transformacijas (tai giliosios žinios apie save valdančias veiklas). Panaudoti veiklos vidinio modeliavimo karkasai leidžia atsekti realybės domeno – organizacijos veiklos – priežastines priklausomybes per visus programinės įrangos kūrimo MDA sluoksnius ir taip nustatyti domeno priežastingumo įtaką programos vientisumui ir sąveikai. Šis metodas jungia veiklos modeliavimo metodus ir reguliavimo teorijos principus, veiklos architektūros modeliavimo karkasus ir autonominio skaičiavimo koncepciją. Veiklos architektūros modeliavimo kalba ArchiMate yra vartojama priežastinių ryšių perdavimui tarp modelių, kurie yra skirtinguose MDA sluoksniuose, iliustruoti. Aprašyta šiuo metodu sukurta taikomųjų programų sąveikumą užtikrinanti programų sistemos architektūra su autonominiu integravimo komponentu
Su vartotoju susijusių žinių kūrimas, paremtas didžiųjų duomenų analitika
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
This article discusses the issues related to the interaction between big data and the new knowledge. A great deal of attention is paid to the development of new knowledge from big data analytics. The research scope of this article encompasses the largest telecommunications companies in Lithuania, which collect, process and adapt large amounts of data in their business environment. This new knowledge is related to the user and derives from the big data analysis, and it plays a very important role in today’s competitive environment. The study reveals that companies collect and process big data in order to get to know their customers (users) as much as possible. Today’s marketing would be impossible without big data analytics and the new knowledge gained from it.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Žinių valdymas ir jo poveikis rinkodarai analizuojama jau seniai. Šiandien peržvelgiant atliktus tyrimus nekyla abejonių dėl žinių valdymo teikiamos naudos. Tačiau mažai dėmesio skiriama informacinių technologijų ir žinių sąveikos tyrimams bei jos įtakai rinkodaros procesams. Informacinių technologijų poveikis, didieji duomenys, jų analizė ir naujausi prognozavimo metodai veikia žinių paradigmos kaitą ir naujųjų žinių kūrimą
Komunikacijos esmė: kaip lankytojai sąveikauja su muziejais po atviru dangumi?
Get PDF[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian]
Though the concept of an ethnographic open-air museum is not a new one, little is known about the interplay between a visitor and an amalgam museum setting. Ethnographic open-air museums are complex spaces with shared qualities of outdoor sites and indoor museums. Grounded in Gibson’s theory of affordances (1979), the article explores how visitors interact within and in relation to the hybrid space of ethnographic open-air museum and how communication shapes their interactions. The analysis is based on a qualitative study of visitors in the Belarusian State Museum of Folk Architecture and Rural Lifestyle (Aziartso, Belarus) and the Open-Air Museum of Lithuania (Rumšiškės, Lithuania). The data were collected using participatory observation and semistructured interviews with visitors. The article employs a constructivist approach and conceptualizes an ethnographic museum as a free-choice environment, where behavior patterns are linked to the institutional context and the visitors’ ability to perceive the information about the objects and environments that specified the possibilities and constraints for interacting with the museum’s space. The study reveals how cultural communication fosters the diversity of visiting scenarios and the perceptions of ethnographic open-air museums as cultural heritage sites, natural parks and stages for entertainment. The implications of this research could be relevant to cultural policymakers and communication specialists in designing the cultural, recreational and educational policies of museums.[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Nors etnografinio muziejaus po atviru dangumi idėja nėra nauja, kol kas mažai yra žinoma apie lankytojo sąveiką su mišria muziejaus aplinka. Etnografiniai muziejai po atviru dangumi yra hibridinės erdvės, pasižyminčios bendromis lauko vietovių ir patalpų viduje įrengtų muziejų savybėmis. Remiantis Gibsono (1979) aplinkos galimybių (angl. affordances) teorija, straipsnyje nagrinėjama, kaip lankytojai sąveikauja su etnografinių muziejų po atviru dangumi hibridine erdve ir kokiu būdu šis sąveikavimas komunikacijos formuojamas. Analizė paremta Baltarusijos valstybinio liaudies architektūros ir buities muziejaus (Aziarco, Baltarusija) ir Lietuvos liaudies buities muziejaus (Rumšiškės, Lietuva) lankytojų kokybiniu tyrimu. Duomenys buvo surinkti naudojant dalyvaujamąjį stebėjimą ir pusiau struktūruotus interviu su šių vietovių lankytojais. Straipsnyje taikoma konstruktyvistinė prieiga, o etnografinis muziejus suvokiamas kaip laisvo pasirinkimo aplinka, kurioje elgsenos modeliai susieti su instituciniu kontekstu ir lankytojų gebėjimu suprasti informaciją, kuri apibrėžė galimybes ir apribojimus sąveikai su muziejaus erdve. Tyrimas atskleidžia, kaip kultūrinė komunikacija sukuria lankymo scenarijų įvairovę ir etnografinių muziejų po atviru dangumi kaip kultūros paveldo vietovės, gamtos parko ir pramogų vietos suvokimus. Tyrimo išvados galėtų būti aktualios kultūros strategijos kūrėjams ir komunikacijos specialistams formuojant etnografinių muziejų po atviru dangumi kultūrinę, rekreacinę ir edukacinę politiką
Intelektinė daugiaagentė mokymosi sistema, naudojanti edukacinių duomenų tyrybą
No full textIn this paper, we present a methodology for personalizing learning in accordance with the needs of individual students by using an intelligent, multi-agent learning system and data mining. Learning personalization is implemented on the basis of several methods. The Felder and Silverman Learning Styles model is used to create student profiles, and the probabilistic suitability indexes are identified to interlink learning components (i.e., learning objects, learning activities and learning environments) with the learning styles of individual students. Other technologies, which were proposed for creating the learning system, are ontologies, recommender system, intelligent software agents and educational data mining/learning analytics. Personalized learning units are referred to here as learning units composed of the learning components that have the highest probabilistic suitability indexes for particular students. In the paper, first, a systematic review on the application of intelligent software agents in learning is performed using the Clarivate Analytics Web of Science database. Second, we present the methods for personalizing the intelligent technologies of learning application, which are used to create optimized learning units for individual students. The developed student profiles and personalized learning units are further corrected by applying the methods and tools of data mining. The model of an intelligent, multi-agent learning system, based on the application of the aforementioned technologies, is presented in more detail. The principal success factors of the proposed methodology are the pedagogically sound vocabularies of learning components, an expert evaluation of the learning components in terms of their suitability for particular students as well as the application of ontologies, recommender systems, intelligent software agents and data mining.Straipsnyje yra pristatyta mokymosi personalizavimo pagal besimokančiųjų poreikius metodologija, kurioje yra naudojamos intelektinė daugiaagentė mokymosi sistema ir duomenų tyryba. Mokymosi personalizavimas yra įgyvendinamas remiantis keliais metodais. Felderio ir Silverman mokymosi stilių modelis naudojamas besimokančiųjų profiliams kurti, o tikimybiniai tinkamumo rodikliai yra identifikuojami tam, kad būtų galima susieti mokomuosius komponentus (t. y. mokomuosius objektus, mokomąsias veiklas ir mokymosi aplinką) su konkrečių besimokančiųjų mokymosi stiliais. Kitos pasiūlytos mokymosi sistemos kūrimo technologijos yra ontologijos, rekomendavimo sistema, intelektiniai programiniai agentai ir edukacinių duomenų tyryba (mokymosi analitika). Personalizuotais mokomaisiais moduliais čia vadinami moduliai, sudaryti iš mokomųjų komponentų, kurie turi aukščiausius tikimybinius tinkamumo rodiklius konkrečių besimokančiųjų atžvilgiu. Straipsnyje visų pirma yra atlikta intelektinių programinių agentų taikymo švietime sisteminė apžvalga „Clarivate Analytics Web of Science“ duomenų bazėje. Antra, yra aprašyti mokymosi personalizavimo metodai, taikant intelektines technologijas mokomiesiems moduliams, optimizuotiems konkretiems besimokantiesiems, kurti. Sukurti besimokančiųjų profiliai ir personalizuoti mokomieji moduliai yra toliau koreguojami duomenų tyrybos metodais ir priemonėmis. Detaliau yra pristatomas intelektinės daugiaagentės mokymosi sistemos, grįstos minėtomis technologijomis, modelis. Esminiai pasiūlytos technologijos sėkmės veiksniai yra edukologijos atžvilgiu kokybiški mokomųjų komponentų žodynai, mokomųjų komponentų ekspertinis vertinimas jų tinkamumui konkretiems besimokantiesiems įvertinti, taip pat ontologijų, rekomendavimo sistemos, intelektinių programinių agentų ir duomenų tyrybos taikymas
Kauno technologijos universiteto bibliotekos vartotojų pasitenkinimo bibliotekos paslaugomis tyrimas
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English][straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Akademinės bibliotekos siekia plėsti informacijos išteklių prieinamumą, gerinti vartotojų aptarnavimą, tobulinti teikiamas paslaugas bei geriau organizuoti bibliotekos veiklą. Tobulinant veiklos organizavimą tikslinga ištirti bibliotekos teikiamas paslaugas ir bibliotekos vartotojų pasitenkinimą bibliotekos teikiamomis paslaugomis bei atsižvelgiant į tyrimo rezultatus priimti veiklos organizavimo tobulinimo sprendimus. Straipsnio tikslas – įvertinti Kauno technologijos universiteto bibliotekos teikiamas paslaugas ir vartotojų pasitenkinimą bibliotekos teikiamomis paslaugomis bei identifikuoti sprendimus bibliotekos veiklos organizavimui tobulinti. Straipsnyje taikyti mokslinės literatūros ir dokumentų analizės metodai bei anketinė apklausa. Empiriniam tyrimui pasirinkta netikimybinė patogi imtis, apklausti 264 respondentai. Vartotojų pasitenkinimo tyrime buvo siekiama įvertinti pagrindines bibliotekos paslaugas ir veiklą: tradicinius ir elektroninius išteklius, bibliotekoje taikomų delspinigių kainodarą, kompiuterių skaičių, jų techninę būklę bei kompiuterinių programų atitiktį poreikiams; spausdinimo / kopijavimo / skenavimo paslaugų kokybę; organizuojamus mokymus ir renginius; fizines erdves ir darbo sąlygas, personalo kompetenciją ir darbą; bibliotekos vykdomas integruotąsias rinkodaros komunikacijos priemones. Bibliotekos veiklos organizavimo sprendimai buvo grindžiami šiais elementais: paslaugos produktas, kaina, teikimo vieta, fizinis akivaizdumas, teikimo procesas, personalas, paslaugų kokybė ir efektyvumas, integruotosios rinkodaros komunikacijos. Tyrimo metu nustatyti rekomenduojami sprendimai: didinti grupių darbo kambarių skaičių; atnaujinti kompiuterių techninę būklę; supaprastinti spausdinimo / kopijavimo / skenavimo procesą; tobulinti ir plėsti bibliotekos paslaugų komunikavimo kanalus
Kas yra naujosios technologijos? Apibrėžimo ir technologinio turinio problematika ekspertiniuose dokumentuose ir korporatyvinėje komunikacijoje
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
This article addresses the two-fold problem faced by the researchers of emerging technologies. First, the problem of definition: which term is appropriate to define new technologies; and second, what principles and methods are appropriate to classify a certain technology as new or emerging. Locally, this problem is also relevant, because the definitions of new technologies and the actual technologies are rarely discussed by Lithuanian researchers. To fill this gap, exploratory research has been conducted to compare definitions and the technological content of new technologies in international policy documents and the corporate websites of global corporations leading in research and development investments.
Focusing on the Organisation for Economic Co-operation and Development (OECD) and the European Commission (EC), a policy document analysis showed that the term high technology, which dominated the discourse in the 1980s and well into the 1990s, has since been eclipsed by innovations and sustainable development, moving from an economy-centered approach to a focus on the qualitative aspects of technology development and its social impact. Within policy documents, various quantitative variables are applied to measure technology development at the level of regions, states or specific technological fields, such as the intensity of investments in research and development or the fields in which explosive growths of worldwide patents occur. However, a variety of methodological implications limit the use of this data to map the emergence and the potential impact of more specific technologies, rather than wide fields of development.
The website content of globally operating corporations known for being the leaders of business investment in R&D shows that the corporate discourse focuses on a rhetoric of progress and global impact as the main driving force of technological development. Commercially prospective technologies, as presented on corporate websites, emerged in the following seven technological fields in 2017: pharmaceutics and biotechnology, software engineering, web technologies, social research, electronic engineering, telecommunications, and transportation. This method offers the advantage of analyzing both specific technologies and the broader technological fields they belong to. Also, in contrast to policy documents, the list of new technologies in the corporate context offers several significant insights into the interdisciplinary nature of technological development and the contribution of the major technological fields to overall technological development. Overall, the list highlights the ties between micro- (individual level) and macro-level (society and state) technological impact, the interplay of visible (end-user products) and invisible (infrastructure) elements of technological systems. The results reflect the specifics of commercial settings, where new technologies are at a stage of development following fundamental scientific research and preceding mass production and distribution of innovations.
The differences between technology discourse in policy documents and corporate communication are reflective of a wider split into expert and public discourse, characteristic of the different aims pursued by the respective agents. Findings about the definitions and classifications of new technologies presented in this article may be applied for policy-making in the areas of science, technology and innovation management, research of the social impact of technologies, and critical discussions of the ethical, legal, social and economic implications of technology development before their mass adoption.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Šis straipsnis nagrinėja dvejopą problemą, su kuria susiduria naujųjų technologijų tyrėjai – kaip apibrėžti naująsias technologijas ir kokiu principu konkrečias technologijas priskirti būtent naujųjų technologijų kategorijai. Lietuviškame moksliniame diskurse ši tema aktuali todėl, kad iki šiol naujųjų technologijų apibrėžimui ir konkretizavimui skirta mažai dėmesio, nors tokia refleksija galėtų skatinti kokybiškai tikslesnį indėlį į socialinius technologijų tyrimus bei inovacijų, mokslo, švietimo politikos formavimą.
Siekiant atskleisti empirinę šios problemos raišką, buvo atliktas dviejų dalių žvalgomasis tyrimas. Ekspertinių dokumentų analizė parodė, kaip juose kito naujųjų technologijų kiekybiniai apibrėžimai ir rodikliai XX a. 9–10 dešimtmečiais ir XXI a. pirmaisiais dešimtmečiais. Remiantis intensyviausiai į tyrimus ir plėtrą investuojančių įmonių korporatyvinių interneto svetainių turinio analize sudarytas sąrašas, nurodantis 2017 m. plėtotas naująsias technologijas šiose pagrindinėse srityse: farmacija ir biotechnologijos; programinės įrangos inžinerija; interneto technologijos; socialiniai tyrimai; elektronika; telekomunikacijos; transporto technologijos
Televizijos transliavimas mobiliaisiais tinklais: audiovizualinės rinkos kaita
Get PDF[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian]
The 21st century is often called the age of information, and the society of this age is often dubbed the society of information and news. Meanwhile, a rapid and efficient transmission of news and the prioritization of this process have become relevant at least already back in the 90s. Information volumes consumed by the society have been growing by the day. Progress in technologies and communication have eliminated time and space barriers. The aim of this article is to answer how and when linear television is going to move online and especially to mobile networks. This aim is broken down into the objective of analyzing issues pertaining to the definition of television, the overview of the impact of media convergence on television, the analysis of the issues related to the definition of television and internet television, and the analysis of prospects for linear versus internet television. The article may be relevant for media experts and analysts, media regulators, users, and the creators of internet television content.[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Televizija keliasi į internetą. Komunikaciškai jaučiamės vis labiau priklausomi vieni nuo kitų, nors mus skiria šimtai ar net tūkstančiai kilometrų. Televizijų kuriamas vaizdo turinys čia vaidina vieną iš svarbiausių vaidmenų. Straipsnyje siekiama atsakyti, kaip ir kada tradicinė televizija persikels į internetą. Taip pat siekiama išanalizuoti televizijos apibrėžties problematiką, aptarti medijų konvergencijos įtaką televizijai.
Televizijos ateities perspektyvos priklausys nuo vartotojų poreikių. Auditorijos sąmonėje dabartinis televizijos supratimas nyks ir keisis kartu su technologijų vystymusi. Reikia pripažinti, kad technologijos, pirmiausia mobilusis internetas, pakeis audiovizualinių žiniasklaidos rinkų sistemą. Lietuvos patirtis ir raida rodo, kad interneto plėtra turi transformuojamąjį poveikį žiniasklaidos rinkai. Auditorija dar labiau patirs jausmą, kad pasaulis tapo „mažesnis“. Į vietines TV rinkas įsibraus globalūs medijų rinkos žaidėjai. Vietiniams televizijos transliuotojams teks su jais konkuruoti ne tik dėl auditorijos dėmesio, bet ir dėl reklamos pajamų.
Esant lengvai interneto prieigai ir didelei interneto spartai, auga žiniasklaidos konvergencija. Kartu keičiasi ir piniginių srautų pasiskirstymas. Vis daugiau pinigų nukreipiama į internetinę žiniasklaidą ir vis mažiau lieka tradicinei. Technologijų plėtra palies ir telekomunikacijų bendroves, kurios, tikėtina, didžiulę dalį pajamų gaus už vaizdo medžiagos turinio perdavimą.
Televizija transformuosis. Keisis ir užsakomosios vaizdo (angl. video on demand), ir vaizdo turinio transliavimo (angl. video streaming) paslaugos. Tą stebime šiandien. Tikėtina, kad šie sektoriai tarpusavyje susipins, papildys vienas kitą ar net taps vienuma. Dabartinis žiniasklaidos reguliavimas – tobulintinas. Rinka sureguliuota taip, kad linijinė televizija apkrauta įvairiais apribojimais, įpareigojančiais reikalavimais. Užsakomųjų vaizdo paslaugų (angl. video on demand) sektorius sureguliuotas vidutiniškai, o vaizdo dalijimosi (angl. video sharing) ir vaizdo turinio transliavimo (angl. video streaming) platformoms palikta visiška laisvė. Tokia padėtis ilgai tęstis negalės. Arba įstatymiškai į šias rinkas bus pažiūrėta bendru žvilgsniu ir jų įstatyminis reguliavimas bus suderintas, arba kitas pasirinkimas – nieko nekeisti. Tuomet kartu su besivystančiomis technologijomis pagrindinis vaizdo turinys emigruos į tas platformas, kur bus mažiau suvaržymo
Rizika socialiniuose tinkluose: būsimųjų teisėsaugos pareigūnų informuotumas
Get PDFThe main purpose of this article is to investigate the awareness of students, future law enforcement officers – who will be expected to protect other citizens – on the risks of their personal safety in the digital space. The paper presents both theoretical considerations and empiric data from a study (completed in 2016 and in 2017), dedicated to investigating whether future law enforcement students recognize the main risks for safety in digital space. This study is important in light of the fact that a large part of our contemporary social, personal and professional lives is being carried out in digital spaces. If future law enforcement officers are unable to recognize the risks on safety, they, as a consequence, will not be professional and ready enough to consult and provide support for citizens on the issues that begin, in some cases, to dominate the functioning of a contemporary person in a contemporary world.Pagrindinis tyrimo tikslas buvo atskleisti studentų – būsimųjų teisėsaugos pareigūnų, kurie, kaip tikimasi, ateityje užtikrins kitų žmonių saugumą, informuotumą apie savo ir kitų asmenų saugumą skaitmeninėje erdvėje. Straipsnyje pateikiami teoriniai svarstymai ir empiriniai duomenys (surinkti 2016–2017 m.), kurie padėjo atskleisti, ar būsimi teisėsaugos pareigūnai geba identifikuoti pagrindinius pavojus skaitmeninėje erdvėje ir apsaugoti savo asmeninius duomenis. Tyrimas yra reikšmingas, nes vis daugiau šiuolaikinių socialinio, asmeninio ir profesinio gyvenimo veiklų vyksta skaitmeninėje erdvėje. Jei patys būsimi teisėsaugos pareigūnai negebės atpažinti su skaitmenine sauga susijusių pavojų, jie nebus pakankamai profesionalūs ir pasirengę konsultuoti ir teikti paramą piliečiams minėtais klausimais, kurie yra dominuojantys šiuolaikinio žmogus pasaulyje