Ekonomika
Not a member yet
1672 research outputs found
Sort by
Ekonominė analizė, nacionalinis ekonominis mąstymas ir Lietuvos ekonominė mintis
Get PDFThe publication discusses the alteration of economics thoughts at the end of 20th century. An author seeks is to activate methodological theoretical investigations of economic though there in Lithuania.In the article, the theoretical concepts prevailing in Lithuania are analyzed against the background of the development of the worlds economic thought. The publication suggests to establish faculties of social sciences in the main Lithuanian universities and economic profile science institutions of university stature. In authors view, this would set the Lithuanian economics and studies to the European standards.Straipsnyje nagrinėjamas teorinės ekonominės analizės ir ekonominės minties santykis, aptariama nacionalinių ekonominių mokyklų raida, apibūdinama, kokius klausimus daugiausia nagrinėjo XX a. Lietuvos ekonominė mintis. Mėginama suformuluoti Lietuvos taikomųjų ekonominių tyrimų uždavinius ir numatyti visuomenės ekonominio mąstymo ugdymo būdus. Išryškinama, kurie XX a. ekonomikos mokslo pasiekimai ir teorijos labiausiai lėmė taikomuosius ekonominius tyrimus, jų rezultatai. Konstatuojama, kad ekonominių teorijų įvairovė - pagrindinis XX a. ekonomikos mokslo raidos bruožas.Straipsnio autorius, pasinaudodamas literatūra (1-5; 7; 9; 25-28), pratęsia savo ankstesnius tyrinėjimus (14-24) užsienio ir metodologiniais istoriniais Lietuvos ekonomikos mokslo klausimais
Nepastovių tikslų vertinimas: virsmo proceso etapų poveikis verslumui ugdyti
No full textAn issue that has recently gained in importance in transitional literature is the need to develop a thriving small and medium-sized enterprise (SME) sector since it can contribute significantly to innovation, job creation and economic growth. However, the specific characteristics of SMEs make them especially vulnerable to changes in the legal, social and environmental context. In this paper we are interested in the barriers that SME development encounters during different stages in the transition process. There is no consensus regarding ‘transition stages’, yet various indicators measuring certain aspects of transition progress have been developed. For this paper, we apply a selection of indicators proposed in previous research to approximate three transitional stages that would make sense from an entrepreneurship development perspective. We utilise these indicators to categorise 23 transition countries into transitional stages. On the basis of that utilisation we develop a framework in which we can identify SME development trends based on our analysis of the 25 empirical studies on constraints facing SMEs in transition countries. Our preliminary results indicate that more fundamental barriers related to legal issues are more characteristic of the early stages of transition, while more specific constraints related to human resources and skill development characterise later transition stages.Darbe nagrinėjama verslumo ugdymo pereinamosiose rinkose problematika: smulkios ir vidutinės įmonės yra ypač jautrios išorinės aplinkos pokyčiams, todėl joms reikia išskirtinio dėmesio. Darbe analizuojamos kliūtys, kylančios įmonėms skirtingais virsmo proceso etapais. Pateikiami virsmo procesą apibūdinantys indikatoriai, kurie turi įtaką verslumo perspektyvai. Autoriai naudoja šiuos indikatorius virsmo proceso analizei 23 šalyse. Remdamiesi tyrimo rezultatais, autoriai pateikia modelį, kuris gali būti naudojamas smulkių ir vidutinių įmonių raidos tendencijoms nustatyti. Šiame modelyje taip pat identifikuojamos kliūtys ir problemos, su kuriomis susiduria smulkios ir vidutinės įmonės skirtingais virsmo proceso etapais. Tyrimo rezultatai leidžia formuluoti patarimus įmonėms, veikiančioms skirtingais virsmo proceso etapais
Valiutų kursų ir kapitalo rinkos veiksmingumo seklumos
No full textThe purpose of this article is to define the preliminary results of investigation of decision-making management in currency and stock exchanges. The object of the research is decision-making management in currency and capital markets. A particular aim of the research has been creation and practical utilization of a currency and stock trading system which relies upon historical data and provides for trading strategies with a guarantee ensuring positive trading results. The conceptual aim of the paper is to show (according to specially elaborated simple portfolio trading strategies) that today’s currency exchange rate and capital markets offer real possibilities to get a bigger than average trading profit, i.e. to show that in these markets there are some “shoals” of effectiveness, which can be realized as inefficiency features of these markets.Šio straipsnio tikslas yra aprašyti preliminarius tyrimo, skirto sprendimų priėmimo valdymui valiutų ir kapitalo rinkose, rezultatus. Tyrimo objektas - sprendimų priėmimo valdymas valiutų ir kapitalo rinkose (SPVVKR). Konkretus tyrimo tikslas buvo prekybos valiutų kursais ir akcijomis sistemos, kuri remiasi tik istoriniais tos prekybos duomenimis ir leidžia sukurti prekybos strategijas su norima garantija, užtikrinančias teigiamus prekybos rezultatus, sukūrimas ir praktinis panaudojimas. Koncepcinis straipsnio tikslas buvo parodyti, remiantis specialiai sukurtomis, tiek paprastomis, tiek portfelinėmis prekybos strategijomis, kad šiandiedinėse valiutų kursų ir kapitalo rinkose egzistuoja realios galimybės gauti didesnį negu vidutinį rinkoje prekybos pelną, t.y. parodyti. kad šiose rinkose egzistuoja tam tikros veiksmingumo seklumos, kurios gali būti suprantamos kaip tų rinkų neveiksmingumo požymiai
Autoriams, rengiantiems straipsnius mokslo darbams “Ekonomika”, žinotina
Get PDFThe journal Ekonomika (established and published by Vilnius University) is included in the list of Lithuanian serials that meet the requirements for publications toward the doctoral and habilitation degrees (Department of Science and Higher Education of the Ministry of Education and Science order 01 05 1998 No. 13, confirmed by the Lithuanian Science Council 10 November 1997 decision No. 111-39).Mokslo darbai “Ekonomika” (socialiniai mokslai, steigėjas ir leidėjas Vilniaus universitetas) įrašyti į daktaro disertacijai ir habilitacijai pripažįstamų Lietuvos mokslo leidinių sąrašą (Mokslo ir studijų departamento prie švietimo ir mokslo ministerijos 1998 m. gegužės 1 d. įsakymas Nr. 13, kuriuo patvirtintas Lietuvos mokslo tarybos 1997 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 111-39)
Kokybės vadybos posistemiai ir jų įtaka verslo konkurencingumui
No full textThe paper presents an analysis of the theory and methodology of quality management. A model of quality management subsystems is presented and some of its elements are discussed in relation to its influence on the competitiveness of Lithuanian business. Special attention is given to new aspects of quality assessment, social quality in particular. The fundamental elements of these qualities are also presented. The author conducted surveys of Lithuanian businesses and consumers and has used the obtained data to formulate and test the model and to interpret its elements.Šio darbo tikslas - apibrėžti su kokybės vadyba susijusius kokybės posistemius ir jų turinį, atskleisti naujo kokybės aspekto - socialinės kokybės - sudedamąsias dalis ir, remiantis autoriaus atliktų Lietuvos įmonių tyrimo rezultatais, pagrįsti kai kurių posistemių įtaką verslo konkurencingumui bei viešojo sektoriaus organizacijų veiklos efektyvumui. Straipsnis parengtas naudojant mokslinės, normatyvinės ir teisinės literatūros bei ekonominės veiklos loginę analizę ir apibendrinimus. apimančius teorinių, metodologinių teiginių ir verslo praktikos veiksmų sisteminimą bei autoriaus atliktų kokybės problemų sisteminių tyrimų rezultatus. Tyrimai apėmė valstybės remtinų prioritetinių kokybės sričių nustatymą, nacionalinių produktų įvaizdžio formavimą, kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų diegimo Lietuvos įmonėse motyvacijos ir veiksmingumo nagrinėjimą, prekių aplinkosauginio sertifikavimo ir ženklinimo problemų analizę, prekių kokybės lyginamąjį testavimą, vartotojų informavimo ir švietimo kokybės klausimus.Vykstant pasaulinei ekonominei integracijai ir stiprėjant konkurencijai, kokybė tampa vienu iš svarbiausių organizacijų išlikimo ir veiklos sėkmės veiksnių. ES kokybės programoje kokybė laikoma pagrindiniu Europos organizacijų veiklos strategijos dalyku. 2000 metais Europos kokybės organizacija paskelbė Europos kokybės viziją, kurioje pabrėžiamas naujo požiūrio į kokybę formavimo aktualumas - kokybės vadyba turėtų apimti ne tik techninius ir ekonominius prekių bei paslaugų kokybės aspektus, bet ir unikalias visuotinai pripažintas socialines, aplinkosaugos ir kitas organizacijų veiklos sritis. Taip pat labai svarbi verslo organizacijų ir valstybės institucijų bei visuomenės organizacijų partnerystė siekiant kokybės.Pasaulio ekonomikos integravimosi procesai ir tarptautinės prekybos plėtojimas lemia sparčius kokybės, kaip lemiamo įmonių konkurencingumo elemento, internacionalizavimo procesus. Jų metu vis plačiau naudojami bendri metodai, principai ir kriterijai formuojant šalių ir įmonių kokybės politiką, kuriant tarptautines akreditavimo, atitikties laidavimo ir kokybės sertifikavimo sistemas bei infrastruktūrą įvairiose šalyse. Kokybės internacionalizavimo procesus spartina vis glaudesnis Pasaulio prekybos organizacijos ir tarptautinių kokybės, standartizavimo ir sertifikavimo institucijų bendradarbiavimas. XXI amžiaus perspektyvą numatančioje. Europos kokybės programoje kokybės politikai suteikiama Europos Sąjungos pramonės plėtojimo politikos strateginė reikšmė.Lietuva privalo sukurti ir plėtoti konkurencingą ekonomiką. užtikrinančią visuomenės narių gerovę. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, nacionalinių prekių ir paslaugų konkurencingumą lemia ne tik pavienių organizacijų gebėjimas užtikrinti kokybę, bet bendros visų ūkio sektorių ir valstybės institucijų pastangos siekti kokybės.Kokybė yra ne tik svarbus verslo organizacijų konkurencingumo veiksnys, bet ir lemia valstybės valdymo bei kitų viešojo sektoriaus organizacijų veiklos efektyvumą, šalies ekonominį stabilumą ir jos visuomenės narių gyvenimo kokybę. Todėl būtina išplėsti kokybės sąvokos aprėpti, įtraukti į ją socialinius, gyvenimo kokybės ir kitus aspektus. Mūsų šalies integravimosi į Europos ekonominę erdvę laikotarpiu kokybė yra ypatingai svarbi ne tik tradicinėms pramonės ir paslaugų šakoms bei įmonėms, bet ir visam visuomenės ūkiui, viešajam sektoriui, valdžios veiklos efektyvumui. Todėl autoriaus siūlomame kokybės posistemių modelyje parodyta ne tik prekių ir paslaugų kokybė, bet ir išplečiama kokybės vadybos samprata tokiomis naujomis dimensijomis kaip valdžios kokybė, viešojo ūkio ir socialinė kokybė, organizacijų bendroji socialinė atsakomybė, mokymo ir ugdymo kokybė, gyvenimo kokybė, vartotojų patenkinimo rodikliai ir kt. Socialinė kokybė apima valdžios ir viešojo sektoriaus organizacijų kokybę, individo kokybę, visuomenės kokybę, gyvenimo kokybę, organizacijų socialinę atsakomybę, verslo, valdžios institucijų bei visuomenės partnerystę ir kt.Gyvenimo kokybė - tai pirmiausia subjektyvus gerovės suvokimas, apimantis fizinį, psichologinį, socialinį ir dvasinį lygmenis. Vertinant gyvenimo kokybę didžiausią įtaką daro kiekvieno žmogaus subjektyvi nuomonė, o ne jo gerovės vertinimas pagal tam tikrus kriterijus. Šio darbo autorius siūlo gyvenimo kokybę apibrėžti kaip subjektyvų kiekvieno žmogaus gyvenimo įvertinimo matą, apimanti fizinę ir psichikos sveikatą, socialinius bei dvasinius veiksnius, nepriklausomybės lygį, ryšį su aplinka. Gyvenimo kokybę lemia materiali aplinka (produktų, būsto kokybė ir kt.), aplinkos kokybė ir gamtos išteklius tausojanti ūkio plėtra, visuomenės sveikata, išsilavinimo kokybė, moralinis, psichologinis klimatas.Straipsnyje tai pat išanalizuoti kitų kokybės vadybos posistemių (saugos ir aplinkosaugos vadybos sistemų, produktų sertifikavimo ir aplinkosauginio ženklinimo, valstybės valdymo ir viešojo sektoriaus veiklos kokybės) įtaka šalies konkurencingumui.Siekiant plėsti saugių, nekenksmingų ir tausojančių aplinką produktų vartojimą, siūloma valstybės mastu rengti vartotojų švietimo ir informavimo programas, tobulinti vartotojų šios srities kompetenciją ir visuomenės ekologinę kultūrą. Tik ekologiškai išprusęs vartotojas taps kompetentingas ir reiklus pirkėjas ir taip verslo atstovus, valstybės institucijas veikti kryptingai. Prie šios problemos sprendimo prisidėtų ir Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos, įteisinančios kaip konkurencinį pranašumą viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių įmonių kokybės, aplinkosaugos ir darbuotojų saugos vadybos sistemas ar produkto ekologinį kokybę patvirtinančius sertifikatus.Nacionalinių prekių ir paslaugų kokybės ir įvaizdžio formavimas bei organizacijų veiklos kokybės gerinimas gali būti laiduojamas tik bendromis pastangomis, stiprinant sistemų “valdžia - verslui”, “valdžia - visuomenei”, “verslas - verslui” bendradarbiavimą hei užtikrinant vartotojų, darbuotojų, darbdavių ir akcininkų geranorišką sutarimą. Šiam bendradarbiavimui svarbus valstybės valdymo institucijų požiūris ir iniciatyva apibrėžiant kiekvienos jų konkrečią misiją, kokybės politiką, suvokiant savo veiklos pagrindinį produktą, jo kokybės rodiklius bei šių produktų vartotojus
Produktų kokybės lyginamųjų testų rezultatų įtaka rinkai
No full textThe main purpose of this article has been to prove the influence of product quality comparative testing results on the market, to demonstrate the importance of comparative testing of consumer products as a means of consumer information and consultation, to analyse its methodology and impact on market structures as well as on the behaviour of companies and consumers, and to determine possibilities for the practical application of comparative testing in Lithuania. The key objectives have been to analyse the framework of Lithuanian governmental institutions and public organisations responsible for the formulation and implementation of consumer policies, and their capabilities to perform product testing. In addition, peculiarities of the consumer market as well as the need for product information, which are both important factors for product testing, have been overviewed.Utilising comparative product testing methodology and research on how test results could be applied, it can be said that the formation of an independent, well-informed consumer base able to make calculated decisions requires planned and concentrated governmental efforts. Comparative product testing is one of the tools available for consumer education and information. Its significance and effectiveness in creating a consumer society such as this cannot be denied.When creating a comparative product testing system in Lithuania we need to take into account the experience of other Western countries in this field, as well as the potentiality of Lithuanian institutions to prepare and conduct testing of certain products. Research shows that at present in Lithuania it is food products which lend themselves most readily to product testing, while services fare worst. From the technological and economic viewpoints, co-operation among the Baltic States and any prior specialisation in this area would be useful when conducting product quality comparative testing.Sparčiai augant Lietuvos ekonomikai, didėja ir vartojimo mastas, plečiasi mažmeninės prekybos tinklai, didėja galutinio vartojimo produktų pasiūla. Intensyvi konkurencija verčia įmones ieškoti būdų, kaip išsilaikyti rinkoje. Be kitų vadybos sprendimų, įmonės investuoja į produktų tobulinimą, jų paskirstymą ir rinkotvarką. Viso to padarinys yra didžiulis pasirinkimas, labai daug ir įvairios informacijos apie produktų pasiūlą rinkoje. Todėl vartotojui iškyla daug problemų pasirenkant geriausiai jo poreikius tenkinantį produktą. Dažnai marketingo informacija tampa pagrindinis pasirinkimą lemiantis veiksnys, todėl įmonės įsitraukia į šias reklamos lenktynes. Tačiau tai ne visada sudaro efektyvaus vartotojų apsisprendimo ir gaminių kokybės gerėjimo prielaidas.Lietuvoje tik pastaruoju metu atkreiptas dėmesys į vartotojų ugdymą ir informavimą. Visgi dirbama daugiau teisinėje srityje. Tik 2003 metais pradėti pirmieji vartotojų švietimo ir informavimo darbai - priimta ir patvirtinta Lietuvos nacionalinė vartotojų švietimo programa. Europos Komisijos komunikate “Europos Sąjungos vartotojų politikos strategija” ypatingas dėmesys skiriamas vartotojų švietimui ir informavimui. Nuolat pabrėžiama. vartotojų poreikis objektyviai informacijai Europos vartotojai įvardijamas kaip informuotas, galintis objektyviai rinktis prekes ir paslaugas, besirūpinantis savo gyvenimo kokybe žmogus. Europos Sąjungos preliminarioje vartotojų teisių apsaugos ir politikos programoje aiškiai išskirtas lyginamųjų testų organizavimo rėmimas, tokių organizacijų finansavimas bei reikalavimai joms. 2004 m. Lietuvai įstojus į ES, šių tikslų ir nuostatų veikimo laukas išsiplėtė ir į Lietuvą. Vykdant vartotojų politiką Lietuvoje, rengiant vartotojų švietimo ir informavimo projektus, bus gaunama svari finansinė ir techninė ES parama. Projektuojant lyginamųjų produktų testų sistemą Lietuvoje, svarbu įvertinti kitų šalių patirtį, pasinaudoti turimomis žiniomis. Aktualu numatyti galimus rinkos pokyčius, jos dalyvių veiksmus, pavojus jų veiklai ir jos galimybes. Svarbu įvertinti lyginamųjų testų sistemos, kaip vartotojų švietimo politikos įrankio, galimybes Lietuvoje.Mokslinė problema. Produktų kokybės lyginamieji testai yra vienas iš kokybės vadybos posistemio elementų. Jų teoriniai aspektai dar nebuvo nagrinėti Lietuvos mokslinėje literatūroje. Projektuojant lyginamųjų produktų testų sistemą Lietuvoje, taip pat svarbu įvertinti kitų šalių patirtį, numatyti galimus rinkos pokyčius, jos dalyvių veiksmus, pavojus bei galimybes. Aktualu įvertinti lyginamųjų testų sistemos, kaip vartotojų švietimo politikDs įrankio, galimybes Lietuvoje. Tyrimo tikslas - apibendrinti produktų kokybės testų raidą ir tipologiją, išryškinti jų rezultatų įtaką rinkai bei nustatyti produktų lyginamųjų testų sistemos formavimo Lietuvoje prielaidas. Tyrimo metodologija: straipsnis parengtas naudojant mokslinės, normatyvinės ir teisinės literatūros, bei ekonominės veiklos loginę analizę ir apibendrinimus, apimančius teorinių teiginių ir verslo praktikos veiksmų sisteminių, ir autoriaus atlikta Lietuvos valstybinių institucijų ir visuomeninių organizacijų, formuojančių ir įgyvendinančių šalies vartotojų politiką, 26 ekspertų apklausa. Ekspertai buvo atrinkti iš Lietuvos valstybinių institucijų ir visuomeninių organizacijų, formuojančių ir įgyvendinančių šalies vartotojų politiką. Tyrime dalyvavo nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos, Valstybinės masto ir veterinarijos tarnybos, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos, akredituotų bandymų laboratorijų specialistai ir visuomeninių vartotojų organizacijų atstovai. Tyrimo anketoje buvo pateikti 24 klausimai, kuriais siekta įvertinti Lietuvos vartotojų elgsenos ypatumus, prekių ir paslaugų rinkos specifiką, vartotojų informuotumo lygį atskirų prekių grupių testavimo aktualumą ir šalies instucinės sistemos techninį pasirengimą įdiegti prekių lyginamojo testavimo sistemą. Tyrimo rezultatai apdoroti matematinės statistikos metodais.Tyrimas parodė, kad produktų kokybės lyginamųjų testų rezultatai smarkiai paveikia įmonių marketingo veiksmus. Kaip patogus informacijos apie konkurentų produkciją rinkimo būdas testų rezultatai gali būti panaudoti sugretinimui atlikti. Kaip rodo atlikti tyrimai, net ir tos įmonės, kurių gaminiai nebuvo testuoti stebi rinką ir atsižvelgia į testų rezultatus tobulindamos savo produktus. Taigi testų rezultatai yra reikšmingas informacijos tėkmės kanalas rinkoje ir skatina įmones prisitaikyti ir veikti lanksčiai bei kelti savo produkcijos kokybės lygį.Lietuvos vartotojai pasigenda informacijos apie produktus. Tokį informacijos poreikį labiausiai junta jauni, išsilavinę, palyginti dideles pajamas gaunantys žmonės. Būtent tokios socialinės ir ekonominės padėties gyventojai sudaro daugumą testų vartotojų (pirkėjų, prenumeratorių) Vokietijoje. Labiau informuoti vartotojai yra reiklesni produktų kokybei ir linkę mokėti daugiau už geresnės kokybės prekes ir paslaugas. Todėl ugdant, informuojant vartotojus galima paveikti jų kokybės suvokimą. Lietuvos vartotojų svarbiausias prioritetas yra mažos paslaugų kainos ir gana menkas dėmesys jų kokybei. Tai gali skatinti įmones mažinti savo gamybos sąnaudas kokybės sąskaita. Nors ES ir Vokietijoje vartotojams svarbiausias dalykas taip pat yra pa- slaugų kainos, didesnis reiklumas kokybei gali keisti įmonių veiksmus. Ekspertų nuomone, Lietuvos vartotojai yra mažiausiai informuoti apie produktų kokybę, saugumą ir papildomas sąlygas, o silpniausios, ekspertų vertinimu, vartojimo produktų sritys yra kainos pagrįstumas, produktų kokybė ir papildomos sąlygos. Lyginant šiuos rezultatus galima teigti kad vartotojų informuotumas turi įtakos produktų kokybės parametrų vertinimui. Kuriant produktų lyginamojo testavimo sistemą Lietuvoje, reikėtų atsižvelgti į Vakarų šalių patirtį šioje srityje bei Lietuvos institucijų galimybes pasiruošti ir atlikti tam tikrų produktų testus. Tyrimai parodė, kad šiuo metu Lietuvoje yra geriausios galimybės testuoti maisto produktus, o prasčiausios - paslaugas. Atliekant produktų kokybės lyginamuosius testus techniškai ir ekonomiškai būtų pravarti Baltijos valstybių kooperacija ir specializacija.Apibendrinus produktų kokybės lyginamųjų testų taikymo metodikų ir testų rezultatų pritaikymo galimybių tyrimo duomenis galima teigti, kad savarankiškų, gerai informuotų, sugebančių priimti apgalvotus sprendimus vartotojų visuomenei formuoti reikia sutelktų ir planuojamų valstybės pastangų. Produktų lyginamųjų testų rezultatai ir jų sklaida, kaip vienas vartotojų švietimo ir informavimo priemonių, yra reikšmingi ir efektyvūs kuriant žinių visuomenę
Penkios laisvės ir jų padariniai mažiau išplėtotai nacionalinei ekonomikai
No full textThe article deals with the issue of the growing role of knowledge as a production factor and its implications for a national economic development. A review of liberalization of goods and services, capital and, however highly selective, labour movement leads to the conclusion that although liberalization extends possibilities for all participating countries to speed up their economic development it does not necessarily serve as an instrument for narrowing the development gap. Deep changes in production processes, linked with rapid changes in information and communication technologies, expose the growing role of knowledge which becomes a separate factor of production. Can knowledge play a role of a factor that could preferentially assist less developed countries in closing the gap in their economic and social evolution? The analysis shows that it rather cannot because the processes and procedures of international political economy are put in action for still the same economic and political goal - to preserve the leading role of developed countries in the global community. Less developed countries, including nations in transition, cannot rely on implementation of all five freedoms in cross-border economic relations, when they aim to narrow the developmental gap; special measures of economic policy. both on the national and international scale, are needed to solve the problem.Intensyvėjanti globalizacija ir regioninė integracija skatina vis didesnį ekonominių ryšių liberalizavimą. Europos Sąjungoje (ES) šis procesas apibūdinamas kaip “keturios laisvės” - turimas galvoje laisvas prekių, paslaugų, darbo ir kapitalo judėjimas ES. Tokių laisvių plėtojimasis neišvengiamas ir ilgesnėje perspektyvoje nesulaikomas, nes naudingas visoms jame dalyvaujančioms šalims. Tai vyksta ir pasaulio mastu. Tiesa, nauda pasiskirsto nevienodai. Pagrindinis naudos pasiskirstymo bruožas yra tas, kad labiau ekonomiškai išsivysčiusios šalys turi galimybių gauti daugiau naudos nei ekonomiškai atsiliekančios šalys. Tai reiškia, kad šalių diferenciacija pagal ekonominį išsivystymą, liberalizuojantis ekonominiams ryšiams, savaime neišnyksta. “Keturių laisvių” analizė tai ir parodo.Kyla klausimas, ar negali atsiliekančios šalys (besivystančios ir pereinamosios ekonomikos valstybės) tikėtis, kad naujas iškylantis gamybos veiksnys - žinios - padės joms mažinti ir galop likviduoti ekonominį atsilikimą? Juk žinios nėra susijusios nei su šalies gamtos ištekliais, nei netgi su jos industrializavimo mastu; jų judėjimas taip pat nėra nei branginamas muitais, nei trukdomas kitokiais reikalavimais, keliamais prie sienų, pavyzdžiui, prekėms. Žinių perdavimas ir apdorojimas šiais informacijos ir telekomunikacijos technologijų pažangos laikais nesudaro jokių perdavimo ir priėmimo sunkumų. Taigi galima kalbėti ir apie sparčiai besiplėtojančią “penktąją laisvę” - laisvą žinių judėjimą.Analizė rodo, kad savo politine ekonomine esme žinių judėjimas nesiskiria nuo kitų gamybos veiksnių judėjimo: jis taip pat yra reguliuojamas, reguliavimas griežtinamas ir to griežtėjimo padarinys yra didėjanti nauda išsivysčiusioms valstybėms ir papildomi kaštai bei laiko praradimai besivystančioms šalims.Žinių judėjimo laisvė varžoma ir reglamentuojama intelektinės nuosavybės teisių apsaugos priemonėmis, ypač išplėtotomis po 1994 m. pasirašytos Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių prekyboje (Trade Related Aspects of Intellectual Property Rights, TRIPS), kurios reikalavimai privalomi kiekvienam Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nariui. Esant tokiai tvarkai, išsivysčiusios šalys natūraliai laimi daug daugiau nei besivystančios šalys, nes pirmosios labai dažnai yra išimtinės tokių produktų tiekėjos (patentais apsaugant jų monopolinę padėti visose pasaulio rinkose), o antrosios - pirkėjos, finansuojančios tolesni pirmųjų lyderiavimą ir siaurinančios savo pačių galimybes sukurti ši tą patentuotino.Todėl pats savaime nei keturių, nei penkių laisvių plėtojimas negali išspręsti dalies šalių ekonominio ir socialinio atsilikimo problemos. Jai spręsti reikia specialių ekonominės politikos priemonių
Lietuvos pieno ūkio konkurencingumo didinimo problemos integracijos į ES ekonominę erdvę laikotarpiu
No full textTyrime siekta išryškinti konkurencinių pranašumų didinimo svarbą bei būdus šalies pieno ūkyje, Lietuvai tapus ES nare ir didžiules bendros rinkos dalimi.Pasiremiant M. Porterio konkurencinių pranašumų teorijos nuostatomis, konkurencingumo lygio dinamikos tendencijas apibūdinantys faktoriai skirstomi į dvi grupes: 1. formuojantys konkurencines paskatas šakos viduje (žaliavinio pieno tiekėjų galimos įtakos; aštrėjanti kova tarp veikiančių perdirbimo įmonių ir naujų konkurentų atsiradimo grėsmė), 2. įtakojantys iš išorės (nacionalinės vyriausybės bei ES BŽŪP programinės nuostatos; ciklinis pasaulio pieno produktų rinkos vystymosi pobūdis; valiutų kursų kaita; kt).Visapusiškas minėtų faktorių įvertinimas leidžia prognozuoti pieno ūkyje veikiančių ūkinių subjektų bazinius konkurencingumo rodiklius: produktų pardavimų apimtis eksportinėse bei vietinėse rinkose, ūkinės veiklos pelningumo lygį
