Ekonomika
Not a member yet
1672 research outputs found
Sort by
Fiskalinės politikos veiksmai kaip ūkio plėtros papildinys: pereinamosios ekonomikos šalys
No full textThe paper is looking for the reasons of the growth differences in transition economies. Empirical analyses justify that GDP growth is higher in countries where state reallocation is decreasing and where a tight fiscal policy has been kept. We can identify several budget restrictions that have expansionary effects, especially in the case of considerable cuts in budget deficits. These non-Keynesian results fit the earlier consequents of Alesina, Perotti and Giavazzi for OECD countries.Straipsnyje nagrinėjamos pereinamosios ekonomikos šalyse egzistuojančių ūkio augimo skirtumų priežastys. Empirinė analizė patvirtina, kad BVP augimas yra didesnis šalyse, kur valstybė perskirsto mažesnę dali bendrojo vidaus produkto ir kur yra ypač griežta fiskalinė politika. Galima išskirti keletą biudžeto apribojimo atvejų, ypač tada, kai biudžeto deficitas yra staigiai sumažinamas. Tokie neokeinsistiniai rezultatai visai gerai atitinka ankstesnes Alesina, Peroni ir Giavazzi išvadas, taikomas EBPO šalims
Įmonės organizacinė struktūra ir naujų produktų kūrimas Australijoje
No full textThe paper examines the role that organisational structure plays in the new product development process. Various new product development organisational structures are examined and their influence on new product development activities is explained. A review of the literature on organisational structure alternatives for new product development is presented. The research found that the most common organisational structure used for new product development was the product manager and marketing manager.Straipsnyje nagrinėjamas įmonės organizacinės struktūros vaidmuo kuriant naujus produktus Australijos įmonėse. Tiriami veiksniai, lemiantys sėkmingą naujų produktų kūrimą. Įrodyta, kad tinkamai panaudota įmonės organizacinė struktūra turi tiesioginę įtaką naujų produktų kūrimui ir jų plėtrai.Kiekviena įmonė turi nustatyti palankiausią organizacinę struktūrą, kuri galėtų palengvinti naujų produktų kūrimą ir jų plėtrą. Organizacinė struktūra turi būti gana lanksti, kad būtų įmanoma prisiderinti prie įvairių rinkos situacijų ir pokyčių. Vienas iš svarbiausių reikalavimų įmonės organizacinei struktūrai yra vyriausiųjų vadybininkų ir savininkų pritarimas ir dalyvavimas kuriant naujus produktus. Jeigu įmonės savininkas yra nelinkęs paremti naujų produktų kūrimo ir neskatina savo darbuotojų naujų idėjų, rezultatai, o tai rodo tyrimai, būna blogi. Darbuotojai turi būti įtraukti į naujų produktų kūrimą įmonės savininko pritarimu.Tyrimui parinkta 600 Australijos įvairių ūkio šakų įmonių. Nagrinėtos įvairios įmonių organizacinės struktūros, siekiant atskleisti pagrindinius veiksnius, lemiančius sėkmingą naujų produktų kūrimą. Tyrimai įrodė, kad svarbiausias veiksnys, turintis įtakos kurti naujus produktus, yra finansiniai ištekliai. Jeigu įmonės finansinė būklė yra nestabili, naujų produktų kūrimas nėra sėkmingas. Kitas svarbus veiksnys - patyrusių ir kvalifikuotų darbuotojų įtraukimas į naujų produktų kūrimą. Patyrę ir aukštos profesinės kompetencijos darbuotojai, išmanantys finansus, apskaitą, vadybą, marketingą, gamybos organizavimą, gali pagreitinti naujų produktų kūrimo, jų tobulinimo ir tolesnės plėtros procesą. Vyriausiųjų vadybininkų įtaka yra pati svarbiausia. Jeigu savininkas netiki naujų produktų kūrimo procesu, neskiria tam pakankamai dėmesio, nuolat kelia naujų produktų kūrimo išlaidų problemą, tokios įmonės patiria nuostolius. Be naujų produktų įmonės negali judėti į priekį ir išsilaikyti konkurencinėje rinkoje. Jeigu įmonės nekuria naujų produktų, tai jų konkurentai užima vis didesnę rinkos dalį ir įgyja vartotojų palankumą.Straipsnyje daroma tokia galutinė išvada: įmonės turėtų pritaikyti savo organizacines struktūras kurti naujus produktus pačiomis palankiausiomis sąlygomis, panaudoti visų darbuotojų, ypač vyriausiųjų vadybininkų, žinias, išgyvendinti biurokratiją ir delsimą. Nauji produktai būna pelningi ir konkurencingi, jeigu jie kuriami greitai ir pasiūlomi rinkai pačiu geriausiu momentu (“fight time”, “rigbt place”). Jeigu uždelsiama, dažniausiai konkurentai nukopijuoja idėjas ir rinkai pasiūlo labai panašius produktų, o tai ateityje sumažina įmonės produktų kūrimo sėkmę
Lietuvos inovatyvių įmonių pionieriavimo ir sekimo elgsena produktų populiarinimo srityje
No full textWhether companies that enter markets with new products first appear at an advantage or disadvantage is still a questionable issue in theory and practice. The theoretical part of the working paper will demonstrate that empirical data are very controversial, and the number of fields is numerous where pioneers can gain advantages and disadvantages from being the first with a new product. The survey made in FebruaryApril 2004 aimed to examine how Lithuanian innovative companies perceived the distribution of advertising effort while creating a primary and secondary demand, and whether they perceived the pioneering to be advantageous or disadvantageous from the point of view of promotional and consumer education efforts.Straipsnyje nagrinėjama, kaip reklama pasiskirsto tarp rinkos ir sekėjų, laikantis hipotezės, kad įmonės, pirmosios pasiūlančios rinkai naujus produktus, patiria didesnius pirminės paklausos kūrimo ir vartotojų ugdymo kaštus; tuo tarpu sekėjai įeina į paruoštas rinkas, ir jiems reklamoje tikslingiau akcentuoti savo prekės ženklo išskirtinumą.Lietuvos įmonių, įvedusių į rinką naujus produktus, apklausa parodė, kad nėra produkto įvedimo į rinką laiko ir produktų naujumo lygio ryšio. Nereikšmingas buvo nustatytas produkto įvedimo laiko ir suvokiamo pionieriavimo trūkumo atvirkštinis ryšys. Reikšmingas nustatytas reklamos pastangų intensyvumo ir reklamos turinio ryšys. Įmonės, kurių reklamos biudžetai santykinai didesni ir kurios pradeda reklamuoti produktus naujoje kategorijoje anksčiau, naudoja daugiau reklamos, kurioje aiškinama produkto nauda ir vartojimo ypatumai. Reklamos turinys susijęs su suvokiama pionieriavimo rizika: kuo įmonė suvokia didesnę riziką, tuo daugiau ji reklamoje pabrėžia savo prekės ženklą ar įmonės pavadinimą, o ne bendrąsias prekės savybes. Taip pat didesnė pionieriavimo rizika suvokiama, kai produkto naujumo lygis yra aukštesnis. Tačiau nėra pakankamos produkto naujumo lygio ir reklamos pastangų intensyvumo ar turinio koreliacijos.Straipsnyje pateikiamos rekomendacijos, kaip įmonės galėtų padidinti pionieriavimo ir vėlesnio įėjimo pranašumus, kurdamas savo marketingo kampanijas
Energijos vartojimo ir energijos intensyvumo kitimo tendencijos išsivysčiusiose ir pereinamosios į rinkos ekonomiką šalyse
No full textThe article analyses energy efficiency and energy consumption trends in Lithuania in terms of sustainable development and aims to assess these trends in developed and transition economies. The results of development achieved by EU-15 and other developed countries indicate that the goals of sustainable development such as prosperity, high rates of economic development and low impact on the environment are not conflicting and can be achieved together. Transition economies newly entered the EU and suffering from a high resource intensity of economics and a comparatively low income per capita can converge in terms of the main indicators with EU-15 up to 2020.Straipsnyje nagrinėjamos energijos vartojimo ir energijos intensyvumo kitimo tendencijos Lietuvoje bei kitose naujose ES narėse ir ES šalyse senbuvėse siekiant įvertinti šias tendencijas pagal darnios plėtros koncepciją. Atlikta analizė naudojant ekonometrinius metodus parodė, kad naujų ES narių pagrindiniai ekonominiai rodikliai konverguoja su ES 15 šalių senbuvių pagrindiniais rodikliais. Galima tikėtis, kad Lietuvos BVP vienam gyventojui, energijos intensyvumas bei vieno gyventojo energijos suvartojimas, jeigu nevisiškai konverguos, tai labai priartės prie vidutinio ES 15 šalių senbuvių lygio.Kitas svarbus aspektas, kuriam straipsnyje taip pat skiriama dėmesio - darnios plėtros socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių dimensijų suderinamumas. Įvairių autorių darbai bei Kuznets ekologinė ir klasikinė kreivės parodo, kad, pasiekus tam tikrą ekonominio augimo lygi, galima užtikrinti didesnį pajamų paskirstymo gyventojams tolygumą ir mažesnę neigiamą įtaką aplinkai
Optimalaus vertybinių popierių portfelio sudarymo ypatumai
Get PDFThe purpose with this note is to rescue a simple procedure presented by Black (1972), Merton (1973) and later by Levy and Samat (1982), Elton and Gruber (1995) and Benninga (1997). They just propose that the optimal portfolio can be found maximizing the slope of the line that joins the point of riskfree return and the efficient frontier. When this maximum tangent is reached, that line is the capital market line (CML) (it is tangent to the efficient frontier).This is a simple procedure that does not require one to calculate the efficient frontier and is an easy task with Excel Solver. It is just one point of the efficient frontier.In this article are provided simple methods of constructing known results. At the core of the methods is the identification of a simple concise basis that spans the Capital Market Line (CML). It is shown that a portfolio whose risky assets weights are the product of the inverse variance-covariance matrix of (nonredundant) security rates of return times the vector of the excess expected rates of return over the riskfree rate is a CML portfolio. This portfolio and the riskfree security span the CML. In addition, with this basis, there is immediate construction of the efficient frontier of risky assets (the “hyperbola”), “tangency” portfolios, “reflection” portfolios, and a CAPM relationship. Used method is quick and simple. It is easy to derive, teach, implement, interpret, and remember.In a well developed financial market with liquid short term fixed income trading, the volatility of short term fixed income securities forms a continuous spectrum that converges to zero, the volatility of riskless asset. This means that the attainable combinations of risky assets contain the whole region under the capital market line and the capital market line is the efficient frontier for the risky assets.According to the CAPM theory, a portfolio that lies in the efficient frontier and combined with certain proportion of risk free investment, and given a desired risk level, maximizes the return of the combined portfolio. This definition is valid even if the desired risk level is less than the minimum defined by the efficient frontier.That optimal risky portfolio is just the point of tangency between the Capital Market Line and the efficient frontier. As this optimal portfolio has to lie along the efficient frontier, then the point of tangency is located at the line with the maximum tangent between that line and the horizontal line. This solution is very good because it is not easy to determine the indifference curves for each decision maker.According to the CAPM theory, the investor will prefer a position in the “market portfolio” either levered or unlevered. Then, the optimal portfolio is given by this optimization problem.Paprastai finansinėje literatūroje portfelio sudarymas yra traktuojamas griežtai teoriniu lygmeniu. Pagal Markowitz modelį investuotojas turi tam tikras galimybes, ir jis pasirenka geriausią portfelį, remdamasis abejingumo kreivėmis ir efektyvumo riba. Kita vertus, CAPM modelis yra pristatomas kaip išradinga idėja, kuri supaprastina ir padaro efektyvų Markowitz modelį. Daugelis teoretikų ir net praktikų apibendrina šiuos modelius kaip nepritaikomą teoriją. Tai yra tiesiog racionalus elgesys, kurio dažniausiai galima tikėtis, susipažinus su sudėtingais skaičiavimo metodais.Tyrimo tikslas - pritaikyti praktiškai minėtus optimizavimo modelius, kuriuos galėtų pakartoti kiekvienas investuotojas, t. y. pratęsti tai, ką darė tokie autoriai: Slack (1972); Merton (1973) ir vėliau Levy ir Sarnat (1982); Elton ir Gruber (1995) ir Senninga (1997). Jie teigė, kad optimalus portfelis gali būti surastas maksimizuojant nuolydį linijos, kuri jungia nerizikingos palūkanų normos tašką su efektyvia riba. Kai yra pasiekiama maksimali liestinė, tada minėta linija yra vadinama kapitalo rinkos tiese (CML), kuri yra efektyvios ribos liestinė.Tyrimo objektas - vertybinių popierių rinka.Tyrimo metodai - mokslinės literatūros analizė ir sintezė, kiekybiniai matematiniai ir statistiniai duomenų apdorojimo metodai
Fiskalinės ir valiutų kurso politikos poveikio ekonomikos analizė: Lietuvos ir Lenkijos pavyzdžiu
No full textThe implementation of the EMU translates a new European policy mix. Our article proposes a study on the coordination of the monetary and budgetary policies for the Baltic States for their complete integration in the European policy mix. New members must ensure a monetary policy able to answer the objective of price stability; they take part in EMS II for three years.The budgetary sovereignty of governments is relative taking into account their obligations in accordance with the Pact of Stability and Growth. After the participation in the Monetary Union. the countries cannot change their exchange rate, they will loose weapon of the exchange rate and will have henceforth only the budgetary and fiscal policies to adjust their economies. These last are in addition limited by the criteria of convergence and the Pact of Stability and Growth.Credibility can be obtained only by affecting to each authority a specific objective, namely the price stability for the monetary authority and the soutenability of the national debt for the budgetary authority.A not balanced policy mix encourages financial turbulences, which occur when the investors have doubts as to the capacity of the country to absorb a shock (for example, in Russia). Budgetary deficit can reach a significant level. The monetary supply which can finance the deficit is then higher than the demand.According to monetarists, the budgetary discipline is associated with a partial control of prices and wages. In Poland, the “popiwek”, which is a tax on the increases in wages, attempts to reduce the budgetary deficit. Such a policy of freezed prices and wages is able to produce a fast deceleration of inflation. The public accounts thus tend to improve quickly.For monetarists, the monetary policy does not have any influence on the real sphere. The entry in the EMU supposes the loss of the exchange rate. The adjustment of the economic policy for the Member States in the event of asymmetrical shocks can be done only by the tax and budgetary policies. The latter are indirectly forced by the respect of the criteria of restoration of public finances; in the Central European East countries these problems are significant.In the current context of slowdown in economic activity, several governments of the Euro zone asked the European Central Bank to lower their rates to support the economic activity. Within this framework, we will study the impact on the growth of this new policy mix to which the Baltic States and Poland will be subjected.Straipsnyje analizuojamas Baltijos šalių monetarinės ir biudžetinės politikos koordinavimas jų visiško integravimosi į ES politikos sistemą sąlygomis. Naujosios ES narės turi vykdyti tokią monetarinę politiką, kuri garantuotų kainų stabilumą ir kitus reikalavimus. keliamus Pinigų keitimo mechanizmo II, kuriame jos turi išbūti porą metų. Šių šalių vyriausybių biudžetinis savarankiškumas tampa santykiniu, jei atsižvelgiama į įsipareigojimus pagal Stabilumo ir augimo paktą. Dalyvaudamos Europos monetarinėje sąjungoje šalys negali keisti savo valiutų kursų ir todėl negali taikyti valiutų kursų politikos priemonių. Tokiu atveju joms telieka biudžetinės ir fiskalinės politikos instrumentai, kuriais gali koreguoti savo ekonomikas. Pastarosios naudojimą dar riboja konvergencijos kriterijai bei Stabilumo ir augimo paktas.Straipsnio pirmojoje dalyje pateikiama teorinė biudžetinės ir monetarinės politikos koordinavimo analizė, o antrojoje apibūdinamas taikomojo pobūdžio tyrimas, kurio metu analizuojamas Pinigų keitimo mechanizmas II, siekiant išsiaiškinti, kokios monetarinės politikos priemonės gali būti palankios ekonomikos augimui
Lietuvos regionų ekonominės ir socialinės plėtros kiekybinis įvertinimas
No full textMany European countries are faced with the problem of regional disparities when the level of social and economic development of particular regions is dramatically different. This causes social conflicts. In developing the effective regional policy one of the most important conditions is the identification of the actual level of development of a region. This problem may be solved if economic, social. political, legislative, ecological and other factors influencing regional development are taken into consideration.For this purpose, a comprehensive system of criteria should be developed, with their subsequent integration into a unified criterion.In the present paper, a set of criteria for evaluating regional development based on practical expertise and theoretical analysis is suggested. They embrace economic, innovational. social and other aspects of development.The criteria reflecting economic and social development of a region are multidimensional and of opposite directivity, therefore. they are normalized in accordance with the aggregation technique used.Kai šalies ūkis iš esmės restruktūrizuojasi ir persitvarko, padidėja ekonominiai ir socialiniai jos regionų skirtumai. Mažinant šiuos skirtumus susiduriama su daugeliu mokslui ir praktikai aktualių spręstinų klausimų - regiono supratimas, jo ribų nustatymas, plėtros supratimas, kiekybinis jos vertinimas ir kt.Regiono, kaip sąlyginai vienalytės žemės paviršiaus dalies, išskyrimas remiantis įvairiais aspektais (geografiniu, politiniu, etnografiniu, sociologiniu, ekonominiu) neleidžia tiksliai nustatyti jo ribų, o tai yra būtina planuoti ir valdyti regiono plėtrą. Todėl mokslo ir praktikos tyrimo objektu paprastai pasirenkamas šalies teritorinis-administracinis suskirstymas.Analizė rodo, kad kalbant apie regiono plėtrą prasminga pabrėžti du jos aspektus - ekonominį ir socialinį, kadangi jie integruoja kitus - politinį, ekonominį ir pan.Regiono ekonominę ir socialinę plėtrą apibūdinančių rodiklių kompleksas išplaukia iš esminių jo plėtros aspektų - ūkinio, arba ekonominio, techninio-technologinio. arba inovacinio, visuomeninio, arba sociologinio, bei iš ekologinio. Atitinkamai minėtą rodiklių kompleksą sudaro keturios sudedamosios dalys - ūkinė, inovacinė, visuomeninė ir ekologinė plėtra. Šie rodikliai yra skirtingų dimensijų, veikia skirtingomis kryptimis, todėl kompleksiškai juos jungti galima tik naudojant specialius daugiakriterinio įvertinimo metodus.Sprendžiant apie įvairių dabar naudojamų sudėtingų reiškinių daugiakriterinio įvertinimo metodų tinkamumą regionų ekonominei ir socialinei plėtrai nustatyti, skaičiavimai atlikti pagal penkis metodus:1) visų rodiklių vietų sumos kiekvienam regionui metodas;2) visų rodiklių pasvertų normalizuotų reikšmių sumos kiekvienam regionui metodas;3) visų rodiklių normalizuotų reikšmių geometrinis vidurkių;4) proporcingo įvertinimo metodas;5) supaprastintas proporcingo įvertinimo metodas.Lietuvos regionų plėtras prioritetai buvo nustatyti:a) neįvertinant rodiklių svorių (su vienodais svoriais);b) įvertinant rodiklių svorius remiantis T. Saaty porinio lyginimo metodu.Skaičiavimai parodė, kad geriausių rezultatų gaunama, kai įvertinamas rodiklių svoris.Analizė parodė, kad vienodai tikslūs ir labiausiai tinkami yra trys - pasvertų normalizuotų rodiklių sumos, proporcingo ir supaprastinto proporcingo įvertinimo metodai. BVP, tenkantį, vienam regiono gyventojui, palyginti su šiais metodais, tinkamiausias nustatyti labiausiai išsivysčiusius ir labiausiai atsilikusius regionus.Skaičiavimai, atlikti Lietuvos regionų pavyzdžiu, parodė, kad dabar vykdoma regioninė praktika yra neefektyvi, kadangi daugiausiai šalies nepaprastųjų lėšų skiriama labiausiai išsivysčiusiems regionams
