Ekonomika
Not a member yet
1672 research outputs found
Sort by
Socialinės politikos poveikis skatinant čigonų ekonominį ir socialinį aktyvumą Rytų ir Vidurio Europos šalyse
No full textIn this paper, we review the social systems in five European countries: Bulgaria, the Czech Republic, Hungary, Slovakia and Romania. We focus here on regulations towards households with insufficient income. Based on this, we analyse the impact of social transfers on self-reliance incentives of the Roma minority in particular, using data from the UNDP/ILO survey conducted in 2001 in the five countries.Straipsnyje nagrinėjami socialinės sistemos funkcionavimo ypatumai penkiose Europos šalyse: Bulgarijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Rumunijoje ir Vengrijoje. Daugiausia dėmesio skiriama namų ūkių, kurių nepakankamos pajamos, grupei. Atlikta socialinių transferinių mokėjimų įtakos, skatinant čigonų ekonominį ir socialinį aktyvumą, analizė, tam tikslui naudojant UNDP/ILO penkiose išvardytose šalyse atliktų 2001 metais tyrimų duomenis
Lisabonos kriterijų įtakos Lietuvos verslo plėtrai tyrimas
No full textThe aim of the paper is to review the Lisbon criteria that are influencing business in Lithuania, and to outline the main perspectives of national businesses in the EU context. To this end, we have analyzed earlier works on the factors and parameters that influence business environment in the EU, compiled a list of most crucial factors influencing the business entities, interviewed the top management of 300 top Lithuanian companies in order to find out the peculiarities of the Lithuanian way to success in business. Managers’ opinions were compared to facts stated in internal documents (especially documents containing market requirements) as to quality and price; internal costs and efficiency of processes. The following methods of research were employed: metaanalysis, documentation review, triangulation, interviews, basic methods of mathematical statistics.Per pastaruosius 15 metų Lietuvos verslo aplinkoje įvyko esminių pokyčių, susijusių su nuosavybe, rinka, reikalavimais produktams bei paslaugoms, poveikiu aplinkas finansavimo galimybėmis. Šie pokyčiai turėjo tiek teigiamą, tiek ir neigiamą poveikį nacionalinei ekonomikai, verslo subjektams ir kiekvieno piliečio gyvenimo kokybei Vidurio ir Rytų Europos geopolitiniai pokyčiai sugeneravo daug išorinių bei vidinių veiksnių, kurie turėjo įtakos naujų vertybių ir politikos raidai Vėliau šias vertybes ir politiką įgyvendino Lietuvos verslo atstovai dėl kryptingos veiklos padidėjo BVP, eksportas į ES, pagerėjo kiti mikro- ir makroekonominiai rodikliai. Tačiau atsiranda naujų kritinių sėkmės faktorių, sukuriančių naujas sąlygas bei galimybes Lietuvos verslo atstovams.Straipsnio tikslas - apžvelgti Lisabonos kriterijus, turinčius itakos Lietuvos verslui ir numatyti jo perspektyvą ES erdvėje. Siekdami įvykdyti iškeltus tikslus, atlikome literatūros, kurioje buvo tyrinėjami verslui turintys įtakos veiksniai, apžvalgą, palyginome veiksnius tarp ES naujakurių ir senbuvių. Buvo sudarytas šių veiksnių, tai yra informacinių technologijų ir paslaugų, inovacijų, rinkos liberalizavimo, infrastruktūros tinklo, finansavimo, sąrašas.Remdamiesi ankstesniais tyrimais, sudarėme veiksnių sąrašą, kuris teoriškai galėtų būti taikomas kiekvienai ES šaliai Prielaidos buvo palygintos su Lietuvai būdingais išskirtinumais, pasitelkiant šiuos tyrimo metodus: individualius interviu su pirmaujančių Lietuvos įmonių vadovybe, jų nuomonės buvo palygintos naudojant vidaus dokumentų analizės metodus (ypač tuos, kuriuose atsispindi rinkos reikalavimai ir kainos, procesų efektyvumas ir vidiniai kaštai). Tyrimo rezultatai išnagrinėti ir pateikti naudojant bendruosius statistinius metodus.Ankstesniųjų tyrimų duomenimis, kompiuterinis raštingumas vis dar labai atsilieka, palyginti su ES vidurkiu. Šis teiginys pagrįstas nacionaliniu mastu atliktais tyrimais, taip pat analizuojant situaciją įmonėse. Reikšmingos priemonės buvo įgyvendinamos pačių verslininkų, remiant PHARE ir kitų ES šalių fondams ir Lietuvos vyriausybei. Tačiau kompiuterizacija tokio stulbinamo rezultato nedavė, nes, vadovų nuomone, jos pritaikymo bei panaudojimo verslo procesuose galimybės yra per mažos. Daugelyje informacinių technologinių sistemų atveju yra nesubalansuotumas tarp techninės, programinės įrangos bei vartotojų išprusimo.Inovacijos, tyrimai ir plėtrai - tai sritys, kurioms trūksta rinkos dalyvių dėmesio. Vyrauja situacija, kad Lietuvos įmonės parduoda darbo jėgos paslaugas Vakarų Europos įmonėms, turinčioms stiprius prekės ženklus, gerai paruoštą projektinę bei technologinę dokumentaciją, apsaugotą patentais. Šis veiksnys ypač dažnai pasireiškia baldų pramonėje, metalo gaminių gamyboje, elektronikoje ir kitose pramonės šakose. Yra ženklūs skirtumai tarp to, kas deklaruojama, ir kiek pinigų išleidžiama tiek ES, tiek Lietuvoje. Daugelis pirmaujančių Lietuvos įmonių “pamiršo” apie inovacijas, nėra vadovybės iniciatyvių programų, skirtų inovacijų plėtrai bent iki ES vidurkio. Net ISO sistemas sertifikavusios įmonės menkai supranta nuolatinio tobulinimo reikalavimus bei minimaliai garantuoja atitikti.Minėti pokyčiai turėjo įtakos įmonių gaminamos produkcijos kokybei, jos saugai, gamybos aplinkos poveikiui ir stabilumui. Daugelis dalykų siejami su žmogiškaisiais ištekliais, tačiau personalo valdymas daugumoje verslo procesų yra neadekvačiai silpnas ir apsiriboja privalomųjų reikalavimų vykdymu. Beveik visi vadovai minėjo, kad neabejoja investicijų į personalą atsiperkamumu, bet tik penktadalis įmonių galėjo pagrįsti savo ketinimus biudžetuose suplanuotais pinigais.Visi minėti veiksniai yra nagrinėjami ES atliekamuose tyrimuose, kuriuos ir Lietuvos verslo atstovai pripažįsta kritiniais. Straipsnyje taip pat nagrinėjamos priežastys, tendencijos ir kiti Lietuvos verslo aplinkos savituma
Aukštojo mokslo finansavimas: Lietuvos realijos kitų šalių patirties kontekste
No full textDuring the last decade, a significant development of higher education in Western Europe (WE) and OECD countries took place, particularly in Lithuania. The general number of tertiary students increased up to 2.9 times within the period 1996-2003. However, at the same time funding per student significantly decreased. The article addresses private and public higher education benefits and states that to ensure additional periodic funding of higher education it is necessary to target more to the new funding mechanisms which allow for different process participants to share in a more efficient way the educational costs and benefits. Advantages and deficiencies of different types (models) of loans used by students in foreign countries are provided, stating that the greatest number of advantages when funding investments to higher education is found in income-contingent loans.In the opinion of the authors, in order to increase the funding of higher education we should refer more to students’ payments for studies, at the same time increasing financial support for students when granting loans and providing the opportunities for all students to get such support.Pastarąjį dešimtmetį įvyko žymi aukštojo mokslo plėtra Lietuvoje ir Vakarų Europos šalyse. Bendras aukštosiose mokyklose studijuojančiųjų skaičius per 1996-2003 metus padidėjo 2,9 karto. Tačiau per tą patį laikotarpį finansavimas vienam studentui gerokai sumažėjo. Dabar VE šalys ir Lietuva eina link masinio aukštojo mokslo sistemos. Efektyvumo požiūriu tai būtina, nes reikia daugiau įvairesnio, labiau pakartotinio lavinimo ir mokymosi, Teisingumo požiūriu aukštojo mokslo prieinamumas yra smarkiai apribotas, kai sistema yra nedidelė.Ėjimas link “masinio” aukštojo mokslo sistemos, netgi sumažėjus vieno studento parengimo kaštams, didina sistemos, kuri buvo nemokama mokymosi metu, kaštus. Masinė aukštojo mokslo sistema negali būti finansuojama vien iš mokesčių mokėtojų pinigų. Aukštasis mokslas teikia ne tik visuomeninę, bet ir privačią naudą, pasireiškiančią didesniu aukštąjį mokslą baigusių darbuotojų atlyginimu (2002 ID. aukštąjį mokslą baigusių žmonių vidutinis bruto darbo užmokestis buvo 819 Lt didesnis negu baigusių vidurinę mokyklą), socialine ir kultūrine nauda. Todėl būtinos ir privačios lėšos.Straipsnio autorių nuomone, siekiant padidinti ir užtikrinti papildomą Lietuvos valstybinio aukštojo mokslo finansavimą būtina peržiūrėti įmokas už mokslą kartu didinant finansinę paramą besimokantiems paskolomis. Įmokų už mokslą didinimas ir paramos schemų pakeitimas paskolų sistemomis padidintų studentų finansinę naštą, tačiau tai galima pateisinti, nes jie gauna didžiausią naudą iš aukštojo mokslo. Efektyvumas taip pat padidėja, kai individai tiesiogiai moka už suteikiamas paslaugas, o ne kai jos finansuojamos didinant mokesčius.Rinka negali efektyviai teikti paskolų studentams, studijų paskolų sistema turi būti iš dalies remiama valstybės dėl didesnės rizikos ir neapibrėžtumo, su kuriais susiduria skolintojai ir skolininkai.Straipsnio autorių nuomone, esminis gerai organizuotos studijų paskolų sistemos bruožas tas, kad paskolų grąžinimas Lietuvoje turėtų būti susietas su būsimomis pajamomis, tuo atveju pajamų-sąlyginės paskolos automatiškai bus susijusios su gebėjimo mokėti principu. Skolos grąžinimas priklausytų ne nuo to, kokias pajamas asmuo (jo tėvai) gauna pradėdamas studijuoti, bet kokias pajamas gauna baigęs studijas. Paskolos turėtų būti pakankamos, kad padengtą įmokas (mokesčius) už mokslą ir visus gyvenimo kaštus, taigi aukštasis mokslas taptų nemokamas studijų metais.Gerai organizuotos paskolos schemos bruožas tas, kad už paskolą studentai turėtų mokėti palūkanų normą, sutampančią su vyriausybės skolinimosi kaštais. Pagrindinis šio argumento bruožas tas, kad nežiūrint nepilno paskolos grąžinimo dėl mažų atlyginimų, ankstyvos mirties ir pan. pajamų-sąlyginės paskolos yra save finansuojančios. Palūkanų subsidijos yra neefektyvios, brangios ir neteisingos.Įmokų už mokslą didinimas ir paskolų, kurių grąžinimas priklauso nuo absolventų būsimųjų pajamų, teikimas bei jų prieinamumo didinimas padidintų perskirstymą, lėšos būtų skiriamos studentams (kurių pajamos mažos studijuojant) ir paimamas indėlis, kai jie baigia mokslus ir gauna dideles pajamas. Toks perskirstymas žmogaus gyvenime yra labiau pageidautinas negu atleidimas nuo mokesčio, mažesnės už rinkos palūkanų normos ir kitos subsidijos studentams, kilusiems iš neturtingų šeimų. Tai turi neaiškų poveikį teisingumui, nes perskirsto pajamas individams, kurie gali būti neturtingi šiuo metu, bet per savo gyvenimą bus turtingesni nei vidutinis mokesčių mokėtojas. Teisingumui tarnaujama padidinus studentų finansinės našios individualią dalį, jei tie, kurie turi daugiausia naudos iš visuomeninių subsidijų, yra iš vidurinių ir aukštesnių sluoksnių
Ekonomikos fakulteto plėtra: problemos ir naujos galimybės
Get PDFThe purpose of the article is to describe and assess the role and the place of the Faculty of Economics of the Vilnius University in Lithuanian science and economic system by taking into consideration existing research, academic and technical resources, and to disclose existing objective and subjective constraints for the development of research and studies at the faculty. An appropriate attention is paid to discover possibilities for the improvement of the content and quality of study programmes. A particular attention is paid to the quality and effectiveness of doctor studies which remains an acute issue for the faculty. Not less important is the issue of international cooperation. The author seeks to reveal where the Faculty of Economics is at present in the process of internationalization.The article states that the Faculty of Economics is one of the most popular and largest faculty in number of students and selection of study programmes not only at Vilnius university but also among corresponding faculties of other Lithuanian universities. Such a statement is based on the high competition among applicants and good programme ratings.During last five years significant changes took place in the organizational and management structures, and facilities of the faculty. Having a permanent shortage in public funding the faculty each year allocates more and more of its earned revenues for the refurbishment of auditorium and rooms, for the equipment of students’ and teachers’ working places with computer and other modern equipment and their constant upgrading, for the purchase of literature, for promotion of personnel at the faculty.Financial resources of the faculty and university and existing in Lithuania legislation are not favourable to retain and rejuvenate scientific and academic staff and stimulate their professional growth. Public financing model enforced in the Law of Higher Education in fact encourages the achievement of quantitative indicators but not study quality.The improvement of study programmes and their implementation is to large extent related to rejuvenation of academic staff, strengthening of research, increase of academic staff motivation to improve their qualification and work standards, implementation of modern study methods, formation of students’ practical skills.Setting of research priorities, its effectiveness is very related to the system of assessment of research results and the incentives for their enhancement. In assessing institutions of higher education among other indicators such as international recognition, academic potential, facilities, international relations are research results indicating a possibility of university to support studies with relevant research outputs. Unfortunately, existing research outputs’ assessment system is based on quantitative indicators and takes into consideration mainly publications in international journals but ignores the impact of publications on national economic development. In order to enhance research activities the faculty three years ago established research incentives system. The system is being developed each year.Doctor studies are important means for the development of chairs and the faculty, and is a precondition to ensure a unity between research and studies. Unfortunately, the effectiveness of doctor studies at the faculty is low. Such study level is a result of both objective and subjective reasons and problems such as the selection of good doctor students and their supervisors, organization of doctor studies etc.The academic staff and students of the faculty are active in joint international projects and programmes, in students’ and teachers’ exchanges. Number of ERASMUS agreements during last five years doubled and number of exchange students increased considerably. The faculty is leading faculty at the university in number of courses taught in foreign languages and has developed a full master programme in English language.Straipsnyje apibūdinamas ir įvertinamas Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto plėtros galimybės ir problemos atsižvelgiant į turimą mokslinį pedagoginį ir techninį potencialą. Atskleidžiami esami objektyvūs ir subjektyvūs studijų ir mokslo plėtotės fakultete trukdžiai, susiejant juos su mokslinių rezultatų vertinimo sistemos problemomis. Dėmesio skiriama apibūdinti studijų programų struktūros tobulinimo ir kokybės gerinimo galimybes. Doktorantūros studijų, kaip akademinės pamainos rengimo, kokybė ir efektyvumas ypač opi fakulteto problema - jai straipsnyje skiriamas išskirtinis dėmesys. Ne mažiau svarbi ir tarptautinio bendradarbiavimo sritis, todėl straipsnyje stengtasi parodyti, kokiame gi kelio tarpsnyje šiuo požiūriu yra Ekonomikos fakultetas
Išorinė aplinka, pasitikėjimas ir prekyba tarp Rytų ir Vakarų
No full textA model of trust and commitment in international interfirm alliances in conditions of legal uncertainty/hostility is presented with propositions for testing. Conditions in four Central and East European countries are profiled with respect to varying legal environments and the potential effects of those environments on foreign investment and cooperation.Darbe pristatomas pasitikėjimo ir įsipareigojimų modelis tarptautinių aljansų įmonių, veikiančių neapibrėžtoje ir priešiškoje teisinėje aplinkoje. Konkrečiai analizuojamos keturių Vidurio ir Rytų Europos valstybių skirtingos aplinkos bei jų poveikis užsienio investicijoms ir plėtoti bendradarbiavimą
Kūrybinės reklamos strategijos pasirinkimo metodai ir jų taikymas
No full textThe article analyzes the creative advertising strategy (hereinafterCAS) decision-making process including the methods used for selection of CAS and the scope of their application. Special attention is devoted to identification and classification of criteria for CAS decision-making. As CAS decisions are made through interaction between the advertising agency and the advertiser, the existing CAS selection methods are evaluated from the perspectives of both subjects of this interaction. The need for accommodation of the two sets of interests is emphasized. The article provides recommendations concerning application of CAS decision-making methods.Tinkama kūrybinė reikiamos strategija (trumpinama - KRS) suteikia galimybę padidinti reklamos efektyvumą santykinai mažomis, finansinėmis investicijomis. Todėl ji aktuali dviem pagrindiniams reklamos rinkos dalyviams - reklamos agentūrai (trumpinama - RA) ir reklamos davėjui (trumpinama - RD).Apsisprendimas, kokią KRS pasirinkti ir įgyvendinti, yra sudėtingas ir atsakingas procesas, reikalaujantis pasverti naudos ir rizikos, konkurencingumo ir kitus veiksnius, taip pat derinti reklamos agentūros ir reklamos davėjo norus, interesus, galimybes. Jį sunkina ir sprendimo objektą - KRS, kuris yra kompleksinis ir nepakankamai ištirtas.Straipsnio tyrimo objektas - KRS alternatyvų vertinimo metodas teoriniai ir praktiniai aspektai.Nagrinėjama mokslinė-praktinė problema - kaip susisteminti sprendimo priėmimo metodus, įvertinti jų tinkamumą KRS pasirinkimui, taip pat išspręsti vertinimo ir pasirinkimo kriterijų pobūdžio, skaičiaus ir suderinamumo problemą. Problemiška tai, kad praktikoje KRS dažnai pasirenkama intuityviai, t. y. remiantis asmenine sprendimo priėmėjo patirtimi ir nuomone, moksliniai valdymo sprendimų metodai dažniausiai netaikomi. Kai kuriais atvejais toks sprendimo priėmimo būdas gali pasiteisinti, tačiau dažniau subjektyvūs veiksniai užgožia ekonominį sprendimo pagrįstumą ir racionalius aspektus. Žvelgiant iš mokslinės pozicijos, KRS gali būti pasirenkama taikant daug skirtingų metodų (bendrų ir specifinių), tačiau nėra tyrimų ir jų praktinio taikymo rekomendacijų. Pasirinkimo problemą komplikuoja ir vertinimo kriterijų gausa, dažnai sudėtinga juos visus aprėpti, išvengti jų prieštaravimo, įvertinti reikšmingumą ir prioritetus. Be to, skiriasi RA ir RD naudojami KRS vertinimo kriterijai.Didėjantis KRS reikšmingumas, neteisingo sprendimo padarinių rizika skatina plačiau analizuoti šią problemą tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu ir pagrindžia šio straipsnio temos aktualumą bei savalaikiškumą.Straipsnio tikslas - ištirti KRS pasirinkimo metodus ir įvertinti jų laikymo galimybes.Siekiant įgyvendinti minėtą tikslą straipsnyje analizuojama specializuota literatūra, tirianti KRS klausimus, taip pat sprendimo priėmimo teorija, vertinamas jos prilaikymas KRS pasirinkimui. Remiantis teorinės literatūros apžvalga, straipsnyje nustatomi esamų metodų pranašumai bei trūkumai ir ieškoma galimybių šį sprendimą gerinti. Nagrinėjami reklamos kūrybinės strategijos teoriniai klausimai menkai tirti mokslinėje literatūroje, o Lietuvoje iš viso apleista tiek teorinė, tiek praktinė sritis. Toks nepakankamas dėmesys gali būti aiškinamas įprastos ir kūrybinės veiklos sąsajų sudėtingumu, kūrybos įtakos išskirtinumui bei konkurencingumui vertinimo problemiškumu ir, galiausiai - siaura teoretikų specializacija bei standartiniu mąstymu.Remiantis teorinės literatūros analize, taip pat atlikto empirinio tyrimo rezultatais, nustatyta, kad KRS pasirinkimas - tai adminitracinis valdymo sprendimas, pasižymintis neapibrėžtumu ir rizikingumu, susijusiu su objekto specifika. Pagal sprendimo dalyviu skaičių - tai grupinis valdymo sprendimas, išskirtinis tuo, kad jame dalyvauja dviejų nepriklausomų ūkio subjektų - reklamos agentūros ir reklamos davėjo - atstovai. Taigi, be bendrosios grupinio sprendimo problematikos, šiam sprendimui būdingos subjektų interesų suderinimo problemos. KRS pasirinkimas - trečiasis sprendimo priėmimo etapas, kurio metu apsisprendžiama dėl sprendimo priėmimo metodo bei kriterijų ir jais remiantis pasirenkama geriausia KRS alternatyva. Šiame etape abu sprendimo priėmimo dalyviai - reklamos agentūra ir reklamos davėjas turi susitarti, kokius sprendimo priėmimo metodus taikyti KRS pasirinkimas gali būti daromas diegiant tiek tradicinius, vertinimo kriterijų sistema pagrįstus, tiek alternatyvius metodus. Autorė rekomenduoja šį pasirinkimą daryti integruojant abi metodikas: kriterijų sistema pagrįsta metodika suteiktų KRS pasirinkimui objektyvų pagrindą, o alternatyvieji metodai leistų šiuos objektyvius duomenis interpretuoti lanksčiai ir kūrybiškai. Taip pasirinkta KRS alternatyva būtų ne tik orientuota į rezultatą, bet ir originali bei išskirtinė. KRS pasirinkimo kriterijų gausa, jų svarbos įvertinimo ir tarpusavio suderinamumo problemos sudaro prielaidas galvoti apie naują KRS pasirinkimo kriterijų sistemą. Galime išskirti šiuos reikalavimus sistemai: vieninga RA ir RD, apimanti visas pagrindines KRS vertinimo kriterijų grupes (straipsnyje išskirtos keturios prasminiu požiūriu skirtingos grupės), ribotas kriterijų skaičius ir naujas kriterijų derinimo metodas, ne prioritetų, o suderinamumo prasme
