Ekonomika
Not a member yet
1672 research outputs found
Sort by
Dvigubo kozirio sprendimų valdymo globalinėje valiutų rinkoje Forex modelis
No full textThe main goal of the article is to reveal the content of the so-called “double trump” decision management model in the global currency market and to present possibilities and results of its practical application. This model is developed on the basis of the author’s earlier proposed model of adequate investment decision evaluation portfolio, and it was experimentally implemented with the aid of a special currency rate change forecasting system using the FOREX global currency rate market data. The investigation was carried out using real FOREX data for the period from 11 December 2004 to 10 October 2005.The conceptual aim of the article is to broaden the discussion about financial market efficiency by testing market efficiency theory not through an attempt to defeat the market. but through proving market homogeneity, i.e. proving that there are always non-efficiency shoals in the market. when it is possible to elaborate a decision strategy allowing an advantage over the real market decisions over a rather long period of time.The pragmatic aim of the research is to find the possibilities and means of decision management in the currency market strategies advantageous over particular market decisions in general. Continuous development and practical use of such strategies should help in forming market intelligence.Straipsnyje nagrinėjamas sprendimų valdymo globalioje valiutų ir kapitalo rinkoje FOREX modelis. Šis modelis sudarytas remiantis autoriaus anksčiau pasiūlyto adekvataus investicijų pelningumo stochastinei prigimčiai kartu ir sprendimų patikimumo įvertinimui portfelio ir valiutų kursų kaitos prognozavimo sistemos pagrindu. Iliustruojamos praktinės šio modelio pritaikymo galimybės.Eksperimentiniai modelio taikymo rezultatai leidžia teigti, kad globali valiutų, kaip ir kapitalo, rinkos nėra homogeniškos, t. y. praktiškai visuomet egzistuoja galimybės, remiantis tik istoriniais rinkos duomenimis parinkti sprendimų valdymo strategijas, leidžiančias turėti pranašumą prieš apskritai priimtus rinkos sprendimus
Regioninės plėtros geoekonominės politikos priemonės: Turkija kaip Rytų Europos katalizatorius
No full textThis paper examines the influence of geoeconomic policies on development. The new age is characterized by not political or ideological rivalry but by economic competition. States do not aim at conquering lands but rather at dominating and controlling markets. That process brings the discussion that the age is whether a geoeconomic age or a neo-mercantilist age with the writings of pundit writers of geoeconomics in terms of the economic policies of developed and developing countries. In the geoeconomic world developed countries mainly apply neo-mercantilist policies towards the developing countries, and as a response developing countries that were “second orders” or “middle powers” of the geopolitical era generate their own regional geo-mercantilist policies and closer economic relations with neighbor countries.Turkey’s strategic and geopolitical importance is continuing with its geoeconomic importance in the new era. Since the 1980s Turkey’s growth and industryoriented policies have shifted from the realm of public policy to a market-driven domain. And later, with the collapse of the USSR and the end of the Cold War, the “Iron Curtain” around Turkey has absented. These two transformations gave Turkey a great chance with her historical, cultural and economic ties to form a geoeconomic space and to become an engine of regional development.This study investigates the importance of Turkey for regional development with its geoeconomic policies in terms of energy. trade, and investment policies. Turkey as a bridge or a frontier between East and West could play an effective role. For Eastern Europe, Turkey will create a catalyst effect as a bridge, however, its effect will be an impediment as a frontier.Straipsnyje analizuojamas geoekonominių politikos priemonių poveikis ekonomikos augimui. Naujiesiems laikams būdinga ne politinė ar ideologinė konfrontacija, bet ekonominė konkurencija. Šalys, kurios yra geografiškai ir ekonomiškai artimos, suformavo stiprius ekonominius ryšius, o ekonominiai blokai užima politinių blokų vietą. Geoekonominiame pasaulyje išsivysčiusios valstybės taiko neomerkantilines politikas besivystančių šalių atžvilgiu, o atsakydamos į tai besivystančios šalys, kurios buvo “antros rūšies” ar “vidutinės galios”, kuria savo regionines geomerkantilines politikas ir glaudesnius ekonominius ryšius su valstybėmis kaimynėmis.Turkijos strateginė ir geopolitinė reikšmė didėja. Nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio Turkijos augimas ir į pramonę orientuota politika transformavosi iš valstybinės į rinkos politiką. Parodoma Turkijos svarbą regiono plėtrai, jo geoekonominei politikai energijos, prekybos ir investicijų srityse. Turkija, įvardijama kaip tiltas tarp Rylų ir Vakarų, galėtų vaidinti labai svarbų vaidmenį
Išvestinių priemonių vertinimas besivystančių šalių komerciniuose bankuose: Slovėnijos rinkos pavyzdys
No full textIn emerging market economies there is usually no institutionalised derivative market. Like in every other market-oriented economy, there exists the need for such instruments, especially in the corporate and financial sectors. In practice, the main market or position risk that a corporate sector is exposed to is the exchange rate or currency risk. The shortage of standardized derivatives is partly covered by unstandardized, tailormade derivatives issued by commercial banks to satisfy the specific needs of clients. Not surprisingly, a large portion of unstandardized derivatives issued by commercial banks comes in the type of forward agreements and I or options, with a foreign currency as the underlying asset. Because those derivatives are “tailormade”, they often have characteristics for which they can be classified as exotic derivatives. To manage efficiently the market risk, the issuer of such derivatives has to address the issue of valuation of those instruments. In practice, the most effective method of valuation of exotic derivatives has been found to be the Monte Carlo simulation based on the parametric model of the underlying asset price dynamics. Using the Monte Carlo simulation for pricing options raises several issues such as measuring the accuracy of simulated prices and determining the number of simulations required for the desired level of accuracy.Besivystančiose rinkose paprastai nėra standartizuotas išvestinių priemonių rinkos, nors tokių priemonių poreikis akivaizdus, ypač finansinio šalies sektoriaus bei daugelio veikiančių įmonių lygmeniu. Vykdydamos veiklą įmonės dažnai susiduria su valiutų kursų kitimo rizika, o jai valdyti išvestines priemones galima sėkmingai pritaikyti. Standartizuotų išvestinių priemonių trūkumą iš dalies padengia komercinių bankų kuriamos nestandartinės išvestinės priemonės, specialiai pritaikytos specifiniams klientų poreikiams. Daugiausia dėmesio sulaukia išankstiniai ir pasirinkimo sandoriai, sudaryti pagal pasirinktą valiutą. Kadangi šie sandoriai nestandartizuoti, juos galima priskirti prie egzotinių išvestinių priemonių. Komerciniai bankai, kaip išvestinių priemonių siūlytojai, turi pasirinkti tinkamą šių priemonių įvertinimo metodą. Straipsnyje nagrinėjami egzotiniams valiutų pasirinkimo sandoriams įvertinti tinkantys metodai. Vienas iš veiksmingiausių metodų, tinkančių egzotinių išvestinių priemonėms vertinti, - Mante Kario imitacinis modeliavimas. Jo pagrindas yra bazinio turto kainos kitimo parametrinis modelis. Straipsnio tikslas - išanalizuoti egzotinių pasirinkimo sandorių vertinimo detales panaudojant programinį modelį naudojamo metodo tikslumui pabrėžti. Tam panaudotas atvirkštinis kintamasis ir daugiau imitacinio modeliavimo variantų. Taikius atvirkštinį kintamąjį sumažino pasirinkimo sandorių išmokų nepastovumas, be to, didesnis modeliavimų skaičius prisidėjo prie išlaidų mažinimo dėl efektyvesnio laiko ir skaičiavimo resursų panaudojimo
Socialistinės apskaitos triumfas ir griūtis: istorinis aspektas
No full textThe object of the investigation is the socialist system of accounting, its achievements and downfall. The goal of the investigation was to investigate the spreading of the soviet system of accounting in the people’s democratic countries and the presumptions seeking to create the common unified system of socialist accounting.The paper describes the historical formation of socialist accounting principles; implementation of the soviet socialist accounting system in European people’s democratic countries; peculiarities and achievements of the national systems of financial accounting of the countries - members of the Council of Mutual Economic Assistance (CMEA); unification and integration of financial accounting in the countries-members of the CMEA; shortcomings of the socialist system of accounting, its fall and its role in the development of the world system of accounting. The methods of the investigation involved analysis and assessment of the scientific literature and of the legal acts regulating the management of accounting, as well as systematization and summarizing of the accumulated information.Buhalterinės apskaitos reikšmė socialistinėje centralizuotoje planinėje ekonomikoje ir kapitalistinėje laisvos rinkos ekonomikoje yra nevienoda, nes iš esmės skiriasi jų struktūros ir tikslai. Centralizuotai planuojamo ūkio sąlygomis buhalterinė apskaita teikia informaciją vyriausybės institucijoms šalies ekonomikos planavimo ir išteklių paskirstymo tikslams. Buhalterinės apskaitos funkcija yra administracinė, ji leidžia kontroliuoti valstybinių įmonių veiklą siekiant vykdyti politiškai apibrėžtus gamybos tikslus. Laisvos rinkos sąlygomis buhalterinė apskaita parengia ir perduoda informaciją apie įmonių veiklą suinteresuotiems asmenims ir institucijoms - vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šis tikslas vykdomas dviem skirtingai. lygiais: 1) valdymo apskaita teikia informaciją, reikalingą įmonių vadovams ir savininkams, norintiems planuoti ir kontroliuoti savo pačių veiklą, ir 2) finansinė apskaita teikia informaciją išorės informacijos vartotojams (investuotojams, pirkėjams, tiekėjams, bankams ir kt.), norintiems dalyvauti įmonės veikloje.Iki šiol socialistinės centralizuotos planinės ekonomikos ir kapitalislitinės laisvos rinkos ekonomikos buhalterinės apskaitos sistemų lyginamoji analizė atlikta nepakankamai, neatskleista jų įtaka viena kitai. Dabar neretai keliami klausimai: ką davė, ką galėjo duoti ir ar galės duoti ateityje socialistinė apskaita pasaulinės buhalterinės apskaitos raidai? Ar bus panaudotos socialistinių šalių autorių mintys ir idėjos tobulinant konkurencingos rinkos ekonomikos buhalterinės apskaitos sistemą? Siekinat atsakyti į šiuos klausimus, buvo iškeltas tikslas ištirti tarybinės buhalterinės apskaitos sistemos paplitimą liaudies demokratijos šalyse ir prielaidas bendrai unifikuotai socialistinei apskaitos sistemai sukurti bei galimą jos įtaką pasaulinei apskaitos raidai. Buvo taikyti šie tyrimo metodai - mokslinės literatūros ir buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų analizė ir vertinimas, surinktos informacijos sisteminimas ir apibendrinimas.Socialistinės buhalterinės apskaitos pagrindai buvo sukurti Tarybų Sąjungoje. Buvo parengti pagrindiniai normatyviniai aktai (nutarimai, nuostatai, instrukcijos), reglamentuojantys buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tyrimas parodė, kad pagrindiniai normatyviniai aktai, remiantis kuriais buvo rengiami kiti reglamentai, buvo “Nuostatai apie įmonių ir ūkinių organizacijų dokumentus ir įrašus buhalterinėje apskaitoje” (1946 m.) ir “Valstybinių, kooperatinių, visuomeninių įstaigų, organizacijų ir įmonių vyriausiųjų (vyresniųjų) buhalterių nuostatai” (1947 m.).Po socializmo pergalės Bulgarijoje, Čekoslovakijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Vengrijoje ir Vokietijos Demokratinėje Respublikoje prasidėjo buhalterinės apskaitos pertvarkymo socialistiniais pagrindais procesas. Siekiant pertvarkyti liaudies demokratijos šalių apskaitą pagal tarybinį apskaitos modelį buvo naudojamos šios formos: 1) pagrindinių tarybinių buhalterinės apskaitos principų, formų ir metodų populiarinimas socialistinių šalių spaudoje; 2) svarbiausių tarybinių direktyvinių aktų (nutarimų, nuostatų, instrukcijų) buhalterinės apskaitos klausimais leidimas socialistinėse šalyse; 3) tarybinių autorių darbų vertimai ir vietinių autorių skatinimas rašyti apskaitos darbus, atitinkančius socialistinio ūkio poreikius; 4) liaudies demokratijos šalių apskaitos specialistų susipažinimas su praktiniu TSRS įmonių ir organizacijų apskaitos tvarkymo patyrimu; 5) tarybinių apskaitos specialistų komandiravimas į socialistines šalis įvertinti esamą apskaitos būklę ir perteikti tarybinę apskaitos patirtį ir kt. Praktinis šių priemonių įgyvendinimas parodė, kad buhalterinės apskaitos pertvarkymas socialistiniais pagrindais, nors atskirose šalyse ir turėjo nemažai sunkumų bei specifinių ypatumų, TSRS iniciatyva buvo įgyvendintas palyginti per gana trumpą laikotarpį ir užbaigtas iki 1955 metų. Kūrybinis tarybinės buhalterinės apskaitos patirties panaudojimas leido liaudies demokratijos šalims 1955-1970 metais parengti naujas buhalterinės apskaitos formas ir metodus, atspindinčius tos šalies ekonomines, politines, istorines ir kitas ypatybes.Nuo 1970 metų prasidėjo bendro visam socialistiniam lageriui buhalterinės apskaitos modelio kūrimo etapas. 1972-1985 metais vyko tarptautiniai simpoziumai: Bulgarijoje (1972), VDR (1974), TSRS (1975, 1981), Vengrijoje (1978), Čekoslovakijoje (1983) ir kt., kuriuose buvo nagrinėjami bendro buhalterinės apskaitos modelio kūrimo klausimai. Buvo pateiktos tokios rekomendacijos: 1) sudaryti bendrą visų socialistinių šalių mokslinių tyrimų planą; 2) parengti ir išleisti apskaitos terminų ir sąvokų palyginamąjį žodyną; 3) sukurti buhalterinės apskaitos problemų mokslo koordinacinį centrą; 4) sukurti socialistinių šalių buhalterinės apskaitos asociaciją; 5) parengti bendrą buhalterinės apskaitos sąskaitų planą; 6) parengti bendrą finansinės atskaitomybės sistemą, suvienodinti jų turinį ir formą; 7) parengti gamybos išlaidų apskaitos ir produkcijos savikainos kalkuliavimo metodologiją ir kt. Kai kurios šių priemonių buvo pradėtos įgyvendinti, pavyzdžius bulgarų mokslininkai parengė balanso formą, čekų - sąskaitų planą ir kt. Tačiau žlugus socialistiniam lageriui šių priemonių įgyvendinimas neleko prasmės.Tyrimas parodė, kad iki šiol lieka neatsakyti klausimai: ką davė socialistinė apskaita pasaulinės apskaitos raidai, ar jos teorija ir praktika gali būti naudinga ateityje tobulinant Europos Sąjungos direktyvas ir tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus? Todėl šios problemos mokslinius tyrimus reikėtų tęsti. Buvusių socialistinių šalių patirtis galėtų būti vertinga pasaulinės apskaitos raidas pirmiausia - rengiant bendrą buhalterinės apskaitos sąskaitų planą, tobulinant finansinės atskaitomybės formas, gamybos išlaidų apskaitos ir produkcijos savikainos kalkuliavimo metodus ir kita
Kokybės politika ir šalies konkurencingumas
No full textFor survival and institutionalization in the European and world markets, Lithuania needs to create and develop competitive economy, assure the wealth of its society by seeking quality of organizations, their goods and services. The purpose of this study is to formulate possible references of national quality policy and the system of its implementation tools.In the article, attitudes of European Quality Promotion Policy are reviewed; European Quality Vision created by European Quality Organization is analysed; the real situation in the area of quality assurance in Lithuania is summarized. There are proposed and reasoned elements of Quality Policy of Lithuania and the means of its implementation that should meet the requirements, actions and official documents used in the European Union.A comparative systematic analysis of scientific literature, legal acts, sources of information, methaanalysis, survey for business representatives were used for the study.Norėdama išlikti ir įsitvirtinti šiuolaikiniame pasaulyje kaip lygiateisė ir gerbiama tarptautinės bendrijos narė, Lietuva privalo sukurti ir plėtoti konkurencingą ekonomiką, užtikrinančią visuomenės narių gerovę. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), nacionalinių prekių ir paslaugų konkurencingumą lems ne tik pavienių organizacijų gebėjimas užtikrinti kokybę, bet ir bendros visų ūkio sektorių ir valstybės institucijų pastangos siekti kokybės. Šios studijos tikslas yra palyginti Lietuvos kokybės teisinę, normatyvinę ir institucinę bazę bei verslo organizacijų pasiekimus su Europos Sąjungos kokybės nuostatomis ir parengti mūsų valstybės kokybės politikos, skatinančios šalies verslo konkurencingumą, formavimo ir plėtojimo rekomendacijas.Devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kurdama bendrą ekonominę rinką kaip pamatą verslo konkurencingumui didinti, ES perėjo nuo grynai administracinio gaminių saugos reguliavimo prie labiau savanoriškumo principu pagrįstos veiklos - ES naujo požiūrio direktyvų gaminių saugai reglamentuoti bei visuotinio požiūrio atitikčiai įvertinti - taikymo. Šie požiūriai įgyvendinami derinant privalomą ir savanorišką atitikties standartams, teisės aktams ir kliento poreikiams įvertinimą. ES valstybės narės įpareigotos taikyti abipusio pripažinimo ir techninio derinimo principus bei imtis būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad į rinką teikiami gaminiai nekeltų pavojaus saugai, žmonių sveikatai ir atitiktų direktyvose numatytus reikalavimus.Siekiant pašalinti technines kliūtis laisvai prekybai, Lietuvos nacionaliniai teisės aktai derinami su ES direktyvomis ir reglamentais, įteisinami norminiai dokumentai, reglamentuojantys prekių ir paslaugų saugos, nekenksmingumo sveikatai, prekių žymėjimo privalomuosius reikalavimus. Siekiant užtikrinti gaminių atitiktį esminiams reikalavimams ir vartotojų teisių apsaugą, sukurta ES reikalavimus atitinkanti produktų atitikties įvertinimo teisinė, institucinė ir normatyvinė bazė, atlikta rinkos priežiūros reforma. Įtvirtinant abipusio pripažinimo principą, pasirašytas Europos sutarties protokolas dėl pramonės gaminių atitikties įvertinimo ir pripažinimo.Naujo ir visuotinio požiūrių, kaip teisinio prekių saugos reguliavimo priemonių, neužtenka siekiant ES verslo organizacijų konkurencingumo. Todėl Europos Komisija suformavo Europos kokybės skatinimo politiką, kurios tikslas - sukurti palankią terpę Europos verslo ir viešojo sektoriaus organizacijoms siekti tobulumo, kartu gerinti visuomenės narių gyvenimo kokybę. Politikos nuostatos suformuluotos remiantis prielaida, kad nors už kokybės strategijos kūrimą ir įgyvendinimą yra atsakingos verslo organizacijos, tačiau ne mažiau svarbus vaidmuo tenka viešojo sektoriaus organizacijoms užtikrinant palankią teisinę, politinę ir ekonominę aplinką didinti verslo konkurencingumą. Europos kokybės skatinimo politika siekiama stiprinti verslo ir viešojo sektoriaus darbuotojų kokybės svarbos suvokimą, formuoti kokybės kultūrą, užtiktinti politinį skaidrumą priimamiems sprendimams ir apibrėžti ES paramos kokybei skatinti skyrimo principus.Europos kokybės skatinimo politika įpareigoja verslo organizacijas ne tik laikytis nacionalinių, regioninių ar tarptautinių rinkų teisinių reikalavimų produktų saugai. bet ir geriau patenkinti visuomenės lūkesčius, efektyviau panaudojant gamtinius ir žmonių išteklius bei valdant su aplinkos apsauga susijusią riziką. Siekiant pagerinti visuomenės narių gyvenimo kokybę, Europos kokybės skatinimo politika taip pat remia ES narių kultūrinių ypatumų išsaugojimą bei kultūrų integraciją, geresnio darbo klimato organizacijose kūrimą.Europos kokybės skatinimo politikoje daug dėmesio skiriama ir tobulumo siekiui skatinti, sukuriant bei palengvinant įvairių viešojo ir verslo sektorių veiklos sąveiką. Skatinamas visų visuomenės narių kokybės ir jos reikšmės suvokimo gilinimas bei naujų kokybės vadybos ir saviįvertinimo metodų platesnis naudojimas organizacijose.Lietuvoje verslo organizacijų konkurencingumui skatinti 1996 metų ir 1999 metų nacionalinėse kokybės programose buvo numatyta įvairių priemonių. Tačiau minėtos nacionalinės kokybės programos jau išsėmė savo galimybes, nes jos buvo labiau orientuotos tik į kokybės infrastruktūros, atitinkančios ES reikalavimus, sukūrimą bei šalies verslo organizacijų konkurencingumo didinimą, šalinant technines kliūtis laisvam prekių judėjimui, skatinant diegti kokybės vadybos sistemas bei organizuojant Nacionalinio kokybės prizo konkursus. 1996 metų ir 1999 metų programose mažai nagrinėta gyvenimo kokybė, organizacijų bendrasis socialinis atsakingumas, valstybės valdymo kokybė, įvairių sektorių ir organizacijų partnerystė siekiant kokybės.Europos kokybės organizacija paskelbė Europos kokybės viziją, kuri yra Europos kokybės skatinimo politikos loginė tąsa. Siekiant įgyvendinti šią viziją ir didinti Lietuvos organizacijų konkurencingumą Europos ekonominėje erdvėje būtinas platesnis pažangiausių kokybės vadybos metodų propagavimas ir naudojimas bei įvairių kokybės ir produktų saugos vadybos sistemų diegimo skatinimas. Darbe parengtas įvairių kokybės priemonių lyginamojo efektyvumo modelis.Siekiant didinti Lietuvos verslo konkurencingumą ir gerinti visuomenės narių gyvenimo kokybę, sudarant sąlygas laisvam prekių ir paslaugų judėjimui, gerinant verslo, viešojo sektoriaus ir visuomeninių organizacijų veiklos kokybę bei skatinant šių sektorių bendradarbiavimą, būtina suderinti Lietuvos kokybės politiką su Europos Sąjungos oficialiomis nuostatomis kokybės srityje. Naujos redakcijos Nacionalinėje kokybės programoje rekomenduojama numatyti ir plėtoti šias naujas kokybės politikos ir veiklos kryptis:• nacionalinių prekių ir paslaugų kokybės ir įvaizdžio formavimas,• verslo organizacijų veiklos kokybės gerinimas,• partnerystės skatinimas,• valstybės valdymo kokybės gerinimas,• viešojo sektoriaus institucijų veiklos kokybės tobulinimas
Smulkiųjų ir vidutinių įmonių naudojamų verslo konsultacijų specifika pereinamojo laikotarpio ekonomikoje
No full textThe sector of small and medium enterprises (SMEs) is important to the Lithuanian economy and its social development. However, small and medium enterprises are rather vulnerable due to their limited resources and other specific characteristics. Therefore they often are supported by governmental and international organisations. Many support programs concentrate on providing additional financing; others concentrate on the educational aspect, which includes training and business advice. Encouragement to use professional business consulting services belongs to the latter group and is rather unique. This impacts the overall outsourcing, transparency of operation and partnership in general. This educational aspect is specifically important to SMEs in transition economies, where traditions of using services of business consultants are very short.The article analyses how SMEs selected various types of business advice during a relatively long period of Lithuanian economy transformation. Choice differences between decisions of small (up to 50 employees) and medium (50-249 employees) companies are observed and analysed. The article analyses also the effects of consulting services on SMEs growth in terms of their sales and number of employees. This analysis allows indicating types of business consulting services that influenced the growth of enterprises more than others.The research is based on a survey that included over 300 Lithuanian small and medium enterprises.Smulkaus ir vidutinio verslo svarba beveik visų Europos šalių ekonomikoje didžiulė tiek sukuriamos pridėtinės vertės, tiek ir įdarbinamos visuomenės dalies požiūriu. Tačiau visuotinai pripažįstama, kad egzistuoja nemaža barjerų, kurie gali stabdyti smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą. Greta tradiciškai analizuojamų finansavimo kliūčių, ne mažesnę įtaką daro ir paties verslo organizavimo bei valdymo lygio didinimo sunkumai. Čia žymią įtaką gali daryti profesionalių verslo konsultacijų samdymas. Verslo konsultacijų naudojimo problematika moksliniuose darbuose nagrinėta labai mažai. Ši sritis beveik niekada nesiejama su smulkaus ir vidutinio verslo dinamika, juo labiau - pereinamosios ekonomikos šalyse.Straipsnyje nagrinėjama, kaip keitėsi aptariamų įmonių verslo konsultacijų poreikis priklausomai nuo visos ekonomikos būklės. Remdamiesi baziniais ekonomikos rodikliais, autoriai skiria tris Lietuvos ekonominės raidos laikotarpius, per kurios verslo konsultacijų naudojimas žymiai kinta. Pirmasis laikotarpis apima pirminės stabilizacijos ir pradinio ekonomikos augimo tarpsnį antrasis - nuosmukį dažnai siejamą su vadinamąja Rusijos krize, trečiasis - ekonomikos augimo periodą po jo.Pirmuoju laikotarpiu santykiškai daugiau įmonių rengė investicinius projektus (verslo planus), kurie pasirodė bene ne efektyviausia verslo konsultacijų rūšimi. Tiesa, tai negali būti tiesiogiai siejama su šių konsultacijų kokybe, nes tuo metu egzistavo itin ribotos smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo galimybės. Taigi net ir kokybiški investiciniai projektai (verslo planai) galėjo nesulaukti bankų paramos, o kitų finansuojančių organizacijų tuo metu beveik nebuvo. Kompiuterizuotos apskaitos ir finansinių sistemų diegimas buvo dažnas per visus laikotarpius, tačiau jo santykinė svarba tolydžio mažėjo. Kokybės valdymo sistemų, kompiuterizuoto gamybos valdymo sistemų diegimo bei įmonių reorganizavimo konsultacijų dalis šuoliškai išaugo krizės laikotarpiu. Panašiai krizės metu padidėjo ir rinkos tyrimo bei marketingo planavimo konsultacijų poreikis, tačiau šių konsultacijų dalis pastaruoju laikotarpiu vėl sumažėjo. Iš nagrinėtų 8 verslo konsultacijų rūšių tik vienos rūšies konsultacijų (inžinerinių) skirtingais ekonomikos raidos laikotarpiais išliko beveik pastovi. Pažymėtina, kad beveik visų konsultacijų atveju pastebėta reikšmingų skirtumų ir tarpusavyje lyginant smulkiąsias (iki 50 darbuotojų) įmones su vidutiniosiomis (50-249 darbuotojai).Straipsnyje taip pat nagrinėjama, kokią įtaką įvairių rūšių verslo konsultacijos turi smulkių ir vidutinių įmonių augimo rodiklių (pardavimo apimties ir darbuotojų skaičiaus) pokyčiams. Nepaisant lygiagrečios daugelio kitų veiksnių įtakos, galima pastebėti statistiškai reikšmingus įvairių konsultacijų poveikio šiems dviem rodikliams skirtumus. Pažymėtina, kad kai kurių konsultacijų naudojimas visiškai neprisidėjo prie pardavimo apimties augimo. Pavyzdžiui, net daugiau kaip pusės investicinius projektus rengusių įmonių pardavimo apimtis sumažėjo. Įmonių reorganizavimo ir kokybės sistemų diegimo konsultacijos labiau didino pardavimo apimtį. Didžiausią smulkių ir vidutinių įmonių augimą darbuotojų skaičiaus didėjimo požiūriu lėmė įmonių reorganizavimo bei kokybės sistemų diegimo konsultacijos, nors teoriškai reorganizavimas gali būti vykdomas siekiant efektyvumo ir norint sumažinti darbuotojų skaičių.Tyrimas apima devynerių metų laikotarpį, kurio metu atlikti giluminiai interviu su daugiau kaip 300 verslo konsultacijas naudojusių smulkiųjų ir vidutinių įmonių vadovais. Kiekvienos įmonės pagrindiniai dydžio rodikliai buvo fiksuojami prieš verslo konsultaciją bei praėjus vieneriems metams po konsultacinio projekto pabaigos. Tokia metodika leido įvertinti įmonės dydžio kitimo kryptį ir tempą
Užsienio bankinių institucijų veiklos plėtra naujose Europos Sąjungos finansų rinkose
No full textThe aim of this paper is to analyze the influence of foreign capital on the commercial banking sector of the emerging markets. The entry of foreign banks into the markets of Central and Eastern European countries (CEECs) has been rapid, remarkable and massive. This paper presents some empirical results of foreign banks’ entry, activities, operation and strategies in four CEECs (Estonia, Lithuania, Poland, and Romania); the first three of them have already joined the European Union integrated financial market in May 2004. The paper is based on a special survey results obtained by the authors from domestic and foreign-owned banks in these countries. Meanwhile mergers and acquisitions of the domestic banks are rather technical details of a foreign capital influx. According to our results, the main incentives motivating foreign entry have been to exploit new business opportunities and/or market expansion strategies. The host country market specifics, advantages and disadvantages of foreign banks, main target groups, and fields of activities, as well as foreign banks’ motives for strategic long-term stay in the host country market some more important characteristics of banks’ governance and management are also discussed. Interesting are the questions who are the key decision-makers in the majority of foreign-owned banks, how banks have adopted knowhow and risk management systems from the mother bank, how the mother bank helps its daughter in the host country, etc. The issues of the competitive pressure by foreign banks and the domestic banks’ survival prospects are also addressed in the paper.Šios publikacijos tikslas yra apžvelgti užsienio finansų institucijų įtaką kai kurių naujų ES narių ir Lietuvos komercinei bankininkystei pereinant iš centrinio planavimo į rinkos ekonomiką. Darbe naudoti aprašomasis ir priežastinės lyginamosios analizės tyrimo metodai Buvo atlikta Lietuvos komercinių bankų vadovų ir darbuotojų apklausa pagal autoriaus parengtą anketą, kuri sudaryta bendradarbiaujant su Talino technikos universiteto, Kopenhagos verslo mokyklos bei Poznanės ekonomikos universiteto mokslininkais. Straipsnyje nagrinėjami kredito rinkų globalizacijos XX ir XXI amžių sandūroje klausimai. Vienas iš svaTbiausių struktūrinių XX amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigos Vidurio ir Rytų Europos finansų sistemų pokyčių buvo užsienio kapitalo valdomų finansų institucijų įtaka tų šalių bankinėje sistemoje. Daugelis naujų rinkų sumažino prekybos barjerus finansinėms paslaugoms jau nuo XX amžiaus devintojo dešimtmečio pradžios. Padidėjęs užsienio kapitalo dalyvavimas paskatino parengti nemažai mokslinių tyrimų ir studijų, skirtų išsiaiškinti užsienio bankų dalyvavimo įtaką valstybės finansinėse sistemose (Mathieson, 2001; Repullo, 2000; Saavalainon, 1995). Šiame tyrime pateikiama užsienio ir vietos bankų funkcijų analizė Lietuvos valstybės kontekste. Pateiktame darbe tiriama užsienio finansų institucijų siūlomas produktų ir paslaugų asortimentas bei jų palyginimą su vietinių bankų paslaugų ir bankinių prekių pasiūlymais. Skirtumai tarp strategijų, produktų ir paslaugų, vadovavimo procesų bei vadybinės informacinės sistemos užsienio ir vietos bankuose yra gana dideli. Istoriškai užsienio bankų veikla naujose rinkose dažnai buvo ribojama. Daugelyje šalių tokia veikla ir dabar griežtai kontroliuojama. Pavyzdžiui uždrausta arba apribota atidaryti naujus filialus ar skyrius. Dėl to užsienio kapitalo bankai sukaupė dali bankinių aktyvų kitose šalyse (Pomerleano, 2001). Peržvelgus pastarųjų dešimtmečių bankų istoriją mažai yra pasaulyje šalių, kurios išvengė mažesnės ar didesnės bankų krizės. Thi paveikė net ir Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos industrines šalis, tačiau finansinės problemos ir krizės padariniai šiose šalyse yra skirtingi industrinės šalys į finansinę krizę dažnai patenka dėl makroekonominių problemų (Bonin, 1998). Kylančios ekonomikos šalyse prie ekonominių problemų neretai prisideda vyriausybės veiklos problemos, centrinio banko komercinių bankų priežiūros klaidos bei ydingas bankų valdymas. Todėl tokia bankinės krizės priežasčių gausybė sukuria pagrindą praktiniam moksliniam tyrimui ne tik istoriniu, bet ir teoriniu aspektu. Tho požiūriu Lietuva nėra išimtis Vidurio ir Rytų Europos kylančiose finansų rinkose (Bannerjee, 1995).Apžvelgiant Lietuvos bankų ir kredito rinkų globalizacijos aspektus reiktų pažymėti, kad tik po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo buvo pradėta reforma, lėmusi perėjimą į rinkos ekonomiką. Pastaraisiais metais viena iš svarbiausių tebevykstančios transformacijos problemų Vidurio ir Rytų Europos rinkoje yra bankinio sektoriaus restruktūrizacija, ypač atsižvelgiant į artėjančią Europos Sąjungos narystę. Perėjimas prie rinkos ekonomikos nulėmė, jog komerciniai bankai turėjo būti restruktūrizuotis kad vykdytų tradicines Vakarų šalių bankų operacijas (Chakravarty, 1998). Straipsnyje taip pat nagrinėjamos kai kurios teorinės ir praktinės priežastys, kodėl užsienio kapitalo bankai išeina ir lieka kitose šalyse. Bankų įsigijimai ir susiliejimai gali būti nagrinėjami kaip techniniai metodai užsienio kapitalui ateinant į šalies šeimininkės finansų rinkas, ir tai nėra šio straipsnio tikslas. Apibendrinant atliktus tyrimus, įvertinami užsienio kapitalo bankų konkurenciniai pranašumai ir trūkumai bei galimos Lietuvos kapitalo komercinių bankų strateginės perspektyvos. Taip pat pateikiami užsienio ir nacionalinio kapitalo bankų valdymo principų skirtumai ir panašumai. Gauti apklausos rezultatai parodo, kad užsienio kapitalo valdomi bankai dominuoja stambių įmonių kreditavimo ir paskolų rizikos vadybos srityje, o pagrindinė užsienio kapitalo bankų atėjimo į Lietuvos rinką priežastis yra naujos verslo galimybės. Tai skiriasi nuo panašių apklausų, atliktų Estijoje ir Lenkijoje rezultatų, kur svarbesnės užsienio kapitalo bankų skverbimosi priežastys yra naujų vartotojų ir rinkų ieškojimas. Beje, požiūriai į šiuos reiškinius yra panašūs, apklausiant tos pačios šalies vietos ir užsienio kapitalo bankus. Apžvelgiant rezultatus, matyt, kad naujų verslo galimybių ir naujų klientų paieška vertinama kaip svarbus užsienio kapitalo bankų investicijų motyvas. Be to, kiti užsienio kapitalo bankų pranašumai Lietuvoje yra geresnės paskolų palūkanos, platesnis kapitalo šaltinių prieinamumas, gera reputacija ir aiškesnis rizikos valdymas. Kita vertus, nacionalinio kapitalo bankų pranašumai yra geresnis vartotojų poreikių žinojimas ir ilgalaikiai verslo ryšiai su jais. Beje, toks rezultatas sutampa ir su bankų internacionalizacijos teorija, apžvelgta šiame straipsnyje. Lietuvos rinkoje užsienio ir vietos kapitalo bankai išskiria skirtingas tikslinių klientų grupes, bei skirtingas veiklos sritis. Gana akivaizdu, kad užsienio kapitalo bankų atėjimas pagerino naujų paslaugų teikimą Lietuvos bankininkystėje. Tai parodo platus bankinių paslaugų spektras, kuri pateikia Vilniaus bankas ir Haosabankas, šiuo metu didžiausi Lietuvos bankai, taip pat turintys ir didžiausią užsienio kapitalo dalį. Pžymėtina, kad iš užsienio kapitalo bankų yra perimta nauja rizikos valdymo patirtis bei šiuolaikiniai vadybos metodai. Atliekant tyrimą paaiškėjo, jog nacionalinio kapitalo bankai yra sunerimę dėl didelio užsienio kapitalo bankų konkurencinio spaudimo artimoje ateityje. Geriausi verslo klientai bei ilgalaikių paskolų rinkos segmentai gali būti prarasti Kita vertus nacionalinio kapitalo bankai mato savo perspektyvas namų ūkio taupomosiose ir einamosiose sąskaitose bei vartojimo paskolose. Iširimo duomenimis, dauguma nacionalinio kapitalo bankų numato visai nepriklausomą veiklą tik netolimoje ateityje, tai yra maždaug iki penkerių metų. Be to, perspektyvos parduoti kontrolinį akcijų paketą užsienio kapitalo partneriui dominuoja, planuojant šių bankų ateitį. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad dėl užsienio kapitalo atėjimo į Lietuvos finansų rinkas komerciniai bankai bendrai tapo labiau konkurencingi o bankininkystės sektorius gerokai patikimesnis