Ekonomika
Not a member yet
1672 research outputs found
Sort by
Marketingo etikos taikymo lygmenys
No full textThe issue of ethics in marketing continues to be a concern for marketing practitioners and researchers. Every business manager would probably agree that ethical implications are often inherent in marketing decisions. This fact has encouraged to turn to the topic of marketing ethics and to analyze the levels of marketing ethics. As an example of differences in the levels of marketing ethics in different countries, the situation in the old free market and in transition economies is compared. Because the analysis of marketing ethics adoption in the companies of transition economies still requires much research, the purposes of the paper are to present and define the levels on which decisions of marketing ethics are made by comparing the situation in transition and old free market economies, and to fill in the gap in the literature on marketing ethics in Lithuania by defining the main tendencies in the marketing ethics adaptation in this country.To attain the objectives of the paper, it presents the development of the theory of marketing ethics and a theoretical background of the levels of marketing ethics adaptation. The levels of marketing ethics are presented in the context of motivation theories and the corporate social responsibility. The paper will also provide scenarios according to which companies meet or should meet the questions pertaining to marketing ethics in the old market and transition economies.Analizuojant marketingo etikos taikymo atvejus pastebimi tam tikri dėsningumai gali būti apibrėžti kaip marketingo etikos taikymo lygmenys. Ypač šie skirtumai dideli pereinamojo laikotarpio valstybėse, o tokia yra Lietuva, ir vadinamosiose Vakarų šalyse, kur rinkos ekonomika egzistuoja palyginti ilgai. Šio darbo tikslas - apibrėžti marketingo etikos taikymo lygmenis lyginant pereinamojo laikotarpio ir senosiose rinkos ekonomikos šalių situacijas, taip pat užpildyti mokslinės literatūros marketingo etikos tematika Lietuvoje spragą.Tai, ar priimant sprendimą bus remiamasi etikos nuostatomis, priklauso nuo kelių veiksnių: individualių, santykių organizacijoje, galimybių. Asmuo, turėdamas aukštas moralės ir etikos nuostatas, ne visada gali priimti etišką sprendimą, jei tokių nuostatų nesilaikoma įmonėje, nesusidaro tinkamų sąlygų. Ir atvirkščiai - jei įmonėje laikomasi aukštų etikos normų, individo etinės nuostatos yra žemesnės, mažiau bus priimama etiškų sprendimų.Analizuojant marketingo sprendimo priėmimo procesą etiškumo požiūriu, galima skirti penkis lygmenis, kai priimami etiški arba neetiški marketingo sprendimai:1. individualusis,2. legitymusis,3. organizacinis,4. asociacijų,5. visuomeninis.Juo toliau visuomenė ar paskiras asmuo pažengęs, tuo, pažymėtina, aukštesniu lygmeniu priimami etiniai I neetiniai sprendimai. Kitaip - au1dtesnis lygmuo reiškia daugiau etinių sprendimų. Kadangi priimamo sprendimo kokybė priklauso ir nuo asmens, ir nuo įmonės nuostatų. etinių sprendimų priėmimo pro cesą geriausiai parodo modelis, sudarytas iš etikos taikymo lygmenų, A. Maslow motyvacijos piramidės ir Korporacinės socialinės atsakomybės piramidės. Jis rodo, kokius poreikius patenkinus, individo ar įmonės lygmeniu atsiranda etiški sprendimai. Įmonės požiūriu, ji pradeda priimti etiškus sprendimus, kai dirba pelningai ir vykdydama veiklą laikosi įstatymų nuostatų. Individo požiūriu, asmuo pradeda priimti etiškus sprendimus tik patenkinęs fiziologinius poreikius. Juo aukštesniame motyvacijos lygmenyje asmuo, tuo daugiau etiškų sprendimų jis priima. Senosios rinkos ekonomikos šalys etiškus / neetiškus sprendimus dažniausiai priima visuomeniniu lygmeniu, o pereinamosios šalys - individualiu arba legitymiu lygmenimis.Daugumoje senųjų rinkos ekonomikos šalių minimalios etinės normos įteisintos įstatymais, o pereinamosios ekonomikos šalyse įstatymuose įteisintos maksimalios etinės normos. Tą įrodo ir korupcijos, kaip neetiško elgesio pavyzdžio, palyginimas. Be to, pereinamosios ekonomikos šalyse vis dar vyrauja ribotas etiško elgesio suvokimas, neretai verslininkai painioja sąvokas “etika” ir “etiketas”. Tačiau įmonės, veikiančios kaip tarptautinių įmonių dalis, priima daugiau etiškų sprendimų nei vietos kapitalo bendrovės.Nors kai kurios įmonės pereinamosios ekonomikos šalyse sprendimus priima asociacijų lygmenyje, vis dar gausu įstatymų pažeidimų, o už juos nebaudžiami dėl didelės korupcijos. Nors situacija senosios ekonomikos šalyse dėl etiškų sprendimų priėmimo vykdant marketingą yra geresnė nei pereinamosios ekonomikos valstybėse, marketingo etikos problema išlieka aktuali ir nagrinėtina abiejų tipų šalyse
Audito rizikos modelių naudojimo galimybės
No full textDifferent audit risk evaluation models presented in the literature and looks into their advantages and disadvantages are analysed. However, scientific works do not offer a universal audit risk evaluation model to make the auditor’s life easier when the audit risk has to be evaluated. Following the research of audit risk evaluation performed by Lithuanian auditors and in view of the related models provided in the literature, some improvements to the audit risk model are proposed, which enable evaluating the audit risk components, i.e. the audit risk structure, and reveals the consistency of audit risk evaluation in the auditing process, i.e. discloses the dynamic picture of the audit.Darbe išanalizuoti literatūroje pateikiami skirtingi audito rizikos modeliai, išskirti jų pranašumai ir trūkumai. Tačiau universalaus audito rizikos modelio, kuris palengvintų auditoriaus darbą įvertinant audito riziką, mokslo darbuose nepateikiama. Atlikus tyrimą, Lietuvos auditoriai mano apie audito riziką, ir įvertinus literatūroje pateikiamus audito rizikos modelius, siūloma patobulinti audito rizikos modelį.Klasikinis audito rizikos modelis - dažniausiai literatūroje analizuojamas audito rizikos modelis susieja įgimtą, kontrolės ir aptikimo rizikas. Kiti darbe analizuoti audito rizikos modeliai (išplėstasis, ABREMA, V. Beatie, S. Fearnley ir R. Brandt, rizika pagrįsto audito) siejami su klasikiniu audito rizikos modeliu ir apima esminius jo bruožus. Svarbu, kad V. Beatie, S. Feamley ir R. Brandt siūlomame audito rizikos modelyje aiškiai parodoma, kas gali nulemti audito rizikos dydį, t. y. audituojamos įmonės ir auditoriaus (audito įmonės) veiksmai. Taip pat jame dėmesys kreipiamas į auditoriaus nepriklausomybės ribotumą atliekant auditą. Rizika pagrįsto audito rizikos modelis sutelktas ne vien į audito riziką, bet ir į įmonės-k1iento verslo riziką.Visi darbe aptarti audito rizikos modeliai 1) pateikia bendrą supratimą apie audito riziką ir jos komponentus, tačiau nepateikia būdo šias rizikas apskaičiuoti, 2) išskiria kiekvieną audito rizikos komponentą, tačiau nerodo komponentų priklausomybės, 3) nurodo, kad nė vienas audito rizikos komponentas negali būti lygus nuliui, nes tai reikštų, kad analizuojamu atveju audito rizikos nėra, 4) leidžia išreikšti vieną audito rizikos komponentą per kitus ir nustatyti audito testų, procedūrų apimti, reikšmingumo lygi, 5) neatskleidžia, kad audito riziką ir kiekvieną jos komponentą reikia (per)įvertinti ne tik finansinės atskaitomybės, sąskaitų likučių ir ūkinių operacijų lygmeniu, bet kiekvieną audito stadiją (išskyrus ABREMA modelį), 6) neparodo kitų rizikų, nes jos neįtrauktos į tam tikrą audito rizikos modelį.Audito rizikos tyrimas atskleidė, kad Lietuvos auditoriai 1) taiko audito rizikos modelius tik audito rizikos supratimo ir audito planavimo tikslais, 2) įvertina ne tik klasikinio audito rizikos modelio analizuojamus audito rizikos komponentus (įgimtą, kontrolės ir aptikimo rizikas), bet ir auditoriaus nepriklausomybės riziką bei įmonės-kliento verslo riziką, 3) pritaria autorių siūlomo audito rizikos modelio sandarai.Autorių siūlomas patobulintas audito rizikos modelis (pateikiamas ir struktūrinis, ir dinaminis vaizdas), sujungia Lietuvos auditorių praktiką įvertinant audito riziką, atskleidžia literatūroje pateikiamų audito rizikos modelių pranašumus ir panaikina trūkumus: 1) aiškiai išskiriama, kas gali lemti jos dydį, t. y. įmonės-kliento ir audito įmonės veiksmai, 2) audito riziką lemia ne tik įgimta, kontrolės bei aptikimo rizikos, bet ir auditoriaus nepriklausomybės rizika, įmonės-kliento verslo rizika. Dėl to įmonės-kliento rizika labai susijusi su jos verslo, įgimta ir kontrolės rizika. O rizika dėl audito įmonės veiksmų suprantama kaip aptikimo ir nepriklausomybės rizikų derinys, nes pateikti teisingą nuomonę dėl įmonės-kliento finansinės atskaitomybės gali tik kompetentingas ir nepriklausomas auditorius. Šis modelis identifikuoja ne tik audito rizikos komponentus, t. y. audito rizikas struktūrą, bet ir atskleidžia audito rizikos vertinimo nuoseklumą vykdant auditą, t. y. pateikiamas dinaminis audito rizikos vaizdas
Discriminant Methods for Bankruptcy Prediction - Theory and Applications
Get PDFDiscriminant analysis consists of assigning an individual to two (or more) distinct populations, on the basis of observations of several characters of the individuals and a sample of observations of these characters from the populations. R. A. Fisher suggested a linear function of variables representing different characters, called linear discriminant function, for classifying an individual into one of the two populations. E. I. Altman adapted this approach to identify bankruptcy risk of corporations. Altman’s model of bankruptcy was estimated for various countries, thereby for Polish economy. Some results of estimation and interpretation of Altman’s model for Polish economy are presented in the paper. Methodological problems of discriminant analysis, especially fulfilling the basic assumptions, the analytical form of the discriminant function, the stability of the model and the estimation problems are also discussed
Regioninės politikos Lietuvoje įgyvendinimo instrumentai
No full textThere are two types of regional policy - EU regional policy and national (state) regional policyin place in Lithuania. The common goal of these policies is the same - social and economic cohesion, however, in an EU context, Lithuania is regarded as a single region, while the focus of national regional policy is to address the interregional social and economic imbalances in Lithuania. To achieve balanced development as much in Lithuania as a whole as in its regions, the co-ordinated implementation of both policies is very important. The aim of this article is to analyse EU regional policy. as well as the effect of EU structural funds on regional policy in Lithuania, and in this way to highlight the problem of unequal regional social and economic development. Particular attention is given to the provisions of Lithuanian regional policy and the mechanisms of its implementation.Research aims. To analyse EU regional policy as well as the effect of EU structural assistance on variations in Lithuanian regional policy. highlighting the most important contributing factors. Research object. Lithuanian regional policy and EU structural assistance. Research methods and resources. The following research methods were used: an analysis of academic literature; information comparison, grouping, elaboration and summation, data analysis techniques. Resources used include academic literature, EU regulations, normative acts of the Republic of Lithuania regulating regional policy and the use of structural funds, and data from the Department of Statistics to the Government of the Republic of Lithuania and the Ministry of Finance.Lietuvoje yra vykdomos dvi regioninės politikos - ES regioninė politika ir nacionalinė (valstybės) regioninė politika. Šių politikų tikslas yra tas pats - socialinė ir ekonominė sanglauda, tačiau ES kontekste Lietuva yra traktuojama kaip vienas regionas, o nacionalinės regioninės politikos objektas yra Lietuvos tarpregioniniai socialiniai ir ekonominiai netolygumai. Todėl abiejų politikų koordinuotas valdymas yra svarbus uždavinys siekiant tolygios plėtros tiek Lietuvos, tiek Lietuvos regionų lygiu. Šiame straipsnyje analizuojama ES regioninės politikos, kartu ir ES struktūrinės paramos įtaka Lietuvos regioninei politikai, išryškinant regionų socialinio ir ekonominio išsivystymo netolygumų problemas. Daugiau dėmesio skiriama Lietuvos regioninės politikos nuostatoms, jos įgyvendinimo mechanizmui.ES regioninės politikos poveikį Europos Sąjungos šalių plėtrai nagrinėja daugelis užsienio autorių (Armstrong, Taylor, 2000; Beutel, 2002 ir kiti). Paskutiniais metais; šių tyrimų ėmėsi ir Lietuvos mokslininkai. Tačiau būtina pažymėti, kad dabar Lietuvoje formuojasi naujos regioninės politikos nuostatos, jų įgyvendinimo mechanizmas bei išryškėja ES struktūrinės paramos svarba. Šios nuostatos nėra reikiamai aptartos ir įvertintos susiklosčiusios regioninės diferenciacijos kontekste.Straipsnyje nagrinėjama ES regioninės politikos vaidmuo ir tikslai. Kalbant apie ES regioninės politikos poveikį ES šalių plėtrai, svarbu paminėti kad ES regioninės politikos vaidmuo nuo 1975 metų labai padidėjo - 1975 metais regioninės plėtros politikos biudžetas sudarė tik 5 proc. viso ES biudžeto, o šiuo metu ES regioninė politika sudaro apie trečdalį viso ES biudžeto ir yra antroji po ES bendros žemės ūkio politikos pagal biudžeto dydį. Pagal ES regioninės plėtros koncepciją, Lietuvai finansinė parama skiriama kaip vieno regiono ekonominiam augimui pagal atskirus sektorius. Parama Lietuvai yra skiriama 2004-2006 programavimo laikotarpiui pagal bendrąjį programavimo dokumentą, kurio uždaviniai buvo parengti išanalizavus Lietuvos ūkio plėtros pranašumus. trūkumus, galimybes ir pavojus. Pažymėtina, kad analizė koncentruojasi į nacionalinį, o ne į regioninį lygį, todėl neįvertinami atskirų Lietuvos regionų specifiniai pranašumai ir trūkumai, galimybės ir pavojai. Tai sudaro prielaidas socialiniams ir ekonominiams netolygumams ir tarp Lietuvos regionų didėti. Kaip rodo 1997-2003 metų rodiklių, kuriais nustatomi regionų socialiniai ir ekonominiai išsivystymo netolygumas analizė, skirtumai tarp Lietuvos regionų neturi tendencijos mažėti. Lietuvos regionų patrauklumas investicijoms yra labai nevienodas, todėl didėja BVPI gyv., bei užimtumo skirtumai tarp regionų. Didėjantys Lietuvos regionų išsivystymo netolygumai dar labiau pagrindžia Lietuvos regioninės politikos reikšmę, siekiant mažinti socialinius ir ekonominius netolygumus šalies viduje bei užtikrinant tolygią regionų plėtrą.Socialinių ir ekonominių skirtumų bei išsivystymo netolygumų tarp Lietuvos regionų mažinimas yra nacionalinės regioninės politikos tikslas. Straipsnyje yra aptariamos Lietuvos regioninės politikos nuostatos ir jos įgyvendinimo mechanizmas. Nors valstybės regioninės politikOS teisinė bazė, institucinė sistema, planavimo sistema beveik susiformavusi, didėjantys regionų išsivystymo skirtumai rodo, kad sistema dar nepajėgi įgyvendinti užsibrėžtą tikslą. Taip yra todėl, kad iki šiol Lietuvos regioninė politika nebuvo tinkamai koordinuojama su ES regionine politika nebuvo užtikrintas sąsajos tarp abiejų regioninės politikos mechanizmų elementų. Siekiant sudaryti prielaidas vykdyti kryptingą nacionalinę regioninę politiką, Lietuvoje parengta Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategija. Šioje strategijoje, remiantis esamos būklės įvertinimu, stiprybių, silpnybių, grėsmių ir galimybių strategine analize, suformuluotas Lietuvos regioninės politikos strateginis tikslas iki 2013 metų, šios politikos prioritetinė kryptis, nustatyti uždaviniai ir jų įgyvendinimo priemonės. Svarbu tai, kad strategijoje yra išskirti plėtotini regioniniai centrai, t. y. siūloma iki 2013 metų tuos žemo lygio teritorijų apsuptus regioninius centrus, kurie, turėdami ekonominį potencialą ir infrastruktūrą, gali atlikti regioninių augimo centrų funkcijas ir jų plėtra gali užtikrinti didesnę socialinę sanglaudą regione, taip pat ir Lietuvos. Būtina pažymėti, kad strategijos laikotarpis sutampa su ES regioninės politikos programuojamu septynerių metų laikotarpiu, tai sudaro prielaidas tinkamai suderinti ES ir Lietuvos regioninę politiką.Atsižvelgent į žemą Lietuvos ekonominio išsivystymo lygį bei dabartinę ES nuostatą - didžiausią paramą skirti skurdžiausiems ES regionams, ES struktūrinių fondų reforma turėtų paliesti ir Lietuvą - 2007-2013 m. turėtume gauti ES struktūrinių fondų paramą, nes mūsų šalies BVP vienam gyventojui nesiekia ES lygio - 75 proc.Tolygi Lietuvos regionų plėtra priklauso nuo kryptingos Lietuvos regioninės politikos bei glaudžių sąsajų tarp ES ir nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo mechanizmų (teisinės bazės, institucinės struktūros. planavimo dokumentų), o tai savo ruožtu sąlygoja racionalų ES paramos paskirstymą ir efektyvų lėšų panaudojimą
Profesorių Vladą Jurgutį prisimenant: 120-osioms gimimo metinėms
Get PDFSome features of life and activities of the prominent personality - professor Vladas Jurgutis are shown in the article. It is tried to discover him as the creator of the science of Lithuanian finances and national currency Litas, pedagogue of encyclopedic erudition, the state worker and patriot.The article is bound to commemorate 120th birthday anniversary of V. Jurgutis.V. Jurgutis was born on the 24th of October (the 5th of November) of 1885 in Palanga in the family of poor citizens. In 1897-1901 V. Jurgutis studied in the Palanga progymnasium. The further life brought him into the Samogitian Priest Seminary in Kaunas. In 1906 he graduated from the Seminary successfully.V. Jurgutis, as a very industrious student, was sent to Saint Petersburg Spiritual Academy. Here appeared his inclination to economic sciences and sociology. In 1910 V. Jurgutis graduated from Saint Petersburg Spiritual Academy and went to study at Munich University, after graduating which he was doing pastoral job in Liepaja. During the First World War he lived in Saratov. In summer 1918 he returned to Lithuania and was ordered as professor in Kaunas Priest Seminary. The events in the new independent Lithuanian state and lack of educated people involved V. Jurgutis into political life. 1920 he was elected the representative of the Seimas. V. Jurgutis in 1922 for some time worked as the Foreign Minister of the Republic of Lithuania.In 1922 life forced V. Jurgutis to take the newly created Lithuanian Bank into his hands and to worry about the strength of Lithuanian national currency Litas.The name of professor V. Jurgutis was written into history for the long year’s of pedagogy and research activities. He began his scientific research work in 1920 and the main his scientific works were: “The essence of the science of finance”, 1938; “The money”, 1938; “Banks”, 1940.While being the head of the Bank of Lithuania on the 1st of September, 1925 he began to teach in Kaunas University. When the Vilnius region was got back, at the beginning of January, 1940 V. Jurgutis began to work as the head of the Finance science chair of the Justice faculty of Vilnius University. In 1941-1943 V. Jurgutis was the head of the Economic faculty of Vilnius University. During the Hitler occupation from May 1942 till March 1943 V. Jurgutis was the chairman of the Lithuanian Science Academy.In spring 1943 V. Jurgutis together with other Lithuanian intellectuals was taken into the Stuth of concentration camp and suffered all the horrors of the camp. After getting freed he returned to suffering Lithuania. Till 1946 he was the professor of the Finance and Credit chair at Vilnius University and for some time was the head. He made many bitter remarks about the incapability in dealing with economy in the USSR and organizing of the circulation of money. Of course, such behavior of the professor could not be tolerated any longer. He was dismissed from University.In 1966 this legendary person was buried in cemetery in his native Palanga. V. Jurgutis with all his scientific activities and creations has built a monument, which, according to Horace, will not be cut by rust.Straipsnyje pateikiami iškilios asmenybės - profesoriaus Vlado Jurgučio kai kurie gyvenimo ir veiklos bruožai, pamėginta pažinti jį - lito ir Lietuvos finansų mokslo kūrėją, enciklopedinės erudicijos pedagogą, valstybininką ir patriotą.Straipsnis skiriamas profesoriaus Vlado Jurgučio 120-osioms gimimo metinėms
