Ekonomika
Not a member yet
1672 research outputs found
Sort by
Netolygaus Lietuvos regionų vystymosi vertinimas
No full textThe researchers have aimed to analyse the processes of divergent development of Lithuanian regions by estimating the basic parameters of the process of interregional stratification. We have carried out an estimation of the process of differentiation using three parameters: per capita gross regional product (further GRP), per worker GRP and per capita foreign direct investment (further FDI) in a separate region. Using these indicators and the economic classical con vergence-divergence approaches of analysis, the principal dimensions of the unequal development of territorial units in Lithuania have been assessed.Netolygaus regionų vystymosi klausimai pradėti aktyviai tirti užsienio valstybių autorių moksliniuose darbuose. Dažniausiai šių darbų objektu yra regionų stratifikacijos proceso dinamika, veiksniai lemiantys konvergenciją ir divergenciją, rinkos ir vyriausybės poveikio įvertinimas (Williamson, 1995; Alonso, 1980; Barro ir Sala-iMartin, 1995). Teoriniai tarpregioninių skirtumų dinamikos tyrimai yra paremti pagrindiniais makroekonominio augimo modeliais, kuriuose išskiriami nepriklausomi kintamieji: BVP, tiesioginių užsienio investicijų apimtis, materialinių, privačių ir valstybinių investicijų apimtis.Netolygaus Lietuvos regionų ekonominio augimo problema buvo aktyviai analizuojama pastaruosius dešimt metų, kai atsirado galimybė remtis statistika apskričių lygmeniu, tačiau pasigendama detalios ir ilgą laikotarpį apimančios netolygaus Lietuvos regionų ekonominio augimo tendencijų analizės. Straipsnyje regionų ekonominio išsivystymo skirtumai analizuojami naudojant apskrityse sukuriama BVP, tenkančio vienam gyventojui ir vienam užimtajam, rodiklius, nes jie tiksliausiai apibūdina ekonomikos būklę. Lietuvos regionų vystymosi įvertinimui tirti naudotas statistinių rodiklių rinkinys, paremtas tiek regionų ekonomikos konvergencijos ir divergencijos procesą vertinančiais rodikliais (β-konvergencija ir σ-konvergencija), liek klasikiniai, pajamų nelygybės bei koncentracijos matai, (apibendrintas entropijos, Džini, variacijos). Šie rodikliai yra pakankamai geras indikatorius, leidžianIi. pagrįsti vykdomos regioninės politikos efektyvumą. Tyrimo rezultatai rodo, kad:(1) β-konvergencijos proceso vertinimo rezultatai pagal BVP vienam gyventojui: sudarytoje regresijos lygtyje (nepriklausomas kintamasis - BVPg 1995 m. regione logaritmas. priklausomas kintama - vidutinio BVPg augimo tempo per analizuotą laikotarpį logaritmas) gautas iš koeficientas yra teigiamas (0,11). Šios regresijos lygties determinacijos koeficientas lygus 0,52, taigi ji statistiškai reikšminga, hipotezė apie ši koeficiento lygybę nuliui naudojant Stjudento kriterijų atmetama. Remiantis šiais skaičiavimais galima teigti, kad Lietuvoje egzistuoja absoliutinė regionų β-divergencija pagal BVP vienam gyventojui.(2) a-konvergencijos proceso vertinimo rezultatai pagal BVP vienam gyventojui: Lietuvos regionai diverguoja pagal σ. Divergencijos procesas yra nenutrūkstamas, tačiau jo tempai mažėja. Sparčiausias netolygus vystymasis užfiksuotas 1996-1998 m. (vidutinis metinis prieaugis sudarė 28 proc.), lėtesnis - 1998-2002 m. (vidutinis metinis prieaugis - 8,8 proc.), o paskutinis į analizę įtrauktas laikotarpis pasižymėjo mažiausiais divergencijos tempais (metinis prieaugis sudarė 3 proc.). Per visą analizuotą laikotarpi σ-konvergenciją atspindintis rodiklis padidėjo beveik 2,5 karto, tai leidžia teigti jog per nepilną dešimtmetį tiek pat padidėjo ir Lietuvos regionų netolygumas pagal BVP vienam gyventojui.(3) β-konvergencijos proceso vertinimo rezultatai pagal BVP vienam užimtajam: naudodami sudarytą regresijos lygtį, kuri atskleidžia statistinę priklausomybę tarp pradinio (1998 m.) BVPu lygio apskrityse ir vidutinio metinio šio rodiklio augimo tempo analizuojamu laikotarpiu, negalime teigti, kad egzistuoja absoliutinė β-divergencija pagal BVPu, kadangi β=0,016. Sudarytos regresijos lygties determinacijos koeficientai lygus 0,044, t. y. ji statistiškai reikšmingai neapibūdina tiesinės priklausomybės tarp pradinio BVPu lygio ir vėlesnio vidutinio metinio BVPu rodiklio augimo.(4) σ-konvergencijos proceso vertinimo rezultatai pagal BVP vienam užimtajam: analizuojant σ-konvergenciją įvertinanti rodiklį pastebima, kad jo kitimo tempas iš dalies koreliuoja su BVPu pokyčiai visos šalies mastu (koreliacijos koeficientas lygus 0,74 (95 proc. patikimumas). Ekonomikos nuosmukio (1998-2000 m.) laikotarpiu koncentracijos koeficientas sumažėjo. Ekonomikos atsigavimo (2001 m.) pradžioje koeficientas išliko nepakilęs, o jo didėjimas 2002 m. beveik 27 procentais gali būti paaiškintas skirtingais regionų augimo tempais: pirmaujantys regionas pasitelkę TUI ir kartu naujas technologijas, galėjo ženkliai padidinti darbo našumą, o atsiliekantyS regionai tik iš dalies pasinaudojo ekonomikos augimu.Atlikus netolygaus Lietuvos regionų ekonominio augimo prognozavimą pagal BVPg Džini koeficientą, gauti tokie rezultatai: 2004 m. prognozuojamas Džini koeficientas 0,161 (su 95 proc. pasikliautinu intervalu, galimos svyravimų ribos ±0,014), o 2005 m. - 0,173 (su 95 proc. pasikliautinu intervalu, galimos svyravimų ribos ±0,014). Maža prognozavimo paklaida (MAPE = 5,13%) leidžia pakankamai pagrįstai teigti, kad iš esmės nesikeičiant susiklosčiusiai konjunktūrai ir išliekant tiesioginei priklausomybei tarp šalies ekonominio augimo tempo ir regioninio šio augimo pasiskirstymo, atotrūkis tarp Lietuvos apskričių didės ir ateityje.Iš visų apskaičiuotųjų koncentracijos rodiklių matyti kad regionų atotrūkis pagal BVP laikui bėgant didėja. Tarpregioniniai skirtumas matuojami BVP Džini koeficientu, daugeliu atveju didėjo sparčiai nei augo ekonomika: per 1995-2003 m. BVP išaugo 120 proc., o Džini koeficientas padidėjo 170 proc., taigi Lietuvoje vyksta netolygaus regionų vystymosi procesas
Šiuolaikiniai mokslo plėtros instrumentai: pasaulio patirtis ir pamokos
Get PDFThe spiritus movens of the research development is scientific excellence. Analysis of the global experience enables to single out several modem institutional channels for accumulation and promotion of excellence, namely centres and networks of excellence, and institutes for advanced studies. These institutional instruments are designed to foster research development via concentration of intellectual and physical resources for the solution of important problems of socio-economic development or for the achievement of significant break·through in the fundamental research.Centre of excellence is an institution uniting competent scientists coming together to assemble a critical mass of intellectual capacity and to address strategic research questions deemed vital to the social and economic development. Network of excellence is a formation integrating the intellectual abilities and research infrastructure of particular centres of excellence - it is therefore an “institution without walls” that is capable of achieving more than the sum of the individual efforts of the centers. Institutes of advanced studies are a unique strain of centres of excellence that provide a unique opportunity for both prominent scientists of a global scale and the perspective young researchers to engage into the advanced and frontier pushing research for a certain period of time away from their everyday routine.Although different in their organization these institutional forms of research are united by the common goal: to increase the complexity and interdisciplinarity of research, to overcome the national and institutional fragmentation of research and to achieve a positive synergetic effect by the means of accumulation of the “critical mass” of excellence. All institutions also carry out the essential function of upbringing a new generation of scientists, and to facilitate the international exchange of ideas and researchers.Even a short glance at the institutional infrastructure of research in Lithuania reveals in it many gaps that impede both the local research development and participation in the international programmes of research integration. The optimization of the current system with orientation towards the surveyed international models is deemed to be necessary for the further progress of science in Lithuania.Daugeliui pasaulio šalių būdingą mokslo tyrimų fragmentaciją, dubliavimą, silpnoką sąsają su verslu ir viešuoju sektoriumi, atotrūkį nuo tiesioginių ekonominės ir socialinės raidos poreikių vis dažniau mėginama įveikti diegiant naujas pažangias institucines mokslo organizacijas: kompetencijos centrus, kompetencijos tinklus ir pažangių tyrimų institutus. Straipsnyje nagrinėjami šių inovatyvių mokslo plėtros institucinių instrumentų kūrimo tikslai ir motyvai, esminiai jų bruožai ir konkrečios veikimo formos, apžvelgiama nacionalinė įvairių šalių ir regionų patirtis juos kuriant ir plėtojant. Analizuojami kompetencijos centrų bei tinklų ir pažangių tyrimų institutų panašumai ir skirtumai, pabrėžiamas šių mokslo plėtros instrumentų komplementarumas. Straipsnis baigiamas trumpa kritine Lietuvos mokslo dabartinės būklės apžvalga ir situacijos gerinimo galimybių įvertinimu
Žemės ūkio apskaitos moksliniai tyrimai Lietuvoje
Get PDFThe article reveals the most important results of the research, which focuses on Agriculture accounting in Lithuania in the period of Soviet times and the regaining of Independence. In the article the results are linked with the latest requirement. Also the problems that should be solved in future are indicated.He research of this kind got its background under the conditions of Soviet centralized planned economy. Hence, the most important research results of this period are:1) improved methods of Production Cost Accounting;2) accounting methods prepared and applied to the needs of local and operating management, investigated possibilities of how to apply the method of fixed production standard cost;3) given suggestion how to improve accounting of fixed assets and indivisible funds;4) improved accounting technology of mechanization and automation;5) farmed new accounting documents and registers;6) improved methods of how to analyze the effectiveness of Production cost and fixed Asset.At the regaining Independence, scientific and applied researches were carried out in order to strengthen the informative function of Accounting. The researches were due to the reformation of the Accounting System. In this period, the following important means of accounting were formed and implemented:1) theory on new Financial statements;2) methods of family farm’s ordinary accounting double entry bookkeeping;3) Business Accounting Standard “Biological Asset”;4) new Charts of accounts concerning agricultural enterprises and family farms;5) new calculation methods of agriculture production costs;6) new material on accounting documents and registers.The analysis of the research results helped to reveal the problems that should be further solved. The most important ones are:1) to apply Business Accounting Standards to the Accounting of Agricultural Enterprises;2) to enlarge of informative and operative aspects of financial statements;3) to make the method of family farm double entry accounting less complicated;4) to develop the estimation of long term assets and inventories;5) to solve the problems of management accounting;6) to make the primary accounting less complicated;7) to develop computerized accountStraipsnio tikslas - atskleisti Lietuvoje tarybiniu laikotarpiu ir po nepriklausomybės atkūrimo atliktų mokslinių žemės ūkio apskaitos tyrimų turinį, teigiamus jų rezultatus, tyrimo rezultatų įgyvendinimą ir nurodyti spręstinas problemas. Tyrimo objektas - žemės ūkio apskaitos tematika parengtos disertacijos, taikomieji moksliniai tyrimai ir mokslinio praktinio pobūdžio leidiniai. Tyrimo metodai: istorinis, lyginamasis, loginės analizės ir sintezės, kt
Žinių ekonomika: kūrimo perspektyvos Europos Sąjungos plėtros sąlygomis
Get PDFThe problems and possibilities of the creation of the knowledge based society and knowledge economy in the European Union are described and analysed.Possibilities for the development of new forms of economic, social and technological headway designed to create and further improve economies based on knowledge are analyzed here.The main emphasis is put on national and regional economic specialization and creation of new networks of clusters in the situation of the development of the European Union. We have found that c/usterization oriented towards the increase of efficiency of various national and regional economics is a critical precondition for sl.lccess/ul creation of modem economy based on knowledge, both in the whole space of the European Union and particular countries.Another idea - a concept of creation of regional and cross-regional clusters and their networks also known as “economic oazes” - is suggested here. It i explained in the paper that in the economies based on knowledge development of clusters and their networks will soon become one of the core forms of economic and technological advancement.Further on, the variety of clusters and their networks is defined, and the idea of clusterization generally oriented towards creation and promotion of high technologies is given.In addition, some typical factors of the economic and social development of the European Union are being described here, and it is subsequently proved that these factors reflect on the common context of creation of the knowledge based economies. Understanding of these actors allows us to consequently implement strategies of two types that could create the economics based on knowledge: firs these are the strategies oriented towards integration of the processes of economic and social development along with the strategies oriented towards the syntesis of the remits of the economic endeavours and technology advancement of different origins.The need for imp/ementtUion of these strategies of two types mean that new types of management will have to be developed in the situation of knowledge based economies: these patterns will be built on the Weas of integration (the patterns of this kind are designed to create new formations), along with the patterns based on the ideas of synthesis (the patterns are designed to create quantitatively new quality systems).The use of the both patterns in the future will be critical within both the processes of clusterization and creation of other economies based on knowledge.The promotion of the patterns based on the ideas of integration and synthesis is a core prerequisite for encouragement of innovations and improvement of technology transmit ion systems. Further research dedicated to the patterns mentioned above, is a promising trend of the science of management and administration directly connected to the need for creation of knowledge based economies.Straipsnyje nagrinėjama žinių ekonomikos samprata, analizuojamos žinių ekonomikos kūrimo problemos ir perspektyvos Europos Sąjungos plėtros sąlygomis. Daugiausia dėmesio skiriama bendros kultūrinės, socialinės, ekonominės ir informacinės erdvės Europos Sąjungoje plėtrai, parodant, jog tik bendroje erdvėje yra sudaromos realios prielaidos pasireikšti įvairaus pobūdžio sinergetiniams efektams, leidžiantiems inovacijų bei naujų technologinių proveržių priemonėmis užtikrinti dabartinės ekonominės sistemos transformavimą į kokybiškai naujo lygio ekonomiką, kuriai būtų būdingi žinių ekonomikos požymiai. Pabrėžiama nacionalinių ir regioninių ekonominių sistemų specializacijos ir išskirtinumo svarba
Marketingo veiklos matavimas
No full textThis article draws attention to the importance of the capabilities of the new member states of the European Union and public accountability under increased competitive pressure. Among the topics dicussed in the paper are the role of global marketing players and the concept of measuring marketing, in which three levels of measurement are distinguished. A model is presented in which marketing measures are applied toward measuring and creating value, the main elements of which are brand building and brand development.Straipsnyje pabrėžiama naujų Europos Sąjungos narių vadybos gebėjimų ir viešojo atsakingumo svarba padidėjusios konkurencijos sąlygomis. Nagrinėjami globalių rinkos žaidėjų marketingo konkurencijos klausimai. Pateiktos marketingo veiklos matavimo teorinės sampratos, suformuluotas apibrėžimas, aptartos struktūrinės schemos. Apibūdintas marketingo veiklos matavimo sritys ir išskirti trys matavimo lygmenys. Pateiktas modelis, kuriame marketingo veiklos matavimai susieti su pridedamosios vertės kūrimo šaltiniais. Firmos vardo plėtojimo procesas aptariamas kaip vienas iš svarbiausių modelio elementų
Vertinimas, kritika ir alternatyvūs plėtros modeliai iš istorinės perspektyvos: Turkijos ir Vengrijos atvejis
No full textIn this study, firstly the macroeconomic situation and development problems of developing countries (Turkey and Hungary) will be presented by certain indicators. With a critical approach, traditional development models will be examined; alternative models that could contribute to solving the problems of developing countries, especially transition economies of Eastern Europe, will be explained and a stable development process for them will be outlined. In this respect, as a suggestion of solution, the state and the planning should be placed in the center of the economy.The main theme of this study is to criticize the traditional development models and to guide the developing countries by explaining the alternative development models.Žvelgdami į šiuolaikinį globalizuotą pasaulį iš istorinės perspektyvos, pastebėsime, jog besivystančios šalys yra kai kuriose srityse ribojamos vienos dominuojančios ekonominės ideologijos. Tradiciniai klasikinis ir neoklasikinės plėtros modeliai, pasiūlyti Adamo Smito, viena vertus, sukūrė turtingų ir laimingų žmonių mažumą ir, kita vertus, labai didelį skaičių žmonių, gyvenančių skurde.Vis dėlto pagrindinis plėtros ekonomikos tikslas yra ištirti būdus skurdui eliminuoti tyrimo objektas - besivystančios šalys, kur egzistuoja pajamų paskirstymo nelygybė ir mažos pajamos. Siekta atsakyti į šiuos klausimus:Ar skurdo besivystančiose šalyse eliminavimas yra utopija? Ar įmanoma įgyvendinti stabilią ir tvarią plėtrą? Jeigu tai įmanoma, ar gali būti išeitimi išsivysčiusių Vakarų šalių ekonomistų teiginys, kad “plėtros teorijos - modeliai priklauso nuo tradicinės ekonomikos”? Kokia buvo tikroji šios į Vakarus orientuotos plėtros politikos paskirtis? Kokią šie modeliai turėjo įtaką besivystančioms šalims ir kokios problemos buvo iš išspręstos? Kokios yra Vakarų tradicinių modelių alternatyvos? Jeigu jie taikomi, kokių gaunama rezultatų? Ar bus matomi pokyčiai susiję su plėtra? Kokia šių pokyčių įtaka išsivysčiusioms šalims? Ar išsivysčiusios šalys leistų praktiškai naudoti alternatyvius modelius?Straipsnyje visų pirma pristatoma makroekonominė situacija ir plėtros problemos besivystančiose šalyse (Turkijoje ir Vengrijoje), pateikiant atitinkamus rodiklius. Kritiškai nagrinėjami tradiciniai plėtros modeliai ir aiškinami alternatyvūs plėtros modeliai padėsiantys išspręsti plėtros problemas besivystančiose šalyse, ypač pereinamosios ekonomikos Rytų Europos šalyse, apibūdinamas stabilios plėtros procesas šioms šalims. Savo ruožtu kaip ekonominis modelis, bus pasiūlyti valstybės kišimasis bei ekonomikos planavimas.Pagrindinė šio straipsnio tema tradicinių plėtros modelių kritika ir besivystančių šalių alternatyvių plėtros modelių apibūdinimas
Prekybos poveikio žmogiškosios plėtros aspektams vidurio Europoje nustatymas naudojant duomenų gaubiamąją analizę
No full textThree equally weighted variables, material output life expectancy and literacy. comprise the widely used comprehensive measure of development known as the Human Development Index (HDI). Although the level of development for a society is constrained by its resource endowment traditional HDI calculations ignore this. Economic theory suggests that international trade leads to a more efficient use of resources and can contribute to economic development. This paper addresses the question of whether trade contributes only to material development, or whether it impacts life expectancy and literacy rates as well, taking into account differences in endowments and attitudes towards outcomes. The HDI values, with outcome flexibility. are calculated for a number of countries using data envelopment analysis, controlling for resource use. Then the impact of trade on different variables is considered. Economies in Central Europe or former Soviet republics, or both, are compared to the rest of the world to identify differences in performance and the influence, if any. of trade on performance. Relative to resource endowments, the subset of nations performs well relative to the rest of the world. Trade is seen to have varying influences in the two regions for certain performance variables.Dažnai teigiama, kad tarptautinė prekyba ekonominės plėtros strategija. Specializacija ir prekyba didina efektyvų išteklių naudojimą ir leidžia importuoti prekes, kurias per brangu gaminti šalies viduje. Rezultatas - uždarame ūkyje nepasiekiamas vartojimo lygis ir potencialių produktų per laiko tarpą padidėjimas, kai investicinės prekės yra importuojamos. Todėl pastebima teigiama prekybos ir ekonomikos plėtros koreliacija. Tačiau plėtra yra daugiaaspektis procesas. Trys vienodą svorį turintys kintamieji - medžiaginis produktas, tikėtina gyvenimo trukmė ir raštingumas yra plačiai naudojamas ir lengvai suprantamas plėtros matas, vadinamas žmogiškosios plėtros indeksu (ŽPI). Žmogiškosios plėtros indeksas ilgą laiką buvo naudojamas vienos dimensijos rodikliui, BVP žmogui, pakeisti. matuojant socialinę plėtrą, vykstančią už grynai materialinių matų ribų. ŽPI yra kritikuojamas, kaip ir kiti indeksai, kuriuos sudaro trys lygūs svertiniai komponentai. Todėl šalis, pabrėžianti vieną komponentą. gali turėti sąlygiškai žemą indeksą, tačiau būti siekianti ar netgi viršijanti savo socialinius tikslus. Poreikis atpažinti ir pritaikyti kultūros skirtybes yra pagrindinė Žmogiškosios plėtros ataskaitos tema. Nors visuomenės plėtros lygį riboja jos ištekliai, tradicinis ŽPI skaičiavimas tai ignoruoja. Ekonomikos teorija teigia, kad tarptautinė prekyba padeda efektyviau naudoti išteklius ir skatina ekonomikos plėtrą.Šiame straipsnyje nagrinėjama, ar prekyba turi poveikį tik materialinei plėtrai, ar ir tikėtinai gyvenimo trukmei bei raštingumui atsižvelgiant į indėlių skirtumus bei požiūrį į rezultatus. ŽPI vertės skaičiuojamos šalims naudojant gaubiamąją analizę, kontroliuojant išteklių naudojimą. Tada nagrinėjamas prekybos poveikis įvairiems kintamiesiems. Vidurio Europos ar buvusių sovietinių respublikų ekonomikos yra lyginamos su kitos pasaulio dalies siekiant nustatyti veiklos skirtumus ir prekybos įtaką veiklai, jeigu ji egzistuoja. Sprendžiant iš išteklių kai kurios šalys veikia gerai, palyginti su kita pasaulio dalimi. Stebima kintanti prekybos įtaka tam tikriems veiklos kintamiesiems dviejuose regionuose. Kai žmogiškosios plėtros indeksas yra perskaičiuojamas naudojant gaubiamąją analizę, atsižvelgiant į esamus išteklius, pastebimi sąlyginės šalių plėtros pokyčiai Vidurio Europos ir kitoms šalims, kur įteisinta komandinė ekonomika, žmogiškosios plėtros indekso svertiniai rezultatų kintamieji bendras bet ne visuotinas pagerino savo poziciją, palyginti su kitomis šalimis. Šios šalys, labiau negu kitos atliekant analizę pasirinktos šalys, buvo linkusios pasikliauti raštingumu ir šiek tiek mažiau tikėtina gyvenimo trukme bendroje plėtroje nei BVP vienam žmogui
Quo Vadis, qualitologia?
Get PDFIn this paper are studied the evolution, content and problems of quality management, as science and education subject. There are also analysed the aspects of quality managers’ formation in the universities. This article was written using scientific, normative and legal literature, systemising the good practices of Western countries’ universities’, international organisations’ of quality and business enterprises and the results of author’s performed systematic researches of quality problems. The author suggests such alternate descriptions of quality in general, quality of life, social responsibility and total quality management (TQM). Quality of life is dependent on material status (quality of products, accommodation etc.), environmental surrounds and sustainable development of economics, community health, levels and quality of education, the moral and psychological climate in society, organisation and family. Quality management master’s programme of Vilnius University in 2004 got international accreditation and good evaluation of experts. Author formulated suggestions for the formation of quality managers in the universities of Lithuania and proposed TQM and knowledge management integrated model.Straipsnyje analizuojami kokybės vadybos, kaip mokslo ir studijų disciplinos, raidos ir turinio klausimai, analizuojami kokybės vadybininkų universitetinio rengimo tobulinimo aspektai. Straipsnis parengtas naudojantis mokslinės, metodologinės ir teisės literatūros analize. Vakarų universitetų ir kokybės vadybos mokslo ir verslo tarptautinių organizacijų, verslo įmonių gerosios patirties apibendrinimais bei autoriaus atliktų kokybės sisteminių tyrimų rezultatais. Autorius išplečia tradicinę kokybės sampratą socialinės kokybės (valdžios ir viešojo sektoriaus organizacijų kokybė, žmogaus ir visuomenės kokybė, gyvenimo kokybė, organizacijų socialinė atsakomybė, verslo, valdžios institucijų bei visuomenės partnerystė ir kt.) aspektais, pateikia visuotinės kokybės vadybos (VKV), gyvenimo kokybės, socialinės atsakomybės sampratos detalizavimą. Nors VU Ekonomikos fakulteto kokybės vadybos magistro programa 2004 m. gavo tarptautinę akreditaciją ir palankiai įvertinta ekspertų, autorius teikia siūlymų, kaip toliau gerinti kokybės vadybininkų rengimą, atsižvelgiant į naujus ekonomikos globalizacijos, darbo rinkos ir moksliosios visuomenės kūrimo iššūkius. Straipsnyje taip pat pateiktas autoriaus siūlomas VKV ir žinių vadybos integravimo modelis
Tiesioginių užsienio investicijų Rytų ir Vidurio Europoje analizė naudojant dirbtinius neuroninius tinklus
No full textCentral and Eastern European (CEE) countries are in an economic transition process which involves convergence of economic performance with the European Union. One of the principle engines for the necessary transformation towards EU average economic performance is inward-FDI. Quantitatively examining the causes of FDI in the CEE region is thus an important research area. Traditional linear regression approaches have had difficulty in achieving conceptually and statistically reliable results. In this paper, we offer a novel approach to examining FDI in the CEE region. The key tasks addressed in this research are (i) a neural network based FDI forecasting model and (H) nonlinear evaluation of the determinants of FDI. The methodology is non traditional for this kind of research (compared with multiple linear regression estimates) and is applied primarily for the FDI dynamics in the CEE region with some worldwide comparisons. In terms of MSE and Rsquared criteria, we find that NN approaches are better to explain FDI determinants’ weights than traditional regression methodologies. Our findings are preliminary but offer important and novel implications for future research in this area, including more detailed comparisons across sectors as well as countries over time.Vidurio ir Rytų Europos (YRE) šalys išgyvena pereinamuosius ekonominius procesus, kurie skatina ekonominę konvergenciją su Europos Sąjunga. Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) yra vienas iš pagrindinių veiksnių, todėl TUI srautų analizė yra svarbi tyrimo sritis. Tradicinės daugiakriterinės tiesinės analizės priemonės nei konceptualiai, nei statistiškai neduoda patikimų rezultatų esant mažoms, ne visoms ir chaotiškoms duomenų sekoms. Šiame tyrime pateikiamas netradicinis (netiesinis), todėl naujoviškas požiūris į TUI VRE pavyzdžiu. Pagrindiniai iškelti uždaviniai: (a) TUI prognozavimo modelio sukūrimas naudojant dirbtinių neuroninių tinklų (DNT) metodus, (b) TUI turinčių įtakos veiksnių (makroekonominių, finansinių, socialinių ir gravitacinių) svorių įvertinimas DNT pagalba. Atlikti empiriniai tyrimai leido sukurti DNT modelį, kuris duoda kur kas geresnius aproksimavimo ir neblogesnius prognozavimo rezultatus, palyginti su daugiakriteriniu tiesiniu modeliu. Nors gauti rezultatai yra preliminarūs ir reikia išsamesnės analizės, tačiau jie siūlo svarbias ir naujoviškas įžvalgas būsimiems netiesiniams tyrimams, apimantiems detalius VRE sektorinius ir šalių tarpusavio palyginimus