Ekonomika
Not a member yet
1672 research outputs found
Sort by
Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės konkurencingumo stiprinimo galimybės
Get PDFThe purpose of the article is to analyze the situation of the Lithuanian apparel and textile industry and to propose means for increasing its competitiveness. By using M. Porter’s“diamond” model, primary and secondary data, we analysed the competitiveness of the Lithuanian apparel and textile industry. The analysis showed that the competitiveness of the Lithuanian apparel and textile industry is still very much dependent on the cheap Lithuanian labor force: there i, a lack of systematic mindset towards the development of the industry and employment of it, unused opportunities.The article describes the state of the Lithuanian apparel and textile industry after one year of the liberalized international trade of the industry. The analysis was done by using data received from Eurostat, Euratex and the Lithuanian Statistical Department. Primary data were collected from interviews and a questionnaire survey.Lithuania is one of the most specialized countries in the production of apparel and textile among the members of the European Union. Statistical data show that the apparel and textile industry ha an important impact on the Lithuanian economy and social life even after the liberalization of textile import at the beginning of 2005. In 2005 it comprised 8.3% of the total manufacturing industry output, its exported output reaching 9.8% of the total Lithuanian export, and there were about 51000 employees in the industry.The article shows that the Lithuanian apparel and textile industry is on its crossroad when the former competitive advantages have to be changed by the new ones. Efficient labor force and new technologies have to replace the cheap labor force, so there is a great need for new mindsets and financial resources. Surveys have shown that companies use bank loans or their own financial resources for the renovation. This means that the renovation of the Lithuanian textile industry can be facilitated by providing more information about the possibilities of preferential loans and by revoking the taxation of investment in Lithuania. The competitive advantages of the Lithuanian apparel and textile industry are the well developed infrastructure, the growing purchasing power and evolving needs of consumers, and natural resources such as linen and wool which can be used for the development of home and technical textile production in Lithuania.Nowadays the most important competitive advantage of the Lithuanian apparel and textile industry is the proximity to Scandinavian and other European Union countries, which allows to identify the needs and to serve them much quicker in comparison with the third countries (China, India, etc.).Although, managers of the Lithuanian apparel and textile companies perceive themselves as working in an open market already, and their approach to competitiveness is quite qualified, there are still lots of managerial problems. Generally, there is a lack of insight and no systematic perception of the industry, which are very important for creation of common competitive business systems in the industry. That is why we propose to Lithuanian Ministry of Economy to establi.h a group of consultants in cooperation with the Association of Lithuanian Apparel and Textile Industry and different educational institutions. The group would work with all those institutions and businesses in order to solve different kinds of problems and challenges. We propose to establish a fund of reorganization, the aim of which would be to work with hard-standing companies that need reorganization or closure.And finally, there are such opportunities as specialization in home textile, technical textile and production of wool articles for the Lithuanian apparel and textile industry. Those articles would find their markets in Scandinavia and other European Union countries where Lithuania has an advantage of market proximity.Straipsnio tikslas - išanalizuoti Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės įmonių konkurencinę būseną, susiformavusią po Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą ir tekstilės gaminių importo liberalizavimo, ir pasiūlyti priemones šios pramonės įmonių konkurencingumui stiprinti. Pritaikius M. Porterio “Deimanto” modelį pagal antrinius ir pirminius duomenis buvo atliktas Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės įmonių konkurencingumo dimensijų tyrimas. Jis atskleidė šios Lietuvos pramonės vis dar didelę priklausomybę nuo darbo jėgos kainos, sisteminio požiūrio trūkumą plėtojant šią pramonės šaką bei parodė, kad išnaudojamos ne visos verslo aplinkos teikiamos galimybės
Adekvačiojo investavimo portfelio anatomija ir sprendimai panaudojant imitacines technologijas
Get PDFThe paper consistently analyses the process of the author’s so-called adequate investment portfolio formation; also, adequate portfolio application analogies with the modem or Markowitz portfolio are presented. Adequate portfolio application peculiarities are disclosed when investment assets possess complex probability distributions of profitability possibilities, as well as for the integrated management of assets and liabilities. Imitation modelling possibilities, of solving the model system expressing adequate portfolio contents are also examined. Such system generally appears to be a complex stochastical programming task, thus original methods of problem formulation and decision-making are required for its analysis. The paper describes situation representative analogue idea, the essence of which is expressed by the of an application integrated representative set and imitation modelling possibilities. Finally, the paper illustrates an adequate investment portfolio and situation representative analogue application for solving a particular of problem investment. For an adequate portfolio development and management, the imitation technologies technique presented by the author is used. It allows finding decisions for portfolio objectives expressed as stochastical programming tasks at a desired level of accuracy.Šiame straipsnyje nuosekliai išdėstoma autoriaus taip pavadinto adekvačiojo investavimo portfelio sudarymo eiga, pateikiamos adekvačiojo investavimo portfelio panaudojimo analogijos su moderniuoju, arba Markowitzo, portfeliu. Atskleidžiami adekvačiojo investavimo portfelio panaudojimo ypatumai, kai investavimo aktyvai turi sudėtingus savo pelningumo galimybių tikimybės skirstinius, taip pat integruotam akyvų ir įsipareigojimų valdymui. Kartu straipsnyje yra nagrinėjamos imitacinio modeliavimo galimybės, sprendžiant adekvačiojo portfelio turinį išreiškiančių matematinių modelių sistemą, kuri savo ruožtu būna sudėtinga stochastinio programavimo problema: jai nagrinėti reikia originalių problemos formulavimo ir sprendimo metodų. Straipsnyje pateikiama situacijų reprezentatyviojo analogo idėja, kurios esmę išreiškia integruotas reprezentatyviosios aibės ir imitacinio modeliavimo galimybių panaudojimas. Galiausiai straipsnyje parodoma, kaip adekvatusis investavimo portfelis ir situacijos reprezentatyvusis analogas naudojami konkrečiai investavimo problemai spręsti
Elektros rinkos kūrimo tendencijos
Get PDFSince January 1, 2002, when the Law on Electricity came into force, the electricity market started functioning in Lithuania, whereby choosing the supplier of electricity is done based on the quality of service and pric. The essence of the electricity market is a customer’s right to choose an electricity supplier and price, and the goal being to create conditions for competition and to effectively manage the electricity sector. Although 74% of the market is opened in Lithuania from the legal point of view, in practice this privilege is used by those market players who were able to use it earlier according to the Law on Electricity which came into force in 2000. The Lithuanian electricity market is not very effective, because it is quite small, the market players differ significantly, and the competition is limited: the Herfindahl-Hirschman index for generation utilities is equal to 5562 regarding the installed capacity of the Lithuanian power plants. The implication is that nowadays the competition is not realistic in the closed Lithuanian electricity market, because electricity generation is not controlled and there is a risk that the competition will be limited if even electricity generation comes under control. Thus, as long as the common Baltic electricity market (CBEM), or the Baltic regional electricity market is not created, we will have a strongly controlled and regulated electricity market model although functioning according to the European Union (EU) Directives. Aanalysis of establishing the common Baltic electricity market was prepared using the SWOT as a strategic planning tool, and the main results are presented: its strengths, weaknesses, opportunities, and threats. Quoting the Lithuanian, Latvian and Estonian energy systems’ forecast data to 2012 for generation and demand and assuming that the common Baltic electricity market with numerous market players is functioning; the above mentioned market concentration was calculated and the results are presented: the Herfindahl-Hirschman index for generation utilities is equal to 891 in 2010. The main conclusion is that establishing the common Baltic electricity market is a sufficient step towards a competitive and effective electricity market functioning under the best market model standards.Nowadays, the first steps are being made and the next stages are planned concerning the common Baltic electricity market’s external competition from the eastern and western parts of the energy systems. This can be stimulated by the unique connections within the Baltic countries, allowing electricity supply without any restrictions, and by the capacity of interconnections, which is enough for securing free trading among the Baltic countries for a needed period. Another opportunity is integration to the West European electricity markets (the Baltic Ring connecting Scandinavian and Baltic electricity markets). In 2004, Baltic companies and two Scandinavian companies have established the “Nordic Energy Link” company which is responsible for the coordination of interconnection of the electricity systems via the Estlink sea cable; furthermore, some Swedish companies proposed involving Lietuvos Energija AB into the SwindLit project - connection of the Swedish and Lithuanian electricity systems. The implementation of the projects will enable integration of Lithuania and the other Baltic counties into the Nordic electricity market (Nord Pool) and herewith starting the first steps towards the integrated European Union (EU) internal electricity market.Straipsnio tikslas - supažindinti su teoriniais elektros rinkos ypatumais, išnagrinėti konkurenciją elektros rinkoje, įvertinti apskaičiuotą Lietuvos elektros rinkos koncentracijos lygį, išnagrinėti siūlomą alternatyvą - bendros Baltijos elektros rinkos (BBER) perspektyvą, kuri gali būti tolesnis žingsnis link vieningos Europos Sąjungos (ES) vidaus elektros rinkos ir pateikti išvadas bei rekomendacijas. Europos Komisija paskelbė strateginį dokumentą, kuriame prognozuoja, kad pirmas žingsnis į bendrą Europos energetikos sektorių taps regioninės elektros rinkos. BBER kūrimas naujas, pamažu pagreitį įgaunantis procesas, todėl pravartu telkti dėmesį į elektros rinkų specifiką ir aktualijas, siekiant rinkos atvirumo konkurencijai. Komisija skatina tolesnį regioninį dabartinių rinkos struktūrų derinimą ir dirba siekdama pagrindinio tikslo - tikrai integruotos bendros rinkos, kuri yra mūsų vizija. Tokios iniciatyvos padeda užtikrinti veiksmingą konkurenciją ir kuo vienodesnes sąlygas rinkos dalyviams. Norint tapti bendros elektros rinkos dalimis, tikslinga suvokti elektros rinkos struktūrą, specifiką, įvertinti konkurencijos svertus ir išnagrinėti rinkos kūrimo sunkumus ir teikiamus pranašumus
Verslo partnerių atrankos tobulinimas
No full textThe paper presents an integrative approach to business partner selection. aimed at increasing the economic validity of decision-making. The proposed model consists of the following six interrelated components: searching for partners, preliminary selection, complex assessment, negotiating with potential partners, signing of contracts, monitoring of contract implementation. Links among the components and solution of all the above tasks using the model are supported by an integrated database of partnership objects and potential as well as actual business partners. In this context assessment of business partners is considered as a multicriteria task of ranking alternatives. The similarity function of partnership objects as well as a three-level-criteria system are adapted for solving this task. A case study is conducted to illustrate the feasibility of the proposed model, and the test results confirm its suitability.Verslo partnerių atranka, viena vertus, yra atsakingas esminių padarinių turintis sprendimas, kita vertus, nelengvas kompleksinis uždavinys. Dabartinė verslo parterių atrankos praktika turi daug subjektyvumo, iš esmės sprendimai grindžiami sukaupta patirtimi, epizodine informacija. Neformalus, epizodine informacija grindžiamas vertinimas nesudaro prielaidų kiekybiškai ir kartu objektyviai palyginti kandidatų tinkamumo. Paprastai įmonės, pasibaigus sutarčių terminui, vertina iš naujo partnerių tinkamumą pagal kelis jų paskutinio laikotarpio veiklos parametrus, nuodugniai nevertindamos jų retrospektyvos, dabarties ir ateities.Straipsnyje pateiktas verslo partnerių atrankos modelis, leidžiantis iš esmės padidinti sprendimų pagrįstumą. Modelį sudaro šeši tarpusavyje susiję komponentai: partnerių paieška, preliminari atranka, kompleksinis įvertinimas, derybų su potencialiais partneriais, sutarčių sudarymo, sutarčių vykdymo monitoringas. Komponentų ryšiai ir visų uždavinių sprendimas grindžiamas partnerystės objektų ir galimų bei esamų verslo partnerių integruota duomenų baze.Iš visų modelio komponentų savo reikšmingumu ir sudėtingumu išsiskiria preliminari partnerių atranka ir kompleksinis jų vertinimas. Preliminarios atrankos paskirtis yra iš visų ūkio subjektų, apie kuriuos sukaupta informacija duomenų bazėje, išrinkti potencialius partnerius, t. y. tokius, kurie tenkina partnerystės objektui keliamus reikalavimus. Tam pritaikyta partnerystės objektų panašumo funkcija, kuriai būdingas taikymo universalumas, o kiekybiniai vertinimai pagal ją sumažina subjektyvumą. Tokia partnerių preliminarios atrankos technologija kelia tam tikrus informacijos organizavimo reikalavimus, todėl siūloma informaciją apie partnerystės objektus ir galimus partnerius organizuoti integruotos duomenų bazės forma. Tokios duomenų bazės modelis turėtų būti sudarytas iš trijų informacinių objektų (verslo partneris, partnerystės objektas, partnerystės objekto komponentas), tarp kurių būtinas abiejų krypčių informacinis ryšys ir galimybė kiekvieną informacinį objektą aprašyti pagal daugeli charakteristikų, kurių skaičių kiekvienas verslo subjektas galėtų nusistatyti atsižvelgdamas į savo verslo specifiką.Kompleksinis partnerių vertinimas traktuojamas kaip daugiakriterinis alternatyvų rangavimo uždavinys, sprendžiamas taikant trijų pakopų kriterijų sistemą. Ji grindžiama logika, kurią diktuoja tokie svarbiausi veiksniai: įvairiapusiško įvertinimo poreikis, partnerystės objektų įvairovė, verslo partnerių įvairovė, sprendimus priimančių subjektų prioritetų ir jų derinių įvairovė, alternatyvų (verslo partnerių) lyginimo būtinybė. Numatyti du valdomi kriterijų sistemos parametrai - žemiausios pakopos kriterijų rinkinys ir šios bei vidurinės pakopos kriterijų reikšmingumai daro sistemą lanksčią, pritaikomą įvairiomis sąlygomis, o kiekybiniai vertinimai užtikrina sprendimų objektyvumą. Remiantis nagrinėjamos srities metodinio pobūdžio darbų analize ir empiriniais ieškojimais parengtas vidurinės pakopos kriterijų sąrašas. Skirtingai nuo jų, dėl partnerių ir partnerystės objektų įvairovės ir būtinumo atsižvelgti į specifines sąlygas bendras žemiausios pakopos kriterijų sąrašas, manytume, nėra tikslingas, todėl apsiribojome orientacinio šių kriterijų sąrašo sudarymu.Eksperimentas, atliktas realaus praktikos atvejo pavyzdžiu, patvirtino praktinį siūlomo modelio priimtinumą, apibendrinti eksperimento rezultatai pateikti straipsnyje
Viešasis interesas valstybinio reguliavimo požiūriu: sampratos analizė ir formulavimas
Get PDFModern state has a distinction of possessing an amplified regulatory system - in practice it is difficult to name at least one industry or economic activity left without regulatory oversee. A close look at regulatory activities, especially regulatory activities in infrastructure industries, would suggest that a difference between public interest and economics has faded out (Kessides, Willing, 1995; Longley, 2003); other papers argue that often a regulatory institution is left to decide on its own what exactly “public interest”, which is supposed to be defended by this institution, means (e.g., Condon, 2003).From the empirical view, in these cases the public interest’s interpretation, which goes as a basis for regulatory decisions, might not coincide with the public interest per se; and even more, without a clear formulation and treatment of public interest, it might be misused at the stage of development as well as at the stage of implementing the regulatory policy. From the theoretical view, a distinct concept of public interest is relevant with regard to the fact that a major part of regulatory theories use the notion of public interest to justify the regulation as such, however, those theories do not analyze the public interest leaving it to be done by political science.The aim of this research was, with regard to achievements published in the theoretical literature, to provide a revised concept of public interest, which (the concept) would be correct in the view of political science and would be operational in the view of management for the purposes to employ it in the regulated industry. The research has justified the importance of a correct concept of public interest in the context of state regulation, analyzes the notion of public interest with regard to the four main historically developed approaches, analyzes the modern notion of public interest, and a revised concept of public interest is developed here; finally, the relevance of the revised concept of public interest to be used in a regulated industry is evaluated in the view of management.The first chapter analyzes the conception of the state regulation - a number of definitions of regulation are provided and three meanings of “regulation” are distinguished (a set of norms and specific prescriptions; state intervention of all kinds or the deliberate influence by the state; all the forms of social control disrespectfully of who implements it). The chapter also deals with regulatory theories - a dualistic-approach taxonomy is developed and two theories of regulation (those of public interest and reformulated public interest) are analyzed in detail. The analysis provided in this chapter enabled to conclude that regulatory theories, justifying regulation as a purpose of implementation of public interest, are the full·fledged stream of theoretical regulatory thought. Despite the fact that recently this stream acquires less attention by theoreticians, governments, planning and implementing the regulation of the economy and its reforms, more often than ever use the approach of regulation for the public interest sake and the out-flowing argumentation. Therefore, analysis of public interest remains an important component of the theoretical backgrounding of regulation.The second chapter provides the genesis and critics of the notion of public interest with regard to the four main historically developed approaches. The historical analysis of public interest has shown that none of the four approaches has provided a public interest concept that would be clear, universal and ready for effective usage within regulatory systems. The Public Contract approach clarified the discrepancy of public interest and private interest, emphasized the supremacy of the public interest over all the other interests, which (the supremacy) is achieved either by consensus or under compulsion; the approach did not elaborated on what exactly the public interest is. The Doctrine of Utilitarianism determined, how to measure the public interest, and endowed the mandate to implement public interest to administration, but this doctrine did not highlighted any possibility to eliminate the conflict between the public and the private interests. In the Laissez-Fair Doctrine, the public interest was an approach as the laissez-fair itself, i.e. the spontaneous satisfaction of interests of all the participants of the process. The forth approach to the public interest - as a goal of a higher level together with safeguarding the particular elements of society - was supposed to bring the benefit for all; however, this theoretical interpretation was convenient to widen the borders of state’s intervention and to develop a nannystate. After the outcomes, their scale and directions were fully realized; a theoretical stream, completely denying the public interest as such, emerged.The critics of the traditional notion of public interest was structured into four main arguments: the (i) notion is indefinite, therefore it leaves space for conflicts; (ii) the indefiniteness of the notion necessitated a wider usage of the notion aiming to cover narrowed objectives, i.e. public interest became an outcome of activities instead of being a reason for it; (iii) the broad-brush nature of public interest stipulated oppression over individua1s and minorities, executed by collective organizations, (iv) the broad-brush nature also menaced individuality, variety, personal freedom and self-expression.The third chapter elaborates on the modem understanding of public interest, mainly with regard to the reborn liberal interpretation. The revised concept of public interest is formulated as follows: public interest is an overall, nonnative, conservative and equally to all applicable instrument, in the form of abstract norms providing better conditions to everyone for securing their own interests while utilizing their knowledge and their abilities in possession. This revised concept resolves the critical aspects applied to the traditional notion, and the elaboration is provided.Finally, the evaluation of the relevance of the revised concept for its use in a regulated industry is made, and the finding is that the revised concept of public interest is operational in the context of state regulation and is correct in the view of political science.Nustačius viešojo intereso svarbą atsižvelgiant į jo vietą reguliavimo teorijose, siejant jį su viešąja politika ir viešuoju administravimu, straipsnyje teorikai tiriama viešojo intereso koncepcija. Viešojo intereso analizė atliekama remiantis keturiais istorikai susiformavusiais požiūriais į viešąjį interesą - visuomeninės sutarties požiūriu, viešojo intereso kaip didžiausios naudos išraikos (utilitarizmo) požiūriu, viešojo intereso kaip pusiausvyros požiūriu bei viešojo intereso kaip aukštesniojo tikslo požiūriu, taip pat išanalizuota šiuolaikinė viešojo intereso samprata. Straipsnio rezultatas - remiantis moksliniais laimėjimais, publikuotais teorinėje literatūroje, pateikta patikslinta viešojo intereso sampratos formuluotė, kuri yra tinkama atlikti vadybos tyrimą bet kuriame ūkio sektoriuje ir korektika politikos mokslo požiūriu. Straipsnis yra teorinio pobūdžio
Parduotuvių tinklų konkurencija mažos, tačiau sparčiai besiplėtojančios ekonomikos sąlygomis
No full textIn the intensely competitive retailing sector of the new EU accession countries, retailers often compete on the basis of diversification or high growth. With high growth, discount pricing is the key. As new member countries often have households with a low purchasing power, price-based competition is widespread. However, as these economies grow, retailers will need to diversify away from simply a low price strategy. Using the case of Lithuania, a sample of multiple retailers is examined from the consumer perspective. Consumer loyalty. a multiple retailer’S image. differentiation and the idea of a purchasing occasion appear to be where retailers should focus as they move away from a narrow low price strategy.Konkurencijos analizė yra svarbi visoms įmonėms, tarp jų ir mažmenininkams, veikiantiems itin intensyvios konkurencijos rinkose. Lietuvoje veikiančios mažmeninės prekybos įmonės iki šiol daugiausia dėmesio skyrė diversifikuoti veiklą arba intensyviai plėtrai ir kankuravo maža kaina. Tačiau sparti Lietuvos ekonomikos plėtra ir gyventojų perkamosios galios didėjimas mažmeninės prekybos įmones vers keisti požiūrį ir ieškoti naujų konkuravimo būdų.Šiuolaikinėje marketingo literatūroje pateikiama įvairių konkurencijos vertinimo metodų. Viena iš galimybių yra konkurencijos vertinimas remiantis pirkėjų požiūriu. Iki šiol atlikta gana nedaug tyrimų, susiejančių konkurencijos vertinimą pirkėjų požiūriu, įmonės klientų dalies koncepciją ir įvaizdžio formavimo bei valdymo koncepciją. Šis straipsnis iš dalies užpildo minėtą spragą. Jo tikslas - atskleisti konkurencijos mažmeninėje prekyboje vertinimo galimybes remiantis mažos šalies sparčiai besiplėtojančios ekonomikos pavyzdžiu ir vertinant pirkėjų požiūrį į mažmeninės prekybos įmonių konkurenciją.Pirkėjų požiūris į konkurenciją pasirinktas teoriniu straipsnyje nagrinėjamos mažmeninės prekybos įmonių konkurencijos vertinimo metodikos pagrindu. Pirkėjų požiūris į konkurenciją gali būti išskaidytas į dvi dalis: požiūris į mažmeninės prekybos įmonių vardų konkurenciją ir pirkėjų sąmonėje egzistuojančios įmonių asociacijos su tam tikromis pirkimo progomis. Pirkėjų požiūris į mažmeninės prekybos įmonių konkurenciją taip pat siejamas su pirkėjų dalies arba pirkėjų išlaidų dalies, tenkančios įmonei, koncepcija, kuri gali būti glaudžiai siejama su pozicionavimo koncepcija.Tyrimų, kurių rezultatai pateikiami straipsnyje, tikslas - remiantis pirkėjų požiūriu, įvertinti konkurenciją tarp parduotuvių tinklų. Tyrimų objektas - Lietuvoje veikiantys parduotuvių tinklai, prekiaujantys maisto ir įvairios paskirties ne maisto prekėmis. Toks tyrimų objektas pasirinktas todėl, kad minėtų parduotuvių tinklų plėtra pastaruosius kelerius metus buvo labai sparti ir konkurencija tarp jų yra labai aktyvi. Be to, dauguma Lietuvos gyventojų dažnai perka tinklų parduotuvėse ir gali išsakyti pagrįstą nuomonę apie jų charakteristikas ir savo prioritetus.Straipsnyje pateikiami dviejų tyrimų, atliktų 2004 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais, rezultatai. Pirmas tyrimas - giluminiai interviu su parduotuvių tinklų pirkėjais. Jie buvo skirti pasiruošti kiekybinei apklausai (atliko žvalgybinio tyrimo vaidmenį), taip pat pateikė kokybinę informaciją, kuri padėjo interpretuoti vėlesnio kiekybinio tyrimo rezultatus. Antras tyrimas - reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, atlikta kaip dalis Nacionalinio omnibuso tyrimo. Tyrimų metu surinkti duomenys buvo analizuojami apskaičiuojant aprašomosios statistikos rodiklius - procentinius dažnius, ir naudojant įvaizdžio profilio metodą.Atliktų tyrimų rezultatai atskleidė. kad dauguma pirkėjų (beveik 63 procentai) nėra lojalūs tik vienai parduotuvei. Jie paprastai turi kelias mėgstamas parduotuves, kuriose dažnai perka. Lojaliais vienai parduotuvei galima laikyti tik apie 15 procentų pirkėjų. Todėl marketingo priemonių, kurių poveikis pagrįstas dideliu pirkėjų lojalumu, naudojimas šiuo atveju nėra tikslingas.Populiariausi pirkėjų tarpe parduotuvių tinklai - “Saulutė”, “Norfa”, “Iki” ir “Maxima” (išvardyta populiarumo mažėjimo tvarka). Parduotuvių tinklo populiarumas nepriklauso nuo jį sudarančių parduotuvių skaičiaus, o greičiau nuo pirkėjų nuomonės apie tinklą, jo teikiamų paslaugų kokybės bei įspūdžio, kaip gerai tinklo parduotuvėse patenkinami pirkėjų poreikiai.Dėl tų pačių pirkėjų ir jų išlaidų prekėms įsigyti konkuruoja ir to paties tipo (pvz., supermarketai), ir skirtingo tipo (supermarketai ir pigių prekių parduotuvės arba kasdieninės paklausos prekių parduotuvės ir pigių prekių parduotuvės) parduotuvių tinklai. Be to. dėl tų pačių pirkėjų konkuruoja skirtingo tipo tinklai, priklausantys tai pačiai įmonei. Šią išvadą galima susieti su nedideliu pirkėjų lojalumu parduotuvei arba parduotuvių tinklui. Be to, ši išvada gali reikšti, kad to paties pirkėjo poreikiai nėra homogeniniai, todėl viena parduotuvė arba parduotuvių tinklas negali patenkinti visų poreikių.Pirkėjams svarbiausi įvaizdžio požymiai, į kuriuos atsižvelgiama pasirenkant parduotuvę, yra prekių kainos, kokybė, asortimento įvairovė, parduotuvės vieta, pirkėjų aptarnavimo kokybė ir nuolaidos bei specialūs pasiūlymai (išvardyta svarbos mažėjimo tvarka). Įvertinus parduotuvių tinklų įvaizdžio profilius, paaiškėjo, kad tinklai nėra aiškiai diferencijuoti. Be to, nė vienas iš populiariausių tinklų neturi absoliutaus konkurencinio pranašumo. Galima teigti. kad “Maxima” parduotuvių tinklo konkurencinės pozicijos yra geriausios, tačiau “Iki” tinklo konkurencinės pozicijos yra gana artimos “Maxima” tinklui.Tyrimų rezultatai, atskleidę, kad dauguma pirkėjų nėra lojalūs tik vienai parduotuvei arba parduotuvių tinklui ir kad tiek to paties tipo, tiek ir skirtingų tipų parduotuvių tinklai konkuruoja dėl to paties pirkėjo, skatina ieškoti naujų pirkėjų elgsenos modelių, kurie paaiškintų tokius pirkėjų elgsenos ypatumus. Vienas iš galimų paaiškinimų galėtų būti susijęs su pirkėjams būdingomis pirkimo progomis. Tyrimų nustatyta, kad dalis pirkėjų perka prekių mažesni kiekį, bet dažnai, kita dalis - didesnį kiekį, bet rečiau, kai kurie pirkėjai parduotuvių tinkluose perka ne tik maisto prekes, bet ir drabužius bei avalynę. Taip patenkinami įvairūs pirkėjų poreikiai. Pirkėjai taip pat nurodė, kokie parduotuvių tinklai tinkamiausi kiekvienai iš pirkimo progų. Paaiškėjo, kad maisto prekių pirkti nedideli kiekį, bet dažnai geriausia vidutinio dydžio bei nedidelėse parduotuvėse - supermarketuose, kasdieninės paklausos prekių parduotuvėse arba pigių prekių parduotuvėse. Maisto prekių pirkti didesni kiekį, bet rečiau tinkamesnės didelės parduotuvės - supermarketai, ir hipermarketai. Tos pačios parduotuvės tinkamiausios pirkti drabužius ir avalynę.Taigi parduotuvių tinklų konkurencijos vertinimas remiantis pirkėjų požiūriu teikia galimybę nustatyti, kokie tinklai konkuruoja dėl tų pačių pirkėjų bei jų išlaidų ir kokie tinklai konkuruoja tam tikromis pirkimo progomis. Tačiau, autorių nuomone, straipsnyje pateikti atliktų tyrimų rezultatai vertintini tik kaip sudėtingų konkuravimo ir pirkėjų elgsenos problemų nagrinėjimo pradžia. Norint geriau suprasti pirkėjų elgseną skirtingomis pirkimo progomis, būtina atlikti tolesnius tyrimus, kurie padėtų tiksliau nustatyti pirkėjų elgsenos ypatumus skirtingomis pirkimo progomis, įvertinti, kaip būtų galima pagerinti pirkėjų poreikių patenkinimą ir padidinti jų lojalumą. Tai sudarytų prielaidas padidinti parduotuvių tinklų išskirtinumą ir atvertų galimybes nuo konkuravimo kaina pereiti prie konkuravimo remiantis kitais marketingo komplekso elementais
Bankų sistemos evoliucija Lietuvoje: nuo valstybinių monobankų iki modernios bankų sistemos (1988-2004)
No full textThe creation of a modern banking system in a post-command economy is the subject of this article. The case of Lithuania is investigated throughout the time period of 1988-2004, which is divided into four periods: genesis, early stage, crisis period, and late stage. The substantiality and importance of experience accumulation and learning is shown as a considerable factor of the system building. The initial part is intended to provide some broader, although brief characteristics of the environment in which the new banking system of Lithuania was emerging. The second part provides the chronological process of events in the area. An attempt of periodization of systemic economic reforms is presented in the third part. The final chapter contains some conclusions.Sovietinio tipo komandinių ekonomikų radikalus pertvarkymas plačiai tyrinėtas ir aprašytas. Išskirtos trys pagrindinės to pertvarkymo kryptys: liberalizavimas, privatizavimas ir stabilizavimas. Straipsniu atkreipiamas dėmesys į tai kad sisteminiai posovietinių ekonomikų pertvarkymo dėsningumai apima dar vieną ketvirtą dėsningumą - patirties kaupimą ir mokymąsi, formuojant modernų rinkos ūkį. Šis dėsningumas ypač būdingas kuriant tas rinkos ūkio institucijas, kurios iki tol egzistavo tik nominaliai arba jų apskritai nebuvo. Tai pasakytina apie bankų sistemos kūrimą. Lietuvoje modernios bankininkystės formavimasis nuėjo sudėtingą kelią, kuriame galima išskirti keturis etapus, nusakančius šiuolaikiniam rinkos ūkui būdingos bankų sistemos genezę, ankstyvąjį etapą, krizės laikotarpį bei perėjimą į sveikos bankininkystės sistemos funkcionavimą. Pirmajam, genezės etapui vykusiam 1988-1991 m., būdinga komercinių bankų steigimosi pradžia, pastangos mokytis ir kaupti patirti bei pagrindinių finansų sistemos institutų kūrimas. Antrasis etapas, 1991-1995 m, pasižymėjo glaudesnių ir institucionalizuotų ryšių (laisvos prekybos su ES ir vėliau asociacijos su ES sutarčių pasirašymas. daug dvišalių susitarimų). Kaip tik čia ėmė ryškėti ir pragaištinga patirties stoka, klaidos bei tam tikrais atvejais piktavaliai bankų sistemos formavimo, komercinių bankų kūrimo ir funkcionavimo veiksmai Tai atvedė prie trečiojo etapo - 1995-1996 m. bankų sistemos sukrėtimo (kartais vadinamo bankų krize), kuris tačiau nevirto sistemine krize. Ketvirtasis etapas pasižymi ryžtingomis institucinėmis reformomis, taip pat bankų privatizavimu su visa užsienio kapitalo ir patirties įtaka, atsiradusia tuo pagrindu bei veiksmais, vykdant pasirengimą narystei ES. Iš esmės iki Lietuvos įstojimo į ES 2004 m. šalyje buvo sukurta stabili, visoje Bendrijoje aprobuotų teisės normų pagrindu veikianti bankų sistema. Straipsnyje teikiamas tyrimas baigiamas išvadomis. Jose teigiama: (a) Lietuvos bankų sistemos formavimasis įtikinamai rodo, kokį svarbų vaidmenį rinkos ekonomikoje turi jos institucinė struktūra. Tai ypač pasakytina apie finansų sistemą, nuo kurios lemiamai priklauso realiosios ekonomikos procesų tolygumas, stabilumas ir plėtojimasis; komandinės ekonomikos paveldas šioje srityje buvo pagrindinis veiksnys, dėl ko daugelyje pokomunistinės ekonomikos šalių bankai siekiant pažangos, perėjo į užsienio savininkų rankas; (b) pirmasis dešimtmetis Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pokomunistinių šalių, buvo intensyvaus, kartais ir skaudaus mokymosi ir patirties tiek kuriant visiškai naują ekonomikos sistemą, tiek formuojant finansų posistemi joje kaupimo metas; bet koks mokymosi vangumas, nenoras mokytis, kvalifikacijos neadekvatumas kėlė bankų sistemai papildomų problemų ir net grėsmių; (c) nuostata paversti buvusius komandinės ekonomikos valstybinius bankus rinkos ūkio komerciniais bankais buvo vienas iš tų sprendimų, kurie lėmė didelius šiuolaikiškos bankų sistemos kūrimo sunkumus ir stambaus masto piktnaudžiavimus; (d) viena iš svarbiausių didelių sunkumų ir stambių finansinių praradimų priežasčių yra nepakankamas bankų sistemos institucinio reguliavimo svarbos įvertinimas