Ekonomika
Not a member yet
1672 research outputs found
Sort by
Finansinių santykinių rodiklių skaičiavimas ir grupavimas
Get PDFFinancial rational indicator is the relation of two or more absolute indicators. Rational indicator retrieved from comparing two or more absolute indicators. Financial rational indicator is much more informative than absolute one, it enables the person to evaluate the research object at a different angles.Financial rational indicators are most important when compared with: 1) the firm’s last period indicators, 2) with forecasted parameter indicators, 3) with other companies in the same business field, 4) with the indicators of main market competitors, 5) with aggregated country economy indicators.When analyzing financial rational indicators it is important to be sure that indicators reliability depends on the actual information, which has been used to calculate them. That is why before calculating and analyzing financial indicators you have to check all the financial reports carefully and thoroughly (profit (loss), balance sheet, own capital changes, cash flow and explanatory notes), also to make sure that forms of reports indicators are coordinated with one another.Since at lot of financial rational indicators can be calculated from financial reporting, thus necessary to systematize them, and integrate them in to certain groups. Indicator integration into homogeneous groups can ease analyst’s and audit tasks, it is also beneficial for information users to select the more suitable indicators and opt for better operational and perspective indicators in decision making.After performing financial rational indicator integration in foreign authors works the conclusions could be made:1. Names of financial rational indicators groups differ. Most commonly used are liquidity and profitability indicators groups.2. Sequence of financial rational indicators groups positioning differs. Some authors start analyzing financial indicators from liquidity, some from profitability, and other from risk, etc.3. The number of financial rational indicators groups also differs. Some authors distinguish two groups, some five or six.4. The number of financial rational indicators in the actual group also differs. For example some authors assign three, four, some twelve or even fourteen indicators to profitability indicator groups. The reasons for financial rational indicator groups, and indicator name differences could be explained:1) In different countries financial reporting forms vary, some balance sheet, profit (loss), cash flow statements clauses are named differently;2) Authors usually analyze the particular economics field financial reports, specific financial indicators reflect that particular field’s work characteristics.3) In some English speaking countries some indicator names were historically developed, that was the cause of the main name differences.4) Author’s professional competence and their representation of particular sciences: Accounting, Finance, Management, Statistics, Financial Analysis etc.5) Financial rational indicators are intended for different groups and users: investors require information which would differ from the information required by the suppliers, banks and other users or institutions.Foreign authors financial rational indicators classification into groups and their actual naming and calculation methods had an impact on Lithuanian authors and still has up to this day. Different number of financial rational indicators groups is distinguished and named differently by Lithuanian authors, this causes a great confusion to different information users, firstly students, lecturers, accountants, auditors, finance analysts.In order to satisfy need for general information about customer business activities, it is recommended to separate financial rational indicators into three groups: indicators that evaluate enterprise’s financial position, measure performance results and cash flows.Straipsnyje nagrinėjama finansinių santykinių rodiklių reikšmė ir jų skaičiavimo būtinumas. Daug dėmesio skiriama finansinių santykinių rodiklių grupavimui. Pateikiami šių rodiklių grupavimo pavyzdžiai lietuvių ir užsienio autorių darbuose. Nagrinėjamos priežastys, lemiančios skirtingas finansinių santykinių rodiklių skaičiavimo ir grupavimo metodikas. Straipsnyje pateikiama nauja finansinių santykinių rodiklių sistema trims svarbiausioms įmonių veiklos sritims - finansinei būklei, veiklos rezultatams ir pinigų srautams vertinti.Straipsnio tikslas - ištirti ir įvertinti finansinių santykinių rodiklių skaičiavimą ir grupavimą Lietuvos ir užsienio autorių darbuose ir rekomenduoti naują rodiklių sistemą kompleksiškai įvertinti įmonių veiklą. Naudoti šie tyrimo metodai - finansinių rodiklių grupavimo, lyginimo, interpretavimo ir apibendrinimo
Naujai apie įmonių veiklos analizę
Get PDFNowadays, under intensive and dynamic conditions of economy it is not easy not only to create a business but also to retain it and develop. Lithuania’s integration into the common market of the European Union, its active participation in the international markets as well as competitiveness growth on the domestic market amongst local rivals entails actually to markedly strengthen analysis and realistically assess own financial state and that of the rivals as well as to foresee further development of the business and its perspectives. Accordingly. to sort out the problems mentioned above it is necessary to accomplish an analysis of businesses (enterprises).Prof. J. Mackevičius monograph “Analysis of the business” contains issues like analysis of the business (its activity), collection of information, its processing and assessment. Analysis of the business activity is accomplished through research of dynamics and structure of different indicators, their interrelationship and dependence as well as factors that prompt the changes of indicators are discovered. Thus, the said monograph is particularly helpful for business (enterprise) managers, accountants, auditors and other specialists within the remit of analysis of the business problems
Sektorinio produktyvumo didėjimo skirtumų poveikis sektorinei infliacijai Baltijos šalyse, palyginti su euro zona
No full textThe ability of the Baltic States to damp the growth of inflation might partly depend on the scale of the Balassa-Samuelson (BS) effect. In recent years, inflation was lower in the Baltic States as compared to the beginning of the transition period. This raises the question whether the BS impact on inflation is still relevant. Based on an empirical assessment, this paper aims to provide some recent evidence concerning the productivity growth pattern in the tradable and non-tradable sectors in the new Member States vis-a-vis the euro area. Thus, the paper analyses whether the main assumptions in the Balassa-Samuelson effect of a higher growth of productivity in the tradable sector and a higher wage growth in the non-tradable sector have come true.Santrauka Nuo 19% m. iki 2004 m. Baltijos valstybėse sektorinio produktyvumo didėjimo skirtumai (lyginant gamybos vektorių su negamybiniu) buvo ženklesni Baltijos valstybėse nei euro zonoje. Vadinasi, kalbant apie sektorinio produktyvumo didėjimo struktūrą, konvergencija buvo pakankamai nedidelė. Didesnis produktyvumas abiejuose sektoriuose leidžia daryti išadą, kad, lyginant Baltijos valstybių produktyvumo didėjimą su euro zonos produktyvumo lygiu, konvergencija buvo stipri. Kaip ir euro zonoje, nuo 1996 m. iki 2004 m. Baltijos valstybėse sektorinio darbo užmokesčio didėjimo skirtumai buvo maži. Darbo užmokesčio didėjimas abiejuose sektoriuose buvo aukštesnis nei euro zonoje. Baltijos šalių atžvilgiu galima teigti, kad darytos prielaidos dėl Balassa-Samuelson efekto yra teisingos. Vadinasi, galima tikėtis, kad didesnė paslaugų sektoriaus infliacija labiau paveiks bendrą infliaciją Baltijos šalyse, palyginti su euro zona. Daugumoje literatūros šaltinių Balassa-Samuelson efekto poveikis infliacijai Baltijos šalyse vertinamas nuo 0% iki 2%. Nepaisant sektorinio produktyvumo didėjimo skirtumų, svarbu neužmiršti, kad bendros paklausos didėjimas dėl darbo užmokesčio didėjimo paslaugų sektoriuje taip pat turės įtakos ir pramonės sektoriaus infliacijai.Tačiau labai sunku įvertinti tikslų Balassa-Samuelson efekto poveiki infliacijai. Daugiausia dėl to, kad sudėtinga izoliuoti Balassa-Samuelson efektą nuo kitų veiksnių, darančių įtaką infliacijai. Thip pat reikėtų paminėti, kad infliacija paslaugų sektoriuje buvo didesnė nei pramonės sektoriuje nuo 2005 m., tačiau tai nebūdinga visam nagrinėjamam periodui nuo 1998 metų. Taigi, analizuojant produktyvumo didėjimo įtaką infliacijai Baltijos valstybėse, reikia nepamiršti keleto pastabų. Baltijos valstybėse negamybinių prekių vartojimo dalis yra mažesnė nei euro zonoje. Pagal atliktus vertinimus, Baltijos valstybėse negamybinių prekių dalis sudaro truputi daugiau nei vieną trečiąją vartojimo, o tai yra mažesnė dalis nei euro zonos šalių. Vadinasi, tai riboja produktyvumo didėjimo įtaką infliacijai Baltijos valstybėse, palyginti su euro zona. Be to, Balassa-Samuelson efektas yra mažesnis mažose atvirose ekonomikose, tokiose kaip Baltijos valstybės, kuriose gamybos prekių dalis sudaro pakankamai didelę vartojimo dalį. Kiti veiksniai, be sektorinio produktyvwno atotrūkio, skatino didesnę infliaciją negamybiniame sektoriuje Baltijos valstybėse nuo 1998 m. ir 2004 m. vidurio. Pavyzdžiui, reguliuojamų kainų pakilimas, kuris Baltijos valstybėse sudaro reikšmingą vartojimo kainų indekso dali ir daugiausia susijęs su paslaugų sektoriumi, turi didelę įtaką negamybinių prekių kainoms didėti. Paskutinieji reguliuojamų kainų pasikeitimai buvo šildymo kaštų padidėjimas Baltijos valstybėse dėl importuojamų dujų kainų pakilimo pastaraisiais metais. Taip pat svarbus veiksnys - paklausos struktūros pokyčiai, nes paslaugų paklausa turi tendenciją didėti, didėjant realioms pajamoms. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad reguliuojamos kainos daugiausia susikoncentravusios negamybiniame sektoriuje. Be to, kainų liberalizavimas tiesiogiai paskatino negamybinių prekių kainų didėjimą. Nepaisant to, kainų lygis, ypač negamybiniame sektoriuje, Baltijos valstybėse vis dar ženkliai mažesnis nei euro zonoje
Globalizacijos varomosios jėgos ir jų įtaka Lietuvos ekonomikos augimui ir plėtrai
No full textThe article offers a discussion focusing on the concept of globalization discussed from different perspectives on the global scale. The fundamental elements of the global business drivers, which identify where domestic, multinational, global companies and countries can benefit most from globalization processes likely to affect the future development perspectives are presented. Special attention is given to understanding globalization as a bundle of processes rather than an end-state. The importance of the Index of Economic Freedom for globalization is discussed on an example of empirical research of the Baltic States, highlighting the Lithuanian positive movements. The current Lithuanian competitive position depends on the capabilities to seize the opportunities offered by globalization and to utilize its core competences in strategic decision-making, leading to the economic development and growth.The methods that were used while preparing the article were analysis of scientific literature, logical analysis of economic indicators, and modeling.Spartėjantys verslo aplinkoje pokyčiai iškelia būtinybę naujai suvokti ekonomikos plėtrą ilgalaikėje perspektyvoje ir įvertinti sparčiai pasireiškianti rinkų globalizavimą. Šios problemos iškėlimą lemia tai, kad ekonomikos augimą globalizacijos sąlygomis vis labiau apsprendžia verslo įmonių konkurencingumo ir jų efektyvumo didinimas. Todėl tenka ieškoti realių ekonominio augimo didinimo galimybių ir priemonių bei numatyti paieškos rezultatus.Analizuojant globalizacijos apibrėžimų įvairovę, galima pastebėti, kad vienijantis dalykas yra tai, jog globalizacijos procesų, kurie yra skatinami augančių rinkos poreikių, mažėjančių prekybos barjerų tarp nacionalinių ekonomikų, varomoji jėga yra globali ekonomika. Todėl neišvengiamai tenka aiškintis ir analizuoti tokias globalizacijos varomąsias jėgas kaip rinkų globalizavimas, vyriausybės politikų globalizavimas, sąnaudų globalizavimas, konkurencijos globalizavimas ir kt. Intensyvėjančios globalizacijos sąlygomis išryškėja, jog globalizacijos varomosios jėgos yra daugybės veiksnių derinys, kuris priverčia verslus paspartintai reaguoti į išorėje esančias palankias verslo augimo galimybes, ypač tokias, kaip didėjantį ekonominių ryšių liberalizavimą. Spartėjanti pasaulinės prekybos liberalizacija sąlygoja mažėjančius prekybos barjerus, įtakojančius pasaulinių eksporto ir importo apimčių augimą. Empiriniai tyrimai parodė, kad dabartiniu metu pasaulinis eksportas sudaro dauginu kaip 30 procentų bendro nacionalinio produkto augimo.Kyla klausimas, ar dabartinė Lietuvos įmonių pozicija, įsitraukiant į naują globalią aplinką, yra žymiai paveikiama jų galimybių pagreitintai adaptuotis globalioje erdvėje bei pasinaudoti globalios rinkos teikiamomis palankiomis galimybėmis ekonomikos efektyvumui didinti, o gal būt pasipriešinti trikdžiams? Svarbiausios galimybės, tokios, kaip informaciniai, technologiniai, organizaciniai, ekonominiai pokyčiai, kurie sustiprina vietinių (nacionalinių) įmonių veiklą globalioje erdvėje, neišvengiamai prisideda prie šalies ekonominio augimo. Šalys, surištos globalizacijos saitais, turi aukštesnį ekonomikos augimą (per 50 procentų) negu tos, kurios integruojasi į pasaulio ekonomiką žymiai lėčiau. Svarbiausių globalizacijos varomųjų jėgų reikšmė ir jų sąveika globalioje aplinkoje turi būti įtraukta į dabartinius debatus dėl globalizacijos tendencijų Lietuvoje atsižvelgiant į makroekonominių rodiklių kontekstą. Dabartinė Lietuvos verslo įmonių pozicija, įsitraukiant į globalią aplinką, yra žymiai paveikta jų galimybių padėti prisitaikyti prie globalios rinkos keliamų reikalavimų. Tai leistų, naudojant globalių rinkų palankias galimybes, tokias kaip technologiniai ir organizaciniai pranašumai, padidinti įmonių ir ekonomikos efektyvumą. Globalios plėtros tendencijos ryškiai atsispindi Lietuvos makroekonominių rodiklių dinamikoje. Lietuva tarp 229 šalių (remiantis 2005 m. skelbtais duomenimis) užėmė 85 vietą pagal BVP apimtis. Lietuvos ekonomika per pastaruosius metus buvo viena iš sparčiausiai augančių ekonomikų Europoje. Tai leidžia teigti, kad rinkos ekonomikos kūrimas ir ekonominės laisvės indekso augančios tendencijos yra glaudžiai susijusios su BVP augimu. Ekonominė laisvė yra svarbiausias veiksnys siekiant išlikti konkurencingais globalioje ekonomikoje ir tinkamai reaguoti į palankias pasaulinės rinkos galimybes.Lietuvos mažos ir vidutinės įmonės globalios plėtros procesuose ypač yra priklausomos nuo užsienio prekybos kaip vienos iš svarbiausių globalizacijos varomųjų jėgų. Dabartinės tendencijos rodo, kad, nežiūrint į mažą vietinę rinką, didėjantis ekonominių ryšių liberalizavimas sąlygoja spartų eksporto ir importo apimčių augimą. Globalizacijos varomosios jėgos leido Lietuvos įmonėms išplėsti eksporto rinkas, pagerinti technologijas ir pasiekti aukštesni efektyvumą. Todėl globalios ekonomikos sąlygomis reikėtų siekti ne vien trumpalaikių konkurencinių pranašumų, bet spręsti ilgo laikotarpio konkurencingumo didinimo globaliose rinkose problemas, savalaikiai ir tinkamai reaguojant į globalizacijos varomąsias jėgas
Energija pagrįsto ekonominio augimo virsmo perspektyvos (Rusijos pavyzdžiu)
No full textThe slogan of economic growth acceleration and GDP doubling in Russia is very popular and appears almost in every public speech and economic program of political parties. However. few Russian (and not only Russian) economists, sociologists and philosophers reveal the reasons for a fast or slow economic growth, its structure, sources, factors and the algorithm of conversion from the energyoriented to innovation-oriented type. Economic and political discussions take into account neither the volatility, craftiness and even pseudo-evidence of statistics, nor the illusion of sustainable development. the impossibility of the economic and ecological industrial systems’ harmony based on the exaggerated ideas about the unlimited intellectual and power possibilities of man. There exists a non-equivalent power exchange between the socio-economic system and Nature, and hence the evolutionary (ecological and economic) crisis is inevitable. The ways of overcoming this misbalance point out either to reduction of nature exploitation or non-traditional sources of power use. But the implementation of these methods is impossible for the most part of the world, particularly for those countries which possess large amounts of natural and power resources. The latter could lead to the so-called “economic diseases” (Holland, Venezuela, etc.).Keeping in mind these considerations, the purpose of the present paper is to analyze modern economic growth indicators connected with the energy factor. to introduce new types of economic growth - innovation-oriented and energyoriented - and to propose the possible convergence of these types in different scenarios of Russian industrial development.Ekonominio augimo tipai klasifikuojami pagal įvairius kriterijus. Apskritai ekonominis augimas skirstomas į ekstensyvų ir intensyvų pagal darančius jam įtaką kiekybinius ir kokybinius veiksnius. Ekonominis augimas, pagrįstas socialinių-ekonominių sistemų periodiškumu ir prioritetinio sektoriaus plėtra, vadinamas agrariniu (tradiciniu), industriniu ir postindustriniu (informaciniu). Energetinis postūmis, įvykęs šiuolaikinėje istorijoje po keleto technologinių revoliucijų (industrinės, mokslinės, techninės ir technologinės), atliko pagrindinį ekstensyvaus ekonominio augimo, pagrįsto energijos išteklių panaudojimu XVIII-XIX a., ir intensyvaus ekonominio augimo, pagrįsto energijos taupymu XX-XXI a., vaidmenį. Tradiciškai ekonominio augimo tempai siejami su energijos vartojimo dydžiais. Ilgo periodo pasaulio ekonomikos dinamika parodė tiesioginę ekonominio augimo ir energijos sektoriaus raidos priklausomybę XIX-XX a. XX a. aštuntojo dešimtmečio viduryje, kai energijos raidos krizė paplito po visą pasaulio ekonomiką, šios priklausomybės kryptingumas pasikeitė ir parodė per tolesnius 30 metų netradicines tendencijas. Besivystančios ir transformuojamos ekonomikos plėtojosi ta pačia kryptimi, išsivysčiusiose šalyse ekonominio augimo ir energijos panaudojimo kryptys buvo priešingos.Šis straipsnis skirtas šiuolaikinių ekonominio augimo, grindžiamo energijos panaudojimu, rodiklių analizei. Siūlomi nauji ekonominio augimo tipai: augimas grindžiamas inovacijomis, ir augimas, pagrįstas energijos panaudojimu. Straipsnyje analizuojami trys galimi Rusijos raidos scenarijai, susiję su jos ekonomikos struktūra, ir įrodinėjama, kad pasiekti naujos ekonominio augimo, grindžiamo inovacijomis, kokybę įmanoma, kai ekonomika pagrįsta energijos panaudojimu
Kritinės vartotojų vertės nustatymo metodų įžvalgos santykių rinkodaros paradigmoje
No full textThis paper is aimed at providing the key critical insights into the traditional customer valuation models RFM, FRAC and CLV in the context of relationship marketing. It examines the principal assumptions that have conditioned changes in the traditional approach to customer value measurement methods through the application of post-modern marketing (e.g., interactive, relationship, etc.) under the knowledge economy conditions.Although customer value can be examined using both quantitative and qualitative criteria (e.g., customer impact on public opinion, customer trust in the company, etc.), this paper treats customer value as a quantitative measure which is studied using different measurable qualitative indicators rather than analysing psychological, social and other types of qualitative criteria characterising the buyer/seller relationships.The analysis of the RFM, FRAC and CLV customer value measurement methods and of their variables is based on the methodology for the analysis and systematisation of the content of scientific and methodological literature to distinguish the key critical aspects of customer value measurement methods through the application of the principles characteristic of relationship marketing. The overview of customer value measurement methods provided in the paper does not purport for detailed research, which requires a profound study on the subject.Straipsnyje pateikiamos pagrindinės kritinės įžvalgos tradiciniams vartotojų vertės nustatymo metodams - RFM, FRAC ir CLV santykių rinkodaros kontekste.Santykių marketingo teoriniame ir praktiniame diskursuose kiekybiškai įvertinami vartotojų sukuriamos vertės metodai remiasi tradiciniais RFM, FRAC ir CLV modeliais, kurių metodologinių aspektų pokyčiai yra nežymūs nuo tiesioginės rinkodaros koncepcijos paplitimo ir praktinio jos elementų panaudojimo. Šie metodai taikyti daugiau nei prieš 30 metų, sėkmingai pritaikyti ir santykių rinkodaros paradigmoje bei praktinėje jos elementų taikymo srityje. RFM, FRAC ir CLV metodų taikymo būtinybė ir reikšmė santykių rinkodaros kontekste pasireiškia dėl informacinių technologijų panaudojimo galimybių rinkodaros veikloje bei individų gyvenimo stiliaus pokyčių, kurie sukelia būtinybę diferencijuoti vartotojus ne tik pagal tradicinius sociodemografinius, geografinius, psichografinius kriterijus, bet ir pagal jų sukuriamą vertę įmonei.Analizuoti RFM, FRAC ir CLV vartotojų vertės nustatymo metodų rodikliai dedukciniu metodu išskirti esminiai jų kritiniai bruožai interpretacijos sudaro prielaidas kritiniam požiūriui į taikomų metodų efektyvumą ir panaudojimą santykių rinkodaros procese
Darbo sąnaudų apskaita ir kontrolė
Get PDFExpenditure of labour problem is an urgent economical problem in every country of market economy without an exception. Interests of employers and employees directly interfere when dealing with the problem. Most of the authors analyse expenditure of labour taking into consideration only about payment. But it is important to manage and control the whole range of expenditure of labour. Nevertheless, there is still no specific accounting and control system.In order to avoid corrupting of the information concerning expenditure of labour and prevent from different abuse cases and illegal actions it is suggested to divide all the expenditure of labour into 4 groups: 1) expenditure of labour payment; 2) expenditure for training; 3) social expenditure; 4) other expenditure of labour.Expenditure of labour payment making the larger part of expenditure of labour influence employee work efficiency mostly. Therefore before creating a policy for determining labour payment it is advised to consider the attitude that the employees should earn in accordance with their labour input. Expenditure of training can be described as an investment into people who can influence company work efficiency and financial results. Social expenditure consist of payment concerning disability to work, compulsory social assurance fees, different type grants, fees for the sake of employees, company health care employees expenditure of labour and other expenditure of similar nature. However social and other expenditure of labour being a part if the whole company expenditure range on the one and make favourable work conditions for an employee and on the other hand - decrease company competitiveness.Accounting of expenditure of labour is one of the most complicated finance accounting sections. All the expenditure referring to the model accounting plan are taken into accounts of class 6 “Expenditure”. Accounts 6103. “Sales persons salary and related expenditure” and 6114 “Administration salary and related expenditure” are dedicated to accounting of employee salary and related expenditure. However there are no separate accounts for expenditure of labour of employees directly or indirectly related to production process. Therefore such accounts should be chosen. Variety of expenditure of labour accounting data would reveal extra information that would grant a possibility to evaluate dynamics of different kind expenditure of labour, calculate amount of a single employee different kind expenditure of labour and compare the received value to the work results achieved by the employee, estimate influence of expenditure of labour change over company activity figures.Expenditure of labour control and accounting questions are little investigated in literature. Mostly attention is paid to whether the company calculates labour payment and reflects it in finance accountability in a correct manner. In order to have the control effectively influence company activity labour payment control limits should be extended including other type of expenditure of labour and adding extra procedures. “Expenditure of labour control form” is recommended for expenditure of labour control. Expenditure of labour control on the basis of recommended form results would give information whether expenditure of labour appear within the laws of Lithuanian Republic, Government resolutions and other law statements or there was no overpay case and calculated and paid out sums reflect in an accountancy of appropriate period.Darbo sąnaudų problema yra labai aktuali ekonominė problema visose be išimties rinkos ekonomikos šalyse. Sprendžiant šią problemą tiesiogiai susiduria darbdavių ir darbuotojų interesai. Darbo sąnaudos tai imonės patirtos sąnaudos, samdant darbuotojus, kurie atlieka jiems patikėtas funkcijas, siekiant numatytų įmonės tikslų. Jos parodo ivairių išorės ir vidaus veiksnių suformuotą darbuotojo vertę. Lietuvoje veikiančių imonių sąnaudų struktūroje darbo sąnaudos vidutiniškai sudaro apie 11 proc. Tokia situacija išryškina darbo sąnaudų, kaip sąnaudų visumos rūšies, reikšmę ir ypatingumą.Straipsnyje nagrinėjama darbo sąnaudų reikšmė ir sudėtis šiandienės dinamiškos ir konkurencingos rinkos ekonomikos sąlygomis. Pirmą kartą pateikiama darbo sąnaudų klasifikacija į keturias grupes: 1) darbo užmokesčio, 2) ugdymo, 3) socialinių ir 4) kitų darbo sąnaudų. Analizuojamas šių darbo sąnaudų rūšių informacijos rinkimas ir vertinimas. Daugiausia dėmesio skiriama darbo sąnaudų rūšių apskaitai ir kontrolei. Pateikiamos naujos buhalterinės sąskaitos darbo sąnaudoms apskaityti ir šių sąnaudų kontrolės principai.Šio straipsnio tikslas - ištirti darbo sąnaudų sudėtį ir pateikti jų apskaitos bei kontrolės sistemą. Šiam tikslui buvo naudoti šie tyrimo metodai - mokslinės literatūros šaltinių analizė, informacijos sisteminimas, lyginimas ir apibendrinimas, statistikos duomenų skaičiavimas ir interpretavimas