Ekonomika
Not a member yet
1672 research outputs found
Sort by
Įmonių diagnostika - jų valdymo dedamoji
No full textThis paper deals with the key factors of enterprise diagnostics and describes research findings by abstract models. Enterprise diagnostics deals with the recognition and evaluation of all aspects of company processes and with the therapy devices (measures to improve the initial stage), facilities for a better recognition and effective regulation of the complicated processes of company management. It is considered to be a young science, therefore it draws from experiences of other sciences and continually improves the systematization of its method. The aim of the article is to show results of research (realization of stage analyses) in this topic area, our own deductions and to trigger a discussion which would raise enterprise diagnostics to a qualitatively higher level.Straipsnyje analizuojamos įmonių diagnostikos problemos, kurios yra mokslinių tyrimų, vykdomų bendradarbiaujant su universitetais partneriais (Žilino universitetu, Krokuvos ekonomikos akademija, Bratislavos universitetu), dalis. Apibendrinami ir pateikiami šio bendradarbiavimo, tiriant įmonių diagnostikos problemą, rezultatai. Pirmiausia straipsnyje nagrinėjamos įmonių diagnostikos ypatybės, raida ir esmė, apibrėžiamas tyrimo objektas. Autorė pažymi, kad įmonių diagnostika yra jauna jų valdymo proceso dalis. Įmonių diagnostikos priemonėmis analizuojami ir vertinami procesai, vykstantys įmonėje, ir siūlomos adekvačios “terapijos” priemonės, darančios veiksmingą įtaką sudėtingiems įmonių valdymo procesams. Pateikiama ir kitų įmonių diagnostikai artimų metodų, kurie taikomi kitose mokslinėse srityse. Apibrėžiamos pagrindinės sąvokos, būdingos įmonių diagnostikos sričiai: diagnostika, diagnozė, problema, krizė, įmonė, sveika įmonės būklė, raida, įmonės raida, įmonių diagnostikos metodas. Analogų įmonių diagnostikai galima rasti tokiose mokslinėse srityse - medicininė, techninė ir psichologinė diagnostika.Straipsnio pabaigoje pateikiami įmonių diagnostikos modeliai, metodai ir technika. Be to, pažymima, kad šioje problemos tyrimo stadijoje nepateikiami faktiniai duomenys, įmonėse vykstančių procesų pavyzdžiai, kurie galėtų būti patvirtinti remiantis straipsnyje pateikiamais empiriniais duomenimis. Ši mokslinių tyrimų sritis yra vis dar diskusijų objektas, todėl visos nuomonės, pasiūlymai ar pastebėjimai yra sveikintini ir gali pakelti žinių apie įmonių diagnostiką lygį į aukštesnę pakopą
Išorės audito užuomazgos tarpukario Lietuvoje
Get PDFWhen the Lithuanian State was established in 1918, institutions of external audit began to form. The main audit institutions were State Control and Inspectorate of Publicly Accountable Firms and Institutions.January 16, 1919 can be considered the date of establishment of the institution of State Control in Lithuania. Then a temporary State Controller was appointed. In the beginning, there was no law to regulate the activity of the State Control, therefore conflicts between the State Control and the auditees, especially the Government regarding auditing procedures and realization of their results, were common.The Law on the State Control was adopted at the end of February 1919. It provided that the State Control was supposed to perform the check of the state’s assets, finances, the correctness and legality of its operations. Subjects to audit by the State Control were all State institutions and municipalities, institutions that received financial support from the State and companies that took advantage of the credits and guarantees of the State. The auditees were supposed to provide the State Control arth all the working papers reflecting their activities. The State Control initiated and carried out auditing procedures at its discretion.The independence of the State Control was reinforced by the Temporary Constitution in which the status and activities of the State Control were defined clearly and at length.There were two kinds of audit: documentary and factual. During a documentary audit, papers were verified, and during a factual audit, physical verification and field audit were performed.The Inspectorate of Publicly Accountable Firms and Institutions audited credit and insurance institutions, exchanges, industrial companies and other companies and institutions that had to account in public.The above mentioned institutions analysed:1) whether the auditees’ activities conformed to laws and other statutory acts;2) whether account books were in order;3) whether credits received from the State’s budget were properly used.The activity of the Inspectorate was constantly criticized and law amendment projects were announced. State Control and the Inspectorate of Publicly Accountable Firms and Institutions existed till Lithuania became annexed by the Soviet Union.The major reforms began in July 1940 when the Inspectorate of Publicly Accountable Firms and Institutions was merged with State Control and, one month later. reorganized into the People’s Commissariat of State Control (people’s commissariat then stood for a ministry). Together with audit, the commissariat began to perform political and governmental functions. Employees of the commissariat participated in the nationalization of companies and institutions.The main institutions of the present external audit are the National Audit Office and independent auditing companies. The National Audit Office carries out the audit of:1) state budget implementation and use of State funds;2) management, use and disposal of State property;3) implementation of the budget of the State Social Insurance Fund and the Compulsory Health Insurance Fund;4) the use of funds of the European Union allocated to the Republic of Lithuania.The National Audit Office submits to the Seimas conclusions on the account of the execution of the State budget, on the Government report on public debt, and on State property.Independent audit companies can carry out audit, perform various checks, analyses, inventories, provide bookkeeping services, counsel on bookkeeping and taxes perform an expert examination of accounting and accountability in name of the court, evaluate the conditions of companies’ reorganization, perform internal audit.The main goals of the activity of State Control in the interwar and present day Lithuania have not changed and are checking the management and use of State property and finances. In the interwar period inspection was performed, and today financial and performance audit are executed.In both cases, legality and rationality are the subjects of inspection.Nowadays, the focus is rather on the effectiveness of the use of property and funds and the correctness of financial accountability. However. these issues were not overlooked in interwar Lithuania, either. Therefore, it is true to say that National Audit was formed in interwar Lithuania.Straipsnyje nagrinėjamas ekonominės kontrolės atsiradimas ir raida tarpukario Lietuvoje, lyginama ekonominę kontrolę vykdančių institucijų padėtis ir funkcijos su dabar veikiančių analogiškų institucijų padėtimi ir funkcijomis. Aptariami kontrolės institucijų darbuotojų įgaliojimai ir darbo metodai.Remiantis archyviniais duomenimis, tarpukaryje galiojusiais įstatymais ir publikacijomis nustatytas ekonominės kontrolės transformacijos į šiuolaikinį auditą mechanizmas ir problemos
Prekinio kredito sprendimai portfelio valdymo požiūriu
No full textThe basic financial purpose of an enterprise is maximization of its value. Trade credit management should also contribute to realization of this fundamental aim. Many of the current asset management models that are found in financial management literature assume book profit maximization as the basic financial purpose. These book profit-based models could be lacking in what relates to maximization of enterprise value. The enterprise value maximization strategy is executed with a focus on risk and uncertainty. This article presents the consequences that can result from operating risk related to purchasers using payment postponement for goods and I or services. The present article offers a method that uses portfolio management theory to determine the level of accounts receivable in a firm. An increase in the level of accounts receivables in a firm increases both the net working capital and the costs of holding and managing accounts receivables.Pagrindinis įmonės finansinis tikslas yra jos vertės didinimas. Prekinio kredito valdymas turėtų prisidėti prie šio svarbaus tikslo. Daugelis trumpalaikio turto valdymo modelių, kurie aptariami finansų valdymo literatūroje, remiasi prielaida, kad esminis finansinis tikslas - didinti buhalterinį pelną. Šie buhalteriniu pelnu grįsti modeliai gali būti siejami su kitu tikslu ir konkrečiai su įmonės vertės didinimu. Finansų literatūroje esama informacijos apie daugybę veiksnių, turinčių įtakos įmonės vertei. Tarp šių veiksnių yra grynojo apyvartinio kapitalo dydis ir ji formuojantys elementai, pavyzdžiui, grynųjų lėšų lygis sąskaitose.Sprendimas prekinio kredito požiūriu yra kompromisas tarp siekio riboti riziką, susijusią su leidimu atidėti mokėjimus nepatikimiems pirkėjams, ir noru turėti naujų klientų naudojant liberalesnę prekybinio kredito politiką. Toks sprendimas formuoja debitorinių įsiskolinimų lygį ir kokybę.Straipsnyje diskutuojama, kaip pasinaudoti portfelio teorijos galimybėmis, sprendžiant kuriems klientams turėtų būti duodamas prekinis kreditas. Parodyta, kad firma turi galimybę parduoti naudodama prekybinį kreditą ir tiems klientams, kuriems anksčiau buvo atsakyta dėl per didelės operacinės rizikos, tikintis firmos vertės didėjimo požiūriu teigiamo rezultato. Toks prekinio kredito didėjimas galimas tik jei firma dirba su įvairių sričių pirkėjais ir jei tose srityse yra skirtinga operacinė rizika. Esminis firmos sėkmės veiksnys yra gera portfelio analizė, kurioje atsižvelgiama į klientų portfelio įvairovę, operacinės jo rizikos spektro valdymo lygmenis.Jeigu debitorinių įsiskolinimų laikymas tam tikru lygiu teikia didesnių pranašumų nei neigiamų padarinių, firmos vertė didės. Taigi debitorinių įsiskolinimų lygis turi įtakos firmos vertei. Siekiant išmatuoti šių pasikeitimų efektą, naudojama formulė, kuri yra grindžiama prielaida, kad firmos dabartinė vertė yra būsimųjų laisvųjų grynųjų lėšų srautų suma, diskontuota finansuojančio firmą kapitalo sąnaudų norma. Grynasis apyvartinis kapitalas yra trumpalaikio turto dalis, finansuojama iš apyvartinio kapitalo. Apskaičiuojant laisvųjų lėšų srautus palaikomas ir didėjantis grynasis apyvartinis kapitalas, susiejantis pinigus, naudojamus grynajam apyvartiniam kapitalui finansuoti. Jeigu grynasis apyvartinis kapitalas padidėja, firma turi naudoti daugiau pinigų, ir tai sumažina laisvųjų lėšų srautus. Gamybos lygiui kylant reikia didesnių lėšų atsargų ir debitorinių įsiskolinimų. Šis augimas iš dalies gali būti padengiamas iš einamųjų įsipareigojimų, kurie automatiškai didėja didėjant gamybai ir pardavimams. Sprendimai dėl prekybos kreditų politikos, keičiantys prekybinio kredito sąlygas, skatina naują debitorinio įsiskolinimo lygį. Tai reiškia, kad prekybinio kredito politika turi įtakos firmos vertei. Tai yra alternatyvių lėšų, esančių debitorinio įsiskolinimo sąskaitose, ir bendrųjų kaštų, susijusių su gautinų sąskaitų valdymu, rezultatas. Ir pirmasis, ir antrasis jungių būsimųjų laisvųjų lėšų srautus ir kaip padarinį firmos vertės pasikeitimus. Debitorinių įsiskolinimų pasikeitimai turi poveikio grynojo apyvartinio kapitalo lygiui ir gautinų sąskaitų valdymo operacinėms sąnaudoms. Pastarosios rodo debitorinio įsiskolinimo atgavimo mokėjimus. Lėšų diskanto periodo trukmė ir maksimalus pirkėjų atliekamų mokėjimų uždelsimas teikia informacijos apie firmos prekinio kredito politikos pobūdį. Yra svarbu derinti prekinio kredito trukmę su kliento galimybėmis. Įmonė, suteikianti prekinį kreditą, turi atsižvelgti į pirkėjo atsargų konversijos ciklą ir į jo gaunamosios sąskaitos konversijos ciklą. Šie du elementai sudaro pirkėjo operacinį ciklą. Kuo trumpesnis šis ciklas, tuo trumpesnis turėtų būti pirkėjui siūlomas didžiausias mokėjimų uždelsimo periodas.Debitorinių įsiskolinimų valdymo sprendimai yra labai sudėtingi. Viena vertus, per daug pinigų esant gaunamosiose sąskaitose dėl liberalios prekybinių kreditų teikimo politikos, tai padidina verslo naštą dėl didesnių gaunamųjų sąskaitų aptarnavimo kaštų, o tai - didesni alternatyvūs kaštai. Papildomų kaštų susidaro kaupiantis blogoms skoloms, susijusiomis su rizikingais klientais. Antra vertus, liberali prekybos kreditų politika gali padėti padidinti pajamas iš pardavimų. Straipsnyje problema siejama su pirkėjų, suinteresuotų pirkiniu kreditu, operacine rizika, išeinančia iš grupių, kurioms būdinga per didelė rizika. Tačiau jei jos yra traktuojamos kaip viena iš kelių įmonės klientų grupių ir jeigu jų mokėjimo įpročiai yra susiję su kitų grupių mokėjimo įpročiais, tai, kas iš pradžių atrodo, negalimu, vėliau gali tapti galimu ir netgi pelningu variantu
Verslo makroaplinkos komponentų ir veiksnių kompleksinis vertinimas
Get PDFThe presented principles and methods, as well as the basic adoptive models for a complex qualitative analysis and quantitative evaluation of business macro environment components and factors, the results of quantitative evaluation of transport services companies’ macro environment are discussed.In the analysis of business macro environment, the me thud of comprehensive qualitative analysis of macro environment components prevails, including political. legal, social-cultural, economic, scientific-technological and natural components (PEST analysis, PESTEL analysis, Environment Dynamics analysis, scenario analysis). When developing the theoretical basis, it is expedient to solve the tasks of quantitative evaluation conceptually.In the article, problems of the theory and practice of the quantitative evaluation of business macro environment are reflected. A methodology of complex macro environment evaluation is presented. It includes methods of qualitative analysis and quantitative evaluation. The system of quantitative evaluation includes the primary factors, the macro environment components (their integrated indices), as well as a complex evaluation of the macro environment level (in points).It is based on identification of the macro environment factors. qualitative analysis of primary factors and quantitative evaluation using multi criteria methods (in particular, the Simple Additive Weighting (SAW) method). The basic models of macro environment components as well as the common model of the total macro environment (as a composition of components) were elaborated employing the formalisation procedure. The methodology allows to analyse the influence of significant factors and to use the results as emerging new opportunities.The aim of the paper is also to analyse and evaluate the macro environment of Lithuanian transport companies. Analysis, identification and complex evaluation of the road transport services macro environment (its components and primary factors) shows that a favourable influence on their marketing strategy had the political environment. The social environment had an unfavourable impact on the strategic decisions. As the positive factors the economic growth, road infrastructure are indicated, while the negative factors include petrol prices, EURO-2 standards.The methodology of a complex macro environment evaluation may he used for the quantitative macro environment evaluation of the other sectors of Lithuanian economy.Straipsnyje pristatomi sukurti verslo makroaplinkos komponentų ir veiksnių kompleksinio vertinimo principai ir metodai, taip pat adaptyvūs modeliai, skirti krovininio transporto paslaugų sektoriaus įmonių makroaplinkos kiekybiniam vertinimui.Verslo aplinkos vertinimui teikiama vis daugiau reikšmės ir visų pirma pagrindžiant strateginius rinkovados sprendimus, tačiau daugiausia yra taikoma kokybinė aplinkos komponentų analizė. Vis dėlto pastaruoju metu ypač pabrėžiamas kiekybinio vertinimo apskritai perspektyvumas, taigi neabejotinai aktualus ir jo taikymas vertinant verslo makroaplinką. Čia išdėstyta parengta kompleksinio vertinimo metodologija, kurioje integruota makroaplinkos veiksnių identifikacija, kokybinė analizė ir kiekybinis vertinimas. Jis atliekamas remiantis sukurtais adaptyviais modeliais ir daugiakriterine analize (konkrečiai pagrįstas kriterijų reikšmių ir jų reikšmingumų sandaugų sumavimo metodas) bei suformuluota kriterijų sistema, kuri lemia trijų pakopų kiekybinį makroaplinkos vertinimą.Ši metodologija taikyta tiriant ir kompleksiškai vertinant krovininio transporto paslaugų įmonės makroaplinką pagal status nuo situaciją ir perspektyvinę (trendo) situaciją, siekta išaiškinti naujas galimybes ir galimas grėsmes. Pabrėžtos adaptuoto programinio paketo MS Excel naudojimo galimybės.Rezultatų naujumą lemia kompleksinio verslo makroaplinkos vertinimo adaptyvių modelių sukūrimas, jų, kaip įrankio teoriškai pagrindžiant strateginius rinkovados sprendimus, panaudojimas
ES struktūrinės paramos panaudojimo efektyvumas ir poveikis šalies pažangai
No full textThe article deals with the main method used by the European Union (hereinafter called the EU)to reduce the discrepancies in the economy of Lithuania - structural support for the country’s development and progress. The article analyses the economic, social, environmental, innovative and other indices of the economies of Lithuania and EU countries; the difference of particular indices of Lithuania and EU countries is assessed in marks. The progress of the Lithuanian economy in implementing the Lisbon strategy is evaluated according to eight groups of indices. The present study assesses the factors that correspond to the national implementation programme of the Lisbon strategy and the factors that influence the individual indices on the national progress.Pastaraisiais metais šalies socialinės-ekonominės situacijos pokyčiai yra spartūs, tačiau pagal atskirus makroekonomius rodiklius Lietuva vis dar ženkliai atsilieka nuo bendro ES šalių vidurkio. Šiems netolygumams mažinti ES skiria struktūrinę paramą, kuria pasinaudojant tikimasi sukurti stiprią, konkurencingą ekonomiką, išugdyti kvalifikuotą darbo jėgą, kartu skatinti socialinę ir ekonominę sanglaudą. Efektyvus ir tikslingas ES paramos panaudojimas leistų Lietuvai sparčiai įgyvendinti nacionalinę Lisabonos strategijos programą ir prisidėti prie pačios Lisabonos strategijos gairių įgyvendinimo. Tačiau atlikti tyrimai parodė, kad paramos panaudojimas nėra pakankamas efektyviai šalies pažangai užtikrinti.Straipsnyje analizuojami ES regioninės politikos finansavimo aspektai, numatomi Lisabonos strategijos veiksmų įgyvendinimo rezultatai, analizuojami Lietuvos ir ES ūkių ekonominiai, socialiniai, ekologiniai ir kiti rodikliai bei įvertinamas šalies pažangos, įgyvendinant Lisabonos strategiją, rezultatas. Atliktas ES struktūrinės paramos panaudojimo tikslingumo ir poveikio šalies pažangai tyrimas.Iš atlikto ES paramos panaudojimo ir poveikio šalies pažangai tyrimo matyti, kad apie du trečdalius priemonių atitinka nacionalinę Lisabonos strategijos įgyvendinimo programą, tačiau tik keletas rodiklių turi kompleksinę įtaką pažangos rodikliams. Todėl rengiant ir derinant su ES Komisija 2007-2013 metų ES paramos panaudojimo programas, būtina labiau šias priemones suderinti su nacionaline Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa ir įgyvendinti kompleksiškai, taip pat turi būti išlaikytas horizontalus priemonių suderinimas
Statistinio atrankos būdo metodika atliekant auditą
Get PDFSampling is one of the most important audit procedures. However, data research on how to use sampling methods in auditing are scarre. In the literature on audit, the same as in the international and national audit standards, sampling methods and their use in the process of auditing are analysed very closely, without differentiating among the cases and circumstances when to use them, what is the effectiveness of method, the level of risk, etc.The purpose of the article was to perform an analysis of the statistical and nonstatistical usage of the sampling methods in the Lithuanian audit system and to prepare a methodology of the statistical use of the method.The analysis allowed to formulate the following conclusions:1. The nonstatistical sampling method is usually used in auditing small enterprises unable to check the large amount of household operations which usually are the most difficult and the most significant.2. The nonstatistical sampling method is the most effective when the audit in the company is performed not in the first year and the auditor uses information gathered earlier.3. The advantages of the statistical sampling method are more significant than of the nonstatistical method. The statistical sampling method accurately describes the size of a sample, the evaluation of the test results is more accurate, it determines the size of tolerable mistakes, guarantees a more objective evaluation of sample risk. The method of statistical sampling guarantees a high quality of results and there fore is more often used in the audit practice all over the world.4. Which - statistical and nonstatistical sampling method to use depends on several reasons: auditor’s professional competence, practice, the size of the company and its activity, the size of audited objects and the in complexity, the circumstances during audit, etc. International audit practice confirmed that the auditor, before choosing the statistical or nonstatistical sampling method, first should evaluate certain circumstances, and whether these methods will bring reliable and sufficient evidence, and to evaluate the cost of these methods.5. The use of the statistical sampling method is limited by absence of audit methodology. Auditors know not enough about the statistical sampling methods and how to use them during auditing certain objects.It is recommended in audit processes to use three steps of the statistical sampling method: 1) preparation for research, 2) control performed sampling and obtained results, 3) analysis and usage of the results. 10 each step, certain tasks are performed. These tasks allow obtaining a sufficient and reliable audit evidence.Scientific research of the use of sampling methods should be continued. It is most important to evaluate the auditor’s opinion depending on his I her qualification and age: it is important to determine whether unqualified and young auditors use the statistical method and more qualified and older auditors prefer the nonstatistical method.Atranka yra viena iš svarbiausių audito procedūrų, kurią naudoja beveik visi išorės ir vidaus auditoriai. Straipsnyje keliamas tikslas parengti statistinio atrankos būdo metodiką atliekant auditą. Šiam tikslui pasiekti atlikta statistinio ir nestatistinio atrankos būdų naudojimo Lietuvos audito sistemoje analizė, išryškinti jų pranašumai ir trūkumai. Pateikiamos statistinio atrankos būdo rūšys, jų turinys ir pavyzdžiai. Rekomenduojama statistinio atrankos būdo metodika audito procese įgyvendinama šiais etapais: 1) pasirengimo tyrimui; 2) atrankos vykdymo ir gautų rezultatų kontrolės, 3) gautų duomenų analizės ir panaudojimo