Ekonomika
Not a member yet
1672 research outputs found
Sort by
Euro zonos plėtra: dilemos ir perspektyvos
No full textAlmost all member states of the new European Union declared their wish to introduce the euro in the near future. The decision of the European Union institutions concerning Lithuania revealed the peculiarities and problems of the euro area enlargement to the Central and Eastern European countries, which are not easy to explain on a purely economic basis while all of them share the same market, and the economic growth restrictions imposed on them are quite disadvantageous. The article discusses a hypothesis that decision on the expansion of the euro zone is determined not only by fulfilment of the Maastricht criteria, but also by a complex of macroeconomic, institutional and political reasons. This article aims to discuss the problem related to the monetary integration in the Central and Eastern Europe. Of no less importance is the progress in implementing measures provided in the governments’ programmes, convergence programmes and national plans of the euro adoption of the countries. Conclusions and proposals are presented on how the Central and Eastern European states must strengthen the monitoring of the monetary integration under different standpoints and interests of the players in the decision-making process regarding the euro area membership.Beveik visos naujosios Europos Sąjungos valstybės narės pareiškė norą artimiausioje ateityje įsivesti eurą. Europos Sąjungos institucijų sprendimas dėl Lietuvos atskleidė euro zonos plėtros Vidurio ir Rytų Europos šalyse ypatumus ir problemas, kurias sunku paaiškinti grynai ekonomiškai, nes visos šalys turi bendrą rinką ir joms taikomi ekonominio augimo apribojimai yra gana nepalankūs. Straipsnyje nagrinėjama hipotezė, kad sprendimą dėl euro zonos plėtros lemia ne tik tai, ar tenkinami Mastrichto kriterijai, bet ir makroekonominių, inslitucinių ir politinių priežasčių visuma. Straipsnyje siekiama aptarti pinigų integracijos Vidurio ir Rytų Europoje problemą. Ne mažiau svarbi yra pažanga įgyvendinant šalių vyriausybių programose, konvergencijos programose ir nacionaliniuose euro įvedimo planuose numatytas priemones. Pateikiamos išvados ir pasiūlymai, kaip Vidurio ir Rytų Europos valstybės turi didinti pinigų integracijos stebėseną esant skirtingiems sprendimų dėl narystės euro zonoje priėmimo procese dalyvaujančių veikėjų požiūriams ir interesams
Valstybės strateginio planavimo subjekto dilema
Get PDFEconomic transformation and globalization not only bring changes but also emphasize the significance of the quality of strategic planning. One of the most valuable factors of the state’s strategic planning remains to be its determination. A short historical period of the independent state functioning failed to provide conditions for an integral performance of the state’s strategic planning entity elements. Only in the year 2002 the strategy of the sustainable development of economy was launched. Conversely, by present, the structure of the state performance programmes has become definite. In any case, however, the necessity of the presence of an independent national strategic research centre is imminent.The key aspect in the process of state’s strategic planning is an immaculate application of SWOT analysis, which relates, in the first place, to the harmonization of insights of the experts performing this analysis. It is purposeful establishing expert groups to evaluate their different relationship in the context of state’s governing functions. The first expert group could form (and likely be interested in) internal strategic insights, i.e. civil servants of the state’s governance structures, whereas the second group of experts, being more distracted, could present a more scientific background. And lastly, the experience of foreign counterparts involved in the related spheres of their countries would be beneficial.It would allow the possibility to create a completed rather than fragmented comparative basis. Every single aspect of state’s economic development necessitates a methodologically finalized strategic context.It is very important to legally define the subject of state’s strategic planning, the focus of which is the government. The government, however, remains liable for the independent arrangement of the state’s strategic documents. The Seimas, in its turn, seeks harmonization between the state’s development strategy and the government programme.Straipsnyje siekiama pagrįsti valstybės strateginio planavimo visuminio subjekto nuostatą. Šiuo požiūriu įvertinamos Lietuvos Respublikos vyriausybių veiklos programos, ūkio (ekonomikos) plėtotės, darnios raidos strategijos. Pažymimas strateginės analizės instrumento SWOT galimybių didinimas
Šiuolaikinė draudimo rinka ES šalyse ir Lietuvoje: analizė ir perspektyvos
Get PDFInsurance is a very dynamic area, and to design it is a complicated task. This confusion arises because of insurance goals and impact variety and inconsistence. Independent insurance intermediators play an important role in the insurance sector. Their functioning, by the way, is very dynamic, constantly falling down, and increasingly approaching the role of service provider for customers and assurers. The choice of services is growing, already now agents and brokers render qualified consultations on the questions of management and designing, coordinate the interests of insurer and assurer, deal with insurer’s matters, and suggest new insurance products. This forces the market to become more competitive, stable, reliable and dynamic. Not always there is success in coordinating interests of assurers, their intermediators and insurers. There arises more ambiguity while evaluating the influence of insurance on the economy of the country and the welfare of each inhabitant. Despite this discrepancy, the majority of people agree that the existence of insurance gives liveliness for the economy and encourages investments, gives a sense of safety and activates business. Insurance perspectives in the EU and Lithuania ere reviewed, features of the present day insurance which has formed during the last years or is still fanning are discussed in the article.The EU case:The structure of the current insurance market is determined by the dominating purchase and mergers during the last decade. There is a belief, that assurers will increasingly specialize. In such a way, there will be looked for the opportunities to occupy the market share of a specific insurance branch, to pursue valuable information to ensure a competitive advantage.Private sector will become increasingly responsible for rising pensions, because the ageing of society causes more and more problems to the national insurance. From the macroeconomics point of view, it will encourage permanent saving, may depress inflation because of a reduced current consumption.New assurers, intermediators and insurance products force to develop a new sales network, thus in the nearest future we will see the methods of combined sales, a wider usage of information technologies which enable to evaluate every individual risk and provide an advantage of convenience for the customer.The case of Lithuania:The Lithuanian insurance market has bigger opportunities of expansion, confirmed by low indexes of insurance development. Besides that, it is believed that the existing environment is very favourable for the growth - there occurs social insurance transition to the private sector, foreign capital enterprises bring good experience, raise claims of quality, there is an integration between insurance enterprises and banks.Life insurance will expand more in comparison with non-life insurance. The development levels of these insurance types and performed reforms, the rise of income disposed by individuals and thus better opportunities for the future testify to this.It is believed that the number of insurance enterprises may reduce because of international tendencies which force assurers to increase their market share, in such a way reducing risk management prices, also after confrontation with concrete troubles, regulation which is becoming more complex (for instance, Solvency II), and because of other reasons.Lietuvos draudimo rinka turi didelių plėtros galimybių. Jas patvirtina menki draudimo išsivystymo rodikliai. Be to, manytina, kad esama aplinka yra labai palanki plėtrai - vyksta socialinio draudimo perėjimas į privatų sektorių, užsienio kapitalo įmonės teikia gerosios patirties, didina kokybės reikalavimus, pastebima draudimo įmonių ir bankų integracija. Draudimo paslaugų teikimas šalies ekonomikai turi keleriopą poveikį: užtikrina finansinį stabilumą verslo įmonėms ir fiziniams asmenims, didina gyventojų taupymo normą, o tai savo ruožtu didina investicijas; mažina biudžeto lėšas, skiriamas socialinei apsaugai; visuomenė supažindinamo su galimomis rizikomis ir būdais, kaip jas valdyti. Visus šiuos pokyčius lėmė šalies integracija į Europos Sąjungos vidaus rinką ir besikeičiantis požiūris į finansų institucijų veiklą - pamažu įsigali vartotojų polinkis reikalauti kokybiškų paslaugų. Didėja gyventojų pasitikėjimas draudimo įmonėmis, keičiasi jų elgsena draudimo paslaugų pirkimo požiūriu.Šio straipsnio tikslai yra apžvelgti ir išryškinti ES šalių ir Lietuvos draudimo rinkos išsivystymo lygį, tendencijas, pagrindinius matus, nusakančius draudimo padėti šalių ekonomikoje.Tyrimo objektas - ES šalių ir Lietuvos draudimo rinka.Tyrimo uždaviniai - nustatyti dabartinio laikotarpio draudimo rinkos bruožus, pagrindinių rodiklių kitimo tempus ir bendrą kitimo tendenciją; pateikti draudimo rinkos raidos prognozę.Tyrimo metodai: literatūros analizė ir apibendrinimas, prognozavimas, ekspertinis vertinimas
Consequences of Some Employment-Related Policies for National Wealth of a Transition Economy
Get PDFNational wealth, understood as a sum of natural capital, produced assets and human resources, plays a growing role in the globalized economy. Wealth at the disposal of the country’s subjects is an important condition for the long-term growth and development of individual countries. In the processes of globalization, the main actors be it multinational corporations or individual countries, are seeking control over those resources to get foothold in the new international division of labour. National wealth is also important for consumption. The feeling of being rich stimulates consumption, spending without bothering about the future. Loss of wealth has the opposite consequences in the longer perspective.Transition processes in Central and Eastern Europe brought about important transfers of wealth among different countries. Improved consumption levels thanks to, among others, unemployment and foreign debt are just some of the consequences of transition. The paper investigates the effects of transition processes on national wealth and speculates about long-term sustainability of the present Polish human resources-related policies
Atvirųjų pensijų fondų vertinimas ir vystymosi perspektyvos
No full textWithin the last few years, the interest in the issues of the systems that are to provide financial security in old age has increased, while the inefficiency of pension systems is more and more often perceived as a global problem. The erosion of pension systems is visible mainly in the countries that transformed their economies into market-based ones. An efficient and effective construction of social security systems to prevent the effects of an increased risk of old age has become an important goal of social policy in numerous countries. In this relation, many countries, not only European ones, have carried out pension reforms but still many face the necessity of changing their pension systems. The aim of the paper is, therefore, a synthetic presentation of selected aspects of the current development of one of the elements of pension systems, i. e. open pension funds, and the problems that accompany this development, basing on the example of one of the countries of Central Europe, namely Poland. Also, the perspectives for the development of these funds are presented.The paper contains, inter alia, the results of a representative questionnaire research carried out in 2007 among the customers of pension funds, as well as among the experts on the financial system in Poland. It seems that Polish experience related to the introduction of pension funds to the Polish market in 7999 and the numerous positive phenomena that accompany their development may constitute one of the patterns for implementing reforms and introducing pension funds in other countries.Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje intensyviai ieškoma atsakymo į klausimą, kokia turi būti optimali šalies pensijų sistema. Lenkija buvo viena iš šalių, kuri 1999 metais reformavo savo pensijų sistemą. Viena iš šios reformos išraiškų yra atvirų pensijų fondų (APF) isikūrimas. Šiuo metu šiuose fonduose dalyvauja daugiau nei 13 milijonų lenkų, t. y. daugiau nei pusė darbingo amžiaus piliečių, o jų finansinio turto vertė yra 138 mlrd. zlotų (apie 12 proc. BVP). Dauguma Lenkijos gyventojų (70 proc.) pozityviai vertina APF veiklą, nors esama ir skeptikų (14%).Per visą sektoriaus gyvavimo laikotarpį vyko jo konsolidacija, kurios padarinys yra tas, kad dabar Lenkijoje liko tik dešimt pensijų fondų. Numatoma, kad konsolidacija gali vykti ir ateityje. Prognozuojama, jog didės ir APF esančio finansinio turto vertė. Ji 2019 metais turėtų pasiekti 500 mlrd. zlotų.APF veikla susijusi su rizika, kurios pagrindiniai veiksniai yra šio sektoriaus monopolizavimas. per didelė fondų dalyvių individuali rizika, “sekli” kapitalo rinka šalyje, menkas dalyvių finansinės žinios, didėjantis darbo jėgos tarptautinis mobilumas ir kt
Vidurio ir Rytų Europos šalių transformacija žvelgiant per naujosios institucinės ekonomikos prizmę
No full textEconomic transformation in Central and Eastern European countries is a very complex process widely discussed in the literature on the subject. It has also become the subject of research and analyses of New Institutional Economics which pays attention to new aspects of transformation. From the NIE perspective, transformation is a long-lasting process of changes of formal institutions, especially property rights and contracts, and informal institutions, such as ethical standards, conventions, religious beliefs and mentality of society. The success of the transformation depends on the degree to which new formal rules correspond to informal rules existing in society. The assessment of the quality of Central and Eastern European countries leaves a lot to be desired; the highest level was achieved by the EU member states, whereas the republics of the former USSR are in the worst situation. The underlying causes of such diversified results of political transformations are disparate historical traditions connected with the market economy and unequal preparation of societies to exist both in the free market conditions and in the diversified political, social and economic situation.The improvement of governing quality is a priority in post-communist countries. Achieving a positive institutional effect requires much time and consistent actions, but from the time perspective it is crucial in order to enjoy economic success.Žvelgiant per naujosios institucinės ekonomikos prizmę, transfonnacija yra ilgai trunkantis formalių institucijų, ypač nuosavybės teisių ir sandorių, permainų procesas ir neformalių institucijų, tokių kaip antai: etiniai standartai, įsigalėjusi tvarka, religiniai įsitikinimai ir visuomenės mentalitetas. Transformacijos sėkmė priklauso nuo to, kiek naujos formalios taisyklės atitinka neformalias taisykles, egzistuojančias visuomenėje. Vidurio ir Rytų Europos įvertinimas palieka daug vietos dideliems troškimams; Europos Sąjungos šalys narės pasiekė aukščiausią lygį, o buvusių TSRS respublikų yra blogiausia situacija. Esminės tokių diversifikuotų politinių transfonnacijų rezultatų priežastys yra nesulyginamos istorinės tradicijos, susijusios su rinkos ekonomika ir nelygiu visuomenės pasirengimu egzistuoti tiek laisvosios rinkos sąlygomis, tiek diversifikuotoje politinėje, socialinėje ir ekonominėje situacijoje.Pagrindinės kokybės gerinimui yra suteikiamas pirmumas pokomunistinėse šalyse. Teigiamam instituciniam rezultatui pasiekti reikia daug laiko ir nuolatinių veiksmų, bet, žiūrint iš laiko perspektyvos, tai yra labai svarbu, kad būtų galima mėgautis ekonomine sėkme
Transformacijų procesai Rytų ir Vidurio Europoje: liberalizacija, bendra kultūros erdvė ir socialinė aplinka plėtojant ekonomiką
No full textThe paper aims to evaluate the main features of the creation and development of an integral cultural and economic space in Europe, the main problems of economic and social development and provision of equal rights in the context of the transition processes in Central and Eastern Europe.Transformation processes in Central and Eastern Europe are described. The new challenges for economic development and social-oriented changes are analysed.In the paper, results of a research done over the recent several years into the diagnostics of the problems of transformations as well as economic and social development in Central and Eastern Europe are used, with a focus on the development of the integral space and human rights.The major findings show that the creation and development of an integral space in Europe is a very complex and controversial process implying various problems and conflicts. Therefore, to encourage the creation of an integral space in Europe, appropriate cultural policies should be implemented. These policies may embrace many priorities includingthe preservation of cultural diversity;adaptation and dissemination of integrated European dimensions;elimination of factors incompatible with humanism and democracy in all European countries;provision of equal rights to all groups of society.For implementing the key priorities of cultural policies, a number of pan-European special programmes are suggested.New non-traditional ideas regarding the possible economic and social development of Central and Eastern Europe are discussed.Straipsnyje kompleksiškai nagrinėjami sudėtingi ir prieštaringi bendros ekonominės ir kultūros erdvės Europoje formavimosi procesai. Daugiausia dėmesio skiriama transformacijoms Rytų ir Vidurio Europos šalyse kaip esminiam bendros erdvės visoje Europoje formavimosi veiksniui, pažymint tas transfonnacijų procesų aplinkybes, kurios turi įtakos ivairių visuomenės sluoksnių ir grupių lygių galimybių sampratos pokyčiams bei šių galimybių principams, išreiškia prioritetines vertybes, kurias siekiama įgyvendinti bendroje ekonominėje ir kultūros erdvėje Europoje.Parodyta, kad lygių galimybių samprata ir realūs gebėjimai jas igyvendinti apibūdina visuomenės brandą ir raidos perspektyvas, iš jų - ekonominės raidos perspektyvas. Ypač svarbu, jog transformacijų procesai, per pastaruosius keliolika metų vykę Rytų ir Vidurio Europos šalyse, daugiausia išreiškia įvairiuose visuomenės sluoksniuose ir grupėse išryškėjusią požiūrių į lygias galimybes kaitą.Straipsnyje pateikiami bendros kultūros erdvės fonnavimuisi Europoje skirtų tyrimų rezultatai.Išryškinti svarbiausi bendros kultūros erdvės požymiai, atskleistos tokios erdvės formavimosi problemos, ypač tos, kurias lemia Europos Sąjungos plėtra bei Rytų ir Vidurio Europos šalyse vykstantys socialiniai ir ekonominiai pokyčiai. Suformuluoti esminiai transformacijų procesų bei Europos Sąjungos plėtros dėsningumai, išryškinti lygių galimybių užtikrinimo dėlei spręstinų problemų sprendimo būdai ir prioritetai.Straipsnyje išryškinami liberalizavimo procesų prioritetai ir ypatumai, parodyta liberalizavimo įtaka socialinei raidai ir ekonomikos augimui.Straipsnyje pateikiama pasiūlymų, skirtų ekonominei politikai, taip pat kitomis priemonėmis spręsti problemas, kylančias formuojantis bendrai kultūros erdvei Europoje. Tokių priemonių tarpe ypač veiksmingomis laikytinos suderintų nacionalinių ir tarptautinių programų, skirtų plėtoti bendrąją kultūros erdvę Europoje, rengimas ir igyvendinimas. Straipsnyje detaliai apibūdinamas tokių programų turinys ir nurodomi jų prioritetai
Komercinių bankų efektyvumo matavimo metodai remiantis lenkų bankų pavyzdžiu
No full textEfficiency analysis is essential for the evaluation of banks’ performance. To estimate banks’ efficiency, we can apply different methods. Analysis of financial indicators is the most popular efficiency analysis method in banks, but the number of financial indicators can be really big and make the interpretation of the results more difficult. Another way to estimate efficiency measures is the nonparametric frontier method - Data Envelopment Analysis (DEA). This method has become increasingly popular in measuring bank efficiency in the countries with developed banking systems.The main aim of this article is to present the results of efficiency analysis, computed by means of both methods, i. e. the classical index of balance sheet characteristics and the non-parametric DEA method.The analysis was carried out in the biggest banks operating in Poland in 2000-2007. The empirical results show that the efficiency measures give a similar although not identical picture of Polish commercial banks’ performance. These results (yielded by both methods) are complementary to each other and suggest that the non-parametric DEA method is really valuable and worth applying in bank practice.The work presents also the reasons that would explain the achieved results. It also compares both methods, their potentials and limitations in applying them to banking.Efektyvumo analizė yra labai svarbi vertinant bankų veiklą. Pagrindinis šio straipsnio tikslas yra pristatyti bankų veiklos efektyvumo analizės rezultatus, kurie apskaičiuoti dviem metodais - tai klasikinė balanso rodiklio charakteristika ir neparametrinis DEA (duomenų apgaubimo analizės) metodas, kuris tampa vis populiaresnis matuojant efektyvumą šalyse, kur išsivysčiusi bankininkystės sistema. Tyrimas buvo atliktas didžiausiuose bankuose, veikusiuose Lenkijoje 2000-2007 metais. Rezultatai rodo, kad neparametrinis DEA metodas yra išties vertingas ir verta jį taikyti bankų veikloje. Straipsnyje taip pat nurodomos priežastys, paaiškinančios pasiektus rezultatus. Taip pat abu metodai lyginami, apibendrinamas jų naudojimo bankininkystėje galimybės ir apribojimai
DEA (duomenų apgaubimo analizės) metodas valdant bendrovių kredito riziką
No full textThe subject of the present paper is a new procedure of forecasting credit risk to companies in the Polish economic environment. What favors the suggested approach is the fact that in Poland, unlike in western countries, the DEA method has not yet been implemented in assessing credit risk faced by companies. The research described in the paper has been conducted on the basis of comparing the proposed DEA method with the currently used procedures, namely the point method, discriminative analysis and linear regression. To verify and compare the efficiency of various methods of company credit risk estimation, the efficiency of the classification of companies has also been examined. The study has involved an analysed sample (a teaching sample) as well as a test sample which was not taken in model building. To conclude, the DEA method facilitates forecasting financial problems, including bankruptcy of companies, in Polish economic conditions, and its efficiency is comparable to or even greater than that of the approaches implemented so far.Šio straipsnio tema yra naujas veikimo būdas, numatantis bendrovių kredito riziką Lenkijos ekonominėje aplinkoje. Lenkijoje, kitaip nei kitose Vakarų šalyse, DEA metodas dar nėra įgyvendintas, kad bendrovės galėtų išgyventi kredito riziką. Tyrimas, aprašytas straipsnyje, buvo vykdomas remiantis siūlomo DEA metodo palyginimu su dabartinėmis naudojamomis procedūromis (diferencijuota analizė, linijinė regresija ir t. t.). Siekiant patikrinti ir palyginti įvairių bendrovių kredito rizikos vertinimo metodų veiksmingumą, taip pat buvo tirtas bendrovių klasifikavimo efektyvumas. Remiantis tyrimu galima išvada, kad DEA metodas palengvina finansinių problemų prognozę, įskaitant bendrovių bankrotus Lenkijos ekonominėje situacijoje, o jo efektyvumas yra panašus arba net didesnis nei iki šiol naudotų metodų
