Ekonomika
Not a member yet
1672 research outputs found
Sort by
Lietuvos aukštojo mokslo finansavimo modelio projekcijos
Get PDFThe present conditions of economic and social welfare and the pace of their development are highly influenced by the available “human capital”, especially its quality. Unfortunately, there is enough evidence that the competence of Lithuanian graduates is hardly sufficient to meet either present or future requirements of the labour market. The insufficient quality of university studies has opened a deep breach between the offers and the demands of labour market. The “accidental” choice of study programmes and low motivation of students combined with insufficient financial resources and rather poor facilities are important factors of such gap. The lack of competition between tertiary education institutions in terms of quality of the their students and graduates is another key factor of deficiency of the higher education system in Lithuania.This paper examines the Lithuanian system of tertiary education with the aim to reveal the roots of its deficiencies and offer a new financial model for tertiary education that may solve many of the existing problems.To achieve this goal, the main global trends in the development of higher education financial support models are reviewed, competition factors operating in tertiary education institutions are evaluated, sources and instruments for the financial support of tertiary education and scientific research are analysed in the paper.The suggested model is based on the assumption that the main responsibility of the state is to ensure accessibility of studies for capable individuals regardless of their social status. It is argued here that instead of state set study costs per student in various study programmes, the accessibility of studies must be controlled by the state-stipulated fixed minimum amount of financial support available to all students. Furthermore, it is argued that promoting competition among tertiary education institutions should be based upon available information in the higher education system, diminishing the risk of asymmetry of information. The proposed financial model shows that financial sources can be adequately and efficiently arranged to avoid any distortions in the motivation systems of the stake holders, i.e. students, state, educational institutions and employers.Straipsnis skiriamas itin aktualiai Lietuvos aukštojo mokslo sistemos pertvarkos problematikai, gilesniam žvilgsniui į vieną iš svarbiausių, atraminį šios sistemos elementą - jos finansavimo modelį. Straipsnyje apžvelgiama užsienio šalių aukštojo mokslo finansavimo patirtis ir kaitos tendencijos. Pateikiama išsami kritinė įvairių institucijų siūlomų Lietuvos aukštojo mokslo finansavimo modelių apžvalga, įvertinami jų trūkumai ir pranašumai. Daug dėmesio skiriama aukštojo mokslo sistemos subjektų motyvacijai ir jų derinimosi mechanizmui. Straipsnyje siūlomas ir pagrindžiamas naujas Lietuvos aukštojo mokslo sistemos finansavimo modelis, skatinantis visų suinteresuotųjų - visuomenės (valstybės), aukštųjų mokyklų, studentų ir darbdavių - dalyvavimą gerinant aukštojo mokslo kokybę ir derinant jo paklausą su pasiūla
Development of Real Estate Funds in Europe and Lithuania
Get PDFDue to the growing economy in Lithuania as well its a rapid integration into the European Union and global markets, improvement of the investment process in real estate has been and will continue to be a topic of great interest. The article presents an analysis of the investment process in real estate. It aims at presenting a theoretical and practical evaluation of real estate as an investment object. To this end, the first part of the paper singles out the most important concepts related to real estate, compares real estate with other types of investment, analyses real estate in the investment portfolio. The second part explores the importance of real estate investment funds in order to ensure an efficient and expansive functioning of the investment market in the European Union and to expand the Lithuanian market of investment goods. It also investigates the legal basis and development of real estate funds in the European Union. Lithuanian legislation provided a possibility for real estate funds to operate only at the end of 2007: on 15 November 2007 a new edition of the Law on Collective Investment Undertaking of the Republic of Lithuania was adopted, stipulating a possibility for specialized funds to appear in Lithuania from 1 March 2008
Bendrojo pardavimo pelningumo kompleksinės analizės metodika
Get PDFThe effectiveness of the activity of an enterprise is assessed using the profitability ratios. In practice, the effectiveness of enterprises is measured by various profitability ratios which have different methods of calculations, different definitions and names. This makes some difficulties in calculations and analysis of profitability ratios.An investigation carried out by the authors (October 2007) shows that only 35 enterprises, or 47% of all those taken into account, count profitability ratios, while 38 enterprises, or 52.1%, don’t count these ratios and don’t make their analysis. The results of the investigation allow to conclude that it is necessary to analyze profitability ratios and to disclose the reserves of the effectiveness of enterprises.Profitability ratios should be defined as return on gross profit, on sales and on activity costs. Profitability ratios have a strong connection with sales, assets and owner’s equity. For that reason, the ratios should be c1assified into groups of return on sales. return on assets and return on owner’s equity. This way of classification of profitability ratios would help the users of information not only to understand better the methodology of calculation, but also to make more correct decisions. Breaking up the profitability ratios into groups of return on sales, return on assets and return on capital is very important for different users interested in different information significant for them. Information users seem to be more interested in return on sales.Straipsnyje pateikiama autorių parengta bendrojo pardavimo pelningumo kompleksinės analizės metodika. Ji apima: a) bendrojo pardavimo pelningumo veiksnių analizę; b) bendrojo ir grynojo pardavimo pelningumo ryšio analizę; c) bendrojo ir grynojo pardavimo pelningumo ir mokumo rodiklių ryšio analizę; d) bendrojo ir grynojo pardavimo pelningumo rodiklių vertinimą. Aptarta bendrojo pardavimo pelningumo kompleksinės analizės reikšmė ir jos atlikimo būtinumas siekiant gerų veiklos rezultatų. Bendrojo pardavimo pelningumo veiksnių analizė atlikta naudojant indeksų metodą
Teisiniai ir ekonominiai individualios įmonės veiklos reglamentavimo aspektai
No full textThe operation of individual enterprises established in Lithuania was regulated by various separate laws which caused much inconvenience. Therefore, the Lithuanian law on individual enterprises entered into force on 1 January 2004. The article aims to present the outstanding peculiarities of an individual enterprise as a legal entity which could be considered as advantages and disadvantages. The article considers the individual enterprise before and after the entry into force of the Lithuanian law on individual enterprises.Straipsnyje nagrinėjami individualios įmonės teisiniai ir ekonominiai aspektai bei ypatumai, analizuojant Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymą pabrėžiama, kokios jo normos turės tiesioginės įtakos jau veikiančioms individualioms įmonėms bei jų savininkams, akcentuojama šio įstatymo svarba tolesnei individualių įmonių veiklai, joms steigti bei likviduoti.Kiekvienoje šalyje individualios įmonės sudaro didžiąją komercinės teisės subjektų daugumą, Lietuva taip pat ne išimtis. Lietuvos Respublikos statistikos departamento 2003 metų duomenimis, 51 proc. įregistruotų ūkio subjektų buvo individualios įmonės, 2004 m. - 48 proc. ir 2005 m. - 46 proc., 2007 m. - 102 40,5 proc. Dalis individualių įmonių vykdo veiklą, susijusią su žemės ūkiu, ir 43 iš jų yra žemės ūkio valdų savininkai.Valstybės požiūriu individua1ios įmonės privačia iniciatyva didina savivaldybių ir valstybės biudžetų pajamas, mažina šešėlinę ekonomiką, kuria naujas darbo vietas, sudaro prielaidas formuotis vidutiniškai pasiturinčiam gyventojų sluoksniui, mažina socialinės paramos poreikį.Lietuvoje įsteigtų individualių įmonių veiklą iki 2004 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo įsigaliojimo reglamentavo įvairūs atskiri įstatymai: Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir kt. Tai kėlė daug nepatogumų ir individualių įmonių steigimo. reorganizavimo, likvidavimo neaiškumų, nebuvo visiškai aiškios individualių įmonių savininkų teisės ir pareigos.Individualios įmonės steigimą ir valdymą, pertvarkymą, likvidavimą, šių įmonių savininkų teises ir pareigas reglamentuoja 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas. Individualios įmonės veikla specialiu įstatymu nebuvo apibrėžta. Šio įstatymo rengimo tikslo ir būtinumo argumentai šie:1. Individuali įmonė buvo vienintelė įmonių rūšis, neturinti atskiro įstatymo;2. Individualią įmonę reglamentuojančios teisinės nuostatos buvo išbarstytos įvairiuose įstatymuose ir tai kėlė nepatogumų. Reikėjo spręsti “kylančias problemas, varžančias individualių įmonių egzistavimą”.Įvairiose šalyse individualūs komercinės teisės subjektai bendrai vadinami skirtingai. Anglijos teisės sistemą paveldėjusiose šalyse, taip pat šalyse, kuriose taikoma vadinamoji monistinė (vieninga) civilinės teisės sistema (t. y. ten, kur komercinė teisė neišskirta iš civilinės teisės), įstatymuose ir komercinėje praktikoje šie komerciniai - ūkiniai vienetai dažniausiai vadinami vienasmeniais arba individualiais savininkais (Anglijoje - sale propriertorship, sale trades arba ownership; JAV - individual propriertonhip; Italijoje - dilia individuale).Svarbu pažymėti, kad Individualių įmonių įstatyme nurodoma, jog individualios įmonės savininku gali būti tik vienas asmuo. Pagal ankstesnį įmonių įstatymą - galėjo būti keli asmenys. Įstatymas nustato, kad individualios įmonės savininkas negali būti kitos individualios įmonės savininku. Vadinasi, vienas asmuo gali turėti tik vieną individualią įmonę.Individualių įmonių įstatyme numatoma, kad individuali įmonė gali būti pertvarkoma į akcinę bendrovę, uždarąją akcinę bendrovę, viešąją įstaigą. Nustatyti bendrieji pertvarkymo reikalavimai bei pertvarkymo į akcinę bendrovę, uždarąją akcinę bendrovę ypatumai siejami su Europos Sąjungos bendrovių teise. Pertvarkymai į uždarąją akcinę bendrovę yra populiariausi, o pagrindinė priežastis - ribota civilinė atsakomybė. Individuali įmonė negali būti reorganizuojama, išskyrus atveji. kai tokią įmonę paveldi asmuo, kuris yra kitos individualios įmonės savininkas. Įstatymo baigiamosiose nuostatose nurodytu pereinamuoju laikotarpiu galimybe reorganizuoti individualias įmones taip pat galės pasinaudoti asmenys, turintys dvi ir daugiau įmonių, bei individualios įmonės, kurių pavadinime nurodyti abu sutuoktiniai. Pirmu atveju tai gali būti įvardijama kaip privalumas, antru - kaip trūkumas, nes sutuoktiniams tai kelia papildomų rūpesčių.Individuali įmonė gali būti likviduojama Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais ir tvarka. Įstatyme nustatyti tik likvidavimo ypatumai.Mokesčių įstatymuose nėra atskirai aptarti individualios įmonės savininkų įnašų į įmonę klausimai. Individualios įmonės apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas, atsižvelgiant i veiklos pobūdį, vidutinį sąrašuose esančių darbuotojų skaičių bei uždirbtų pajamų dydį, apmokestinamas taikant tokius pelno mokesčio tarifus: 15 proc. pelno mokesčio tarifą, jeigu individuali įmonė neturi teisės taikyti kitų (lengvatinių) pelno mokesčio tarifų; 13 proc. pelno mokesčio tarifą, jeigu vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos ne didesnės nei 500 tūkst. litų; O proc. (nulinis) pelno mokesčio tarifą apmokestinamajam pelnui iki 25 tūkst. Lt ir 15 proc. likusiai apmokestinamojo pelno daliai; O proc. (nulinis) pelno mokesčio tarifas socialinėms įmonėms. Individualioms įmonėms gali būti taikomos numatytos pelno mokesčio lengvatos.Nuo 2006 metų sausio 1 dienos įsigalioja naujas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas. Pagal naujojo įstatymo nuostatas apmokestinamas ir individualioje veikloje naudojamas tam tikrų paskirčių nekilnojamasis turtas. Nekilnojamojo turto mokesčio tarifas 2006 m. mokestiniu laikotarpiu - 1 proc. turto mokestinės vertės, 2007 m. ir vėlesniems mokestiniams laikotarpiams - nuo 0,3 iki 1 procento nekilnojamojo turto vertės.Gyventojai, besiverčiantys individualia veikla, privalo registruotis kaip PVM mokėtojai, kai bendra atlygio už jų vykdytą ekonominę veiklą suma viršija 100 000 litų per metus.Individualios įmonės už jų savininkus moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir jie privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu. Mokėdami valstybinio socialinio draudimo įmokas šie asmenys įgyja teisę į senatvės ar netekta darbingumo pensiją. Mirties atveju apdraustojo sutuoktinis ir vaikai įgyja teisę į našlių ir našlaičių pensijas.Lyginant Lietuvos ir užsienio valstybių individualių įmonių ypatumus matyti, kad labiausiai panašumų iš visų nagrinėtų užsienio šalių turi Lietuvos ir JAV individualios įmonės, nors ir yra keli skirtumai dėl sutuoktinių valdymo šioje įmonėje
Paslaugų sektoriaus plėtra Lietuvoje - darbo produktyvumas kaip augimo veiksnys
No full textThis paper examines the tendencies of Lithuanian services sector’s value added and labour productivity during 1995-2006. Comparative analysis of the average annual labour productivity growth in manufacturing and service industries reveals arguments supporting the W. Baumol’s consideration that there can be sporadic productivity increases in nonprogressive sectors. During 1995-2000, labour productivity growth in services exceeded productivity growth in manufacturing. The paper offers an interpretation of the Verdoom law for empirical regularities of the relationship between the cross-sectorial labour productivity growth rate and the value added growth rate.Straipsnyje analizuojamos paslaugų ir pramonės sektorių pridėtinės vertės bei darbo produktyvumo kitimo tendencijos 1995-2006 metais. Straipsnio tikslas - išanalizavus paslaugų ir pramonės sektorių darbo produktyvumo kitimo pobūdį, įvertinti Baumol nesubalansuoto augimo apraiškas sparčiai augančioje ekonomikoje ir įvertinti pridėtinės vertės ir darbo produktyvumo augimo pagal Verdoom-Kaldor dėsningumą ryšį.Straipsnyje naudojamas lyginamosios analizės tyrimo metodas, kuris pritaikytas analizuojant nacionalinės statistikos duomenis apie paslaugų ir pramonės sektorių Lietuvoje pridėtinę vertę bei darbo produktyvumą ir atskleidžiant darbo produktyvumo didėjimo skirtumus pramonės ir paslaugų sektoriuose. Regresinės analizės metodu apskaičiuota pridėtinės vertės ir darbo produktyvumo didėjimo parametrų tiesinė priklausomybė.Tyrimo rezultatai parodė, kad, plėtojantis Lietuvos ekonomikai, paslaugų sektorius didėjo sparčiau nei pramonės. 1995-2006 m. vidutinis metinis bendros pridėtinės vertės augimas buvo 11 proc., pramonės - 10,9 proc., paslaugų - 12,1 proc. 1995-2006 m. darbo produktyvumas pramonėje kasmet didėjo vidutiniškai 12,3 proc., paslaugų sektoriuje - 10,8 proc. 1995-2006 m. produktyvumo kitimo tendencijos patvirtina darbo produktyvumo augimo tempų skirtumų pramonės ir paslaugų sektoriuose koncepciją, išnagrinėtą W. Baumol, paslaugas įvardijant kaip “neįteikta progresyvų” ekonomikos sektorių. Tačiau 1995-2000 m. matyti kitokia darbo produktyvumo didėjimo tendencija - darbo produktyvumo kitimas paslaugų šakose buvo spartesnis negu pramonės. Aiškinant šią darbo produktyvumo didėjimo tendenciją, mokslinėje literatūroje pateikiami du požiūriai. Tai W. Baumol koncepcijos teiginiai, kad paslaugų sektoriuje galimas laikinas darbo produktyvumo santykinių augimo tempų padidėjimas, siejamas su technologijų diegimu. Kitaip darbo produktyvumo paslaugų sektoriuje santykinių augimo tempų didėjimą aiškina J. E. Triplett and B. Bosworth. Jų teigimu, spartus darbo produktyvumo paslaugų sektoriuje augimas yra sisteminis reiškinys ir atskleidžia kapitalo veiksnio reikšmės didėjimą paslaugų gamybos procesuose, taip pat spartų inovacijų diegimą. Darbo autorės nuomone, aiškinant spartesni darbo produktyvumo didėjimą paslaugų sektoriuje būtų tiksliau remtis W. Baumol požiūriu į laikiną darbo produktyvumo santykinį padidėjimą paslaugų sektoriuje.Nagrinėjant darbo produktyvumo ir ekonomikos augimo sąsajas, straipsnyje remiamasi Verdoom-Kaldor dėsningumu. Regresinės analizės rezultatai atskleidė, kad tiesinė pridėtinės vertės ir darbo produktyvumo didėjimo priklausomybė statistiškai reikšminga, tačiau skirtingoms ekonomikos šakoms būdingas vienodas masto ekonomijos poveikis. Todėl darbo produktyvumo skirtumų negalima paaiškinti masto ekonomijos poveikiu
Lietuvos konkurencingumas: mitai, realybė ir perspektyvos
No full textIn recent years, the concept of national competitiveness and favourable business environment is broadly associated with economic development. The countries are increasingly paying attention to their competitiveness on global markets by promoting national programs and founding institutions aimed at tackling competitiveness issues. A number of leading international organizations, research institutes and business entities carry out global comparative studies on nation’s competitiveness. However, the global competitiveness ranking results are often inconsistent with economic trends. This raises a question whether the international competitiveness ran kings provide a proper guidance for an individual economy in improving the business environment. The paper aims at revealing the factors behind the discrepancies in evaluating a national competitiveness by international institutions and national agents. The analysis is based on the datasets of two influential publications - Doing Business (the World Bank) and Global Competitiveness Report (World Economic Forum). The study was enriched by a questionnaire, specially tailored to assess the most problematic issues in measuring the business and investment environment. The research has shown that the international comparisons only partially correspond to the national perception of competitiveness. The paper also addresses policy insights for enhancing Lithuania’s competitiveness.Pastaruoju metu aukštas šalies konkurencingumo ir palankus verslo klimatas tapo viena svarbiausių sėkmingos ekonominės plėtros sudedamųjų dalių. Valstybės skiria vis daugiau dėmesio eksportuojamos produkcijos konkurencingumui užsienio rinkose didinti ir verslo sąlygoms gerinti. Šiuo tikslu yra steigiamos specialios institucijos, kuriamos skatinamųjų priemonių programos. Daugybė itakingų tarptautinių organizacijų, tyrimo centrų ir verslo lyderių stengiasi išmatuoti šalių konkurencingumo lygį įvertinti jų pažangą šioje srityje.Tačiau reikėtų pripažinti, kad pasaulio konkurencingumo vertinimai dažnai neatspindi ekonominių tendencijų arba joms net prieštarauja. Kyla klausimas, ar iš tikrųjų tarptautinio konkurencingumo rodikliai yra tinkamas ekonominės politikos orientyras siekiant sistemingai gerinti šalies verslo sąlygas.Šis straipsnio tikslas - įvertinti galimus tarptautinio institucijų ir nacionalinių agentūrų konkurencingumo vertinimo metodikų nukrypimus. Analizei buvo pasirinkti du plačiai ekonomikos literatūroje cituojami tarptautiniai tyrimai - Pasaulio banko ir Europos rekonstrukcijų ir plėtros banko verslo klimato vertinimo apžvalgos “Verslas” (angl. Doing Business) ir Pasaulio ekonomikos forumo “Globalaus konkurencingumo ataskaita” (angl. Global Competitiveness Report). Be to, straipsnyje buvo panaudotos įmonių vadovų apklausos apie verslo sąlygas, svarbiausios kliūtys skatinant verslo plėtrą ir pritraukiant investicijas Lietuvoje.Tyrimas parodė, kad tarptautinių institucijų vertinimai tik iš dalies atitinka nacionalinę konkurencingumo koncepciją. Straipsnyje buvo pateiktos išvados ir siūlymai, kaip pagerinti verslo klimatą Lietuvoje ir padidinti šalies konkurencingumą
Pasauliniai priklausomybės tinklai ir Lietuvos likimas reliatyviu požiūriu
No full textVincentas Rolandas Giedraitis savo naujoje knygoje “Naujas šaltasis karas posocialistinėje eroje - daugiapriklausomybės dominavimas Lietuvoje” (2007) holistiniais tyrimo metodais nagrinėja Lietuvos ekonominę, politinę ir karinę priklausomybę nuo kitų valstybių. Autorius teigia, kad Europos Sąjunga, Rusijos Federacija ir Jungtinės Amerikos Valstijos “kovoja” dėl įtakos Lietuvoje. Pavyzdžiui, autorius aprašo priemones, kuriomis Rusija išnaudoja Lietuvos (ir Europos šalių) ekonomikos priklausomybę nuo Rusijos naftos pasiūlos, kad galėtų savo naudai paveikti Lietuvos ekonominę bei politinę padėtį. Kita vertus, autorius aiškina ne vien ekonominius Lietuvos priklausomybės nuo kitų valstybių aspektus, bet ir politologinius bei sociologinius
Streso darbe ekonominis kontekstas
Get PDFWorkrelated stress has a negative impact on business as well as on employees’ physical and psychological health. Economical costs for a company, caused by stress, are emplyees’ turnover, sickleaves, reduced productivity, increased accidents rate and lack of innovations.The object of the present n:search was workrelated stress.The aim of the research was to evaluate the work related stress level at Lithuanian automation and electrotechnical companies, to ekucidate workrelated stress outcomes, to evaluate the efficiency of stress interventions used by Lithuanian companies.The research was done in three stages. The work related stress level was measured in the first stage by using the HSE Management Standards Stress Model (sample of270 employees). According to the results, the role ambiguity causes the biggest stress and work control has the smallest impact on employees’ wellbeing. Analysis of workrelated stress among socio-demographic groups showed that different stressors affect men and women, but the general stress level is similar for both genders. The youngest employees undergo the biggest stress, while older employees are less stressed. Blue collar employees are more stressed at work compare to white collars. There is a positive correlation between stress level and management level, but there is no correlation between workrelated stress level and employees’ education. Longer service causes a higher stress level until a fixed stage, and later the workrelated stress level remains the same.Analysis of workrelated stress outcomes done in the second research stage showed a strong negative correlation between workrelated stress level and sickleaves. A higher workrelated stress level causes a bigger employees’ turnover, but no clear correlation was found.The aim of the third stage of the research was to find out managers’ view on stress, their beliefs about stress interventions by using the P. Dewe and M. O’Driscoll questionnaire (a sample of 34 managers). The five strategies most commonly reported as being used in organizations were those that could be described as the best practice of human resource techniques. They were communication and information sharing, clear goal and role descriptions, performance evaluation and feedback, social support and job autonomy. Stress interventions were evaluated mainly as average effective. These results show, that organizations have chosen right strategies, just they have to use them more effectively and start implementing not so widely used strategies, such as stress management training, management style changes, EAP.To reduce workrelated stress, for Lithuanian organizations it is recommended to create workrelated stress management policy and procedures, to improve communication, to define clear goals and roles, to organize stress management training for managers, periodically survey employees’ opinion.Straipsnyje analizuojamos streso darbe ir jo padarinių vertinimo teorinės pozicijos, įvairių socialinių demografinių grupių streso darbe lygis, streso darbe padariniai, šio streso valdymo strategijų taikymas. Pateikiami streso darbe lygio ir streso darbe valdymo strategijų sąlyginio efektyvumo Lietuvos automatikos ir elektrotechnikos įmonėse tyrimo rezultatai
Mokėjimo sistema LITAS: dabartis ir perspektyva
Get PDFThe object of the article is the role of payment systems in interbank settlements and a set of the system activity refinement.The LIT AS payment system started its operation on 19 January 2004. LITAS is designed to process payment instructions in real time and at a designated time. The system processes credit and debit transfers. The Bank of Lithuania is the owner and the operator of the system. LIT AS provides the cash leg of security transactions in real and at designated time following the DvP (delivery versus payment) principle. It also establishes a possibility for other payment systems to perform settlements through the accounts of their participants with the Bank of Lithuania. Various credit, liquidity and operational risk management measures are applied in the LIT AS system.The successful activity of the payment system LITAS was suspended on 28 January 2007. Two new payment systems - LITAS-RLS and LITAS MMS - started operating on 29 January 2007. This decision was related with the aspiration of the Bank of Lithuania to integrate the new systems into the European payment system TARGET 2. The payment system LITAS-RLS was designed for the realtime processing of payment orders in litas, initiated by its participants. It also offers conditions for the final settlement of ancillary systems. All participants of the system may initiate credit transfers. The LITAS-MMS payment system was designed for the processing of payment orders in litas initiated by its participants at a designated time. Although the LITAS-MMS system is oriented towards the retail payment market, it performs the function of a clearing house.The SWOT analysis carried out by the LITAS payment system showed that the principal advantages of the system include its conformity to the international practice, low unit prices of services, an effective risk management system, domination of the system itself in the market and a high quality of services. Its imperfections include a lack of public information, unclear future of the system and a considerable variability. The most important potentials of the system include the continuity of operation, the growing market and the exclusivity of the image. The principal dangers that may menace the LIT AS system include the liquidation of the system, possible new competitors, pressing of market participants.Payment systems, Bank of Lithuania statistics information about payment transfers, their structure and dynamics, real time and designated time transfer cumulative curves, which helps to regulate the money flows in the payment system.An analysis has shown that the operation of the LITAS system was successful. This fact encourages stating that the direction of the activities chosen by the operator of the system was correct.The article presents final remarks about the Lithuanian LITAS payment system and suggestions how to improve its activity and safety.Pastaruosius kelis dešimtmečius pastebima finansų rinkų plėtra. Šią plėtrą labiausiai lėmė technologijų raida, finansų rinkų reglamentavimo panaikinimas ir naujų finansinių instrumentų atsiradimas. Finansų rinkų plėtra lemia mokėjimo sandorių tarp šalių ir šalies viduje skaičiaus didėjimą. Todėl reikėtų pamąstyti apie mokėjimo sistemas, jų veiklos efektyvumą lemiančius veiksnius, nes šiandienos finansų pasaulis yra neįsivaizduojamas be efektyviai ir sklandžiai veikiančios mokėjimo sistemos.Straipsnio tikslas - išanalizuoti mokėjimo sistemos LITAS svarbą tarpbankiniams atsiskaitymams ir numatyti veiklos tobulinimo kryptis. Naudoti metodai: statistinė analizė ir apibendrinimai, SSGG ir lyginamoji analizė