Buhalterinės apskaitos teorija ir praktika
Not a member yet
173 research outputs found
Sort by
Įmonių socialinės atsakomybės informacijos atskleidimo lygis Lietuvos įmonėse, prekiaujančiose akcijomis Nasdaq Baltic vertybinių popierių biržoje
Get PDFIn today\u27s market conditions and in the context of sustainable business, the provision of social responsibility information to information consumers is important. This paper focuses on corporate social responsibility disclosure and its importance in communicating with stakeholders. It examines the problem of information asymmetry faced by companies and the possibility of signalling to the most powerful stakeholder groups about their involvement in social activities. The paper develops a model for the calculation of a corporate social responsibility disclosure index. Based on the developed model, an empirical study was carried out to calculate the social responsibility disclosure index of companies listed on the Nasdaq Baltic Stock Exchange. The study found that over the period 2017-2022, the total amount of disclosures increased by 14.85%. It also assessed the amount and dynamics of disclosures in individual areas (environmental, social and HR-related, human rights, corruption and bribery, and verification of the implementation of corporate processes). The CSR disclosure model developed is universal and can be used to calculate a CSR disclosure index for all non-financial companies.Šiuolaikinėmis rinkos sąlygomis ir tvaraus verslo kontekste svarbią reikšmę turi socialinės atsakomybės informacijos pateikimas informacijos vartotojams. Straipsnyje nagrinėjamas įmonių socialinės atsakomybės informacijos atskleidimas ir jo svarba komunikuojant su suinteresuotomis šalimis. Nagrinėjama įmonių, susiduriančių su informacijos asimetrijos problema, galimybė signalizuoti galingiausias suinteresuotųjų grupes apie įsitraukimą į socialines veiklas. Straipsnyje parengtas įmonių socialinės atsakomybės informacijos atskleidimo indekso skaičiavimo modelis. Pagal parengtą modelį atliktas empirinis tyrimas, kurio metu apskaičiuotas Nasdaq Baltic vertybinių popierių biržoje akcijomis prekiaujančių įmonių socialinės atsakomybės informacijos atskleidimo indeksas. Tyrimo metu nustatyta, kad per 2017–2022 m. laikotarpį bendras informacijos atskleidimo kiekis padidėjo 14,85 proc. Taip pat įvertintas atskirų sričių (aplinkosaugos; socialinės ir susijusios su personalu; žmogaus teisių; korupcijos ir kyšininkavimo; įmonės procesų įgyvendinimų patikrinimo) informacijos atskleidimo kiekis ir dinamika. Parengtas įmonių socialinės atsakomybės informacijos atskleidimo modelis yra universalus ir gali būti naudojamas vertinant visų nefinansinių įmonių socialinės atsakomybės informacijos atskleidimą
Aplinkosauginės valdymo apskaitos sistemos kūrimas: konceptualus požiūris
Get PDFWith the rise of environmental problems caused by human activities, such as misuse of natural resources, rapid deforestation, and discharge of radioactive and other chemical waste into water bodies, soil and the atmosphere, environmental management accounting has emerged as a tool for promoting sustainable development and reducing negative environmental impacts in businesses. This area of accounting provides a means for analyzing, assessing, controlling, and managing the environmental performance of companies. However, there is a dearth of studies in the scientific literature that systematically assess the potential for introducing and developing environmental management accounting in an enterprise. Therefore, this study aims to identify the areas, instruments, outcome, impact measures, and other elements of environmental management accounting, and integrate them in a targeted manner to develop a conceptualized environmental management accounting system. The results of the literature review and systematic analysis are summarized to provide a conceptual framework for an environmental management accounting system consisting of the following elements: 1) objectives; 2) inputs; 3) processes; 4) outputs/outcomes; 5) feedback; and 6) external environmental conditions. The introduction of such a system would improve the development of environmental management accounting for the long-term sustainability and eco-efficiency of companies.Daugėjant aplinkosauginių problemų, susidarančių dėl žmogaus vykdomos veiklos, kaip antai netinkamas gamtos išteklių naudojimas, spartus miškų naikinimas, radioaktyviųjų ir kitų cheminių atliekų išmetimas į vandens telkinius, dirvožemį ir atmosferą, verslo aplinkoje pradėjo formuotis darnaus vystymosi ir neigiamo poveikio aplinkai mažinimo praktika – aplinkosauginė valdymo apskaita. Ši apskaitos kryptis tapo svarbia priemone, padedančia analizuoti, vertinti, kontroliuoti ir valdyti aplinkosauginį įmonių efektyvumą. Vis dėlto mokslinėje literatūroje platesnių tyrimų, sistemiškai vertinančių aplinkosauginės valdymo apskaitos diegimo ir plėtojimo įmonėje galimybes, yra nepakankamai. Todėl šiuo tyrimu siekiama identifikuoti aplinkosauginės valdymo apskaitos sritis, instrumentus, rezultatų ir poveikio matavimo priemones bei kitus šios apskaitos elementus, juos tikslingai sujungti ir sukurti konceptualizuotą aplinkosauginės valdymo apskaitos sistemą. Apibendrinus mokslinės literatūros bei sisteminės analizės tyrimo rezultatus, pateikiama konceptuali aplinkosauginės valdymo apskaitos sistemos struktūra, sudaryta iš tokių sistemai būdingų elementų: 1) tikslai; 2) įvestis; 3) procesai; 4) išvestis/rezultatas; 5) grįžtamasis ryšys; 6) išorės aplinkos sąlygos. Tokios sistemos įdiegimas leistų pagerinti aplinkosauginės valdymo apskaitos plėtrą, užtikrinančią ilgalaikį įmonių veiklos tvarumą ir ekologinį efektyvumą
Finansinės informacijos sistemos formavimas ir jos informacijos fondo panaudojimas valdymo sprendimams priimti
Get PDFReliable financial information, which is usually derived from quantitative research, is crucial for management decision-making. However, in order to apply this result appropriately in the management decision-making process, it is important to be able to explain, interpret, and compare it against the established criteria. Therefore, it is appropriate to establish a financial information system within the company and build a suitable pool of information. This article explores the requirements for financial information, the process of establishing the financial information system, the primary indicators of the financial information pool, and the criteria for evaluating them in the context of management decisions. The analysis of the scientific literature has led to identification of six requirements for the quality of financial information and four dimensions of financial information. The interaction among these aspects provides the prerequisites for developing high-quality financial information system. It was also observed that, in order to develop a financial information system, a company must accumulate an appropriate pool of information, prepare its own individual set of indicators, and establish their indicative values. Furthermore, it was noted that different indicators are used at each level of management within the financial information pool.Priimant valdymo sprendimus ypatingai svarbu turėti patikimą finansinę informaciją, kuri dažniausiai yra kiekybinių tyrimų rezultatas. Tačiau, norint šį rezultatą tinkamai pritaikyti valdymo sprendimų priėmimo procese, svarbu mokėti jį paaiškinti, interpretuoti, palyginti su nustatytais kriterijais. Tam įmonėje tikslinga suformuoti finansinės informacijos sistemą ir joje sukaupti tinkamą informacijos fondą. Straipsnyje nagrinėjama finansinei informacijai keliami reikalavimai, finansinės informacijos sistemos formavimo eiga, finansinės informacijos fondo pagrindiniai rodikliai bei jų vertinimo kriterijai priimant valdymo sprendimus. Atlikus mokslinės literatūros analizę buvo išskirti šeši reikalavimai finansinės informacijos kokybei ir keturios finansinės informacijos dimensijos. Jų sąveika užtikrina kokybiškos finansinės informacijos sistemos formavimo prielaidas. Taip pat buvo nustatyta, kad, formuodama finansinės informacijos sistemą, įmonė turi sukaupti atitinkamą informacijos fondą, pasirengti savo individualų rodiklių rinkinį ir numatyti jų orientacines reikšmes. Atskleista, kad kiekviename valdymo lygyje yra naudojami skirtingi finansinės informacijos fondo rodikliai
Netiesioginių išlaidų paskirstymo tobulinimas naudojant FABC metodą (popieriaus ir kartono gaminių gamybos įmonės pavyzdžiu)
Get PDFEvery enterprise seeks to determine as accurately as possible the cost of the products or services it produces. The allocation of indirect costs causes considerable difficulties in this process. In the search for the most accurate alternatives for allocating indirect costs, the Activity Based Costing (ABC) method has become more popular in recent decades and is increasingly used by companies. The ABC method has many advantages, but it also has disadvantages, which have led to further development of the method by proposing newer versions. These include Fuzzy Activity Based Costing (FABC), which reduces the risk of uncertainty in data collection conditions and inaccurate cost allocation. However, while the literature provides a theoretical model of the FABC approach, there is very little research focused on sector-specific companies. Given that the issue of indirect cost allocation is particularly relevant for manufacturing companies, this paper explores the possibilities of applying the FABC method in manufacturing companies, using the example of a paper and cardboard manufacturing company. The aim of the research: after revealing the principles of ABC and FABC implementation, to improve the indirect cost allocation process in a paper and cardboard manufacturing company using the FABC method. The methods used for the study were document analysis, observation, conversation, interview, and fuzzy set analysis. The results showed that the FABC method has lower cost drivers for some activities and higher cost drivers for others than the ABC method. The improvement path developed for the allocation of indirect costs using the FABC approach could serve as a good model for its implementation in other manufacturing sectors.Kiekviena įmonė siekia kuo tiksliau nustatyti gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų savikainą. Šiame procese nemažai sunkumų sukelia netiesioginių išlaidų paskirstymas. Ieškant kuo tikslesnių netiesioginių išlaidų paskirstymo alternatyvų, pastaraisiais dešimtmečiais išpopuliarėjo ir įmonėse vis plačiau taikomas veikla grįstas produkcijos savikainos kalkuliavimo metodas (angl. Activity Based Costing, sutr. ABC). ABC metodas turi daug privalumų, tačiau jam būdingi ir trūkumai, kurie lėmė tolesnį metodo tobulinimą, pasiūlant naujesnes metodo versijas. Tarp jų, neraiškųjį veikla grįstą produkcijos savikainos kalkuliavimą (angl. Fuzzy Activity Based Costing, sutr. FABC), kuris leidžia sumažinti riziką dėl duomenų rinkimo sąlygų neapibrėžtumo ir netikslaus išlaidų paskirstymo. Vis dėlto, nors mokslinėje literatūroje ir pateiktas teorinis FABC metodo modelis, tačiau taikomųjų tyrimų, skirtų konkretaus sektoriaus įmonėms, yra labai mažai. Atsižvelgiant į tai, kad netiesioginių išlaidų paskirstymo problema ypatingai aktuali gamybos įmonėms, straipsnyje nagrinėjamos FABC metodo taikymo galimybės gamybos įmonėse popieriaus ir kartono gaminių gamybos įmonės pavyzdžiu. Tyrimo tikslas: atskleidus ABC ir FABC diegimo principus, patobulinti netiesioginių išlaidų paskirstymo eigą popieriaus ir kartono gaminių gamybos įmonėje, naudojant FABC metodą. Tyrimui atlikti naudoti dokumentų analizės, stebėjimo, pokalbio, interviu, neraiškiųjų aibių analizės metodai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad naudojant FABC metodą dalies veiklos sričių išlaidų koeficientai yra mažesni, o dalies didesni negu naudojant ABC metodą. Parengta netiesioginių išlaidų paskirstymo tobulinimo eiga, naudojant FABC metodą, galėtų būti tinkamu pavyzdžiu diegiant jį ir kitų gamybos sektorių įmonėse
Undergraduate Business Students’ Perceptions of Accounting Practices and Profession
No full textAttraction of advanced students interested in studying at HEIs for an accounting major degree internationally remains a constant challenge to the accounting profession since the 1990s. To meet the demands it faces, the profession needs to be attractive for students who have the potential to become both technically competent professionals with good analytical abilities and communicative team players, able to understand the expanding business environment and think creatively. Unfortunately, there is a risk that potential students may possess false perceptions of accounting practices and profession. The aim of the research is to explore the perceptions of accounting of the students enrolled in the studies for non-accounting major degree of Professional Bachelor in Business Administration at Lithuanian HEIs. Foremost, the paper analyses the studied assessing approaches and tools used in the notable prior research on the topic. This is followed by the revealed methodology and analysed findings for the research carried out. One of the more important discovers was that the female students assessed the accounting significantly as more definite, boring, precise, and compliance driven than male students. Even considering the abovementioned differences, the results of the perception factors’ analysis strongly suggest that the surveyed students despite their gender in the mass hold traditional stereotypical perceptions of accounting. Due to sufficient number of the surveyed students, findings in overall are applicable to the target group of the research. Finally, the paper provides conclusions, limitations and insights for feasible further research in the study area
Darbo vietos skaitmeninės brandos lygio poveikis suvokiamai darbuotojų gerovei moderuojant kontrolės lokusui
No full textChoices, determined by an employee\u27s locus of control, affect their perceived well-being. But there is a lack of research that shows whether locus of control acts as a direct factor or a moderator. The aim of the research was to determine the effect of the level of digital maturity of the workplace on the perceived well-being of employees as moderated by the locus of control in the banking sector of Lithuania. The analysis and synthesis of scientific literature, as well as information interpretation and generalization were applied in the research. A survey of 232 employees of Lithuanian commercial banks was conducted. Descriptive statistics methods, significance tests, polynomial regression analysis were used for data analysis and formulation of conclusions. We found that locus of control moderates the relationship between employee perceived well-being and the salience of digital tools and the use of digital tools, although the relationship was weak. Employees with the dominance of internal locus of control believe that the importance of digital tools in their work is high and important, compared to the frequency of using these tools. Employees with an external locus of control tend to use digital tools more and feel greater psychological well-being when they use them to complete assigned tasks. Respondents with a high internal locus of control more often occupy high positions in the organisation, have subordinate employees and work with more complex digital tools. They are not concerned with the abundance or frequency of use of tools, but with the necessary functionality and capabilities. Therefore, the perceived psychological well-being of such employees is more influenced by the significance of digital tools.Darbuotojo kontrolės lokuso nulemti pasirinkimai veikia jo suvokiamą gerovę, tačiau pasigendama tyrimų, kurie parodytų, ar kontrolės lokusas veikia kaip tiesioginis veiksnys, ar ir kaip moderatorius. Tyrimo tikslas – nustatyti darbo vietos skaitmeninės brandos lygio poveikį suvokiamai darbuotojų gerovei moderuojant kontrolės lokusui Lietuvos bankų sektoriuje. Tyrime taikyta mokslinės literatūros analizė ir sintezė, interpretavimas, apibendrinimas, atlikta 232 Lietuvos komercinių bankų darbuotojų apklausa, kurios duomenų analizei ir išvadų formulavimui naudoti aprašomosios statistikos metodai, reikšmingumo testai, daugianarė regresinė analizė. Tyrimo metu nustatyta, kad kontrolės lokusas moderuoja santykį tarp darbuotojų suvokiamos gerovės ir skaitmeninių įrankių reikšmingumo ir skaitmeninių įrankių naudojimo, nors ryšys silpnas. Dominuojant vidiniam kontrolės lokusui, darbuotojai mano, jog skaitmeninių įrankių reikšmė jų darbe yra didelė ir svarbi, lyginant su šių įrankių naudojimo dažnumu. Darbuotojai su išoriniu kontrolės lokusu yra linkę daugiau naudotis skaitmeniniais įrankiais ir, jų pagalba atlikti paskirtas užduotis, jaučia didesnę psichologinę gerovę. Respondentai, turintys aukštą vidinį kontrolės lokusą, dažniau užima aukštas pareigas, turi pavaldžių darbuotojų bei dirba su sudėtingesniais skaitmeniniais įrankiais – jiems aktuali ne įrankių gausa ar naudojimo dažnis, o reikiamas funkcionalumas ir galimybės. Todėl tokių darbuotojų suvokiamai psichologinei gerovei didesnę įtaką daro skaitmeninių įrankių reikšmingumas
Apskaitos manipuliacijų (pelno valdymo ir kūrybinės apskaitos) terminijos problematikos sprendimas
No full textThe work presents a variety of terms that name accounting manipulations. After analyzing scientific sources and conducting an analysis of the bibliographic data of the publications presented on the Web of Science website, the terminology problems prevailing in foreign and Lithuanian literature are revealed. This terminology brings a lot of confusion when dealing with the problem of accounting manipulations. The article examines the reasons for the use of different terms, presents the results of the conducted expert assessment. Experts appreciated the phenomenon – accounting manipulations that affect the amount of profit. They named associations derived from the terms "earnings management" and "creative accounting" used in Lithuanian literature. According to experts, the Lithuanian term that best reflects the phenomenon is manipulative accounting. The article presents the definition of manipulative accounting, which is constructed on the basis of the literature analysis.Darbe pateikiama apskaitos manipuliacijas įvardinančių terminų įvairovė, išanalizavus mokslinius šaltinius ir atlikus Web of Science svetainėje pateikiamų publikacijų bibliografinių duomenų analizę, atskleidžiama užsienio ir lietuvių literatūroje įsivyravusi terminijos problematika, kuri, nagrinėjant apskaitos manipuliacijų problemą, įneša nemažai painiavos. Straipsnyje nagrinėjamos skirtingų terminų naudojimo priežastys, pristatomi atlikto ekspertinio vertinimo rezultatai. Ekspertai vertino reiškinį – apskaitos manipuliacijas, darančias įtaką pelno dydžiui, įvardino asociacijas, kylančias iš lietuvių literatūroje naudojamų terminų „pelno valdymas“ ir „kūrybinė apskaita“. Ekspertų manymu labiausiai reiškinį atspindintis lietuviškas terminas yra manipuliacinė apskaita. Straipsnyje pateikiamas atliktos literatūros analizės pagrindu sukonstruotas manipuliacinės apskaitos apibrėžimas
Oro linijų bendrovių bankroto rizikos tikimybių ir tiesioginių išorinių aplinkos veiksnių įtakos vertinimas covid-19 kontekste
No full textThe paper analyses which external environmental factors had the greatest impact on the probability of airline bankruptcy risk in the pre-pandemic and pandemic periods. In view of the strengths and weaknesses of the models selected and presented, the Altman Z \u27score model was chosen for the study. It has been modified by recalculating the coefficients for the model\u27s weighted indicators. The investigation included environmental macroeconomic statistics and financial data of 49 airlines in the airline sector over the span of ten years (2011-2021). The correlation method has identified the severity of external factors in connection with bankruptcy risks during the pre-pandemic and pandemic timeframe and has established a correlation between fluctuations in the risk of bankruptcy of the airline sector and environmental factors. Based on the results obtained, conclusions were drawn on the link between external environmental factors and changes in the sector’s bankruptcy risk score in the context of the COVID-19 pandemic. The results of the comparative analysis method showed that the influence of environmental factors analysed in Europe, North America, South America, and Oceania differs due to the predominance of business culture in the region. Overall, however, legal factors had the biggest negative impact on the sector before the COVID-19 pandemic (2011-2018), while other factors (passengers, competitors, labour force, and creditors) were weakly correlated with the likelihood of bankruptcy risk. During the COVID-19 pandemic, the most positive relationship between creditors intensified.Straipsnyje analizuojama, kurie išorės aplinkos veiksniai turėjo didžiausią poveikį oro linijų bendrovių bankroto rizikos tikimybei priešpandeminiu ir pandeminiu laikotarpiais. Atsižvelgiant į atrinktų ir pristatytų modelių privalumus ir trūkumus, tyrimui pasirinktas Altman Z‘ score modelis. Jis buvo modifikuotas perskaičiuojant koeficientus modelio svertiniams rodikliams. Tyrimas apėmė aplinkos makroekonominę statistiką ir 49 oro linijų sektoriaus bendrovių finansinius duomenis per pastaruosius dešimt metų (2011–2021 m.). Naudojant koreliacijos metodą nustatytas išorinių veiksnių stiprumas su bankroto rizika iki pandemijos ir pandemijos laikotarpiais, o naudojant lyginamąją analizę, nustatytas oro linijų sektoriaus bankroto rizikos svyravimų ir aplinkos veiksnių ryšys. Remiantis gautais rezultatais pateiktos išvados apie išorės aplinkos veiksnių ryšį su sektoriaus bankroto rizikos balo pokyčiais COVID-19 pandemijos kontekste. Lyginamosios analizės metodu gauti rezultatai parodė, kad Europoje, Šiaurės Amerikoje, Pietų Amerikoje ir Okeanijoje nagrinėta išorės aplinkos veiksnių įtaka skiriasi dėl regione vyraujančios verslo kultūros. Tačiau apskritai iki COVID-19 pandemijos (2011–2018) didžiausią neigiamą įtaką sektoriui turėjo teisiniai veiksniai; kiti veiksniai (keleiviai, konkurentai, darbo jėga ir kreditoriai) silpnai koreliavo su bankroto rizikos tikimybe. COVID-19 pandemijos metu labiausiai sustiprėjo teigiami ryšiai tarp kreditorių
Netiesioginių išlaidų paskirstymo būdo, paremto netiesioginių išlaidų priskyrimu padaliniams, taikymo ypatumai
No full textNo costing method can guarantee that cost accuracy will be 100% correct. This is primarily due to the problem of attributing indirect costs to the cost of a product or service. However, in recent decades, most of the research on the allocation of indirect costs has focused on Activity Based Costing (ABC) method, which is too complex and too costly for many companies. In contrast, research into the method of allocating indirect costs to departments has been unduly reduced. This method, often referred to as the traditional approach, is popular with the vast majority of companies and, if properly applied, would result in a reasonably accurate allocation of indirect costs to the cost of goods and services. The objective of the study is to reveal the peculiarities of the application of indirect cost allocation method based on the assignment of indirect costs to departments, with a view to improving the efficiency of the use of this method in the assignment of indirect costs to the cost of goods or services. The paper examines the peculiarities of the traditional method of allocating indirect costs, proposing not only a sequence for allocating these costs, but also the criteria for selecting the basis for the allocation of indirect costs, alternative methods of allocating indirect costs to production units, and the principles for calculating the indirect cost rate. All of this would allow enterprises to apply the indirect cost allocation method, based on assignment oh indirect cost to departments, much more effectively, both in financial accounting, for the purpose of determining cost of sales for the preparation of financial statements, and in management accounting, for the purpose of making various management decisions.Nė vienas savikainos skaičiavimo metodas neužtikrina šimtaprocentinio savikainos tikslumo. Ir tai, visų pirma, lemia netiesioginių išlaidų priskyrimo gaminio ar paslaugos savikainai problema. Vis dėlto, pastaraisiais dešimtmečiais didžioji dalis mokslinių tyrimų, susijusių su netiesioginių išlaidų paskirstymo problematika, daugiausia buvo orientuota į veikla pagrįstą produkcijos savikainos kalkuliavimo (angl. Activity Based Costing, sutr. ABC) būdą, kuris daugeliui įmonių yra per sudėtingas ir per brangus. O būdo, paremto netiesioginių išlaidų priskyrimu padaliniams, tyrimų nepagrįstai sumažėjo. Šis būdas, kuris dažnai įvardijamas kaip tradicinis, yra populiarus didžiojoje dalyje įmonių ir gebant jį tinkamai taikyti, netiesioginės išlaidos produkcijos ir paslaugų savikainai gali būti priskiriamos pakankamai tiksliai. Tyrimo tikslas – atskleisti netiesioginių išlaidų paskirstymo būdo, paremto netiesioginių išlaidų priskyrimu padaliniams, taikymo ypatumus, siekiant efektyvesnio šio būdo naudojimo priskiriant netiesiogines išlaidas produkcijos ar paslaugų savikainai. Straipsnyje nagrinėjami tradicinio netiesioginių išlaidų paskirstymo būdo taikymo ypatumai, pasiūlant ne tik šių išlaidų paskirstymo seką, bet ir pateikiant netiesioginių išlaidų paskirstymo bazės pasirinkimo kriterijus, alternatyvius netiesioginių išlaidų priskyrimo gamybos padaliniams metodus, netiesioginių išlaidų normos apskaičiavimo principus. Visa tai leistų įmonėms netiesioginių išlaidų paskirstymo būdą, paremtą netiesioginių išlaidų priskyrimu padaliniams, taikyti daug efektyviau tiek finansinėje apskaitoje, nustatant pardavimo savikainą finansinių ataskaitų rengimo tikslais, tiek valdymo apskaitoje – priimant įvairius valdymo sprendimus
Pagrindinių kokybinių charakteristikų, taikytinų finansinėse ataskaitose nustatytų iškraipymų svarbai vertinti, identifikavimas
No full textFinancial statements may be misstated for quantitative reasons, such as mathematically incorrect reporting of assets, liabilities or other. Misstatements in the financial statements may also be qualitative. It is the qualitative characteristics of the misstatement that reflect the significance of the misstatement not for mathematical magnitude, but for other reasons, such as changes in profitability trends or illegal activities. To date, auditors have dedicated more attention to the quantitative characteristics of misstatements and the qualitative characteristics have not been adequately assessed. And although the problem is well known to scientists and practitioners, little action has been taken to date. The objective of the study reflected in this article is to identify the key qualitative characteristics that auditors should consider in deciding the significance of the misstatements identified in the financial statements. A list of fifteen key qualitative characteristics was compiled during the study and the completeness of the list was confirmed by an expert survey. The list of key qualitative characteristics will not only assist the auditors in deciding on the significance of the misstatements identified but may also be used in further research to deepen the scientific knowledge of the qualitative characteristics.Finansinės ataskaitos gali būti iškraipytos dėl kiekybinių priežasčių, tokių kaip matematiškai klaidingai nurodytas turtas, įsipareigojimai ar kita. Iškraipymai finansinėse ataskaitose taip pat gali būti ir kokybiniai. Būtent kokybinės iškraipymo charakteristikos atspindi iškraipymo reikšmę ne dėl iškraipymo matematinio dydžio, bet dėl kitų priežasčių, tokių kaip pasikeitusios pelningumo tendencijos ar neteisėta veikla. Iki šiol auditoriai didesnį dėmesį skyrė iškraipymų kiekybinėms savybėms, o kokybinės charakteristikos nebuvo pakankamai vertinamos. Ir nors ši problema mokslininkų bei praktikų visuomenėje žinoma, iki šiol buvo mažai veiksmų jai spręsti. Šiame straipsnyje atspindėto tyrimo tikslas – identifikuoti pagrindines kokybines charakteristikas, kurias auditoriai turėtų apsvarstyti spręsdami dėl finansinėse ataskaitose nustatytų iškraipymų svarbos. Tyrimo metu buvo sudarytas svarbiausių penkiolikos kokybinių charakteristikų sąrašas, kurio išsamumas buvo patvirtintas ekspertinės apklausos metu. Sudarytas pagrindinių kokybinių charakteristikų sąrašas ne tik pagelbės auditoriams sprendžiant dėl nustatytų iškraipymų reikšmingumo, bet ir galės būti taikomas tolesniuose moksliniuose tyrimuose gilinant kokybinių charakteristikų mokslo žinias