Bibliotheca Lituana
Not a member yet
106 research outputs found
Sort by
Debesijos technologijos bibliotekoje
Get PDFThe article analyses the possibility of how Cloud Computing can be used by libraries to organise activities online. In order to achieve a uniform understanding of the essence of technology SaaS, IaaS, and PaaS, the article discusses the Cloud Computing services, which can be used for the relocation of libraries to the Internet. The improvement of the general activity of libraries in the digital age, the analysis of the international experience in the libraries are examples. Also the article discusses the results of a survey of the Lithuanian scientific community that confirms that 90% of the scientific community is in the interest of getting full access to e-publications online. It is concluded that the decrease in funding for libraries, Cloud Computing can be an economically beneficial step, expanding the library services and improving their quality.Straipsnyje analizuojamos galimybės debesijos technologijas (angl. Cloud Computing) panaudoti bibliotekų veiklai organizuoti internetinėje erdvėje. Siekiant vienodo minėtų technologijų esmės supratimo, straipsnyje aptariamos SaaS, IaaS ir PaaS debesijos technologijų paslaugos, kurios gali būti panaudotos bibliotekų veiklai perkelti į internetą. Pateikiamos apibendrintos bibliotekų veiklos gerinimoskaitmeniniame amžiuje galimybės, analizuojami tarptautinės patirties bibliotekų pertvarkos pavyzdžiai. Straipsnyje aptariami Lietuvos mokslo bendruomenės apklausos rezultatai, kurie patvirtina, kad dauguma Lietuvos mokslinės bendruomenės narių (apie 90 proc.) yra suinteresuota gauti visapusę prieigą prie elektroninių leidinių internetu. Daroma išvada, kad, mažėjant bibliotekų finansavimui, debesijos technologijų panaudojimas būtų ekonomiškai naudingas žingsnis, ne mažinant, o plečiant teikiamas bibliotekų paslaugas ir gerinant jų kokybę
Ilgalaikio skaitmeninio išsaugojimo problema: humanitarinių ir gamtos mokslų skirtumai
Get PDFThe article deals with the requirements and needs for long-term digital preservation in different areas of scholarly work. The concept of long-term digital preservation is introduced by comparing it to digitization and archiving concepts and defined with the emphasis on dynamic activity within a certain time line. The structure of digital preservation is presented with regard to the elements of the activity as understood in Activity Theory. The life-cycle of digitization processes forms the basis of the main processing of preserved data in preservation archival system.The author draws on the differences between humanities and social sciences on one hand and natural and technological science on the other. The empirical data characterizing the needs for digital preservation within different areas of scholarship are presented and show the difference in approaches to long-term digital preservation, as well as differences in selecting the items and implementing the projects of digital preservation. Institutions and organizations can also develop different understanding of preservation requirements for digital documents and other objects.The final part of the paper is devoted to some general problems pertaining to the longterm digital preservation with the emphasis of the responsibility for the whole process of safe-guarding the cultural and scholarly heritage for the re-use of the posterior generations. It is suggested that the longevity of the libraries in comparison with much shorter life-span of private companies strengthens the claim of memory institutions to playing the central role in the long-term digital preservation.Straipsnyje aptariamos svarbiausios ilgalaikio skaitmeninio išsaugojimo problemos, su kuriomis buvo susidurta vykdant Europos Sąjungos mokslinio tyrimo projektą SHAMAN . Daugiausia dėmesio skiriama pristatyti pačią skaitmeninio išsaugojimo sąvoką, naudojant įvairių organizacijų ir autorių apibrėžimus, bei vykdant projektą naudotą skaitmeninio išsaugojimo „gyvavimo ciklo“ modelį. Taip pat aptariama skaitmeninio išsaugojimo kaip veiklos struktūra. Ypač pabrėžiami skirtingi įvairių sričių ir institucijų skaitmeninio išsaugojimo poreikiai. Tam pasitelkiami humanitarinių ir gamtos bei technikos mokslų pavyzdžiai ir empirinių duomenų, surinktų vykdant SHAMAN projektą, analizė. Galiausiai svarstomas atsakomybės už skaitmeninį išsaugojimą paskirstymas visuomenėje
Levo Vladimirovo akcija susigrąžinti istorinius Vilniaus universiteto bibliotekos rinkinius: amžininkų liudijimai
Get PDFApie Levo Vladimirovo šeštajame XX a. dešimtmetyje inicijuotą ir vykdytą Vilniaus universiteto bibliotekos istorinių rinkinių susigrąžinimo akciją nemažai buvo rašyta to meto spaudoje (Jono Palionio, Jurgio Lebedžio, Irenos Petrauskienės straipsniai), apie tai mėgo pasakoti ir pats L. Vladimirovas, kultūrinėje spaudoje publikavęs ne vieną informacinio pobūdžio straipsnį šia tema, bet išsamaus mokslinio šios temos tyrimo neturime. Naujas nuosekliausiai L. Vladimirovo akciją nušviečiantis Inos Kažuro ir Evaldo Grigonio straipsnis „Levas Vladimirovas ir senojo Vilniaus universiteto bibliotekos byla“ buvo išspausdintas L. Vladimirovo šimtmečio jubiliejui skirtos parodos, vykusios 2012 metų lapkričio 15–2013 metų birželio 15 dienomis Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje, kataloge (Kažuro, Grigonis, 2012). Minėtini taip pat du šios temos Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto magistro darbai: 2007 metų knygotyros magistro studijų programos absolventės Lauros Vancevičienės „Vilniaus universiteto istorinių knygų rinkinių grąžinimo akcija, 1956–1959“ (Vancevičienė, 2007) bei 2012 metų paveldo informacijos ir komunikacijos magistro studijų absolventės Renatos Jariomčenkaitės „Lituaninio dokumentinio paveldo judėjimas“, kuriame buvo nagrinėti kai kurie šios temos aspektai (Jeriomčenkaitė, 2012). Šios publikacijos tikslas – akcijos susigrąžinti Vilniaus universiteto istorinius rinkinius faktus papildyti ar pagilinti pačių tuometinių akcijos dalyvių prisiminimais. Kai kurios tų prisiminimų detalės gana iškalbios
Latvijos atminties institucijų suskaitmenintų kolekcijų elektroninės paslaugos
No full textThe aim of research is to evaluate the level of e-service provision in digital collections created by memory institutions (libraries and archives) of Latvia. The problem under study is as follows: digital collections have insufficient usability due to lack of appropriate e-services. The empirical basis for research is e-services of digital collections created by national and regional level libraries, as well as the National Archives of Latvia. The evaluation of e-services is based on 14 indicators within 7 categories: visibility, search, reference, personalization, user participation, instructions, and document delivery. The analysis reveals that the level of eservice development is quite low (only satisfactory): e-services have low visibility, three indicators in personalization category are represented incompletely, and the category of user participation has the lowest rate.Nuo 2010 m. spalio mėn. Informacijos ir bibliotekų studijų departamentas (Latvijos universitetas, Socialinių mokslų fakultetas) dalyvauja nacionalinėje tyrimų programoje „Nacionalinė tapatybė“. Tyrėjų dėmesys sutelktas į kultūros paveldo skaitmeninimą, suskaitmenintų kolekcijų matomumą visuomenėje, taip pat į jų kokybę (panaudojimo galimybės, naudingumas ir pristatymas). Informacija apie skaitmenintas kolekcijas buvo surinkta į skaitmenintų kolekcijų registrą. Pranešimo ir pristatymo tikslas – išanalizuoti Latvijos atminties institucijų (archyvų ir bibliotekų) skaitmenintų kolekcijų elektronines paslaugas. Dėmesys sutelkiamas į elektroninių paslaugų, kurios galėtų prisidėti prie kolekcijų populiarinimo ir vartotojų susidomėjimo, įvairovę ir kokybę. Įvairios skaitmeninimo veiklos padarinys – skaitmeninių kolekcijų, svarbių lavinimuisi ir tyrimams, gausa. Daugelis jų internete laisvai prieinamos. Analizuojama kilusi problema – tinkamų elektroninių paslaugų trūkumas. Tiriama elektroninių paslaugų, kurios galėtų būti teikiamos atminties institucijose, įvairovė tarptautinėje praktikoje. Tyrimo empirinis pagrindas – Latvijos archyvų ir bibliotekų suskaitmenintos kolekcijos ir įrašai suskaitmenintų kolekcijų registre.Tyrimo rezultatai atspindi gerąją elektroninių paslaugų tarptautinę praktiką, Latvijos archyvų ir bibliotekų elektroninės aplinkos padėtį, taip pat galimybes plėtoti veiklą šiai padėčiai pagerinti
Levas Vladimirovas ir po 1945 m. prarastų Karaliaučiaus bibliotekų mokslinės rekonstrukcijos pradžia
No full textThis paper analyses Levas Vladimirovas’ article “Karaliaučiaus spaudos pradininkas Hansas Veinreichas ir pirmieji jo darbo tęsėjai (XVI–XVII a.)” from 1961 with the aim to demonstrate his pioneering significance for the study of Königsberg book and library history from its beginnings in the 16th century until today. The first part of the following paper recapitulates the decisive contribution of the Lithuanian research in the clearing up of the fate of the libraries of old Königsberg. The second part of this paper deals with Vladimirovas’ study that updates a tradition of book historical research for future book science. After 1945 Vladimirovas was not only the first scientist, who has worked so intensely and objectively with the Königsberg printing during the early modern times, he was perhaps the first researcher taking a closer look at the books from the former Königsberg libraries that after 1945 had been brought by expert groups of the Lithuanian Academy of Sciences at first to Kaunas, then to Vilnius.Po Antrojo pasaulinio karo senieji Karaliaučiaus bibliotekų spaudiniai buvo sunaikinti arba išdalinti įvairiems Lenkijos, Lietuvos, Rusijos ir kitų šalių bibliotekų archyvams. Tuometėje Tarybų Sąjungoje konkreti informacija apie išlikusių knygų likimą buvo nutylima. Levas Vladimirovas buvo pirmasis mokslininkas, kuris po 1945 m. iš naujo prabilo šia tema. 1961 m. jis išspausdino straipsnį apie Hansą Weinreichą, pirmąjį spaustuvininką Karaliaučiuje ir jo sekėjus. Šis straipsnis yra tolesnių tyrimų atskaitos taškas, paskatinęs vėlesnių publikacijų apie šį Europos knygos ir bibliotekos istorijos skirsnį atsiradimą. Nuo Vladimirovo straipsnio pasirodymo dienos iki 1970 metų buvo išspausdinta daug publikacijų, kurios pateikė išsamios informacijos apie tuometės Karaliaučiaus bibliotekos fondus Lietuvos bibliotekose. Iš daugelio faktų, pvz., detalių gausa straipsnio analizėje, galima spręsti, kad Vladimirovui de visu buvo žinoma Karaliaučiaus spaudinių Vilniaus bibliotekose kilmė. Tačiau visų pirma jo straipsnį reikėtų traktuoti kaip iki šiol aktualų indėlį į 16–17 a. knygų spausdinimo istorijos tyrimus, nes Vladimirovui pavyko duoti kryptį šiuolaikiniams knygos istorijos tyrinėjimams, susijusiems ir su Paul Schwenke vardu, kurie atsižvelgia į kultūros istorijos kontekstą. Vladimirovas savo darbuose atsiribojo nuo Karaliaučiaus temos ideologizavimo ir teikė didelę reikšmę objektyvumui. Iki 1980 metų jo straipsnis Karaliaučiaus bibliotekų tyrimų tema buvo vienintelis. Vladimirovas po išsamios Karaliaučiaus bibliotekų spaudinių analizės suformulavo tezę, kad 16 a. viduryje Karaliaučiuje buvo tik viena spaustuvė. Ši tezė yra nauja, tačiau visiškai įtikinama ir turi būti patikrinta tolesnių tyrimų metu
Levas Vladimirovas ir senojo Vilniaus universiteto bibliotekos knygų grąžinimo peripetijos
Get PDFThe authors make an attempt to elucidate and summarize activity of Levas Vladimirovas as Director of Vilnius University Library (further on referred to as VUL ) in 1956–1959 returning to Vilnius books which belonged to the old VUL as well as other institutions connected with the old Vilnius University and which were taken out in the first half of the 19th c. to Russia. L. Vladimirovas managed to get the books back from the fourlibraries of Soviet Union in Moscow, Leningrad (present-day Saint Petersburg), Kiev and Kharkiv, though in the 19th c. and in the beginning of 20th the books were allotted to yet more educational and scholarly institutions of the Russian Empire (such as Tartu and Kazan Universities, etc.). There has been an investigation carried out of two collections of the Rare Book Department (i.e., books of the restored old VUL – Bibliotheca Academiae Vilnensis – and collection of Old Slavic books) in the years 2011–2012 and an exact number of returned books was estimated. The article presents the results of this investigation.Straipsnyje apžvelgiama buvusio Vilniaus universiteto bibliotekos direktoriaus, žymaus knygotyrininko ir bibliotekininko, Vilniaus universiteto profesoriaus Levo Vladimirovo (1912–1999) veikla XX a. šeštajame dešimtmetyje siekiant susigrąžinti senojo Vilniaus universiteto bibliotekos knygų fondą, prarastą XIX a. po Vilniaus universiteto uždarymo, taip pat išvežtas Pirmojo pasaulinio karo metu knygas iš Vilniaus viešosios bibliotekos. Šio gana sėkmingo sumanymo įgyvendinimas leido rekonstruoti knygų fondą Bibliotheca Academiae Vilnensis (kitaip BAV), kuris tapo tikra jungiamąja grandimi tarp senojo ir dabartinio Vilniaus universitetų