Bibliotheca Lituana
Not a member yet
106 research outputs found
Sort by
Bajorų Mongirdų genealogija
Get PDFThe Author dealswith the forgotten history of the Mongird family of Samogitia. After conductinganalysis of Mongirdai family, genealogical table was compiled. According to statististics, extended family was active in both number of persons and in geographical distribution. Mongird(as) descendantsspread over much of the territory of the Polish–Lithuanian Commonwealth – formally, the Crown of the Kingdom of Poland and the Grand Duchy of Lithuania and, after 1791, the Commonwealth of Poland and Tsar Russia (Russian Empire). Family itself Most members of the extended family bacame of priests, doctors,officers, artists, and public figures. For example, two brothers Vladislovas and Vytautas from a Mongird Mišučiai Manor became well known active participants inthe Lithuanian – Polish Nationalrevival back in 1863–1864. Their cousin patriot Vaclovas, a resident of Vilnius Town, who was fighting in the ranks of Polish Legion, and cousin Jadvyga Mongirdaitė were laid in Vilnius Pameriai Memorial. Their Grandmother Michalina Bankauskaitė was a great supporter of a Revival of 1863–1864. There are some unsolved relations and issues between the names of Mangirdaitis and Mongirdas that have notbeen identified yet. In the other words, Lithuanian genealogists and other researchers stillhave to work diligently (closely) to investigate and revive the history of this old Mongird tribe.Autorė straipsnyje nagrinėja užmirštą žemaičių bajorų Mongirdų giminės istoriją. Atlikus tyrimą sudaryta Mongirdų genealoginė lentelė. Joje pateikti duomenys rodo, kad XVII–XX a. giminė buvo plati tiek asmenų skaičiumi, tiek geografiniu pasiskirstymu. Mongirdų palikuonys pasklido po didelę dalį Abiejų Tautų Respublikos bei Rusijos imperijos teritorijos. Tarp giminės atstovų buvo kunigų, gydytojų, karininkų, menininkų, visuomenės veikėjų. Broliai Vladislovas ir Vytautas Mongirdai iš Mišučių dvaro tapo aktyviais lietuvių tautinio atgimimo dalyviais. O jų pusbrolis vilnietis Vaclovas buvo patriotas, kovojęs lenkų legionierių gretose, pusseserė Jadvyga Mongirdaitė atgulė Vilniaus Panerių memoriale, o jų močiutė Michalina Bankauskaitė prisidėjo prie 1863 m. sukilimo. Tarp neišspręstų problemų pažymėtini iki šiol nenustatyti Mangirdaičių ir Mongirdų pavardes siejantys ryšiai. Taigi, Lietuvos genealogų ir kitų tyrėjų dar laukia kruopštus darbas tiriant ir naujam gyvenimui prikeliant šios senos Mongirdų giminės istoriją
Genealoginiai ryšiai Žemaitijos bajorų heraldikos šaltiniuose XVI a. antroje pusėje – XVIII a.
Get PDFHeraldry and its research have deep traditions in Europe, making it a certain focus of attention among researchers. The interest in this field in Lithuania is a more recent phenomenon. The late beginning of heraldry research was partly influenced by Lithuania’s loss of independence. At present, researchers’ attention is focused mainly on the periods of the Grand Duchy of Lithuania and the Polish-Lithuanian Commonwealth, also looking at Lithuanian heraldry from the 20th–21st centuries, and conducting thorough research of the coats of arms of the state, cities, and towns. Research of the heraldry of the nobility is also being conducted, such as the heraldry of the political elite in the Grand Duchy of Lithuania – the Goštautas, Pacas, Radvila, Sapiega families, etc. The heraldry of representatives of the lower gentry, especially among the Samogitian families, has received less attention. Many unanswered questions and undeveloped themes remain in the field of the Samogitian nobility’s heraldry, overlooked in research for a long time. This article analyzes how genealogical links were reflected in Samogitian nobility heraldry sources in the second half of the 16th–18th centuries. Having analyzed the heraldic sources of the Samogitian nobility, it was found that these reflected not only information about a specific individual, but also their broader origins, family and marital lines. The coats of arms of the Samogitian nobility in time became a unique means of representation. The coats of arms of the Samogitian nobility were depicted in seals, literature, portraits, architecture, and elsewhere.Straipsnyje pasirinkta atkreipti dėmesį į vieną iš svarbiausių Žemaitijos bajorų kultūros ir tapatybės ženklų – jų heraldiką. Ilgą laiką tyrėjų akiračio užribyje buvusi Žemaitijos bajorų heraldikos tema slepia daug neatsakytų klausimų. Šioje publikacijoje Žemaitijos bajorų heraldikos šaltiniai nagrinėjami kaip reprezentuojantys bajorų giminystės ir santuokos ryšius. Darbe nagrinėjamas gana platus heraldikos šaltinių spektras, apimantis ne tik herbinius antspaudus, bet ir literatūroje, portretuose, architektūroje vaizduotus herbus. Straipsnyje analizuojami Bilevičių, Nagurskių, Gorskių, Chodkevičių, Tiškevičių ir kitų Žemaitijoje gyvenusių bajorų giminių atstovų herbai
Egodokumentų leidyba Lietuvoje 1991–2015 m.: Vytauto Kubiliaus publikuoti laiškai ir dienoraščiai
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; summary in English]
Publication provides an analysis of egodocuments (sensu stricto) publishing in Lithuania from XX century 10 decade to XXI century. Changes in society brought by XX century transformed publishing process and literature field. 5 publishing houses owned by the government („Vaga“, „Vyturys“, „Mintis“, „Mokslas“, „Šviesa“) were accompanied by many private enterprises, which instantly responded to the reader’s request of such publications, which in Soviet times were not available or had never been published because of ideological censorship. At the 9 decade of XX century autobiographical writing, autobiographical cultural practices became very popular. This happened mainly because of tendency for individual to witness history, be a part of historical events. The dissemination of egodocuments through traditional and digital publishing, participation in social networks becomes important storage of cultural memory and object of scientific research. Vytautas Kubilius‘s published letters and diaries demonstrates publishing tendencies of Lithuania and the context of egodocument’s publishing.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
XX a. 10 dešimtmetyje Lietuvos visuomeniniame gyvenime vykę pokyčiai buvo lūžio metas leidyboje – šalia penkių valstybinių leidyklų savo veiklą pradėjo 480 komercinių leidybos įmonių. Lietuvos dėmesio centre atsidūrė individas, siekiantis savo egzistavimą skelbti kaip istorijos dalyvio, liudininko istoriją. Atgimimo pradžioje ypač suklestėjo autobiografinis rašymas, emocinis ir estetinis santykis su tikrove padidino egodokumentų svarbą. Taigi egodokumentų sklaida per tradicinę ir skaitmeninę leidybą tampa svarbia kultūrinės atminties saugykla, o individo raiška socialiniuose tinkluose jau virsta aktualia egodokumentikos sklaidos socialinėse medijose tyrimų tema. Pirmoje straipsnio dalyje autorė analizuoja tradicinės ir skaitmeninės egodokumentų leidybos Lietuvoje repertuarą, taip pat egodokumentikos raišką socialinėse medijose. Antroje dalyje kaip atvejį tiria tris publikuotas autodokumentines Vytauto Kubiliaus knygas: Lauksiu atsakymo: laiškai, novelės (2006); Dienoraščiai I dalis (1945– 1977) (2006) bei Dienoraščiai II dalis (1978–2004) (2007)
Privačioji raštija. Rankraščiai ir publikacijos. 2005 m. lapkričio 17–18 d. Limože vykusios konferencijos darbai
Get PDF[text in Lithuanian][tekstas lietuvių kalba
Liongino Šepkos laiškai – žvilgsnis į kūrėjo kasdienybę
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; summary in English]
This article deals with the analysis of the letters of legendary Lithuanian carver Lionginas Šepka (1907–1985), written in 1970–1977 from Lebedžiai village (Rokiškis district) and sent to Vilnius to his future wife, journalist Danutė Digrienė. With the help of these letters, we restore the details of the everyday life of L. Šepka, reveal the creator’s thoughts and feelings, household problems, social relationships and the need to create.During 7 years, L. Šepka wrote over 300 letters to D. Digrienė. Two decades after the death of L. Šepka, in 2006, she sent the following letters (309) to the Rokiškis Regional Museum.The first letter of L. Šepka was written in 1970; afterwards, every year, there were more and more of them: in 1971 – 34, in 1972 – 31, in 1973 – 42, in 1974 – 37, in 1975 – 39, in 1976 – 47 and in 1977 – 78 letters. The letters were written on the sheets of school notebooks, sometimes on pieces of the wallpaper. The letters were long, most of them consisted of 8–10 pages. They covered the entire life of Lionginas Šepka, all the events and thoughts, and in each letter, there was a expressed huge concern about Danutė. Those seven years of their correspondence give us a lot of information about the life of a common person in Lithuania of that time. This is a kind of a diary that is considered to be an important witness of a common person’s life in the 1980s.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje nagrinėjama lietuvių liaudies menininko, skulptoriaus, dievdirbio, Liongino Šepkos (1907–1985) laiškai, rašyti 1970–1977 metais iš Lebedžių kaimo (Rokiškio rajono) į Vilnių būsimai žmonai žurnalisteiDanutei Digrienei. Remiantis šiais laiškais atkuriamos menininko kasdieniogyvenimo detalės, atskleidžiama tai, kas buvo nežinoma arba mažaižinoma apie kūrėjo vidinį pasaulį, mintis ir jausmus, socialinius ryšius,kūrybos poreikį. Straipsnyje stengtasi kuo išsamiau pristatyti atvirą ir neretušuotą vidinį menininko pasaulį, tai pateisina gausų laiškų citavimą.L. Šepka per septynerius metus D. Digrienei parašė per 300 laiškų. Praėjusdviem dešimtmečiams po L. Šepkos mirties, 2006 m. ji perdavė šiuos laiškus (313) Rokiškio krašto muziejui.Pirmą laišką L. Šepka parašė 1970 m. pabaigoje, po to kasmet laiškų gausėjo: nuo 31 laiško 1971 m. iki 78 laiškų 1978 m. Laiškai rašyti mokyklinio sąsiuvinio lapuose, kai jų pritrūkdavo, rašė ant tapetų. Laiškai ilgoki, retas 2–4, dauguma 8–10 puslapių. Juose tilpo visas L. Šepkos gyvenimas, visi įvykiai, visos mintys, visa jo gyvenimo filosofija, ir kiekviename laiške jaučiamas didžiulis rūpestis Danute. Tie septyneri metai, kai buvo rašyti laiškai, suteikia labai daug žinių apie paprasto žmogaus gyvenimą tuometinėje Lietuvoje. Tai savotiškas dienoraštis, kuris vertintinas kaip svarbus XX a. 8 dešimtmečio paprasto žmogaus gyvenimo liudytojas.
 
Kazimiero Barėno laiškai Klaipėdos universiteto bibliotekos dr. Kazio Pemkaus bibliotekoje-archyve
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; summary in English]
Klaipėda University Library holds a collection that it had received as a gift by Kazys Pemkus (1920–1996) – bibliophile, doctor and notable person in exile. This collection contains not only a set of valuable books and periodicals, which counts more than 64 000 copies of already processed publications, but various documents connected to many famous Lithuanians in exile: reports of their activity, drafts of their writings, notes, correspondence, photos etc. Comparing with other personal archives preserving in this collection, there is not a very big number of Kazimieras Barėnas’ egodocuments. There are 26 of his letters that are discussed in this article for the first time. The chronology of K. Barėnas (1907–2006) letters embrace the period from August 8, 1948 to January 24, 1975. The letters analyzed in this article help us discover K. Barėnas not only as a journalist, publisher and editor, but the perspective that this person had on matters regarding the Lithuanian language, books, emigration and writing as well.The analyzed letters acquaint the reader with two Lithuanian writers, native from Aukštaitija: Alfonsas Šešplaukis-Tyruolis (1909–2006) and Juozas Švaistas (1891–1978) and the history of the publication of their writings.There is some focus on the literary yearbook Pradalgės, published in London during 1964–1980; its publication history, the seeking for writers and collaborations are described in the article. In writing on organizational matters and answering various requests, K. Barėnas inserts his insights on exile and writing. Respectfully, with tact but together with gentle humor, he communicates with the writers.In reading those letters, one can feel the big workload, the lack of time and, in the latest letters, some reminders about tiredness.Despite the moderate amount of the analyzed egodocuments, one can feel the deposition of K. Barėnas’s personality.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje analizuojami Klaipėdos universiteto bibliotekos dr. Kazio Pemkaus bibliotekoje-archyve saugomi Kazimiero Barėno egodumentai. Turimi laiškai pateikia duomenų apie K. Barėno leidybos darbą, asmenybę, literatūros metraščio „Pradalgės“ leidybos pradžią ir istoriją, supažindina su išeivijos rašytojais Alfonsu Šešplaukiu-Tyruoliu ir Juozu Švaistu bei kitais išeivijos kultūros darbuotojais
Egodokumentų tyrimai: senos erdvės – nauji horizontai
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; summary in English]
Based on the analysis of project results, the article discusses the achievements in the study of egodocuments over the past five years and the prospective study fields emerging in the European research area and Lithuania. In Lithuania, attention to egodocuments increased in around 2010 after a new term – egodocument – was introduced to scientific discourse; its conceptual adaptation led to more systematic studies of writings in the first person. In addition to the studies published in the framework of the project Egodocumental Heritage of Lithuania (LEGODOK), the project Creation of the Private Written Lithuanian Language Database (AKdb) implemented by the Institute of the Lithuanian Language and its partners deserves a special mention; in the frames of the project, the data of the written Lithuanian language (letters, diaries, memoirs, inscriptions on photographs) are collected and digitalised electronically. In Lithuania, the general research tendency can be considered the studies on self-consciousness and identity expression of the elite (Radziwiłł, Römer) as well as the attempts to add an increasing number of sources to the research field, e.g. memory books (album amicorum) telling about oneself, i.e. the creating person. Traditionally, the so called ‘from below’ studies focusing on non-elite social groups are strong in Lithuania. They include the research of written culture and mentality change associated with national revival related problems. They consider egodocuments (including letters) and their dissemination in the period of early modernity a public rather than private means of communication. Inter-disciplinary ‘from below’ studies are viable in Northern Europe (Anna Kuismin). In Western Europe the Villa Vignoni forum, bringing together Italian, French and German researchers (Giovanni Ciappelli, François-Josephas Ruggiu, Claudia Ulbrich), inspired solid publications dedicated to personal, familial and communal identities in a cross-cultural perspective. The published egodocumentary history sources and the fundamental research carried out in Poland often extend to the issues of old Lithuania (Adam Kucharski, Stanisław Roszak). Therefore, with certain research tendencies coming to the fore, the article makes a conclusion that by expanding international cooperation with our neighbours, the research of the egodocumentary heritage of Lithuania as expression of linguistic identity as well as cross-cultural research of multilingualism and dissemination of multidimensional identity in the modernising society should be continued in Lithuania.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje, remiantis projektinės veiklos ir fundamentinių tyrimų rezultatų analize, aptariami paskutinių penkerių metų egodokumentų tyrimų pasiekimai ir perspektyvios studijų kryptys, ryškėjančios europinėje mokslo erdvėje ir Lietuvoje. Lietuvoje apie 2010 metus į mokslinį diskursą įvedus naują terminą egodokumentas, pastebimos sistemingesnės raštijos pirmuoju asmeniu studijos (projektai LEGODOK ir „Asmeninės lietuvių rašomosios kalbos duomenų bazės (AKdb) kūrimas“). Lietuvoje bendrąja tyrimų tendencija laikytinos elito savimonės ir tapatumo raiškos studijos, į tyrimų lauką įtraukiančios naujus šaltinius (album amicorum). Tarpdalykiniai ,,apačių“ tyrimai veržliai plėtojami Šiaurės Europoje. Villa Vignoni forumas inspiravo solidžias publikacijas, skirtas asmens, šeimos ir bendruomenių tapatumams transkultūrinėje perspektyvoje. Kaimyninėje Lenkijoje leidžiami egodokumentiniai istorijos šaltiniai ir fundamentiniai tyrimai neretai aprėpia ir senosios Lietuvos problematiką. Daroma išvada, kad plečiant tarptautinį bendradarbiavimą su kaimynais, Lietuvoje tęstini tiek lietuviškos egodokumentikos paveldo kaip kalbinės tapatybės raiškos, tiek transkultūriniai daugiakalbystės ir įvairialypio tapatumo sklaidos modernėjančioje visuomenėje tyrimai
Fenomenalios komunikacijos prigimtis. Atvejo analizė: gyvenimo istorijos naratyvas dr. Marijos Sereikienės-Kiškytės (gim. 1925 m.) prisiminimų knygoje „Mano laikas“
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; summary in English]
The article analyzes the nature of phenomenal communication. The phenomenal communication is exceptional abilities to socialize and to communicate information. A person having a phenomenal communication, attracts attention surrounding, tend to be a leader, looking for and finding a solution that fits the situation. The article is performed personal narrative analysis, refer on the constructivist theory methodology. The Phenomenal communication genesis is analyses too. It was found that the nature of phenomenal communication is closely associated with strong genealogical family ties, with the early perceived social status and giving an significance social relations, with the ability to make independent decisions and with altruistic activities. It should be noted that the quality of communication is such an important activity, as interest in his fellow countrymen and their destinies, constant self-education, social activities, education attainment, the dialogue between different generations support. It was found that the genesis of phenomenal communication is closely linked with strong emotionally lived events. The phenomenal communication leads to personal satisfaction in the intellectual, emotional, moral and spiritual existence. Generally we can said that phenomenal communication is characterized by educated, intelligent, independent personality, which is characterized by “an open mind”, aims to constantly be in the midst of events, hold the contacts with people of different generations, have plans for the future. Likely, that the phenomenal communication could be one of the subjective factor of the quality of life.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje nagrinėjama fenomenalios komunikacijos prigimtis. Remiantis konstruktyvistinės teorijos metodologija, atliekama naratyvinė asmens egodokumento analizė. Tyrime taip pat pateikiama fenomenalios komunikacijos genezė. Nustatyta, kad fenomenalios komunikacijos prigimtis glaudžiai siejasi su tvirtais genealoginiais šeimos ryšiais, su ankstyvu socialinio statuso suvokimu ir jo įprasminimu socialiniuose santykiuose, su gebėjimu priimti savarankiškus sprendimus, su altruistine veikla. Pažymėtina, kad komunikacijos kokybei yra svarbi tokia veikla, kaip antai: domėjimasis savo kraštiečiais ir jų likimu, nuolatinė savišvieta, visuomeninė veikla, mokslo siekimas, dialogo tarp skirtingų kartų plėtojimas. Nustatyta, kad fenomenalios komunikacijos genezė tiesiogiai susijusi su emociškai stipriai išgyvenamais įvykiais. Fenomenali komunikacija sąlygoja asmens pasitenkinimą intelektine, emocine, moraline ir dvasine egzistencija. Apibendrintai galima teigti, kad fenomenali komunikacija būdinga išsilavinusiai, inteligentiškai, savarankiškai asmenybei, kuri išsiskiria „atviru protu“, siekia nuolat būti įvykių sūkuryje, palaiko kontaktus su skirtingų kartų asmenimis, turi ateities planų. Fenomenali komunikacija galėtų būti vienas iš subjektyvių gyvenimo kokybės veiksnių
Istoriografiniai amžininkų tekstai apie Lietuvos valstybės atkūrimą kaip lokalinės galvosenos raiškos vieta (Panevėžio apskrities atvejis)
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; summary in English]
The stories and recollections of rural districts in Panevėžys County of 1927 in the Lithuanian Central State Historical Archives are analysed as a locus of expression of the local mentality. A deep memoir layer of rural district stories has provided different interpretations when assessing the history, background of the restoration of the municipal activities, the enemies and allies of the independence, and comprehending the limits of own power and actions performed. The aspects of the local mentality reflected in the stories of the rural districts add to the understanding of different assessments of the restoration of the Lithuanian independence in the localities (rural districts).They are aimed at analysing the situation in the specific location in detail and still taking the experiences of people in the rural districts into consideration. Thoughts expressed in the stories of rural districts have often been based on the municipal relevance. The expression of the local patriotism remains the main feature in many descriptions in the stories of rural district municipalities in Panevėžys district. The stories were aimed at convincing the general public that the restoration of the Lithuanian independence was attained through the united forces and that the supporters and principal sponsors were the intellectuals in the rural district municipalities.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje, remiantis Lietuvos centriniame valstybės archyve išlikusiais dokumentais, analizuojama lokalinės galvosenos raiška Panevėžio apskrities valsčių savivaldybių istorijose. Vidaus reikalų ministerijos Savivaldybių departamento pavedimu 1927 m. viršaičių ir / ar sekretorių papasakotos istorijos buvo paremtos amžininkų atsiminimais. Gilus memuarinis klodas valsčių istorijose, atsižvelgiant į savivaldybių veiklos atkūrimo istoriškumą, prielaidas, Nepriklausomybės priešus ir sąjungininkus, vertinant savo jėgas ir suvokiant galimybes bei atliktus veiksmus, pateikė skirtingų įvykių interpretacijų. Valsčių istorijose atsispindintys lokalinės galvosenos ypatumai plečia supratimą apie tam tikrose vietose / srityse susiformavusį Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo vertinimą, pagal kurį siekta įsigilinti į konkrečios vietovės situaciją, kategoriškai neatmetant valsčiaus žmonių išgyventos patirties
Trumpieji Juozo Miltinio fondo rankraščių įrašai
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
The article presents an overview of the manuscript fund of director Juozas Miltinis’ (1907-1994) short inscriptions. Based on the small literary forms of the classification system, these short inscriptions are systematized and classified according to the recorded information purposes (theme) and content. Analyzing the short inscriptions of the fund, there is disclosed personal identity, historical period, social and cultural context in which they were noted and functioned.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje pristatomi ir apžvelgiami režisieriaus Juozo Miltinio (1907– 1994) rankraštinio fondo trumpieji įrašai. Remiantis mažųjų literatūros formų klasifikavimo sistema, šie trumpieji įrašai sisteminami ir klasifikuojami pagal juose fiksuojamos informacijos paskirtį (tematiką) ir turinį. Analizuojant trumpuosius režisieriaus fondo įrašus, atskleidžiamas asmenybės savitumas, istorinis laikotarpis, socialinis ir kultūrinis kontekstas, kuriame jie ir buvo užfiksuoti bei funkcionavo