Archaeologia Lituana
Not a member yet
398 research outputs found
Sort by
Atsisveikinant su iškiliu baltų archeologijos ir istorijos tyrinėtoju (Ēvalds Mugurēvičs)
No full text[text in Lithuanian][tekstas lietuvių kalba
Piliakalniai: moto tipo įtvirtinimų tradicija Voluinės regione lietuviškajame periode
Get PDF[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian]
A group of monuments, specific by their external morphological features, stands out among the late medieval fortifications on the territory of the Volyn land. The abovementioned fortifications have the form of hills (“mottes”) with the upper sites of different sizes. The tradition of constructing such hillforts spread on the territory of Volhynia from the European side. Those hillforts were the first chivalrous castles. Judging by the current level of knowledge about these fortifications on the territory of Volhynia, several groups can be distinguished. Polissia fortifications (Kamin-Kashyrsky, Lyuboml, Vetly), which are the remains of small cities, volost-sotnia centers of the 14th century, are clearly distinguished. The second group includes the fortifications represented by the medium-sized hills in Korshiv and Gorodyshche I, which, apparently, were the castles of the outstanding feudal lords. The third group is represented by the classic examples of the European complexes of “mottes and baileys” in Ratno, Falemychi, Pyatydni, Khotyn, which, apparently, were the courtyards of knights. A peculiar position is occupied by an artificial mound in the middle of the lake (crannog) in Kachyn village. Such fortifications functioning on the territory of Volhynia can be referred to the second half of the 13th to the 16thcenturies. During their existence, the social functions of these constructions could have changed.[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Voluinės regionui būdingų viduramžių įtvirtinimų kontekste morfologiškai išsiskiria moto tipo įtvirtinimai. Ši piliakalnių fortifikacijos tradicija į Voluinės regioną atėjo iš Europos. Tokie piliakalniai buvo pirmosios rezidencinės pilys. Šiandien moksliniai duomenys leidžia išskirti keletą šių įtvirtinimų grupių. Neabejotinai identifikuojami Polesės įtvirtinimai (Kamin-Kashyrsky, Lyuboml, Vetly), kurie yra mažų miestelių liekanos, t. y. XIV a. „volost-sotnia“ centrai. Antros grupės įtvirtinimai – tai vidutinio dydžio kalvos Korshiv ir Gorodyshche I, kuriose greičiausiai stovėjo išskirtinių diduomenės narių pilys. Trečioji grupė – tai klasikiniai, Europoje paplitę moto tipo įtvirtinimai (susidedantys iš pagrindinės pilies vietos (moto) ir žemesnės didesnės įtvirtintos vietos – papilio, vadinamieji „motte and bailey“ tipo įtvirtinimai), esantys Ratno, Falemychi, Pyatydni, Khotyn vietovėse. Čia būta kunigaikščių rezidencijų. Išskirtinę vietą užima dirbtinė kalva ežero viduryje (vadinamasis „crannog“), esanti Kachyn kaime. Tokie Voluinėje esantys įtvirtinimai datuojami XIII a. antra puse–XVI a. Jų socialinė funkcija laikui bėgant kito
Medinio pastato Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje paskirtis ekofaktinių tyrimų duomenimis
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
This article presents the research results from a two-compartment building of an unknown function that was discovered during the detailed archaeological investigation of the Royal Palace in the Lower Castle in Vilnius between November 2014 and January 2015. By applying a variety of research methodologies, which include archaeological, archaeobotanical, archaeoparasitological micromorphological (spherulites) and entomological studies, here we propose a possible function of the house.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje siekiama nustatyti, kokia buvo 2014–2015 m. Vilniuje, Valdovų rūmų rytinio korpuso šiauriniame priestate, vykdytų detaliųjų archeologinių tyrimų metu aptikto medinio dviejų patalpų, 5 × 2,7 m dydžio pastato galima panaudojimo paskirtis. Tikslui pasiekti pasitelkti ekofaktinių tyrimų metodai, kurių didžiausia dalis skirta archeobotaninių duomenų analizei. Šioje neabejotinai atvejo studijoje duomenys interpretuojami archeologinių, archeobotaninių, archeoparazitologinių, vabzdžių liekanų tyrimų ir vieno iš mikromorfologijos – sferolitų analizės tyrimų fone
Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys
No full text[text in English and Lithuanian][tekstas anglų ir lietuvių kalbomis
Redakcinė kolegija ir turinys
No full text[text in English and Lithuanian][tekstas anglų ir lietuvių kalbomis
Įtvirtintos gyvenvietės Rytų Baltijos regione: nuo ankstesnių tyrimų prie naujų interpretacijų
Get PDF[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian]
A brief history of research and earlier interpretations of fortified settlements east of the Baltic Sea are provided in the first part of the article. The earlier research has resulted in the identification of the main area of the distribution of fortified settlements, the main chronology in the Late Bronze and Pre-Roman Iron Ages, and their general cultural and economic character. It has been thought that the need for protection – either because of outside danger or social tensions in society – was the main reason for the foundation of fortified sites. The second part of the article adds a new possibility of interpreting the phenomenon of fortified settlements, proceeding from ethnogenesis of the Finnic and Baltic peoples. It is argued that new material culture forms that took shape in the Late Bronze Age – including fortified settlements and find assemblages characteristic of them – derived at least partly from a new population arriving in several waves from the East-European Forest Belt.[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Pirmoje straipsnio dalyje pateikiama trumpa Rytų Baltijos regiono įtvirtintų gyvenviečių tyrinėjimų istorija ir ankstesnių tyrimų interpretacija. Ankstesnių tyrimų rezultatas – įtvirtintų gyvenviečių vėlyvojo žalvario ir ikiromėniškojo geležies amžiaus laikotarpio pagrindinės paplitimo teritorijos, principinės chronologijos bei pagrindinių kultūrinių ir ekonominių bruožų nustatymas. Buvo manoma, kad poreikis gintis nuo išorės pavojų ar kilus įtampai visuomenėje buvo svarbiausia įtvirtintų gyvenviečių įrengimo priežastis. Antroje straipsnio dalyje siūloma nauja įtvirtintų gyvenviečių fenomeno interpretacijos galimybė, paremta finų ir baltų etnogeneze. Straipsnyje teigiama, kad naujos materialinės kultūros bruožai, susiformavę vėlyvajame žalvario amžiuje, įskaitant įtvirtintas gyvenvietes ir joms būdingus dirbinius, bent jų dalis, yra naujų gyventojų, kurie keliomis bangomis atvyko iš Rytų Europos miškų juostos
Nedestrukcinių geofizinių metodų taikymas tyrinėjant Čekijos Respublikos piliakalnius
Get PDF[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian]
The Czech landscape and its archaeological resources include the most varied types of prehistoric or early medieval hillforts. These fortified sites are found across a variety of different locations and possess different functions and dimensions (very often in units of hectares, unlike the later medieval strongholds, characterized by the dimensions of tenths of hectares of fortified areas). Due to this large area, the hillforts were verified using mainly small-scale archaeological investigations. Many other hillforts are also known to exist without any archaeological trenching, research or exact dating. A combination of various remote sensing techniques and non-destructive methods seems to be, in the last two decades, a fast and low-priced way to acquire new spatial information about these fortified sites. Geophysical measurements of hillforts and different me-thods were under all circumstances limited by various field conditions and the performance of used equipment. But some of the geophysical methods now offer new surveys of large areas of hillforts or nearly complete fortified sites. Seven chosen examples of various geophysical methods and techniques in this paper should illustrate the different possibilities of modern prospection and non-destructive mapping of hillforts. Their results could be used in archaeology, heritage care of intangible archaeological monuments or on different occasions for particular kinds of conservation, new protection or systematic study of hillforts.[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Čekijos kraštovaizdyje ir archeologijoje aptinkama skirtingų tipų priešistorinių ir ankstyvųjų viduramžių piliakalnių. Šių įtvirtintų vietų lokalizacija, funkcija ir dydžiai labai skirtingi (nuo kelių hektarų iki dešimčių hektarų įtvirtintų viduramžių tvirtovių teritorijų). Dėl šios priežasties didžiuosiuose piliakalniuose buvo atlikti tik nedidelės apimties archeologiniai tyrinėjimai. Daugelyje kitų piliakalnių archeologiniai tyrimai iš viso nebuvo vykdyti, tikslesnis tų piliakalnių datavimas nežinomas. Panašu, kad įvairių nuotolinių technologijų ir nedestrukcinių metodų derinimas per pastaruosius du dešimtmečius tapo greitu ir pigiu būdu gauti norimą erdvinę informaciją apie šias įtvirtintas vietoves. Geofiziniai piliakalnių tyrimai ir skirtingi metodai buvo labai ribojami laiko dėl skirtingų lauko sąlygų ir įrangos techninių galimybių. Tačiau šiuolaikiniai geofizinių tyrimų metodai leidžia ištirti dideles piliakalnių teritorijas arba net ištisas įtvirtintas vietoves. Pasirinkti septyni skirtingų geofizinių metodų ir technikų taikymo pavyzdžiai šiame straipsnyje iliustruoja skirtingas šiuolaikinių žvalgymų bei piliakalnių nedestrukcinių tyrimų galimybes. Šių tyrimų rezultatai gali būti naudojami archeologijos moksle, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir išsaugojimo srityse, tolesnėse detaliose piliakalnių studijose
Apžiesta keramika jotvingių piliakalniuose
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
The application of wheel-turned technology in pottery production and its development among the Baltic people is little studied yet. The current paper is based on the archaeological material from the Užnemunė (Southwestern Lithuania) hillforts, which were investigated by P. Kulikauskas in the 1960s, and seeks to discuss the tendencies of how wheel-turned pottery had developed during the 10th–14th c. The materials in question derive from the northeastern part of the Yotvingian areal. Here, the suggested classification system is based on the possibly chronologically sensitive features of the pottery. They are distinguished after a detailed analysis of the technological, morphological and decorative attributes of the pottery in question. The classificatory units of pottery are dated in accordance with the contextual material as much as possible as well as in accordance with any similarities or analogies found in the closest archaeological sites. The identified stages of the development of pottery suggest a gradual mode of change, an improvement of the wheel-turned technology and a change of the forms and decorations. Even though there still is a lack of reliable absolute dates for the full reconstruction of the development of wheel-turned pottery in the northeastern Yotvingian areal, it is expected that a systematic approach to the material will lead to further studies and deeper knowledge.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Apžiedimo technologijos pritaikymas ir raida baltų puodininkystėje iki šiol yra menkai pažįstama tema. Šiame straipsnyje, remiantis P. Kulikausko XX a. septintame dešimtmetyje plačiai tyrinėtų Užnemunės piliakalnių medžiaga, siekiama aptarti apžiestos keramikos raidos tendencijas X–XIV a. jotvingiams skiriamos teritorijos šiaurrytinėje dalyje. Nagrinėjant atskirus keramikos technologinius, morfologinius, puošybos požymius, išskiriami chronologiškai jautrūs, jų pagrindu sudaroma klasifikacinė sistema. Išskirti klasifikaciniai keramikos vienetai kiek įmanoma datuojami pagal kontekstinę radimo aplinkybių medžiagą, panašumus ir analogijas artimiausiuose archeologijos objektuose. Identifikuoti keramikos raidos etapai liudija laipsnišką jos raidą, apžiedimo technologijos tobulėjimą ir formų bei puošybos kaitą. Ir nors visiškai atkurti apžiestos keramikos raidos šiaurrytinėje jotvingių teritorijoje paveikslui vis dar trūksta patikimų absoliutinių datų, tikimasi, kad sisteminama medžiaga atvers kelią tolesniam jos tyrinėjimui ir pažinimui
