Archaeologia Lituana
Not a member yet
398 research outputs found
Sort by
Lamatos piliakalniai kultūrinio kraštovaizdžio kaitos kontekste
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
The subject of this study is Lamata land hillforts in the context of transformations of cultural landscape. Before starting examine the main topic of this article there will be short summary about controversies of formation and ethnical dependencies of the microregion between Šilutė–Priekulė–Švėkšna in western Lithuania which, according to some scholars, had been existing as an ethnocultural Lamata construct in the (end of 6th?) 7th–13th centuries. The main goal of the article is to examine the influence of the paleogeographical environment and fertile and non-fertile soils for an allocation and allocation changes of the Lamata hillforts in the 1st millenium and in the beginning of the 2nd millenium AD. Finally, there is examine the functional transformations of Lamata hillforts after 13th century – the period when hillforts in Lithuania territory ceased to be used as a defensive fortifications. [straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje analizuojama Lamatos piliakalnių raida kultūrinio kraštovaizdžio raidos kontekste. Aptarus Šilutės–Priekulės–Švėkšnos apylinkėse (VI a. pab.?) VII–XIII a., anot kai kurių tyrėjų, veikusio etnokultūrinio Lamatos darinio susiformavimo ir etninės priklausomybės kontroversijas, detaliau nagrinėjama paleogeografinės aplinkos bei derlingų ir nederlingų dirvožemių įtaka piliakalnių pasiskirstymui ir to pasiskirstymo pokyčiams I tūkstm. ir II tūkstm. pradžioje. Galiausiai analizuojamos atskirų Lamatos piliakalnių funkcinės paskirties pokyčiai po XIII a., kai dabartinės Lietuvos teritorijoje piliakalniai nustojo būti naudojami kaip gynybiniai įtvirtinimai. 
Senieji Trakai – gamtinės aplinkos transformacijos
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
Extensive works of environmental transformations were carried out in the main administrative centers of the Grand Duchy of Lithuania during the 13th–14th c. These processes reveal the potential of the Gediminid ruling dynasty. Development processes in the 13th–14th c. Vilnius are being researched and give essentially new data on the genesis of the capital. Nevertheless, similar works, which were carried out in the other administrative centers of the State (the historical capitals Kernavė and Trakai) are not investigated. This article seeks to present the case of the Senieji (Old) Trakai Castle and its settlement regarding the scale, character and presumable chronology of environment transformations. It seeks to systemize the previously obtained data on Senieji Trakai as well as to present the results of geophysical research, small-scale archaeological excavations and soil analysis, which were obtained in 2018. [straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
XIII a. pabaigoje–XIV a. Lietuvos valstybėje kūrėsi nauja teritorinė administracinė organizacija, sąlygojusi plačius aplinkos transformavimo darbus. Šis procesas ypač sustiprėjo valdant Gediminaičiams. Aplinkos įsisavinimo procesų, kurie vyko Vilniuje, tyrimai suteikė kokybiškai naujų mokslinių duomenų apie sostinės kūrimąsi ir įtvirtinimą, tačiau kitų istorinių sostinių ir rezidencinių pilių – Kernavės ir (Senųjų) Trakų – formavimasis ir raidos dinamika XIII–XIV a. yra iki šiol menkai tyrinėta tema. Straipsnyje analizuojamas Senųjų Trakų pilies statybos ir šalia jos buvusios gyvenvietės įkūrimo atvejis gamtinės aplinkos, ypač reljefo, transformavimo aspektu. Siekiama pateikti Senųjų Trakų piliavietės ir gyvenvietės archeologinių tyrimų duomenis bei 2018 m. čia atliktų geofizinių, mažos apimties archeologinių žvalgomųjų bei dirvožemių tyrimų rezultatus, atskleidžiant aplinkos pakeitimo darbų pobūdį ir apimtis
Merovingų epochos germanų aristokratijos amuletai
Get PDF[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian]
The amulets referred to in this paper were found mainly in the eastern part of the Frankish tribal lands. There, in the Rhineland, Christianity did not hold as much ground in the 6th and 7th centuries as during later periods. Therefore, members of the Frankish aristocracy (a clear indication of the social strata the owners of the jewelry belonged to are the materials, i.e., precious metals, that the pieces were made of) preferred to rely on tried and tested amulets based on the native religious conventions rather than on Christian imagery (e.g., baptismal crosses).[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Straipsnyje aptariami amuletai buvo surasti daugiausia rytinėje frankų gentinės teritorijos dalyje. Čia, Reino žemėse, VI ir VII a., skirtingai nei vėlesniais laikais, krikščionybė nebuvo plačiai paplitusi. Dėl šios priežasties frankų aristokratijos nariai (kurių socialinį statusą ryškiai pabrėžia jiems priklausantys juvelyriniai dirbiniai iš brangiųjų metalų) labiau pasikliaudavo tradiciniais su prigimtine religija siejamais amuletais nei krikščioniškąja simbolika (pavyzdžiui, krikščionių kryžiais)
Pietų Bohemijos regiono kalvų gyvenviečių raidos nuo priešistorės iki vėlyvųjų viduramžių apžvalga
Get PDF[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian]
The Southern Bohemian Region belongs to regions where many hilltop settlements had been built since the Early Stone Age. However, the first fortified systems were built in the Late Bronze Age, as hilltops, mountain peaks, and promontories were fortified using complex systems of ramparts and ditches. This phenomenon thereafter continued into younger prehistoric periods, especially the Early Iron Age, resulting in the foundation of hilltops in the Early Middle Ages, starting with the 9th century and frequently continuing in the form of castles and manor houses built in the Middle Ages and the Modern Period. This paper is not only an attempt to summarize and survey the use of hilltop sites and the continuity of settlements but also an effort to state their classification, characteristics, and function considering their practical, social and symbolical roles, which can be detected in both prehistoric (sophisticated fortifications with no practical use, relocation) and medieval (show of power, the question of defence) heritage.[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Pietų Bohemija – vienas iš regionų, kuriame gyvenvietės kalvose buvo įrengiamos nuo ankstyvojo akmens amžiaus. Tačiau pirmosios įtvirtinimų sistemos, pasižymėjusios sudėtingomis gynybinių pylimų ir griovių struktūromis, kalvose, kalnų viršūnėse ar iškyšuliuose buvo įrengiamos vėlyvajame žalvario amžiuje. Šio reiškinio tęstinumas identifikuojamas ir vėlyvesniais priešistorės laikotarpiais, ypač ankstyvajame geležies amžiuje. Ankstyvaisiais viduramžiais, nuo IX a., šio tipo įtvirtinimai dažnai tapo pilimis, o dar vėliau, viduramžiais ir naujaisiais laikais – dvarų sodybomis. Straipsnyje siekiama ne tik apžvelgti kalvose įrengtas gyvenvietes ir jų raidą, bet taip pat pateikti jų klasifikaciją, charakteristiką ir funkciją vertinant praktiniu, socialiniu ir simboliniu aspektais, kurie identifikuojami tiek priešistorės (sudėtingi įtvirtinimai, neturėję praktinės reikšmės, jų perkėlimas), tiek viduramžių (galios demonstravimas, gynybos klausimai) pavelde
Centrinių nadruvių piliakalniai: senosios Rytų Prūsijos gyvenvietės modelio ir socialinės organizacijos I tūkstantmečio po Kr. pirmojoje pusėje atvejo tyrimas
Get PDF[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian]
This article is devoted to the Central Nadruvians hillforts, located within the territory of the intercultural area of theWest Balt Circle (the so-called Inster-Pregolian group of sites), and concerns the possible role of hillforts in the context of settlement patterns and social organization in the first half of the 1st millennium AD. Morphological characteristics (sizes, structure) and the dating of Nadruvians hillforts, which can be inhabited in the Roman and Early Migration period, are discussed. Data regarding unfortified settlements and burial grounds are added. According to the results of a survey and a GIS analysis, local centers of settlement patterns in the 1st half of the first millennium AD could be formed in what can be considered a “key” for transport communications between the microregions of the Pregolya river.[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Straipsnis skirtas centrinių nadruvių, lokalizuojamų vakarų baltų kultūros teritorijoje (vadinamojoje Įsruties-Priegliaus grupėje), piliakalniams ir jų galimam vaidmeniui I tūkstm. po Kr. pirmos pusės apgyvendinimo ir socialinės organizacijos modelyje. Nagrinėjamos nadruvių piliakalnių morfologinės charakteristikos (dydis, struktūra), šių piliakalnių apgyvendinimas romėniškajame ir ankstyvajame tautų kraustymosi laikotarpiuose. Tyrime panaudoti ir neįtvirtintų gyvenviečių bei laidojimo paminklų duomenys. Remiantis žvalgymų duomenimis ir GIS analize, vietiniai gyvenamieji centrai I tūkstm. po Kr. pirmojoje pusėje apgyvendinimo modelyje galėjo būti svarbiausi Prieglaus upės mikroregiono transporto komunikacijoje
Devynios absoliučios datos iš Gedimino kalno tyrimų
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
In 2016, exploratory archaeological research was conducted in the environs of the remains of the Vilnius Upper Castle Palace, which has been also known as the Grand Ducal Palace. The purpose of the current article was to present the results of the archaeological research conducted in 2016, the analysis of which allows for a closer look at the chronology of a wooden castle building on the Gediminas Hill. This article briefly covers the previous archaeological investigations of the Gediminas Hill. Also, the prior archaeological studies related to the early inhabiting of the Hill by people are analyzed; the chronological circumstances of a wooden castle’s emergence on the Hill based on archaeological data are overviewed as well. The archaeological research of 2016 did not result in a great quantity of finds, yet the radiocarbon dating of samples was quite large in number. The present article is aiming at the publication of results of the laboratory dating of samples that was conducted in 2016 as well as at encouraging the further academic discussion on the topic of the occurrence of a wooden castle on the Gediminas Hill, based on the possibilities provided by the statistical modelling of these results.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
2016 m. atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai Vilniaus Aukštutinės pilies rūmų liekanų, dar vadinamų Kunigaikščių rūmais, aplinkoje. Šiuo straipsniu pristatomi 2016 m. tyrimų rezultatai, kurių analizė verčia įdėmiau pažvelgti į medinės pilies Gedimino kalne atsiradimo chronologiją. Straipsnyje glaustai aptariami ankstesni archeologiniai lauko tyrimai Gedimino kalne. Taip pat nagrinėjami ankstesni mokslininkų darbai apie Gedimino kalno apgyvendinimą ir medinės pilies ant Gedimino kalno atsiradimo chronologinės aplinkybės archeologiniais duomenimis. 2016 m. archeologiniai tyrimai nepasižymėjo gausiu radinių kiekiu, tačiau atliktas devynių mėginių 14C datavimas. Pagrindinis šio straipsnio tikslas – publikuoti 2016 m. surinktų mėginių laboratorinio datavimo rezultatus ir, remiantis šių rezultatų statistinio modeliavimo teikiamomis galimybėmis, paskatinti tolesnę akademinę diskusiją dėl medinės pilies atsiradimo ant Gedimino kalno
