Archaeologia Lituana
Not a member yet
398 research outputs found
Sort by
Vėlyvojo žalvario ir ankstyvojo geležies amžiaus laidosena ir visuomenė Šiaurės vakarų Lietuvoje
Get PDFThis article investigates the burial customs of the Late Bronze and Early Iron Ages in the territory of northwest Lithuania, focusing on barrow mounds and individual grave settings and grave goods. More than a century of excavations yielded 19 burial sites, in which 182 graves are known (169 cremations and 13 inhumations). The gathered data regarding burial customs consist of grave settings, burial locations within the mounds and grave goods, and these are used to interpret some features of how the communities were socially organized. During the Late Bronze and Early Iron Ages, the dead were buried in different types of graves: barrow mounds and flat graves; individual graves had different stone arrangements in both of mentioned types. This work presents a hypothesis that different types of graves and stone arrangements associated with burials were not just a result of time-related burial customs changes, but it could be an indicator of the social identity of the deceased. It is one of the possible indicators that hierarchic societies existed during the period in question.
Keywords: Late Bronze Age, Early Iron Age, barrow mounds, cremation burials, inhumation burials, society, northwest LithuaniaStraipsnyje analizuojama vėlyvojo žalvario ir ankstyvojo geležies amžiaus laidosena dabartinės Šiaurės vakarų Lietuvos dalyje, daugiausia dėmesio teikiant pilkapių ir individualių kapų įrengimui bei įkapėms. Per daugiau nei šimtmetį vykdomus kasinėjimus atrasta 19 laidojimo vietų, kuriose žinomi 182 kapai (169 degintiniai, 13 griautinių kapų). Laidojimo paminklų duomenys – kapų įrengimai, kapų vieta laidojimo paminkle ir įkapės, panaudoti interpretuojant juos palikusių bendruomenių kai kuriuos socialinės organizacijos klausimus. Vėlyvajame žalvario ir ankstyvajame geležies amžiuje mirusieji laidoti skirtingo tipo kapuose – pilkapiuose ir plokštiniuose kapuose, abiejuose atskiriems kapams įrengtos individualios akmenų struktūros. Keliama hipotezė, kad skirtingi kapų tipai ir jų įrengimai nėra vien laidosenos kaitos laikui bėgant rezultatas, o vienas iš požymių, rodantis, jog aptariamu laikotarpiu galėjo egzistuoti diferencijuota, hierarchinė visuomenė.
Reikšminiai žodžiai: vėlyvasis žalvario amžius, ankstyvasis geležies amžius, pilkapiai, degintiniai kapai, griautiniai kapai, visuomenė, Šiaurės vakarų Lietuv
Emilijos Adiklienės kraštotyrinė veikla ir archeologinis rinkinys Palangos kurorto muziejuje
Get PDFThe etnographic activity of Emilija Adikliene and the archaeological collection of the Palanga Resort MuseumDuring the 1960s and 1970s, an active collection of antiquities took place in Palanga, thanks to an educator, Lithuanian scholar and ethnographer Emilija Adikliene. After her retirement in 1966, Adikliene became the chairwoman of the Monuments Protection and Ethnographic Society’s Palanga Division of the former Lithuanian Soviet Republic. Palanga community was encouraged to contribute to the newly emerging museum by donating any old items related to ethnography and cultural heritage. Ethnographers themselves actively participated in the ethnographic tours around Palanga. The archaeological collection of Adikliene, kept at the Palanga Resort Museum, mostly consists of archaeological items, first time published in this article and its appendix. The set mainly consists of archeological metal artifacts, a part of Kuršiai, Lamata tribes’ culture.XX a. septintą–aštuntą dešimtmetį pedagogės, lituanistės ir kraštotyrininkės Emilijos Adiklienės pastangomis Palangoje buvo aktyviai renkami eksponatai būsimam muziejui. 1966 m. E. Adiklienė tapo tuometinės Lietuvos TSR Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Palangos skyriaus pirmininke. Palangos bendruomenė buvo skatinama aktyviai prisidėti prie būsimo muziejaus kūrimo, perduoti turimus etnografinius ir su krašto kultūriniu palikimu susijusius daiktus. Kraštotyrininkai aktyviai dalyvavo etnografinėse išvykose į Palangos apylinkes. Palangos kurorto muziejuje saugoma E. Adiklienės kraštotyrinio palikimo dalis yra straipsnyje ir jo priede nagrinėjamas archeologinis rinkinys, pirmą kartą publikuojamas šiame straipsnyje. Rinkinys sudarytas daugiausia iš metalinių archeologinių dirbinių, priskiriamų kuršių, lamatiečių kultūrai
Atsisveikinant su iškiliu baltų archeologijos tyrinėtoju... Jan Jaskanis (1932 07 19–2016 11 28)
Get PDF..
Influences of the Corded Ware Culture in the Belarusian Lakeland (on the Ground of the Kryvina Peat-Bog Microregion)
Get PDFThis article analyzes the cultural development of the Neolithic settlements in the Belarusian Lakeland at the 4th–3rd millennium BC, mainly based on the archaeological studies on the Kryvina peat-bog settlements. Although cultural complexes of analyzed settlements of the successive Usviaty and Northern Belarusian cultures are quite similar, the latter one possesses a noticeable and significant influence of the Corded Ware tradition that had reached the region from the north-west and south. Based on the obtained radiocarbon dates, this cultural change took place in the second half of the second quarter of the 3rd millennium BC. This is also related with the beginning of the manifestations of the Corded Ware tradition’s influence in the region.Virvelinės keramikos kultūros įtakos Baltarusijos ežeringajame krašte (remiantis Kryvinos durpyno mikroregiono medžiagaStraipsnyje analizuojama Baltarusijos ežeringojo krašto neolito gyvenviečių kultūrinė raida IV–III tūkstm. pr. Kr., daugiausia remiantis Kryvinos durpyno gyvenviečių archeologiniais tyrimais. Nors viena po kitos ėjusių giminingų Usviatų ir Šiaurės Baltarusijos kultūrų kompleksai analizuojamose gyvenvietėse yra gana panašūs, pastarojoje matyti ir didelė virvelinės keramikos tradicijų įtaka, pasiekusi šį regioną iš vakarų ir pietų. Remiantis gautomis radioaktyviosios anglies datomis, šis kultūrinis pasikeitimas įvyko ir virvelinės keramikostradicijų įtaka regione pradėjo reikštis III tūkstm. pr. Kr. antrojo ketvirčio antrojoje pusėje
Rimutė Rimantienė: Founder of the School of Stone Age Explorations in Lithuania and the Eastern Baltic Region
Get PDF..
Rediscovering the Final Palaeolithic-Mesolithic Settlement at Pabartoniai, a Site on the River Neris
Get PDFIn this article, the primary results of the latest archaeological investigation in Pabartoniai site are represented. The site, in which the earliest finds could be dated to Final Palaeolithic and Mesolithic, was rediscovered in 2014 and has been excavated for two seasons. Prehistoric structures, flint find assemblage and some archaeobotanical remains provide an opportunity to discuss some questions considering the occupation of the site. However, at the same time, some problems regarding the reconstruction of the first settlement of the river Neris lower reaches are raised, as the archaeological finds are mixed with the material of the later settlement.Iš naujo atrasta Pabartonių finalinio paleolito–mezolito gyvenvietė Neries pakrantėjeStraipsnyje pristatomi naujausi Pabartonių akmens amžiaus gyvenvietės tyrimų rezultatai. Ši vėlyvojo paleolito–mezolito gyvenvietė buvo iš naujo atrasta 2014 m. ir dvejus metus tyrinėta. Kasinėjimų metu atrastos struktūros, titnaginis inventorius ir archeobotaninė medžiaga leido tyrinėti šio archeologinio objekto pirminį apgyvendinimą. Deja, gyvenvietėje apsistota ne vienąkart, skirtingų laikotarpių radiniai yra susimaišę smėlingame grunte, tad tiksliai rekonstruoti jos apgyvendinimo eigą ir pobūdį yra nelengva. Vis dėlto kasinėjimų metu pritaikyti įvairūs tyrimų metodai leidžia atsakyti į kai kuriuos klausimus
Experimental and Use-wear Examinations of Flint Knives: Reconstructing the Butchering Techniques of Prehistoric Lithuania
Get PDFThe abundant quantity of flint blades with use-wear traces can be found within Lithuanian archaeological materials. These balades are frequently treated with various additional types of retouch techniques which provide more knowledge on the exploitation of those tools. An absence of organic material makes it extremely difficult to understand the real purpose of those artifacts. Suchlike flint blades, which typologically are considered as knives, are frequently found in Lithuania during excavations in the Late Neolithic–Early Bronze Age sites. Their exclusive technological specifics denote a particular function. In this paper, on the basis of flint knives from Lithuanian Late Neolithic and Early Bronze Age sites, we try to reconstruct the prehistoric technologies of animal butchering. In order to accomplish this task, both the experimental and use-wear methods were used. Our research results provided new insights on the use of flint knives and the effectiveness of metal tools in the animal butchering process.Eksperimentiniai ir trasologiniai titnaginių peilių tyrimai. Skerdimo technologijų priešistorinėje Lietuvoje rekonstrukcijaTiriant Lietuvos akmens amžiaus medžiagą, gausiai aptinkama titnaginių skelčių su utilizacinėmis žymėmis darbinėse kraštinėse. Dažnai skeltės būna papildomai apdorotos įvairių tipų retušu, kuris byloja apie dirbinio panaudojimą. Neišlikus organinės kilmės medžiagų, suprasti tikrąją dirbinio paskirtį tampa itin nelengva. Tokių titnaginių skelčių, kurios tipologiškai išskirtos kaip peiliai, Lietuvoje randama tyrinėjant vėlyvojo neolito–ankstyvojo bronzos amžiaus paminklus. Jų išskirtiniai technologiniai gamybos ypatumai konstatuoja tam tikrą dirbinio funkciją. Šiame straipsnyje, remiantis Lietuvos vėlyvojo neolito ir ankstyvojo bronzos amžiaus paminkluose rastais titnaginiais peiliais, siekiama atkurti priešistorės gyvūnų skerdimo technologijas. Tikslui įgyvendinti taikyti eksperimentiniai ir trasologiniai tyrimo metodai. Remdamiesi tyrimo rezultatais, pateikiame naujų įžvalgų apie titnaginių peilių naudojimą ir metalo dirbinių efektyvumą apdorojant gyvūnų skerdeną