Archaeologia Lituana
Not a member yet
398 research outputs found
Sort by
Quantifying the Use of Stones in the Stone Age Fireplaces of Estonia
Get PDFFireplaces and burnt stones related to them are common features found at Stone Age settlement sites. Although informatikon about them is present in archaeological reports and also available in publications, there has been no general research done regarding combustion features specifically. The purpose of this study was to fill the gap of relevant research and to test the hypothesis that the structural features of fireplaces reveal information on the subsistence model of settlements.The study is based on a database of Estonian Stone Age fireplaces, which was compiled by using the available data on all excavated objects. The database includes 167 fireplaces and contains quantifiable data about stones in fireplaces.The analysis of data revealed that the use of stones in fireplaces changed significantly in time. While most of the Mesolithic fireplaces contain them, they become scarce in the Neolithic. It can be concluded that the use of stones in fireplaces is related to the economy of settlements and changes within time reflect the changes in general subsistence strategies.Akmenų naudojimo Estijos akmens amžiaus ugniavietėse nustatymasUgniavietės ir su jais susiję degę akmenys yra įprastos struktūros, randamos akmens amžiaus gyvenvietėse. Nors informacija apie šiuos objektus pateikiama archeologinėse ataskaitose ir publikacijose, iki šiol nebuvo specialaus jiems skirto tyrimo. Šio straipsnio tikslas yra užpildyti šią spragą ir patikrinti hipotezę, kad ugniaviečių struktūriniai bruožai atskleidžia informaciją apie pragyvenimo gyvenvietėse modelį. Šioje studijoje remiamasi Estijos akmens amžiaus ugniaviečių duomenų baze, kuri sudaryta iš visų prieinamų kasinėtų objektų. Duomenų bazėje yra 167 ugniavietės ir kiekybiniai duomenys apie akmenis jose. Duomenų analizė atskleidė, kad akmenų naudojimas ugniavietėse laikui bėgant smarkiai keitėsi. Daugumoje mezolito laikotarpio ugniaviečių akmenų yra, o neolito laikotarpio ugniavietėse akmenys tapo retenybe. Galima daryti išvadą, kad akmenų naudojimas ugniavietėse susijęs su gyvenviečių ekonomika ir pokyčiai laikui bėgant atspindi bendros gyvenimo strategijos pokyčius
XVII–XIX amžiaus archeologiniai odos radiniai iš Žiežmarių
Get PDFThe article investigates archaeological leather finds that were unearthed in Žiežmariai during archaeological excavations in years 2013 and 2015. A variety of finds is revealed; the constructions of items and the peculiarities of producing have been analyzed. These kinds of artifacts are rare in the archaeological stretches of the Lithuanian periphery towns. Their analysis lead us to a better understanding of the specific features of the daily life of periphery towns, which are situated in distant locations from the economic and political centers.
Keywords: leather shoes, archaeological excavations, periphery, Žiežmariai, leather artifactsStraipsnyje analizuojami 2013 ir 2015 m. Žiežmariuose archeologinių kasinėjimų metu surasti odiniai radiniai. Atskleidžiama jų įvairovė, analizuojama dirbinių konstrukcija ir gamybos ypatumai. Lietuvos periferijos miestelių archeologiniuose kultūriniuose sluoksniuose šios rūšies dirbinių retai aptinkama. Jų tyrimai padeda geriau pažinti nuo ekonominių ir politinių centrų nutolusių miestelių kasdienio gyvenimo specifiką.
Reikšminiai žodžiai: odinė avalynė, archeologiniai kasinėjimai, periferija, Žiežmariai, odiniai dirbiniai
A New Perspective on Neolithic Sites in the Dubičiai Microregion Using a GIS Spatial Analysis
Get PDFThe article analyses the Dubičiai microregion, which is distinguished by the abundance and diversity of its Stone Age settlements, and presents the possibilities provided by GIS Spatial Analysis in reconstructing this microregion’s Neolithic landscape, distinguishing conditions that affected the selection of the Stone Age settlement sites, and determining the locations where the greatest possibility exists for the discovery of new, not yet known Neolithic settlements.Naujas požiūris į Dubičių mikroregiono neolitines gyvenvietes taikant GIS erdvinę analizęStraipsnyje analizuojamas akmens amžiaus gyvenviečių gausa ir įvairove išsiskiriantis Dubičių mikroregionas, pristatomos GIS erdvinės analizės teikiamos galimybės rekonstruoti šio mikroregiono neolito laikotarpio kraštovaizdį, ištirti sąlygas, nulėmusias akmens amžiaus gyvenviečių vietos pasirinkimą, ir nustatyti vietas, kuriose didžiausia tikimybė aptikti naujų, dar nežinomų neolitinių gyvenviečių
Klaipėdos akmens masės keramika (XIV–XVIII amžius)
Get PDFIn the early ages of the town of Klaipėda, stoneware production came from either the German production centers of Siegburg, Lower Saxony, Langerwehe, Waldenburg, Aachen/Raeren, Cologne, Frechen, Westerwald, Altenburg, Annaberg or from the centers located in England, London: Woolwich, Fullham and Lambeth factories and from the Nottingham production center. Earliest stoneware pieces, dated from the second half of the 13th c. to early 16th c., were distributed among the Castle and the early colonists’ town areas. The growth of this kind of vessels in the town coincides with the historical data on urban construction. Four functional groups of stoneware were identified in the studied material from Klaipėda. According to the stoneware data, it was possible to clarify the dating of some stoneware vessels and cultural layers in the Town area of Klaipėda.
Keywords: stoneware ceramics, import, the clarification of the cultural layers, the Middle Ages, Klaipėda.Į ankstyvąją Klaipėdą akmens masės keramika atkeliavo iš vokiškų Siegburgo, Žemutinės Saksonijos, Langerwehe’ės, Waldenburgo, Aacheno / Raereno, Kelno, Frecheno, Westerwaldo, Altenburgo, Annabergo gamybos centrų, taip pat iš Anglijoje, Londone, įsikūrusių Woolwicho, Fulhamo ir Lambetho gamyklų bei iš Nottinghamo mieste veikusio gamybos centro. Ankstyviausi XIII a. antros pusės–XVI a. pradžios indai pasiskirstė pilies ir ankstyvojo kolonistų miesto teritorijose. Kuriantis senajam miestui, šių indų mieste daugėjo. Tiriant Klaipėdos akmens masės indus buvo išskirtos keturios funkcinės grupės. Remiantis šios keramikos duomenimis, pavyko patikslinti kai kurių tyrimų metu rastų indų bei miesto kultūrinių sluoksnių datavimą.
Reikšminiai žodžiai: akmens masės keramika, importas, kultūrinių sluoksnių datavimo tikslinimas, viduramžiai, Klaipėda
The First Farmers of Ukraine: an Archaeobotanical Investigation and AMS Dating of Wheat Grains from the Ratniv-2 Site
Get PDFThis paper presents the results of archaeobotanical investigations performed during excavations of a Linear Pottery Culture (LBK) site in western Ukraine. The collection of cultivated plants and weeds found in the hearth of the LBK dwelling fits well with what was grown by LBK inhabitants elsewhere in Europe. The direct dating of cereal grains reveals the existence of early-stage LBK in Ukraine during a much earlier timeframe than previously thought. The new archaeobotanical results and their dates exclude other previously postulatedtheories on the timing and geographical origins of agriculture in Ukraine, pointing towards the western LBK phenomenon as the earliest carrier of crop cultivation to Ukraine.Pirmieji Ukrainos žemdirbiai: Ratniv-2 objekto archeo-botaniniai tyrimai ir kviečių grūdų datavimas radioaktyviosios anglies metodu (AMS)Šiame straipsnyje pateikiami archeobotaninių tyrimų rezultatai iš Ratniv-2 archeologinio objekto, esančio Vakarų Ukrainoje, priklausančio linijinės juostinės keramikos kultūrai. Augintų kultūrinių augalų ir piktžolių įvairovė atspindi įprastą linijinės juostinės keramikos kultūros gyventojų augintų augalų racioną, kuris labai panašus visuose šios kultūros paplitimo regionuose. Datavimas gautas tiesiogiai tiriant kultūrinius augalus, aptiktus Ratniv-2 objekte, parodė, kad ši kultūra išplito iki pat Ukrainos jau pirmoje savo stadijoje, tai yra gerokai anksčiau nei prieš tai manyta. Nauji archeobotaniniai duomenys ir datavimo rezultatai, pristatyti šiamestraipsnyje, padėjo eliminuoti anksčiau pateiktas teorijas apie žemdirbystės laikotarpį ir geografinę kilmę Ukrainoje. Tikėtiniausia, kad linijinės juostinės keramikos kultūros gyventojai yra pirmieji, vertęsi žemdirbyste Ukrainos teritorijoje
XVI–XVIII amžiaus artilerijos pabūklai, saugomi Lietuvos muziejuose ir privačioje kolekcijoje
Get PDFThis article discusses all the original 16th–18th c. artillery guns kept and displayed in Lithuanian museums and a private collection. The guns have been grouped in accordance with their types, dates of manufacture and their storage/display locations. There are also data provided by the X-ray fluorescence (XRF) analyses of gun barrel alloys’ chemical elements. The text is supplemented by a catalogue of the abovementioned artillery guns.
Keywords: artillery, kartouwe, culverin, bombard, howitzer, mortar, swivel cannon, field cannonsStraipsnyje aptariami originalūs XVI–XVIII a. artilerijos pabūklai, saugomi ir eksponuojami Lietuvos muziejuose, taip pat esantieji privačioje kolekcijoje. Pabūklai suskirstyti pagal tipą, laikotarpį ir saugojimo bei eksponavimo vietas. Taip pat pateikiami pabūklų vamzdžių lydinių rentgeno flurescencinės (XRF) cheminių elementų analizės duomenys. Straipsnį papildo minėtų pabūklų katalogas.
Reikšminiai žodžiai: artilerija, kartauna, kolubryna, bombarda, haubica, mortyra, šarnyrinė patranka, lauko patrankos
Tarp viduramžių archeologijos, paveldo apsaugos ir archeologijos vadybos. Pokalbis su prof. dr. Albinu Kuncevičiumi
Get PDFWith this conversation we aim to introduce to our readers one of the most well-known present-day Lithuanian archaeologists – Prof. PhD Albinas Kuncevičius, who heads the Archaeological Department at Vilnius University and whose 60th anniversary was commemorated at the end of this year. This conversation also discusses some issues important to the entire archaeological field of Lithuania.
Keywords: Medieval Archaeology, heritage protection, Vilnius University, Dubingiai Castle, Vilnius Lower Castle, archaeological managementŠiuo pokalbiu skaitytojus norime detaliau supažindinti su vieno iš žymiausių šių dienų Lietuvos archeologų, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros vedėjo, prof. dr. Albino Kuncevičiaus, kurio 60-ies metų jubiliejų šiemet paminėjome, archeologine veikla. Jubiliejai yra gera proga apžvelgti ir įvertinti nuveiktus darbus bei pamąstyti apie tolesnės veiklos perspektyvas. Šiame pokalbyje aptartos ir kai kurios visai Lietuvos archeologijai svarbios problemos.
Reikšminiai žodžiai: viduramžių archeologija, paveldosauga, Vilniaus universitetas, Dubingių piliavietė, Vilniaus žemutinė pilis, archeologijos vadyb