Archaeologia Lituana
Not a member yet
398 research outputs found
Sort by
Gyvenimas kitoje upės pusėje: urbanizacijos pasekmės XVIII–XIX amžiaus Panevėžyje
Get PDFStudies aimed at considering the impact of industrialisation, urbanisation and modernisation on human health in 19th-century society are becoming increasingly relevant. Although it is exceptionally rare to encounter human skeletal material from the 19th century in present-day Lithuania, this study explores whether changes which occurred in that century had any impact on human health. This research presents the preliminary results of an anthropological analysis of the human remains discovered in Panevėžys Cemetery, with material spanning the 18th–19th centuries. In total, 90 individuals were examined, including 57 males, 15 females and 18 nonadult individuals. Fractures and nonspecific inflammatory lesions were the most prevalent pathological changes. However, the values of the average height of males and females did not reveal a significant change in stature. Overall, the results demonstrated inconsistent evidence of the effects of urbanisation on the skeletal population. It can be concluded that both the sample size and the observed pathologies represent only part of the community. Therefore, a more representative sample and additional analyses are required in the future, to provide comprehensive results and more solid conclusions.Tyrimai, kuriuose nagrinėjamas XIX a. industrializacijos, urbanizacijos ir modernizacijos poveikis žmonių sveikatai, tampa vis aktualesni. Lietuvoje tokio pobūdžio antropologinė medžiaga aptinkama retai, todėl šiame straipsnyje pristatomi XVIII a. pabaigos–XIX a. Panevėžio kapinėse rastų palaidojimų pirminės antropologinės analizės rezultatai. Tyrimo imtį sudarė 90 individų: 57 vyrų, 15 moterų ir 18 vaikų. Gauti rezultatai parodė, kad šioje populiacijoje vyrauja kaulų lūžiai ir nespecifiniai, uždegimo sukelti pakitimai. Nustatyto vidutinio vyrų ir moterų ūgio rodikliai nesiskyrė nuo ūgio rodiklių vėlyvaisiais viduramžiais. Galima teigti, kad aiškių įrodymų dėl sveikatos būklės pokyčių, nulemtų urbanizacijos, nebuvo rasta, o bioarcheologinis populiacijos profilis tik iš dalies reprezentuoja XIX a. Panevėžio bendruomenę. Todėl, norint pateikti išsamesnius rezultatus ir išvadas, ateityje reikėtų surinkti reprezentatyvesnę imtį ir atlikti papildomus tyrimus
Zooarcheologija Lietuvoje
Get PDFIn recent years Lithuanian archaeologists have become greatly more aware of and interested in the information provided by faunal remains. Its potential has begun to draw the attention of researchers from nature sciences, while the archaeologists working in the field collect faunal remains uncovered during excavations and hand them over for storage increasingly more often. These faunal remains continue to be stored in the repository at Vilnius University. The project carried out in 2018–2020 with the funds provided by the Research Council of Lithuania gave an opportunity to record and make public the information about the zooarchaeological finds stored in the repository of Vilnius University, which are accessible for researchers and students from various scientific fields. The aims of this article are to present the Lithuanian collection of faunal remains kept at Vilnius University, to review the history of zooarchaeological research as well as the studies carried out in the last few years and to discuss the associated problems that continue to emerge.Pastaraisiais metais Lietuvoje gerokai išaugo archeologų supratimas bei susidomėjimas faunos liekanų teikiama informacija, jos potencialu pradėjo domėtis ir gamtos mokslų atstovai, o lauko darbus vykdantys archeologai vis dažniau surenka ir tyrimams pristato kasinėjimų metu rastas faunos liekanas, kurios toliau yra saugomos Vilniaus universitete įkurtoje saugykloje. 2018–2020 m. vykdytas Lietuvos mokslo tarybos finansuotas projektas atvėrė galimybę inventorinti ir paviešinti informaciją, kokia zooarcheologinė medžiaga saugoma Vilniaus universiteto saugykloje ir yra prieinama įvairių sričių tyrėjams bei studentams. Šio straipsnio tikslas ir yra pristatyti Vilniaus universitete saugomą Lietuvos faunos liekanų kolekciją, apžvelgti zooarcheologinių tyrimų istoriją, pastaraisiais metai vykdomus tyrimus ir aptarti vis dar kylančias problemas
Kaulo ir rago apdirbimas Esztergomo (šiaurinė Vengrija) arkivyskupo rezidencijoje vėlyvaisiais viduramžiais
Get PDFA relatively small worked bone and antler assemblage including 28 finished objects and 104 remains representing blanks and waste material was identified during the zooarchaeological analysis of the bone material found at the recently excavated site of Esztergom-Várhegy-Kőbánya (Esztergom-Castle Hill-Quarry). According to archaeological investigations, the complete animal bone assemblage deposited in several successive layers on the Castle Hill of Esztergom represents the kitchen refuse of the bishopric residence. Despite the religious context of the settlement, rosary beads or other artefacts usually produced in greater numbers are missing in our material. Common objects such as pins, handles and toys as well as the fine worked decorative items were poorly represented. Contrary, the details for crossbow and the antler debris dominated the assemblage linked to manufacturing. All these would suggest the presence of a workshop in the archbishop’s palace specialised for the quick production and reparation of details for crossbow. Although the small quantity of both the finished objects and production waste point to a small – maybe only seasonally operating – workshop, the involvement of a skilled bone-worker and possibly a lathe is suggested.Atliekant buvusios Esztergomo pilies kalno zooarcheologinės medžiagos tyrimus, buvo surinkta ir negausi kaulo bei rago dirbinių (28 vnt.), jų ruošinių ir gamybos atliekų (104 vnt.) kolekcija. Archeologinių tyrimų duomenimis, keliuose pilies kalno kultūriniuose sluoksniuose surinkti gyvūnų kaulai turėtų būti vertinami kaip vyskupo rezidencijos virtuvės atliekos. Nors tirtas religinio pobūdžio objektas, čia visai nebuvo rasta kaulinių rožinių karoliukų ar kitų religinio pobūdžio kaulinių bei raginių dirbinių, paprastai gausiai randamų panašiuose objektuose. Nedaug aptikta ir kasdienės paskirties dirbinių – smeigtukų, rankenų ar žaislų bei dekoratyvinių, kruopščiai pagamintų dirbinių detalių. Kiek netikėtai šioje kolekcijoje dominavo arbaletų detalės ir rago apdirbimo atliekos. Tokio pobūdžio radiniai rodytų, kad arkivyskupo rezidencijoje veikė specializuotos kauladirbio dirbtuvės, kuriose buvo gaminami ir taisomi arbaletai. Nors nedidelis dirbinių ir jų gamybos atliekų kiekis rodytų, kad dirbtuvės buvusios nedidelės, galbūt gyvavusios vos vieną sezoną, dirbinių pobūdis leidžia teigti, kad jose turėjo darbuotis įgudęs, tekinimo stakles naudojęs kauladirbys
Tarp žinių ir spėjimų: kylanti diskusija apie baltų piliakalnius
Get PDFRec.: Manvydas Vitkūnas, Gintautas Zabiela. Baltų piliakalniai: nežinomas paveldas. Vilnius: Lietuvos archeologijos draugija, 2017, 88 p. 
Nekilnojamojo kultūros paveldo monitoringas taikant 3D ir dirbtinio intelekto technologijas
Get PDFPreservation of immovable cultural heritage is one of the main challenges for contemporary society. Nowadays very often organizations responsible for heritage management constantly have to deal with lack of resources, which are crucial for proper heritage preservation, maintaining and protection.The possible solution of these problems could be automated heritage monitoring, based on the 3D and AI technologies. 3D scanning technology is the most accurate method to capture the situation of an evolving cultural heritage object or complex at a given time. As a cultural heritage object or complex is evolving continuously, AI based comparison of two 3D point clouds created at different time allow to reliably trace potential changes. Proposed solution is realized by project financed by Research Council of Lithuania „Automated monitoring of urban heritage implementing 3D technologies”. The first results of the project are presented at this article.Kultūros paveldo apsauga yra vienas iš šiuolaikinės visuomenės iššūkių. Tačiau kultūros paveldo išsaugojimo organizacijos neturi pakankamai žmogiškųjų, technologinių ir finansinių išteklių, kurie yra gyvybiškai svarbūs norint sėkmingai įgyvendinti kultūros paveldo apsaugą.Šiai problemai spręsti gali būti pasitelkta automatinė monitoringo ir jo rezultatų analizės sistema, grindžiama trimačio vaizdo ir dirbtinio intelekto technologijų taikymu. Tokia idėja remiasi teoriniu požiūriu, kad yra galimybė, naudojantis dirbtinio intelekto technologijomis, tiksliai identifikuoti to paties nekilnojamojo kultūros paveldo objekto dviejų skirtingų laikotarpių 3D taškų debesų skirtumus, kurie parodo per atitinkamą laikotarpį įvykusius pokyčius. Pasiūlytas sprendimas įgyvendinamas Lietuvos mokslo tarybos finansuojamame projekte „Urbanizuotų vietovių paveldo automatinis monitoringas panaudojant 3D vaizdo technologijas“. Straipsnyje pristatomi pirmieji projekto rezultatai
Mumijų istorijos
Get PDFThis article represents a summary of the author’s past 12 years of research on several mummy sets. As mummy studies expand as a sub-specialty of biological anthropology, it is important to highlight the significant contribution that the study of preserved remains can provide to both archaeology and history.Šiuo straipsniu autorius apibendrina savo pastarųjų 12 metų įvairių mumijų rinkinių tyrimus. Kadangi mumijų tyrimai plečiasi kaip biologinės antropologijos pagalbinė specialybė, svarbu išryškinti išlikusių palaikų tyrimų reikšmę tiek archeologijai, tiek istorijai