Archaeologia Lituana
Not a member yet
398 research outputs found
Sort by
Kapčiamiesčio (Pinčiaragio) senovės gyvenvietė prie Baltosios Ančios upės
Get PDFThe article analyzes the archaeological material of Kapčiamiestis Stone Age site, which was excavated in 2006–2007. A brief overview of the site’s history and heritage conservation and management works is provided. The article analyzes the geomorphology of this area and its development in the late ice age and the Holocene, describes in detail the stratigraphy of the study site and various erosive processes that have intensively affected it. Although the findings were not found in abundance during the research, it is an object that has existed for a short time and is characterized by the homogeneity of the assemblages. Based on the information gathered during the research and the typological-technological criteria of the flint inventory, the site dates back to the end of the Final Paleolithic (10th millennium BC) and belongs to the late Swiderian cultural tradition. It is currently the oldest excavated Stone Age site on the southernmost outskirt of Užnemunė Region. Straipsnyje analizuojama Kapčiamiesčio senovės gyvenvietės 2006–2007 m. archeologinių tyrimų medžiaga. Glaustai apžvelgiama objekto istorija ir paveldosaugos bei paveldo tvarkybos darbai. Straipsnyje analizuojama šios vietovės geomorfologija ir raida vėlyvajame ledynmetyje ir holocene, detaliai aprašoma tyrinėtos vietos stratigrafija bei ją intensyviai veikę įvairūs eroziniai procesai. Nors tyrimų metu radinių surasta negausiai, tai yra trumpą laiko tarpą egzistavęs objektas, pasižymintis radinių komplekso homogeniškumu. Remiantis tyrimų metu sukaupta informacija ir titnaginio inventoriaus tipologiniais-technologiniais kriterijais gyvenvietė datuojama finalinio paleolito pabaiga (X tūkstm. pr. Kr.) ir priskiriama vėlyvajai Svidrų kultūrinei tradicijai. Tai šiuo metu seniausia tyrinėta akmens amžiaus gyvenvietė Užnemunės pietiniame pakraštyje
Prof. Marijos Gimbutienės 100-mečiui paminėti skirta tarptautinė mokslinė konferencija „Atgimstanti senoji Europa“
Get PDF
Molinių pypkių analizės metodologiniai aspektai
Get PDFClay pipes are quite a common finding in the study of urban cultural strata, a dozen thousand fragments of them are counted in the collections of Lithuania museums. Nevertheless, the terminology of these of tobacco pipes is not yet quite settled in Lithuania, and archaeologists who investigate urban areas do not even have a methodical material published in Lithuanian. The article aims to distinguish and define the methodological aspects of the analysis of clay tobacco pipes dated from the first half of 17th century to 19th century, which would be suitable for the Lithuanian context. At the beginning of this article, the history of clay tobacco pipes research is analyzed in a methodological aspect, the links to the whole development of archaeology science are presented, and the current tendencies in the tobacco pipes researches are described. The other chapters focus on the matters of clay pipes terminology, methods of analysis, and dating. Considering the locally produced and imported pipes found in Lithuania, methodical matters of recording and describing these findings are analyzed, as well as possible interpretations of the collected data.Molinės pypkės yra gana dažni radiniai tyrinėjant miestų kultūrinius sluoksnius. Lietuvos muziejų fonduose priskaičiuojama keliolika tūkstančių molinių pypkių fragmentų. Nepaisant to, Lietuvoje kol kas nėra nusistovėjusi šių dirbinių terminologija, o miestus tiriantys archeologai neturi net minimalios metodinės medžiagos, išleistos lietuvių kalba. Straipsnyje siekiama išskirti ir apibrėžti XVII–XIX a. pirmos pusės molinių pypkių analizės metodologinius aspektus, kurie tiktų būtent lietuviškam kontekstui. Straipsnio pradžioje analizuojama pypkių tyrinėjimų istorija per metodologinę prizmę, pateikiamos sąsajos su visa archeologijos mokslo raida, aprašomos dabartinės pypkių tyrimų tendencijos. Kituose skyriuose skiriama dėmesio molinių pypkių terminologijos klausimams, analizės ir datavimo metodams. Atsižvelgiant į Lietuvoje aptinkamas vietinės gamybos ir importines pypkes, analizuojami šių radinių fiksavimo ir aprašymo metodiniai klausimai, taip pat surinktų duomenų interpretacijos galimybės
Latvijos archeologinių vietovių plėtros ypatumai
Get PDFArchaeological sites as part of cultural heritage satisfy a broad range of interests of different stakeholders. Along with satisfying cultural, social, scientific, etc., interests, their role is no less important in strategic socio-economic development.Unlocking asocio-economic potential of archaeological sites requires clear vision of how to conserve and protect each particular site, how and by what means to maintain and manage the object as well as what to do with it next. It is widely acknowledged that archaeological sites, in particular those having the status of archaeological monuments, play a socially important role, but their maintenance and development often require significant investment. While the laws make owners of archaeological sites, both private and public, solely responsible for conservation, restoration and maintenance of cultural monuments in their property, there should be appropriate mechanisms that mitigate the financial and legal burden and support owners along the way.Based on the review of legal regulation, scientific literature, information of the authorities and mass media, multiple expert interviews, consultations with professional archaeologists, and using an integrated socio-economic and legal approach to the researched issue, the article provides theoretical and practical insight into the actualities of archaeological heritage development potential in Latvia (making international comparisons) and possible solutions thereto.Nekilnojamasis kultūros paveldas, įskaitant archeologines vietoves, prisideda prie kultūrinių, estetinių ar mokslo poreikių tenkinimo, be to, tai dar ir socialinis, ekonominis išteklius. Jis gerina šalies įvaizdį, pritraukia turistus, skatina regeneraciją, daro įtaką vietos bendruomenės veiklai. Konkrečios archeologinės vietovės klestėjimu suinteresuotų asmenų ratas labai platus: nuo savininkų, kurie įpareigoti išlaikyti ir tausoti savo turtą, iki valdžios institucijų, kurios atsakingos už valdymą, stebėseną ir kontrolę. Suinteresuotųjų grupių skirtingų poreikių suderinamumas – raktas į socialiai naudingą archeologinio paveldo vietovių plėtrą.Latvijoje archeologinėms vietovėms taikoma valstybės apsauga, kuri apibrėžiama kultūros paminklo statusu. Toks statusas archeologinių objektų savininkams nustato daugybę administracinių ir kitų teisinių apribojimų bei uždeda finansinę naštą. Straipsnyje analizuojama Latvijos teisinė ir praktinė paminklosaugos tvarka, ji palyginama su kitų šalių paminklosaugine praktika. Derinant teisinį, socialinį ir ekonominį požiūrį, straipsnyje administraciniais ir teisiniais aspektais analizuojami paveldo nuosavybės, tinkamo jo valdymo klausimai, archeologinių vietovių savininkams suteikiama finansinė ir informacinė parama, jų tarpusavio bendradarbiavimas. Ieškoma atsakymo, ar dabartinėje situacijoje nekilnojamojo archeologinio objekto nuosavybė yra savininkui našta, ar galimybė.Straipsnyje teigiama, kad, nors skirtingų rūšių archeologinės vietovės turi skirtingą ekonominį potencialą, net ir tos vietos, kurių ekonominis potencialas nedidelis, pavyzdžiui, senovės kapinynai, tinkamai prižiūrimos ir išplėtotos gali duoti pajamų. Straipsnyje pateikiama Latvijai būdingų archeologinių vietovių panaudojimo būdų įvairovė, parodoma, kaip archeologinės vietovės gali būti panaudojamos ne tik kaip domėjimosi objektai, bet būti ir atitinkamų įvykių fonas, informacijos ir (ar) kūrybinio įkvėpimo šaltinis
Merkinės miesto urbanistinė raida XVI–XVIII amžiuje
Get PDFThis study presents data reflecting the urban development of Merkinė in the 16th–18th centuries. The old names of the city streets and the development of the street structure are analyzed. After the analysis of historical sources, the approximate location of the lost masonry and other town buildings is presented, as well as the data of residential and public town buildings and the manor house. In the 16th–18th centuries, wooden buildings dominated in the town, but sources testify that, especially before the mid-17th century war, brick residential buildings were also built in the main town streets. Along with the town hall, the parish church dominated in the structure of the town, as well as the churches and monasteries of the Jesuit residence and the Dominican convent, and on the top of the town a wooden St. Peter’s and St. Paul’s Church stood, which was to be prominently seen in the town’s skyline.Šiame straipsnyje pristatomi duomenys, atspindintys Merkinės XVI–XVIII a. urbanistinę raidą. Nagrinėjami senieji miesto gatvių pavadinimai ir gatvių struktūros raida. Atlikus istorinių šaltinių analizę, pateikiama apytikrė išnykusių mūro ir kitų miesto statinių lokalizacija, taip pat pristatomi duomenys apie gyvenamuosius ir viešuosius miesto pastatus bei dvaro sodybą. XVI–XVIII a. mieste stovėjo daugiausia mediniai pastatai, tačiau šaltiniai, ypač iki XVII a. vidurio karo, liudija, kad šalia pagrindinių miesto gatvių buvo statomi ir mūriniai gyvenamieji pastatai. Be miesto rotušės, miesto struktūroje dominavo parapinė mūro bažnyčia, taip pat jėzuitų rezidencijos ir dominikonų konvento bažnyčios ir vienuolynų pastatai. Aukščiausioje miesto vietoje ant kalvos stovėjo medinė Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, kuri taip pat turėjo būti ryškiai matoma miesto panoramoje
Šilutės Hugo Šojaus muziejuje saugoma patranka ir artilerijos pabūklų analizė XRF tyrimų duomenimis
Get PDFThe article discusses the Swedish 3 pounds regimental cannon, produced in 1786.X-ray fluorescence (XRF) chemical element analysis data from cannon barrel alloys are also presented and discussed. As well as influence of their composition on the operation of cannons.Straipsnyje aptariama 1786 m. gamybos švediška regimentinė 3 svarų kalibro patranka. Taip pat pateikiami ir aptariami pabūklų vamzdžių lydinių rentgeno fluorescencinės (XRF) cheminių elementų analizės duomenys ir lydinių sudėties įtaka pabūklų eksploatavimui
