Archaeologia Lituana
Not a member yet
398 research outputs found
Sort by
Rusų gatvės 5 Vilniuje gyventojų mityba ir paleoaplinka (XVI–XVIII amžiais) archeobotaninių tyrimų bei istorinių šaltinių duomenimis
Get PDFThe article presents the results of archaeobotanical research from Vilnius, Rusų str. 5. The waterlogged sediment samples were taken from various archaeological contexts dated between the 16th–18th centuries. The abundance of botanical material and large diversity in plant species revealed the diet of past Vilnius inhabitants, the past use of diverse fruit species brown in orchards and in the forest, as well as exotic plants that were likely imported all the way from the southern Europe. The local ruderal vegetation infers of the past local environment at the excavated site.Straipsnyje pristatomi archeobotaninių tyrimų Vilniuje, Rusų g. Nr. 5 esančiame sklype, kuriame 2019 m. buvo atlikti archeologiniai tyrimai, rezultatai. Grunto mėginiai imti iš XVI–XVIII a. datuojamų sluoksnių. Ištirtų augalų gausa ir rūšių įvairovė atskleidė to meto Vilniaus miesto gyventojų mitybą, importinių augalų įvairovę ir vyravusią aplinką
Didžioji Deivė ir mėnulis: Kukutenio-Tripolės kultūros vaizdiniai ir simboliai
Get PDFMaria Gimbutas devoted three fundamental monographs to the study of the religion of prehistoric Europe and the Goddess who, in her opinion, reigned in the sacred space of the population of Neolithic Europe. She believed that modern European civilization has its origins in the early agricultural societies of the Neolithic period from the 7th to the 3rd millennia BC, which corresponds to the term “Old Europe”. According to the researcher, the Great Triune Goddess, associated with the cycle of “birth, nurturing, growth, death, and regeneration”, played a dominant and all-encompassing role in the religion of Old Europe, the “goddess religion”. The analysis of the pictorial tradition of the Cucuteni–Trypillia cultural complex allows us to assert that, in addition to female characters, probably goddesses, the symbolism of the Moon, lunar cycles and sacred images related to the semantic field of the Moon were of particular importance during near 2000 years.Marija Gimbutienė paskelbė tris fundamentalias monografijas, kuriose nagrinėjo neolito laikotarpio Europos religiją ir Didžiąją Deivę, kuri, jos nuomone, karaliavo neolito Europos gyventojų sakralinėje erdvėje. Archeologė manė, kad šiuolaikinės Europos civilizacijos ištakos yra ankstyvosiose neolitinėse žemdirbių visuomenėse, kurios egzistavo nuo VII iki III tūkstm. pr. Kr., ir tai ji pavadino terminu „Senoji Europa“. M. Gimbutienės manymu, Didžioji Triasmenė deivė yra sietina su „gimimo, auklėjimo, augimo, mirties ir atgimimo“ ciklu ir ji atliko dominuojantį ir visa apimantį vaidmenį Senosios Europos religijoje – „deivės religijoje“. Kukutenio-Tripolės kultūros tapybinės tradicijos analizė leidžia teigti, kad, be moteriškų personažų, tikriausiai deivių, ypač svarbi buvo Mėnulio simbolika, mėnulio ciklai ir sakraliniai vaizdiniai, susiję su Mėnulio semantiniu lauku
Pitėjas Masilietis ir Baltija. Mitas ar tikrovė?
Get PDFPytheas the Massaliot travelled the entire European coastline from Gades (Cadiz) to the mythological northern mouth of the Tanais (Don), circumnavigated Britain, reached ultima Thule, probably the Faroes, and the amber island of Abalus, probably Thy, and Norway, possibly the land of the Periscians.This article revisits the idea of Pytheas reaching the Baltic, very possibly the area of the northern mouth of Tanais (Vistula? Nemunas?), and the idea of Kaali on Saaremaa as “the place where the sun went to bed”’. The examination of the question is introduced with a historiographical excursus and chapters on the scientific background of the journey, the measurements of Pytheas, his hometown Massalia and his journey as far as the Western Baltic. The argument will be exposed through analysis and comparison of the archaeological and written evidence.In conclusion it is argued that Kaali on Saaremaa was visited by Pytheas the Massaliot and may indeed be considered “the place where the sun went to bed” but not “ultima Thule”.Pitėjas Masilietis (gyveno IV a. pr. m. e.), senovės graikų geografas, apkeliavo Europos pakrantę nuo Kadiso (Cadiz) iki Tanais (prie Dono žiočių), apiplaukė Britaniją, pasiekė Ultima Tulę, tikriausiai Farerus, gintaro salą Abalus ir tikriausiai Norvegiją. Straipsnyje dar kartą apžvelgiama Pitėjo, pasiekusio Baltiją, šiaurinės Tanais žiočių (Vyslos? Nemuno?) kelionės ir Saremos Kaali, kaip „vietos, kur saulė nuėjo miegoti“, aplankymo klausimas. Problema nagrinėjama, pasitelkiant istoriografinį ekskursą, Pitėjo ir jo gimtojo miesto Masalijos matavimus, kelionę iki vakarų Baltijos, analizuojant ir lyginant archeologinius ir rašytinius įrodymus. Apibendrinant teigiama, kad Pitėjas Masilietis apsilankė Kaali Saremos saloje ir iš tiesų ši vieta, bet ne „ultima Thule“, gali būti laikoma „vieta, kur saulė nuėjo miegoti“
Kultūrinės sąveikos tarp žemdirbių ir klajoklių visuomenių paskutiniame IV tūkstm. pr. Kr. ketvirtyje: Serezlivkos lokalinės grupės atvejo analizė
Get PDFCultural interactions between the societies of Old Europe and the Steppe ‘Kurgan people’ played a significant role in the academic writings of Maria Gimbutas. In her texts, the interplay between mentioned human groups was described as a dichotomy and was put into a framework of violent struggle. Three waves of destructive intrusion of steppe pastorals were reconstructed and the determinative role of ‘kurgan people’ in the spread of Indo-European nations was described (Gimbutas, 1993). However, although Gimbutas’ model is still influential and is used as a methodological framework for the most recent genomic studies (Haak et al., 2015), (Allentoft et al., 2015), (Juras et al., 2018), (Scorrano et al., 2021), there are certain archaeological data that allow suggesting a more complicated interaction than simple ‘east-to-west’ migration. In the current paper, we will publish a rare example of a kurgan burial with mixed Late Trypillia and ‘steppe’ traits, excavated by one of the authors in 1989 near the village of Pomichna. The context of similar burials discovered in the south of Eastern Europe between the South Buh and Dnieper rivers will be provided. The emergence of the Serezlievka local group with a hybrid Trypillia-steppe identity at the end of the 4th millennium BC will be conceptualized.Marijos Gimbutienės darbuose išsamiai nagrinėta Senõsios Europos visuomenės ir stepių „kurganų tautos“ kultūrinė sąveika. Archeologės tekstuose šių žmonių grupių sąveika buvo apibūdinama kaip abipusė ir nusakoma smurtinės kovos samprata. Rekonstruotos trys destruktyvaus stepių „kurganų tautos“ įsiveržimo bangos, aprašytas lemiamas „kurganų tautos“ vaidmuo indoeuropiečių sklaidoje (Gimbutas, 1993). Tačiau nors M. Gimbutienės pateiktas modelis vis dar turi įtakos ir yra naudojamas kaip metodologinis pagrindas naujausiems genominiams tyrimams (Haak ir kt., 2015; Allentoft ir kt., 2015; Juras ir kt., 2018; Scorrano ir kt., 2021), yra tam tikrų archeologinių duomenų, leidžiančių manyti, kad toji sąveika buvo sudėtingesnė nei paprasta migracija iš rytų į vakarus. Šiame straipsnyje pristatomas retas, 1989 m. netoli Pomičnos kaimo vieno iš straipsnio autorių tyrinėtas kurganinis palaidojimas, kuriame fiksuota mišri vėlyvosios Tripolės ir stepių kurganų kultūros įtaka. Panašių palaidojimų aptikta ir kitose vietose tarp pietų Bugo ir Dniepro upių
Gyvūnų kaulai, kauliniai dirbiniai ir kaulo apdirbimas įtvirtintose Sokiškių, Mineikiškių ir Garnių I gyvenvietėse šiaurės rytų Lietuvoje vėlyvajame bronzos amžiuje
Get PDFThe article discusses artefacts made of osseous materials found in the Late Bronze Age fortified settlement sites in north-eastern Lithuania. Earlier, Bronze Age bone items from three Lithuanian sites – Narkūnai, Nevieriškė and Kereliai – have been analysed more thoroughly. Of sites discussed here, Sokiškiai has been archaeologically investigated in the beginning of the 1980-ies. In recent years, research has been carried out on the fortified settlements of Mineikiškės and Garniai I. 14C AMS dates have been used to date new sites as well as to specify the dates of previously studied settlements. During this research, approximately half a hundred bone, antler and tooth objects were examined, and the material used to make them was determined, if possible up to the species and skeletal part. Among the materials used, bone predominated, antler was used less, and teeth were used in only a few cases. An overview is given of the common types of bone objects, the processing techniques used to make them and the uses of the objects. The majority of tools are chisels and scrapers, and awls and points, many of which could have been used as leather working tools. The third major group of finds is bone pins, which testify to the clothing fashion that needed pins for attachment. Comparing the finds of Late Bronze Age fortified settlements in Lithuania, Latvia, Estonia, and Byelorussia, greater similarity can be observed in certain types of bone artefacts in south-eastern Latvia, north-western Byelorussia, and north-eastern Lithuania.Straipsnyje aptariami kaulo ir rago dirbiniai, rasti šiaurės rytų Lietuvos vėlyvojo bronzos amžiaus įtvirtintose gyvenvietėse. Kai kurių šio laikotarpio rytų Lietuvos įtvirtintų gyvenviečių – Narkūnų, Nevieriškės ir Kerelių – kaulo ir rago dirbiniai jau buvo analizuoti prieš keletą metų. Šioje publikacijoje pristatome dar trijų gyvenviečių dirbinius. Sokiškių, vienos iš šioje publikacijoje aptariamų gyvenviečių, archeologiniai kasinėjimai vyko XX a. devintojo dešimtmečio pradžioje. O Mineikiškių ir Garnių I įtvirtintos gyvenvietės buvo tyrinėjamos pastaraisiais metais. Visų trijų šioje publikacijoje aptariamų gyvenviečių chronologija buvo patikslinta radiokarboninėmis AMS 14C datomis. Ruošiant šią publikaciją buvo ištirta apie pusšimtis iš kaulo, rago ir dantų pagamintų dirbinių. Tyrimų metu nustatėme, iš kokios medžiagos – kaulo, rago ar danties – pagaminti dirbiniai, kokios rūšies gyvūnų ir kokie kaulai naudoti. Tyrimai atskleidė, kad dauguma dirbinių buvo gaminami iš kaulų, o ragas ir dantys panaudoti tik keletu atvejų. Publikacijoje taip pat yra apžvelgiami dažniausiai pasitaikantys kaulinių dirbinių tipai, jų gamybos technologija, aptariama galima dirbinių paskirtis. Kaip paaiškėjo atlikus tyrimus, didžiausią dirbinių grupę sudarė kalteliai, gremžtukai, ylos ir ylos tipo dirbiniai, t. y. įrankiai, kurių didžioji dalis galėjo būti naudojami odoms apdirbti. Kita gausesnė dirbinių grupė – kauliniai smeigtukai, kurių gausa šiuo laikotarpiu liudija išaugusį smeigtukų poreikį drabužiams susegti. Į Sokiškių, Mineikiškių ir Garnių I gyvenviečių kaulo ir rago radinių kolekciją panašiausių dirbinių yra aptinkama rytų Latvijos ir šiaurės vakarų Baltarusijos įtvirtintose gyvenvietėse
Karvė, jautis, moteris, vyras
Get PDFIn the Varna Eneolithic necropolis three gold applications were found with shapes presenting cattle in profile. They have no clear sexual characteristics. These figures are usually interpreted as bulls. Images with analogous shapes occur rarely on ceramic vessels as well.This paper presents a vessel from the settlement mound Kozareva Mogila (Bulgaria). Two anthropomorphic and two zoomorphic figures are depicted on it. The images are schematic, modeled in relief along the entire middle part, arranged in a horizontal belt and alternating anthropomorphic and zoomorphic. The anthropomorphic ones are presented facing the observer, differing from each other only in that one has embossed female breasts. The zoomorphic ones are presented in profile. In shape they are very close to the gold cattle figures from Varna. Like the human figures, one has a clearly marked sex: a phallus in relief. This indicates that one depicts a bull and the other a cow, a rare example of simultaneous presentation of female and male anthropomorphic and zoomorphic images with clearly marked sex. This scene is a key to identifying the gender of the gold zoomorphic figures from the Varna necropolis, commonly called bulls.Varnos eneolito nekropolyje buvo rastos trys auksinės galvijų formos plokštelės. Nors jos neturi aiškių lytinių požymių, galvijų figūros dažniausiai interpretuojamos kaip jaučiai. Panašių formų vaizdai gana retai pasitaiko ir ant keraminių indų. Straipsnyje pristatomas indas iš Kozareva Mogila (Bulgarija) gyvenvietės. Ant jo pavaizduotos dvi antropomorfinės ir dvi zoomorfinės figūros. Atvaizdai schemiški, reljefiški, išdėstyti horizontalia juosta aplink puodo vidurinę dalį. Antropomorfinės ir zoomorfinės figūros sudėliotos pakaitomis. Antropomorfinės figūros vaizduojamos pasisukusios veidu į stebėtoją. Tarpusavyje jos skiriasi tik tuo, kad ant vienos iš jų yra įspaustos moteriškos krūtys. O zoomorfinės figūros vaizduojamos profiliu. Savo forma jos labai panašios į Varnoje aptiktas auksines galvijų figūrėles. Viena iš jų, kaip ir žmonių figūrėlės, turi aiškiai išreikštą lytį – reljefinį falą. Tai rodytų, kad viena iš figūrėlių vaizduoja jautį, o kita – karvę, o tai yra retas atvejis, kai vienu metu kuriami moteriškieji ir vyriškieji antropomorfiniai bei zoomorfiniai atvaizdai, kurių lytis aiškiai išreikšta. Ši scena yra raktas nustatant Varnos nekropolio auksinių zoomorfinių figūrų, paprastai vadinamų jaučiais, lytį
Galios žiedai arba ankstyvojo elito paieškos
Get PDFThe article discusses the problem of identification of prehistoric elites on the example of the Usatovo culture. Archaeological evidence allows us to discern in the culture three separate strata or classes which are conditionally designated as the Nobles, the Honoured, and the Commoners. Social elite represented a core within the noble class. It is distinguished by specific attributes which illustrate its attempts to resolve one of the most complex problems of any elite – to reconcile tension between “universalism” and “particularism”. The first quality is realized in ritual performance through manipulation of material objects whereas the second one is realized by means of sumptuary customs along with other methods. The emergence of the elites in the Usatovo culture became possible due to specific combination of objective factors which were successfully utilized by new social leaders.Straipsnyje, remiantis Usatovo kultūros pavyzdžiu, aptariama priešistorinio elito identifikavimo problema. Archeologiniai įrodymai leidžia šioje kultūroje išskirti tris sluoksnius, arba klases, kurie sąlygiškai įvardijami kaip didikai, garbingieji ir paprastieji. Elito sluoksnio Usatovo kultūroje atsiradimas tapo įmanomas dėl savito objektyvių veiksnių derinio, kurį sėkmingai panaudojo nauji socialiniai lyderiai
Kodjadermeno-Gumelnicos-Karanovo VI kultūros antropomorfinės figūrėlės su kupromis ir deformuotomis krūtinėmis
Get PDFA number of unusual anthropomorphic figurines featuring hunched backs and conical protrusions on their chests have been unearthed in several settlements that belong to the area of the Kodjadermen–Gumelniţa–Karanovo VI culture. The figurines have not been subject to a special study in scholarly literature so far and hence, no attempt at their interpretation has ever been made.The study discusses the possibility that these unusual images reflect a physical disability caused by Pott’s disease. Anthropologic research on skeletal remains of the Eneolithic population of Europe has established pathological changes that are consistent with this disease. Its cause, Mycobacterium tuberculosis, has been identified also through biomolecular study of human bones, which confirms the spread of tuberculosis in this period. The author furthermore argues about the possible use of this type of figurines in magic rituals. In addition, some ethnographic data is supplied for the use of clay anthropomorphic images in health-bringing and healing rites.Keliose kasinėtose gyvenvietėse, priklausančiose Kodjadermeno-Gumelnicos-Karanovo VI kultūrai, buvo rasta keletas neįprastų antropomorfinių figūrėlių su kupromis ir kūginiais krūtinių išsikišimais. Iki šiol minėtos figūrėlės nebuvo tirtos ir aprašytos mokslinėje literatūroje, todėl niekada nebuvo bandoma jas interpretuoti.Tyrime aptariama galimybė, kad šie neįprasti vaizdai atspindi fizinę negalią, kurią sukėlė Poto liga. Remiantis antropologiniais Europos eneolito populiacijos skeletuotų palaikų tyrimais, rasta patologinių šios ligos sukeltų pokyčių. Šios ligos sukėlėjų, Mycobacterium tuberculosis, randama atliekant papildomus biomolekulinius tyrimus; šie tyrimai patvirtina tuberkuliozės plitimą tuo laikotarpiu. Straipsnio autorė teigia, kad šio tipo figūrėlės galėjo būti naudojamos magiškuose ritualuose. Straipsnyje taip pat pateikiami kai kurie etnografiniai duomenys apie molinių antropomorfinių atvaizdų naudojimą sveikatos stiprinimo ir gydymo apeigose
Usatovo (Usatove) kultūros kilmė ir chronologija
Get PDFUsatove was an important southeast European culture, part of Gimbutas’ kurgan cultures, that connected the world of farmers of Old Europe with the rising influence of steppe nomads at the Eneolithic–Bronze Age transition. While the Usatove culture is currently placed within the late Eneolithic–Early Bronze Age chronological period, emerging evidence suggests the culture formed genetically and culturally in the early part of the 4th millennium BCE. We propose that the biological and cultural foundations of Usatove lie at the juncture of the Suvorove–Novodanylivka branch of the Seredny Stig complex of the North Pontic Steppe, the Trypillian farmers of southeast Europe, with influences from Varna–Karanovo VI–Gumelniţa and late Stone Age cultures of the North Caucasus.Usatovo kultūra – svarbi pietryčių Europos kultūra, M. Gimbutienės kurganų kultūrų dalis, eneolito ir bronzos amžiaus sandūroje, didėjant stepių klajoklių įtakai, sujungusi Senosios Europos žemdirbių ir gyvulių augintojų bendruomenių pasaulį. Usatovo kultūra šiuo metu datuojama vėlyvojo eneolito–ankstyvojo bronzos amžiaus laikotarpiu, tačiau atsiranda naujų įrodymų, kad ji genetiškai ir kultūriškai susiformavo IV tūkstm. pr. Kr. pradžioje dėl kitų kultūrų įtakos