Archaeologia Lituana
Not a member yet
398 research outputs found
Sort by
Senojo geležies amžiaus (I-IVa.) metaliniai žiedai
Get PDFIntroduction. The Old Iron Age is a period when the number of metal articles in Lithuania increases. Adornment groups increase as well. Metal rings from the Old Iron Age are a group of adornment getting the least researchers’ attention among all the adornment groups of this period. Some attention was given only to exclusive rings. Namely, it was the lack of archeologists’ attention that encouraged to launch this subject. The task of this work was to get acquainted with typology of metal rings, to explore their decoration, try to restore the production of metal rings but the main thing was to collect as much as possible the best part of information and to publish it. In all, the database stores rings dating back to the Old Iron Age.Typology. Typology of rings was first mentioned in “Lithuanian archeological material” by Tarasenka published in 1928. In 1961 P. Kulikauskas describing rings, distinguished a group of sash rings varying according to the cross-section of the wire used for their production. Such rings date back to 2nd-3rd century. Spiral ring group is also divided into varieties according the cross-section of the strip: round (dating back to 2nd-3rd century), triangle. The author attributes “rings with rosette eye” to the third group. They are dated back to the 2nd-3rd c. as well. One of the major events in the typology of rings was Ch. Beckmann’s work “Metilfingerringe der romischen Kaiserzeit im freien Germanien” published in 1969 where she tried to classify all the known rings into groups, types. Namely, it was this work which greatly served Lithuanian archeologists while writing and speaking about rings. The Baltic material from Lithuania was also used in compiling this typology. 8 rings found in burial-grounds of Western Lithuania were also included into the catalogue. Typology was created having 844 items of rings. It is not a great number, having in mind that it was created the whole typology which has been used by almost all Europe for a long time. Some of the groups / types distinguished by the author, to my mind, are not numerous to be distinguished into a type or even a group. In 1986 M. Michelbertas in his study “The Old Iron Age in Lithuania” on the basis of Ch. Beckmann typology, grouped the Old Iron Age rings existing in Lithuanian archeological material. Archeologist. In my opinion the most appropriate typology of the rings from “the Old Iron Age” would be as follows:I group - spiral rings (1. with a widened middle curl; 2. plain spiral rings)II group - sash rings (1. closed; 2. open)III group - rings with overlapping terminals. There is a deep typological gap here - some archeologists distinguish 1.3 curl rings, others consider the same rings as overlapping terminals. The rings in this work are represented the way archeologists entitled them earlier, though in the future I think there should be determined “overlapping” boundaries. There are also might be some troubles speaking about typological differences between open sash rings and overlapping terminal rings. It happens that terminals of the open sash ring overlap too but here there is a small difference, in case of the rings with overlapping terminals their terminals don’t make horizontal line overlapping - most often they are above each other.IV group - rings with unconverged terminals. This term is created by archeologists to name the rings from Palanga or Rūdaičiai. They could be classified as open sash rings but I haven’t done it this time as there should be a common agreement among all the archeologists.V group - signet rings. Not many of them are found in The Old Iron Age burial grounds and they are not so typical as distinguished by Ch. Beckmann.VI group - cruciform rings. The term suggested by M. Michelbertas is used to describe rings decorated by five circles in the front part. I think it is an appropriate term as before we also used to have cruciform pins in findings typology.Rings. In the graveyards dating back to the Old Iron Age one can find spiral, sash rings, rings with overlapping terminals, unconverged terminals, rings with wreathed-twisted front part, cruciform and signet rings. Their diameter used to be 1.3-3.2 cm, height - 0.5-1.7 cm. Even 97% of the rings were made of brass. There were found only 14 silver rings (4 spiral, 3 sash, 6 with overlapping terminals, 1 with a wreathed-twisted front part). Rings belonging to different groups are often found in one grave.Spiral rings were found in women’s graves, on the average 1.29 spiral ring in a grave. Whereas, in men’s graves there were found only 42 spiral rings, on the average 0,91 spiral ring for a buried person. The number of spiral rings found in the graves ranges from 1 to 6. Spiral rings were twisted of triangle, half-round and square cross-section strips or round cross-section wire. The rings twisted of round cross-section wire were manufactured by using wire 0.1-0.5 in diameter, triangle cross-section - 0.15-0.35 cm wide and 0.09-0.18 cm thick; half-round - 0.14-0.4 cm wide and strip 0.07-0.2 cm thick. In the graves dating back to the Old Iron Age spiral rings are found with 1 to 9 curls. 12 spiral rings distinguish themselves from other rings of this period by having flattened terminals. Such rings are found in Dauglaukis, Upytė, Žviliai. 12 spiral rings are found with widened middle spiral in the front part (Ch. Beckmann’s type 37). It is believed that in Lithuania these types of rings were started to wear in the first part of the IV century. Spiral rings with interwoven tugs were found in Baitai, and Žviliai. Interweaving technique in Lithuanian archeological material is more widely spread in the middle Iron Age. In Lithuania there were found only 4 spiral rings made of silver in Baitai, Pavajuonys-Rėkučiai, Užpelkiai.Sash rings. The facts suggest that in women’s graves there were found 26 sash rings, on the average 0.34 in a grave. The graves in which the buried person was identified as a masculine there were found only 21 sash ring, on the average 0,46 sash ring in a grave. In the graves of the Old Iron Age there were found from 1 to 6 rings. Sash rings might be divided into closed (Ch. Beckmann distinguished as a first group) and open ones (according to Ch. Beckmann belonging to 5th group).The facts suggest that closed sash rings were found in Kurmaičiai, Marvelė, Paulaičiai, Rūdaičiai, Strazdai-Ječiškiai, Vėžaičiai, Žviliai, open sash rings were found in Dauglaukis, Eiguliai II, all the found sash rings are open in Marvelė, Žviliai. According to A. Tautavičius open sash rings were worn in the middle-end of the 1st century A.D. Sash rings in the Old Iron Age were manufactured of square (0.6-1.66 cm wide and 0.05-0.07 cm thick strip), half-round (cross-section strips 0.45-1.8 cm wide and 0.1-0.56 thick), triangle (strips 0.8-1.06 cm wide and 0.24-0.3 thick), convex cross-section strips and round section wire (wire 0.155-0.42 cm in diameter). The earliest sash rings are considered to be made of square cross-section strips. In Sargėnai and Kurmaičiai there were found 3 sash rings with openwork front part (Ch. Beckmann 26). According to M. Michelbertas they were probably worn in B2 / C1-C2 periods. Three sash rings (Dauglaukis, Marvelė) were made of half-round section 1st group bracelets. In disposable material there are only 3 sash rings made of silver (Lazdininkai, grave 57, Marvelė, grave 1186 and Žviliai, grave 91).Rings with overlapping terminals. The rings with overlapping terminals distinguished by archeologists were found in Baitai - graves 7, 8, 14, 18, 38, Gintarai - grave 20, Jagminiškė, Marvelė - grave 1269, Pavajuonys-Rėkučiai - barrow XI, grave 2, Pėžaičiai - grave 3, Santaka - barrow II, grave 1, Sargėnai - grave 37, 242, 323, Užpelkiai - grave 14, Žviliai grave 87, 99, 275, 295. It is possible that these rings are reflection of Roman rings with zoomorphic terminals (in Ch. Beckmann typology type 42) manufactured by the Old Iron Age Western Lithuanian jewelers. The perfect example of which is a ring with overlapping terminal found in Baitai - grave 38. Its terminals are sort of a snake’s head. 1 to 4 such rings are found in the graves. The rings with overlapping terminals were manufactured of round cross-section wire, half-round and square cross-section strips. Silver rings with overlapping terminals were found in Baitai - grave 14, Pavajuonys-Rėkučiai - barrow XI, grave 2 (3 rings), in Žviliai - grave 87 (2 rings).Rings with unconverged terminals. Rings group with unconverged terminals is also distinguished in Lithuanian archeological material. These are the rings that should be attributed to Ch. Beckmann’ group 5. Such rings were found one at a time In Baitai - woman’s grave 21 and area 2, Dauglaukis - grave 103, Palanga, Baltic square - grave 17 and Žviliai man’s grave 259. It is believed that such rings in Lithuania were uncommon (it’s still reflected in archeological material), some of them were worn from 2nd-3rd till 11th-12th century, S. Laul dates back such rings to IV century in Estonia.Rings with wreathed-twisted front part. A group of rings with wreathed-twisted front part corresponding to Ch. Beckmann’s type 22c is also distinguished. Such rings were in Bandužiai grave 63, 74 and Lazdininkai - grave 70. Both rings were found in women’s graves in Lazdininkai, the same silver ring - in man’s grave. The rings date back to 2nd-3rd century according to the material of Lazdininkai necropolis.Cruciform rings. Rings with cruciform front part otherwise cruciform rings are found among Old Iron Age findings. Such rings were found in Dauglaukis - woman’s grave 110, Stragnai and Šarkai - grave 30. According to E. Jovaiša this ring is not just a ring it is symbol of power, regalia. Rings date back to 2nd-3rd century.Signet rings. A ring with widened front part, ending up with a round notch ornamented plate 1.3 cm in diameter found in Barzūnai - grave 16 should be attributed to signet rings as well as rings in Dauglaukis - grave 103 and Užpelkiai, grave 33. Grave 33 dates hack to 3rd-4th century.Decoration. 66 rings it makes up only 16% of all rings found in Old Iron Age burial monuments are ornamented. There were found 40 spiral rings, 61% of all ornamented rings, 13 sash rings (19%), 13 rings with overlapping terminals (19%) and ring fragment (1%).Manufacture. It takes about 5 minutes to produce a spiral ring. The question is if it was worth bringing brass sticks in order to produce a decoration. The rings found in burial monuments prove that they had been used as decoration (found with finger bones segments or at the bracelets) But we also can’t totally reject Ch. Beckmann’s hypothesis that spiral rings could have been the way of payment - some kind of currency unit, especially it concerns the most primitive rings.For conclusion. Ch. Beckmann’s typology of rings is not quite appropriate for Lithuanian archeological material. The typology of this group of decoration should be improved in Lithuania. In the Old Iron Age metal rings in Lithuania already appears in B1 period. They are more abundant in periods C1a-C2.The improvement of the ring manufacture technique might be compared with the appearance of spiral rings with widened front part - C3 - periods. It’s hard to say which group of rings appeared earlier in the territory of Lithuania, archeological material possesses rather simple open sash rings as well as the most primitive spiral ones. In the collected material there are 7 rings, all of them spiral ones, dating back to the first centuries of the era. Appearance of sash rings dates back to B2 / C1 period.Metal rings were worn by men as well as women in the first centuries A.D. Spiral rings are more numerous in women’s graves, sash ones - in men’s graves. Decedents were buried with 1-6 rings. Not always rings found in the graves belonged to the same group.It may be that rings in the Old Iron Age were one of the indicators showing one’s social position. The example of this may be cruciform rings which are found only 3 as yet; Metal rings of the Old Iron Age are mostly found in laminar burial grounds of the Western part of Lithuania, in the barrow territories and in the lower reaches of the river Nemunas.The decoration of metal rings in the Old Iron Age is not complicated. The most popular is vertical hack motive. The manufacture of rings was not complicated in the first centuries A.D.Only cruciform, signet and rings with unconverged terminals are distinguished by more complicated elements of decoration. The rings are apparently manufactured in Lithuania. Though jeweller’s workshops are not detected in Lithuania but judging by the rings which are considered to be smarter copies of rings manufactured outside the Baits territory we can guess that the articles are manufactured by local masters
“Sudovia in qua Sudovitae”. Nauja hipotezė apie sūduvių kultūros kilmę
No full textJau daugelį metų tarp archeologų, tyrinėjančių baltų teritorijos paminklus, vyksta diskusija dėl sūduvių kultūros, pirmą kartą išskirtos Mariano Kaczyńskio, kilmės, raidos ir būdingiausių bruožų. Pastaraisiais metais, pradėjus naudoti mokslinėje apyvartoje prieškarinių prūsų žemių tyrinėtojų kartotekas, archyvinę medžiagą iš muziejaus fondų bei vėl surastus “Prussia” muziejaus Karaliaučiuje rinkinius, atsirado galimybė iš naujo analizuoti aptariamos srities medžiagą. Ją papildo sūduvių ekspedicijos 2004 m. tyrinėjimų medžiaga iš Geldapės baseino ir Borecko girios. Tyrinėjimai leidžia naują medžiagą palyginti su senesne, archyvine medžiaga. Todėl mėginsime pažvelgti į sūduvių kultūrą iš naujos perspektyvos. Atsisakius “suvalkocentrinio” požiūrio, “sūduvių” teritorijoje pokyčių vaizdas atrodo vientisesnis ir logiškas.Medžiagos analizė leidžia mums suformuluoti hipotezę, kad sūduvių kultūros kristalizacijos centras buvo srityje tarp Węgorapos aukštupio ir Geldapės vidurupio. Ji atsirado I ir II m. e. a. riboje vietinės vakarų baltų pilkapių vėlyviausio etapo kultūros pagrindu, stipriai veikiant iš pietų Bogačovo kultūrai ir iš šiaurės Dolkeimo-Kovrovo kultūrai. Ilgalaikis tų pačių laidojimo vietų naudojimas ir laidosenos tradicijos leidžia teigti, kad nuo kultūros pradžios iki tautų kraustymosi vėlyvojo etapo pabaigos turime tą patį kultūrinį modelį, kuriam labiausiai tinka literatūroje vartojamas terminas “sūduvių kultūra”. Svarbiausias elementas, skiriantis ją nuo aplinkinių kultūrų, yra kapo forma, apibūdinama tokiais bruožais kaip akmenų sampilas, akmenų dėžė ir mirusiųjų deginimas. Tačiau dėl šaltinių nepakankamumo sunku nurodyti būdingiausius keramikos formos ir nešiosenos elementus. Jie išryškėja tik vėlyvojo romėniškojo laikotarpio pabaigoje ir tautų kraustymosi laikotarpiu. Aptariamoje teritorijoje dauguma ankstyviausio laikotarpio radinių yra interregioninio pobūdžio, keramika, atrodo, yra panaši į Bogačevo ir Dolkeimo-Kovrovo indų formas, susidariusias pagal tas pačias kultūrines tradicijas. Šiek tiek vėliau, II ir III amžių sandūroje, veikiant panašiems procesams, Juodosios Ančios (Czarna Hancza) slėnyje susikuria nauja mišraus pobūdžio kultūrinė grupė. Suvalkijos medžiagoje pastebima gausių Bogačevo, Dolkeimo-Kovrovo, lietuviškų ir Geldapės centro elementų - pastarųjų pirmiausia kapų formose. Galima teigti, kad vėlyvajame romėniškajame laikotarpyje sūduvių įtaka sustiprėja, tautų kraustymosi laikotarpiu dėl jos suvienodėja kapų formos ir keramika.Manome, kad vėlyviausia yra Augustavo grupė, kilusi iš Bogačevo kultūros Elko paežerio pietinės dalies gyventojų akultūracijos. Su visiškai susiformavusia sūduvių kultūra susiduriame išsivysčiusiame tautų kraustymosi etape, kada ji užima maksimalią teritoriją. Minėto laikotarpio pabaigoje Rytų Mozūrų ir Suvalkijos srityje prasideda kultūrinio modelio pokyčiai, kuriuos tikriausiai galima sieti su ankstyvųjų slavų kultūrine įtaka.Sūduvių kultūros bazėje ankstyvaisiais viduramžiais susiformuoja nauja kultūra, kuriai galima suteikti darbini pavadinimą - jotvingių kultūra.Remiantis Ptolemajaus žinute iš II a. pradžios galima spręsti, kad sūduviai gyveno kažkur galindų kaimynystėje. Archeologinėje literatūroje įprastas galindų apgyvendinimas Mozūruose leidžia manyti, kad kalbama apie teritoriją, esančią kažkur į rytus nuo šios srities. Tuo laikotarpiu srityje tarp aukštutinės Węgorapos ir Geldapės vidurupio formavosi stipri kultūrinė grupė, kurios laidosena būdinga visai sūduvių kultūrai. Šis regionas sutampa su Petro Duisburgiečio kronikoje minimų sūduvių lokalizacija. Su tam tikra abejone galima teigti, jog galindų kristalizacijos centro nereikia ieškoti rytuose, tarp miškų zonos kultūrų, bet tiesioginėje galindų kaimynystėje, mūsų minėtoje vietoje. Šios hipotezės patvirtinimas būtų Jerzy’o Nalepos tyrimai, kuris, remdamasis istoriniais ir lingvistiniais šaltiniais, aprašė viduramžių Jotvingijos sritis: Sūduvą, Poleksiją, pačią Jotvingiją ir Dainavą. Trys pirmosios, turinčios labiausiai argumentuotą lokalizaciją, sutampa su romėniškojo laikotarpio kultūrinių sričių teritorija, kuri tapo sūduvių kultūros lopšiu
Prekybos Dauguvos žemupyje X-XIII amžiuje organizavimo klausimu
Get PDFDer Unterlauf der Dauguva (Düna), etwa ein 30 km langes Territorium beiderseits der Ufer ab der Mündung in der Rigaer Bucht, war ein Bestandteil dieser Wasserstraße und schon seit dem Steinzeitalter eine wichtige Region in der Sphäre der Beziehungen, des Tauschhandels und des Handels. Die Entwicklung der Region verlief nicht gleichmäßig: nach der Periode des Aufstiegs folge die Periode des Niedergangs, und umgekehrt. Eine Etappe dieses Wendepunktes stellt das 10.13.Jh. dar.Selbstverständig beeinflussten ethnische, wirtschaftliche, soziale und politische Veränderungen am Dünaunterlauf fördernd oder hemmend das ganze Handelwesen der Düna-Wasserstraße. Alles das hatte positiven Einfluss auf die Entwicklung des besprochenen Territoriums in der genannten Periode, denn hierwohnhafte Gemeinden räumten dem Handwerk, dem Tauschhandel und dem Handel, der Verwendung neuer Ideen und technischer Innovationen den Vorrang ein. Zugleich bedeutete es auch den Kampf um die Priorität bei der Kontrolle des Daugmale-Unterlaufes.Die Organisation des Handels am Dauguva-Unterlauf im 10.-13. Jh. kann man in zwei Perioden einteilen, in die von Daugma1e, oder die Periode bis Gründung von Riga (10.-12.Jh.), und in die Periode von Riga (ab dem 13.Jh.).Nahmen die Händler in der 1.H. des 9.Jhs. an dem Fernhandel nicht teil, so änderte sich die Situation in der Mitte, vor allem aber in der 2 H. des 10.Jhs. Im 11 Jh. besaßen sie schon einen großen Einfluss. Es lässt sich glauben, dass die Bewohner des Dauguva-Unterlaufes in vielen Fällen die Möglichkeiten für andere Händler einschränkten, flussaufwärts oder -abwärts, d.h. in die Rigaer Bucht, zu reisen. Es gibt keine Daten, dass in der besprochenen Region ständig Skandinavier oder Slawen gelebt hätten.Somit befand sich die Kontrolle des Dauguva-Handels in der Daugmale-Periode in den Händen der Bewohner der Dünaunterlaufes. Einer der Gründe, warum es dazu gekommen war, ist in den geographischen und Naturbedingungen zu suchen. Aber nicht nur darin. Hier gab es genügend große Menschenressourcen. Die uns interessierende Gesellschaft war dementsprechend orientiert und aktiv. Es muss auch erwähnt werden, dass es keiner politischen Struktur an den Ufern der Dauguva gelungen ist, die ganze Struktur der Wasserstraße in ihre Hand zu gewinnen. Die Durchfahrt in die Rigaer Bucht durch die Dünamündung haben sowohl die Kuren als auch die Bewohner von Ösel gestört, die nach dem Niedergang des skandinavischen Einflusses in der 2.H. des 11.Jhs. den Versuch unternahmen, die Rolle der Vikinger zu ersetzen und als Seeräuber berühmt wurden. Andererseits begann der skandinavische Handelsweg in das Kaspische und Schwarze Meer im Finnischen Meerbusen, deswegen war ihr Interesse nicht besonders groß, ausgenommen die Gotländer. Dieser Umstand führte dazu, dass sich der lokale Potenzial mit den ihm eigentlichen Tendenzen ungestört zum Ausdruck kommen konnte. Unter dem ständigen Außendruck wären die lokalen Bewohner kaum imstande, diesem Druck widerzustehen. Die genannte Region mit ihrem Zentrum in Daugmale diente nicht nur als Treff- und Handelsort, sondern auch als Handwerksort. Die günstige geographische Lage zwang die lokalen Bewohner nicht dazu, den Fernhandel zu betreiben, sondern förderte den vermittlenden Handel. Dabei soll die Möglichkeit nicht verworfen werden, dass die fernen Reisen manchmal organisiert wurden.Die gleichmäßige Entwicklung wurde Ende des 12.Jhs. unterbrochen, als die Bewohner des Dauguva-Unterlaufes als Vermittler zwischen Osten und Westen von den deutschen Händlern verdrängt wurden.Als Folge der Kreuzkriege wurde die Formierung der Zentren der lokalen Bewohner und ihre weitere Entwicklung unterbrochen. Die sich entwickelnde neue staatliche Struktur schuf neue Bedingungen für die Entstehung der Städte nach dem westlichen Modell. Die Auswahl der Stätten für diese Zentren vollzog sich anhand politischer und wirtschaftlicher Interessen, gewöhnlich von beiden zugleich. Nur in EinzelfaIlen wurden als Basis für die Formierung neuer Zentren die daneben liegenden alten Zentren benutzt. Meistens lagen sie nebeneinander. Auf solche Weise hat Riga die Rolle von Daugmale übernommen.Nachdem Riga den Platz von Daugmale übernommen hatte, begannen andere Händler in der Region zu dominieren. Riga wurde zum neuen Treffpunkt, zum neuen Waren an- und verkaufsplatz, wo ihre neue Vermittlerrolle zutage trat. Die Rigaer Händler begannen, nicht ihre Händler zu isolieren. Da sie keine eigenen Schiffe hatten, so transportierten die Waren andere Leute, die von einer bevollmächtigten Person begleitet war.Es soll unterstrichen werden, dass in beiden Perioden (sowohl in der Periode von Daugmale als auch in der von Riga) die Handelsorganisation ähnliche Tendenz zeigte, d.h. in den Handelsbeziehungen versuchte man, für sich selbst die privilegierte Vermittlerrolle zu garantieren
Kai kurie romėniškojo laikotarpio ryšių tarp Mozūrų ir Lietuvos aspektai pagal smeigtukų tyrinėjimus
No full textIki šiol ryšiai tarp Bogačevo kultūros žmonių ir dabartinės Lietuvos teritorijoje išskirtų kultūrų gyventojų nebuvo plačiau tyrinėti. Šie ryšiai labiausiai pastebimi pagal smeigtukų radinius, tiek pavienių įvežtinių daiktų (tipas B I, Nikutowo, K, N), tiek masiškai randamų visame vakarų baltų kultūros regione (be Sambijos pusiasalio) A, H, I tipo smeigtukų bei lazdelinių smeigtukų.Minėtų smeigtukų tipų analizė parodė, kad intensyviausius abipusius ryšius galima aptikti jau nuo ankstyvojo romėniškojo laikotarpio pabaigos. Tai tikriausiai galima susieti su Bogačevo kultūros ekspansija į rytus. C2 periode ryšiai nutrūko.Intensyviausi ryšiai buvo tarp Centrinės Lietuvos ir Bogačevo kultūros. Tai rodo ir panašūs laidojimo papročiai. Galimas daiktas, kad vėliau Centrinės Lietuvos gyventojai buvo tarpininkai tarp Mozūrų Paežerio ir kitų dabartinės Lietuvos kultūrinių grupių. Be abejonės, svarbų vaidmenį palaikant tarpusavio ryšius vaidino Nemunas ir jo intakai. Kad jį pasiektų, Bogačevo kultūros žmonės turėjo vykti į rytus (tą liudija kapinynai Suvalkijoje) arba į šiaurės rytus, į Nadruvą ir toliau iki Nemuno vidurupio.Šiuo metu sunku vienareikšmiškai nurodyti šių intensyvių ryšių priežastis. Masinio panašių smeigtukų tipų buvimo abiejose srityse tikrai negalima aiškinti tik jaunamarčių iš kitos, giminingos (?) genties kraičiais. Galbūt baltų gentys turėjo kokių nors bendrų “interesų” (bendrą kariauną?).Be to, labai svarbu apžvelgti visus radinius, kalbančius apie ryšius. Dėl to būtina paskelbti kasinėjimų medžiagą. Kol kas trūksta paskelbtos paminklų medžiagos iš Centrinės Lietuvos, kuri tikriausiai vaidino svarbiausią vaidmenį palaikant ryšius tarp Bogačevo kultūros genčių ir dabartinės Lietuvos gyventojų. Taip pat trūksta modelio, leidžiančio palyginti abiejų minėtų sričių raidos tempus. Tokio modelio kūrimas galės būti paremtas smeigtukų radiniais
