Archaeologia Lituana
Not a member yet
    398 research outputs found

    Geležies amžiaus romėniškojo laikotarpio papuošalai Latvijoje, dekoruoti ažūriniu ornamentu

    No full text
    Ankstyvasis geležies amžius arba romėniškasis laikotar­pis – įdomiausias laikotarpis baltiškojo ornamento stiliaus studijoms. Ornamentuoti ažūriniais motyvais papuošalai – puošniausia romėniškojo laikotarpio papuošalų grupė, nuo­lat sulaukianti tyrėjų dėmesio. Tačiau Latvijos teritorijoje aptiktų papuošalų kiauraraščio ornamento išsamioms studi­joms nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. Latvijos teritorijoje rasta nedaug papuošalų, dekoruotų ažūriniu ornamentu. Ir tik keli jų visiškai išlikę. Išlikusius papuošalus galima būtų suskirstyti į tokias grupes: 1. Antkaklės su kabučiais, tvirtinamais prie paties antkaklės lanko; išlikęs antkaklės fragmentas rastas Kurše (pav. 1). 2. Antkaklės su kabučiais, pritvirtintais pusmėnu­lio formos grandinėlių laikikliais; Latvijos teritorijoje tokia antkaklė rasta Saukas Razbuki kapinyne (pav. 2). 3. Krūtinės papuošalai, kuriuos sudaro keletas grandinėlių eilių su lai­kikliais, kurie smeigtuku tvirtinami prie drabužių. Latvijos teritorijoje vienas toks papuošalo fragmentas rastas Saukas Razbuki (pav. 4,1). 4. Krūtinės papuošalas, padarytas iš ažūrinių plokštelių. Tai – Kalnaziverti aptiktas papuošalas. Be to, šiai grupei skirtini ir atskiri grandinėlių laikikliai bei skirstikliai, kabutis iš Mūkukalns, taip pat greičiausiai dir­žo sagties fragmentas iš Asotės piliakalnio (pav. 4:2–10). 5. Rateliniai smeigtukai. Šių dviejų tipų smeigtukų randama palyginti nemažai. 6. Rozetiniai smeigtukai iš Maskatuži ka­pinyno pietiniame Kurše (pav. 6). 7. Apskritų segių aptikta tarand tipo kapuose šiaurinėje Latvijoje. Šios segės gali būti suskirstytos į keturias chronologines grupes (pav. 6–14). Kompleksiniai papuošalai, sudaryti iš kelių elementų, ku­rie formuoja ažūrinį ornamentą, pasižymi skirtingomis plokš­telių formomis. Šios plokštelės būna stačiakampio ar trikam­pio formos. Kalnazīverti aptiktas krūtinės papuošalas sudary­tas iš trijų skirtingų formų plokštelių: stačiakampio formos, trikampio formos ir labai siaurų pailgo stačiakampio formos plokštelių (pav. 3). Vyrauja rombo formos ornamentas, kurį sudaro įžambiai susikertančios linijos ar persikertančios banguotos linijos (pav. 2, 3). Lygiagrečios puslankio formos linijos jungiamos tarpusavyje trumpais vertikaliais brūkšneliais. Pasitaiko pa­vienių zigzago ar žuvies žvyno formos motyvų ir dažnai – iš dalies susiklojančių apskritimų motyvas, būdingas daugeliui visoje Latvijos teritorijoje aptinkamų papuošalų. Išskirtines­nis būtų įgaubtašonio rombo motyvas. Šis motyvas būdin­gas rateliniams smeigtukams (pav. 3, 4, 5). Galima teigti, kad apskritimo bei įgaubtašonio rombo motyvai, atsiradę kaip pavieniai puošybos elementai, vėliau plačiai paplito. Apskritoms plokštelėms būdinga dekoravimo kompozi­cija, pabrėžianti plokštelės centrą. Pasitaiko ne tik rato, bet ir žvaigždės ar sūkurio motyvas. Svastikai būdingos kelios formos. Pirmoji – ištiesintais peteliais. Taip dekoruota dide­lė emaliu puošta apskrita segė iš Trikata (pav. 10:1) ir segė iš Viduramžių kapinyno Siksäla kapinyne Estijoje. Analo­giškas motyvas aptinkamas ant apskritų bei trikampių segių iš Dniepro vidurupio regiono. Latvijos medžiagoje svastiką banguotais peteliais galima pamatyti ant pusmėnulio formos grandinėlių laikiklio, pritvirtinto prie antkaklės iš Saukas Razbuki (pav. 2:6). Analogišką svastiką, kurios peteliai tar­si transformuojasi į sūkurio formą, matome stačiakampėje plokštelėje iš Andulių ir segėje iš Pangėsų (Lietuva). Sūku­rio motyvas, kurį galima būtų traktuoti kaip vieną iš svasti­kos atmainų, aptinkamas ant apskritų segių iš Šiaurės Latvi­jos tarand tipo kapų (pav. 11) ir vienoje išskirtinio dekoro segėje iš Lazdininkų. Rato motyvas – saulės simbolis – pa­sirodo ant apskritų segių bei ratelinių smeigtukų, grandi­nėlių laikiklių bei kabučių (pav. 12). Stulpelių (baliustra­dos) motyvas dažnai siejamas su rato motyvu ir stilizuotu pavidalu ant apskritų segių ir ratelinių smeigtukų galvučių. Rozetės motyvas, papildytas koncentriniais apskritimais ir kombinuotas su rato bei stulpelių (baliustrados) motyvu, bū­dingas pietinei Kuršo ir Pajūrio kultūrai Lietuvoje (pav. 6). Žvaigždės motyvui atstovauja išlikęs dekoruotas segės, datuojamos IV a., fragmentas, surastas dabarinės Latvijos teritorijoje Trikātas Libirti (pav. 14:1). Lietuvos teritorijoje analogiškai dekoruota segė aptikta Aukštakiemio kapinyne. Prūsiškųjų diržo sagčių stiliui būdingos vingiuotos linijos, iš pradžių pastebimos papuošalų, aptariamų šiame straipsny­je, ornamentikoje (pav. 15), bet vėliau ilgiau išlieka Vidurio Dniepro kultūros papuošalų dekoravime. Galimybės suteikti daugiau duomenų apie papuošalų or­namentavimą yra ribotos. Galima manyti, kad šis raidos laikotarpis buvo trumpas ir kyla klausimas, ar prašmatnūs kiauraraščiai krūtinės pa­puošalai tebebuvo gaminami IV amžiuje. Kaip matome, papuošalų proporcijos ir ornamentika glaudžiai susijusios su Romos imperijos provincijų, ypač Panonijos, juvelyrikos tradicijomis. Kai kurie dekoro elementai sietini su Saulės kultu, kuris buvo paplitęs Romos imperijoje. Taip pat aptinkama anksty­vajai krikščionybei būdingų simbolių. Tai kryžiaus formos segės (pav. 6) ir kabučiai. Iš anglų k. vertė Violeta Vasiliauskienė...Ornamentation on Roman Iron Age jewellery in Latvia made in openwork techniqueBaiba Vaska..

    Vakarų baltų peilių-durklų genezė

    No full text
    Šiandieninis Vidurio ir Vakarų Europos vėlyvojo romėniš­kojo laikotarpio vienašmenių kovos peilių ištirtumo lygis leidžia iškelti naują vakarų baltų peilių-durklų genezės ver­siją. Ši egzotiška šaltojo ginklo forma sujungia trikampių Turovo tipo geležčių ir „trumpųjų“ saksų idėjas. Šių uni­kalaus pavidalo ginklų paplitimo arealai sutampa su vaka­rų baltų „galindų“ migracijos punktais. Vieno iš prūsiškųjų peilių-durklų (kapas SH – 24 Warthen / Šoseinoje kapiny­ne) gamybos vieta taip pat sutampa su vienu iš tų punktų. „Galindų“ ir peilių-durklų atsiradimo procesas akivaizdus. Jų etnokultūrinėje erdvėje peilių, skirtų vien tik duriamajam smūgiui, gamybos idėja atsirado susipažinus su Turovo tipo peiliais Galicijoje ir „trumpaisiais“ saksais Lombardijoje, t. y. netrukus po 415 m. Sprendžiant iš kapo Do-370 Doll­keimo-Kovrovo įkapių, pirmieji peiliai-durklai Semboje ka­rių (o būtent jiems buvo skirtas ir ankstesnis romėniškais kalavijas – gladius) kapuose atsiranda V a. po Kr. pradžioje. Susidaro įspūdis, kad pirmųjų peilių-durklų savinin­kai, besiruošiantys juos panaudoti pagal Turovo tipo peilių paskirtį prieš apsišarvavusius priešininkus, buvo priversti pasitraukti iš jų dislokacijos vietos ir atsidurti ten, kur apie šarvus niekas net nenutuokė – Gintaro krašto platybėse. Galbūt, dedant šiuos ginklus į karių kapus, kartu buvo pa­brėžiamas ypatingas jų statusas – priklausymas būriams, ga­lintiems kovoti su šarvuotais kariais. Peilių-durklų pasiskirstymas pietryčių Baltijoje parodo kelis jų išplitimo mikroregionus: 1. Šiaurės Vakarų Semba, turtingiausias pasaulyje gin­taro paplitimo regionas – didžiausia ir akivaizdžiai pagrindinė peilių-durklų radaviečių koncentracija. 2. Minijos upės baseinas prie šiaurės vakarinio Kuršių nerijos galo. 3. Nemuno dešiniojo intako Jūros žiotys. 4. Nemuno dešiniojo intako Neries žiotys. Peilių-durklų radaviečių koncentracijos žymi prekybos operacijų bazę – gintaringąją Sembą ir Nemuno prekybos kelio vertingosios prekės plitimo mazgą – Nemuno baseino upių žiotis. Iš rusų k. vertė Aleksiejus Luchtanas... />Vladimir Kulakov..

    Titnago kasimo ir apdirbimo dirbtuvės prie Titno ežero

    Get PDF
    Pastaraisiais dešimtmečiais Pietų Lietuva (Varėnos, Alytaus, Lazdijų rajonai) garsėja miško gėrybėmis (grybais, uogomis) ir ekologija (švariais pušynais bei grynu oru). Tačiau žiloje senovėje – akmens amžiuje – šios vietos buvo garsios kitkuo. Titnago žaliavos gausa – štai kas traukė akmens amžiaus gyventojus visus 12 tūkstančių metų. Iš titnago buvo gaminama dauguma medžioklės, buities ir darbo įrankių, jo trūkumas ar perteklius skatino užmegzti mainus su kitomis bendruomenėmis, kartais net gana tolimomis. Tad kas gi nulėmė šio mineralo gausumą Pietų Lietuvoje?...FLINT MINING SITES AND WORKSHOPS AT LAKE TITNASEgidijus ŠatavičiusSummaryThe Lake Titnas (Citnas) flint mining sites and workshops are at the E end of the Lake Titnas tunnel valley in South Lithuania (Varėna District) and on both sides of the Varėna–Rudnia gravel road and Žvirgždynė stream. In respect to geomorphology, the object is in the contact zone of landscapes with two different origins, i.e. at the juncture of the hilly relief of the ice marginal zone affected by the periglacial processes of the second to last (Medininkai/Warthe) glaciation and the glaciolacustrine plain created by the melting of the last (Nemunas/Weichsel) glacier. Thus the site’s W edge is a sandy plain while the central and E parts are significantly hilly and scored by various ravines (Fig. 1). The flint mining sites and workshops are situated on two of the tunnel valley’s upper terrace treads but isolated finds can also be found at lower sites. During earlier glaciations (probably the Warthe) gigantic cretaceous blocks with abundant flint raw material boulders were transported here and buried. Many places were severely eroded by meltwater during the retreat of the last (Nemunas/Weichsel) glacier, thereby exposing a large number of flint boulders in the neighbouring area. The name, Lake Titnas (dialectically Citnas) probably comes from the abundant surface flint yields. According to the author’s data, only several place/water names in Lithuania are connected with the word, ‘flint’ (Lith. titnagas)...

    AUTORIŲ ADRESAI / ADDRESSES OF THE AUTHORS / ANSCHRIFTEN DER VERFASSER

    Get PDF
    Renaldas AugustinavičiusVilniaus universitetas, Archeologijos katedraUniversiteto g. 7, LT-01513 [email protected] Banytė-RowellLietuvos istorijos institutasKražių g. 5, LT-01108 [email protected] BarasaKlaipėdos universitetas, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutasHerkaus Manto g. 84, LT-92294 Klaipė[email protected]ūta KačkutėVilniaus universitetas, Archeologijos katedraUniversiteto g. 7, LT-01513 [email protected] KulakovInstitut archeologii Rossijskoj ANul. Dm. Uljanova 19, 117036 [email protected] KuncevičiusVilniaus universitetas, Archeologijos katedraUniversiteto g. 7, LT-01513 [email protected] LaužikasVilniaus universitetas, Komunikacijos fakultetasSaulėtekio al. 9, I rūmai, LT-10222 [email protected] MichelbertasVilniaus universitetas, Archeologijos katedraUniversiteto g. 7, LT-01513 [email protected]ūnas PuškoriusVilniaus universitetas, Komunikacijos fakultetas, Muzeologijos katedraSaulėtekio al. 9, I rūmai, LT-10222 [email protected]ė RimkutėVilniaus universitetas, Archeologijos katedraUniversiteto g. 7, LT-01513 [email protected] Egidijus ŠatavičiusVilniaus universitetas, Archeologijos katedraUniversiteto g. 7, LT-01513 [email protected]ūnas ŠmigelskasVilniaus universitetas, Archeologijos katedraUniversiteto g. 7, LT-01513 [email protected] TamulynasVilniaus universitetas, Archeologijos katedraUniversiteto g. 7, LT-01513 [email protected] VasiliauskienėVilniaus universitetas, Archeologijos katedraUniversiteto g. 7, LT-01513 [email protected]

    Latvijos archeologo archyvas – unikalus Rytprūsių archeologijos šaltinis

    Get PDF
    Recenzija Rec: Nowakiewicz T. (red.). Archeologiczne dziedzictwo Prus Wschodnich w archiwum Feliksa Jakobsona. Aestiorum Hereditas II . Warszawa, 2011. 639 l., iliustr, DVD. ISBN 978-83-62622-14-6. 2011 m. Lenkijos kultūros ir paveldo ministerija išleido antrąjį projekto Ostbalticum1 leidinį knygų serijoje skambiu Aisčių paveldo (Aestiorum Hereditas)2 pavadinimu. Knygos redaktorius – Tomaszas Nowakiewiczius, redaktorių kolegijos nariai – Anna Bitner-Wróblewska ir Aleksandra Rzeszotarska-Nowakiewicz...

    Viduramžių miestų ir pilių tyrinėtojas

    Get PDF
    Mūsų jubiliataiAndriui Caunei – 75Andrim Caunem – 7

    Šyšos švedkapių radiniai – įvadas į lokalinės istorijos tyrimus

    Get PDF
    Šyšos kaimas (vokiškai Schieß, Sziesze) yra Šilutės rajone, įsikūręs abipus Šyšos upės, ten, kur ji įteka į Atmatą. Šyša yra 5 km į PV nuo Šilutės ir 3 km į Š nuo Rusnės. Tai senas Rytų Prūsijos kaimas, kuriame 1540 m. minima buvus 16 sodybų ir 2 samdiniai. Šyša priklausė Rusnės parapijai (Safronovas, 2009). Reikia nepamiršti, kad tik šiais laikais mums upės be tiltų yra kliūtis. Tai liudija ir šiuolaikinis Šyšos kaimo administracinis suskirstymas: kairioji pusė priklauso Šilutės seniūnijai, o dešinioji – Kintų. Ilgus šimtmečius Šyšos upė, skirianti du kaimo krantus, atliko jungiamąją, gatvės ir kelio, funkciją. Šyšos kaimo istorija, matyt, ne mažiau sena nei Rusnės....ŠYŠA AND RUSNĖ FINDS – AN INTRODUCTION TO LOCAL HISTORY RESEARCHRasa Banytė-Rowell, Darius BarasaSummaryThis article publishes for the first time from a cemetery known as Švedkapiai (Swedish Graves) or Maro kapeliai (Plague graves) from the village of Šyša (Šilutė District, former Heydekrug) in the Nemunas Delta (Fig. 1, 2). The cemetery site is a small elongated hill which once (1972–1984) was protected as an archaeological site of local significance. In 1929 the Šilutė medical student H. Bratkus sent a letter to the Prussia Museum in Konigsberg with a sketch of finds from the cemetery, namely a six-leafed brooch dating to the 15–16 cent. and a composite metal belt (Fig. 3)...

    Avalynė Vilniaus Bernardinų bažnyčios freskose

    Get PDF
    Kiekvienas naujas Lietuvoje surastas rašytinis ar ikonografinis šaltinis netrukus būna pastebėtas įvairių sričių tyrėjų. Jis patenka į mokslinę apyvartą, tampa publikacijų ir įvairių didesnės apimties darbų tyrimų objektu. Nauji surasti ir restauruoti vaizduojamojo meno objektai – sienų tapyba monumentaliuose kultūros paminkluose – yra neįkainojamos vertės mokslinio pažinimo šaltinis. Jis tiesiogiai liudija apie čia dirbusius amatininkus, konkretaus laikotarpio žmonių mentalitetą, estetinį ir pasaulio suvokimą. Šie objektai tiriami ir daug žemiškesniais aspektais: analizuojamos piešimo technologijos ir technikos, pigmentai, pagal poreikį atliekami kiti medžiagotyriniai darbai. Taigi sienų freskos yra puikus senųjų laikų įvairiapusio pažinimo objektas....SHOES IN THE WALL PAINTING AT THE VILNIUS BERNARDINE CHURCHArūnas PuškoriusSummaryThe interior wall-painting on the northern wall at the Vilnius St. Franciscus and St. Bernardine Church (Bernardine Church) is very valuable and is the only example of a well preserved subject-painting of the Gothic period in Lithuania. The interior of the Bernardine Church is considered to have been painted after the reconstruction early in the 16th century (not later than 1521). Its common stylistics is highly influenced by the German graphics. Without any doubt, a lot of figures have been transferred from the illustrated book “Prayers and Morals” composed by Stephan Fridolino, an Observant German Franciscan priest. The book was published in 1491 by Anton Koberger in Nuremberg. Nevertheless, the decoration program on the wall of the Bernardine Church is specific. The purpose of this study was to discuss and identify the shoes that are painted in this wall-painting in the context of the different social strata of first half of the 16th century, and to compare these painted shoes with the Vilnius archaeological finds and other analogues in Europe...

    Nuo paleolito iki Viduramžių

    Get PDF
    oai:ojs.www4063.vu.lt:article/1187Šiame ,,Archaeologia Lituana“ tome spausdinami straipsniai atspindi gana platų ir įvairų archeologijos mokslinių tyrimų ratą. Dalis straipsnių skirta tam tikrų technologijų ar chronologijos metodų taikymui

    Erdvės užkariavimas: 3D technologijos taikymo galimybės ir problemos Lietuvos archeologijoje

    Get PDF
    Tikslus vizualus trimačio pasaulio fiksavimas mokslo tyrimams visuomet buvo iššūkis. Plėtojantis skaitmeninėms ir lazerinėms technologijoms, atsirado naujų trimačių tikrovės modelių kūrimo priemonių. Šio straipsnio objektas yra trimatės technologijos (3D) taikymas Lietuvos archeologijoje. Straipsnio tikslas – išanalizuoti trimatės technologijos sampratą, taikomąsias galimybes bei problemas informacijos gyvavimo ciklo požiūriu ir pateikti praktinį šios technologijos taikymo pavyzdį Lietuvoje, moksliniame projekte „Lietuvos valstybės ištakos Dubingių mikroregiono tyrimų duomenimis“. Taikomojoje straipsnio dalyje pristatomas 3D nuskaitymo taikymas Jutonių (Dubingių) pilkapyje (Švenčionių r. sav.) 2011 metais....SPACE CONQUEST: POTENTIALITY AND PROBLEMS OF THE 3D TECHNOLOGY APPLICATION IN ARCHAEOLOGY OF LITHUANIAAlbinas Kuncevičius, Rimvydas Laužikas, Ramūnas Šmigelskas, Renaldas AugustinavičiusSummaryIt has always been a challenge to “lock” the three-dimensional world view in scientific research. The development of the digital and laser technologies allowed establishing new modes of reality restoration. The object of this article is the application of the three-dimensional technologies (3D) in the archaeology of Lithuania. The aim of the article is to develop the concept of the three-dimensional technology and to introduce the practical model of its application in Lithuanian scientific project under the title The origins of Lithuanian state based on the research data in Dubingiai micro-region. In the practical part of the article the 3D scanning applied in Jutoniai (Dubingiai) barrow in 2011 will be presented...

    304

    full texts

    398

    metadata records
    Updated in last 30 days.
    Archaeologia Lituana
    Access Repository Dashboard
    Do you manage Open Research Online? Become a CORE Member to access insider analytics, issue reports and manage access to outputs from your repository in the CORE Repository Dashboard! 👇