Archaeologia Lituana
Not a member yet
398 research outputs found
Sort by
Skaičiavimas veiksme: apie ankstyvąsias baltiškasias komputacines praktikas ir Artimųjų Rytų įtakos galimybę
Get PDFThis paper proposes that early Baltic computational practices emerged in action, through gesticulation with clay figurines of various shapes and sizes, and were possibly influenced by the Near Eastern token traditions. To substantiate this hypothesis, the phenomenon of counting in action is examined through considerations of ontological grounds and analysis of relevant archaeological evidence. This reveals that a hylomorphic ontology poses challenges to understanding the phenomenon of counting, as it requires reducing counting to an immanent faculty arising within intelligence. In contrast to this reduction, a relationalistic ontology is suggested, proposing that, despite limitations or contradictions imposed by the participants in the relationship, counting emerges in action through technical gesticulations with things. Building on this relationalistic perspective, the computational nature of Baltic clay figurines is inferred from analogies with Near Eastern material counting tokens, resulting in a typology that includes biconoids, concaves, discs, miniature vessels, spheres, tools, and miscellaneous items. This inference is supported by the important case of biconoid figurines from the Nevieriškės fortified settlement, which serve as direct evidence of their potential computational nature. Additionally, if Baltic clay figurines were indeed used as counting tools influenced by Near Eastern token traditions, this supports the claim that Near Eastern computational prototechnologies could have spread beyond their geographical origins.Šiame straipsnyje teigiama, kad Pietryčių Baltijos regione ankstyvosios komputacinės praktikos atsirado kaip skaičiavimas veiksme, gestikuliuojant su įvairių formų ir dydžių molinėmis figūrėlėmis, ir galbūt buvo paveiktos Artimųjų Rytų skaičiavimo naudojant daiktus tradicijų. Siekiant pagrįsti šią hipotezę, keliamas skaičiavimo veiksme ontologinių pagrindų klausimas ir analizuojami relevantiški archeologinai duomenys. Tai atskleidžia, kad hilomorfistinė ontologija įpareigoja redukuoti skaičiavimą į intelektui priklausantį imanentinį gebėjimą, todėl tampa iššūkiu. Priešingai šiai redukcijai, siūloma reliacionistinė ontologija, kuri leidžia teigti, kad, nepaisant santykio dalyvių formuojamų apribojimų ar prieštaravimų, skaičiavimas taip pat iškyla veiksme – per techninę gestikuliaciją su daiktais. Remiantis šia reliacionistine perspektyva, Pietryčių Baltijos regiono molinių figūrėlių skaičiavimo paskirtis grindžiama analogijomis su Artimųjų Rytų skaičiavimo materialiais token’ais, sudarant dvikūgių, įgaubtų, diskų, miniatiūrinių indų, sferų, įrankių ir įvairių figūrėlių tipologiją. Tokį pagrindimą sutvirtina svarbus Nevieriškės įtvirtintoje gyvenvietėje aptiktas dvikūgių figūrėlių atvejis, kuris suteikia tiesioginį įrodymą apie figūrėlių potencialų skaičiavimo pobūdį. Be to, jei Pietryčių Baltijos regione molinės figūrėlės iš tiesų buvo naudojamos kaip skaičiavimo įrankiai, paveikti Artimųjų Rytų skaičiavimo naudojant daiktus tradicijų, tai remia svarstymą, kad Artimųjų Rytų skaičiavimo prototechnologijos galėjo plisti už jų ištakų geografinių ribų
Senojo ir vidurinio geležies amžiaus kapinynas Vilkijoje 2016 ir 2023 metų archeologinių tyrimų duomenimis
Get PDFAn article is discussed Old – Middle Iron Age burial ground in Vilkija (Kaunas district), excavated in 2016 and 2023. Objective was to gather fragmented information and finds from this period from museums and other sources. As well there were made radioactive carbon (14C) analysis of burials and X-ray Fluorescence (XRF) analysis of finds.Straipsnyje, remiantis 2016 ir 2023 m. archeologinių tyrimų duomenimis, aptariamas senojo ir vidurinio geležies amžiaus kapinynas Vilkijoje (Kauno rajone). Surinkta ir apibendrinta muziejuose esanti ir anksčiau fragmentiškai žinoma šio laikotarpio medžiaga. Taip pat pateikiami radioaktyviosios anglies metodo (14C) ir rentgeno fluorescencinės (XRF) cheminių elementų analizės duomenys
Lenkijos karių palaikų paieškos Lietuvoje: tyrimų istorija ir metodika
Get PDFThe article describes the search for the remains of Polish soldiers in Lithuania from 1992 to the present day, and presents how such research has evolved, and what archaeological research methodology is used. The involvement of specialists from different institutions and disciplines in such searches is discussed. Although the article deals with the search for the remains of all Polish soldiers who died in the course of the 20th century conflicts in general, it is notable that the most numerous part of them is made up of the soldiers of Armia Krajowa. The main data available for such searches is the testimonies of live witnesses, supplemented and refined by archaeological and anthropological research. The methodology of such research is still being shaped on a case-by-case basis, so it is important to review and familiarise oneself with researches that has been carried out and cases of (un)successes, as this may help to plan further, more productive research and searches for individuals from this period in the future.Straipsnyje aprašomos lenkų karių palaikų paieškos Lietuvoje nuo 1992-ųjų iki šių dienų, pristatoma, kaip kito tokių tyrimų tikslai, kokia taikyta archeologinių tyrimų metodika. Aptariamas skirtingų institucijų ir disciplinų atstovų įsitraukimas į paieškas. Nors straipsnyje kalbama apie visų per XX amžiaus konfliktus žuvusių Lenkijos karių palaikų paieškas apskritai, išskirtina, kad didžiausią dalį jų sudaro Armijos Krajovos kariai. Pagrindiniai turimi duomenys tokioms paieškoms vykdyti yra amžininkų liudijimai, o juos papildo ir patikslina archeologiniai ir antropologiniai tyrimai. Tokių tyrimų metodika vis dar formuojama pagal individualius atvejus, todėl svarbu apžvelgti vykusius tyrimus ir susipažinti su jų (ne)pasisekimais, nes tai gali padėti planuoti ir tolesnius, produktyvesnius šio laikotarpio tyrimus bei asmenų paieškas
Vaistiniai buteliukai (1919–1939 m.), rasti Užupio g. 15A, Vilniuje, jų turinio tyrimų rezultatai bei interpretacija
Get PDFArchaeological investigation was carried out in the first half of 2022 on the site Užupio g. 15A, which falls within the territory of the Vilnius St. Bartholomew’s Church building complex. During the research it was expected to find cultural layer horizons associated with the church and the cemetery next to it. Although archaeological finds and disturbed graves were discovered during the excavation, the most intriguing finds were collected in recessed structures dating from the first half of the XX century. As many as 69 bottles and vials were collected, most of which were used to store medicines. Four individual fragments with inscriptions were also found. Among the finds above, three bottles were found with preserved contents inside. This article, which is an interdisciplinary collaboration between archaeologists, historians, and chemists, analyses the archaeological and historical context of the mentioned finds, the places of manufacture of the discovered medicine bottles, the results of analyses of the contents found in the bottles, and interpretations of the possible uses of the recovered medicinal substances.2022 m. pirmoje pusėje buvo atliekami archeologiniai tyrimai sklype Užupio g. 15A, kuris patenka į Vilniaus Šv. Baltramiejaus bažnyčios statinių komplekso teritoriją. Tyrimų metu buvo tikimasi aptikti su minėta bažnyčia ir šalia jos buvusiomis kapinėmis siejamus kultūrinių sluoksnių horizontus. Nors tyrimų metu aptikta ir archeologinių radinių ir suardytų žmonių palaidojimų, labiausiai intriguojantys radiniai buvo aptikti XX a. pirma puse datuotose įgilintose struktūrose. Čia rasti 69 buteliai ir buteliukai, kurių dauguma buvo skirti laikyti vaistams. Taip pat rasti 4 individualūs jų fragmentai su įrašais. Iš minėtų radinių trys buteliukai buvo su viduje išlikusiu turiniu. Šiame straipsnyje, kuris yra tarpdisciplininis archeologų, istorikų ir chemikų darbas, analizuojamas šių radinių archeologinis ir istorinis kontekstai, aptiktų vaistinių butelių gamybos vietos, skelbiami rastų buteliukų turinio tyrimų rezultatai ir pateikiamos interpretacijos dėl užfiksuotų vaistinių medžiagų galimo panaudojimo
Crocodile rock! Senovės Egipto roplių iš Lietuvos nacionalinio muziejaus bioarcheologinis tyrimas
Get PDFRemnants of what was believed to be a single baby crocodile, originating from ancient Egypt and curated in the National Museum of Lithuania, have been recently assessed using noninvasive and nondestructive techniques. These had been donated in 1862 to the then Museum of Antiquities by the prominent Polish-Lithuanian collector Count Michał Tyszkiewicz. After careful investigation of the three mummified reptile fragments available, the authors were able to identify at least two individuals based on morpho-anatomical characteristics. This indicates that the two small crocodiles originally described in historic records are still present within the collection and that none of these items was lost during the different lootings perpetrated throughout the museum’s history. Information regarding the post-mortem treatment of these animals was also obtained. This is the first scientific study of animal mummies in the Baltic States, and it should be followed by proper conservation and display of these findings.Pasitelkus neinvazinius ir neardomuosius metodus, ištirtos trys, kaip iki šiol manyta, vieno mumifikuoto krokodiliuko dalys, saugomos Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Buvo žinoma, kad 1862 metais dvi senovės Egipto krokodiliukų mumijas tuometiniam Senienų muziejui padovanojo žymus Lenkijos ir Lietuvos kolekcininkas, egiptologas grafas Mykolas Tiškevičius. Šiuo metu muziejuje saugomi trys nedideli roplių fragmentai leido manyti, kad iki mūsų dienų yra išlikęs tik vienas individas. Kruopščiai ištyrę mumifikuotas krokodilo dalis nustatėme, kad jos yra ne vieno, o mažiausiai dviejų individų liekanos. Tai rodytų, kad istoriniuose dokumentuose minimi du M. Tiškevičiaus dovanoti krokodiliukai tebėra muziejaus kolekcijoje ir nė vienas iš šių eksponatų nebuvo prarastas per pastarųjų amžių muziejaus grobstymus ir kitas negandas. Be to, atlikti tyrimai suteikė informacijos, kaip ropliai buvo apdoroti mumifikacijos metu. Tai pirmas mokslinis gyvūnų mumijų tyrimas Baltijos šalyse, kurio rezultatai turėtų padėti tinkamai saugoti ir eksponuoti tokio tipo radinius
Pratarmė
Get PDF-Kasmetinio Vilniaus universiteto Archeologijos katedros mokslinių straipsnių leidinio „Archaeologia Lituana“ 24 tome (2023) pristatome svarbesnius ir įdomesnius kolegų archeologinius tyrimus ir katedros mokslinės veiklos kroniką.
„Archaeologia Lituana“ 23 tomas buvo skirtas archeologės, archeomitologijos pradininkės Marijos Birutės Alseikaitės-Gimbutienės (1921–1994) 100-osioms gimimo metinėms paminėti, todėl didžioji dalis jame publikuotų straipsnių buvo parengti tarptautinės mokslinės konferencijos „Atgimstanti Senoji Europa“ pranešimų pagrindu. Šiame, „Archaeologia Lituana“ 24 numeryje, doc. dr. Algimantas Merkevičius straipsnyje „Marija Gimbutienė ir baltų kilmės teorija“ pateikia mokslininkės darbų, kuriuose ji tyrinėjo baltų kilmę, analizę ir parodo jų svarbą. Lietuvos archeologai tyrinėja įvairius proistorės ir istorinių laikų paminklus. Šią tyrimų įvairovę atspindi ir publikuojamų straipsnių įvairovė: nuo senojo ir vidurinio geležies amžiaus kapinyno Vilkijoje iki XX amžiaus tarpukario Vilniaus vaistinių tyrimų, nuo Egipto krokodilų mumijos, saugomos Lietuvos nacionaliniame muziejuje, iki ypač svarbių dabarties geopolitiniame kontekste sovietinio genocido nusikaltimų, žudymų ir kankinimų tyrimų.
„Archaeologia Lituana“ – tai ir Vilniaus universiteto Archeologijos katedros kasmetinių darbų kronika. 2023 metai mums buvo ypač svarbūs. Pavasarį gautos Studijų kokybės vertinimo centro Archeologijos krypties studijų vertinimo išvados. Ekspertų grupė, kurią sudarė prof. dr. Jean-Luc Lamboley (grupės pirmininkas), prof. dr. Raguel Pique Huerta, Sigita Mikšaitė (socialinių partnerių atstovė), Tautvydas Gaižauskas (studentų atstovas), labai teigiamai įvertino mūsų studijų programą ir išvadose pažymėjo, kad „abiejose studijų programose (bakalauro ir magistro) palaikoma pusiausvyra tarp istorijos ir archeologijos, teorijos ir praktikos, be to, jose išsamiai apžvelgiamos visos su archeologija susijusios disciplinos, įskaitant archeometriją. Ypatingas dėmesys skiriamas kraštovaizdžio archeologijai, kuri yra perspektyvi šios srities disciplina […]. Puikiai bendradarbiaujama su Medicinos fakultetu, magistrantai turi galimybę naudotis specializuotomis laboratorijomis ir atlikti tiriamąjį darbą (baigiamąjį darbą) optimaliomis sąlygomis, naudodamiesi aukštas kvalifikacijas turinčių vadovų pagalba. Vilniaus universitete gali būti siūlomos net ir tokios retos specialybės kaip archeozoologija ar archeobotanika […]. Reikia pabrėžti aukštas mokslines ir pedagogines dėstytojų kvalifikacijas […]“.
2023 metų pradžioje Europos mokslo taryba (European Research Council, EMT) skyrė 2 mln. eurų dotaciją Vilniaus universiteto bioarcheologės prof. dr. Giedrės Motuzaitės Matuzevičiūtės Keen projektui „Praeities ir ateities sorų maisto keliai“ (Past and Future Millet Foodways). Prof. dr. G. Motuzaitė Matuzevičiūtė Keen tapo pirmąja EMT įsitvirtinančių tyrėjų dotaciją pagal „Europos horizonto“ (Horizon Europe) programą gavusia šalies mokslininke ir trečiąja, pelniusia EMT dotaciją apskritai.
2023 m. spalio 19–20 d. vyko Vilniaus universiteto Archeologijos katedros organizuota 12-oji tarptautinė mokslinė „Jono Puzino skaitymų“ konferencija „Archeologinių tyrimų strategijos ir metodai“. Konferencijos pranešimai, straipsniai ir kiti kolegų archeologų parengti straipsniai laukiami ir bus publikuojami jau kitame – 2024 metų „Archaeologia Lituana“ tome
