Vytautas Magnus University e-Journals
Not a member yet
556 research outputs found
Sort by
Siekiai sušaulinti Vilnių 1939–1940 m.
No full textAnnotation. Based on a rich database of sources (memories and documents stored in the Central State Archive of Lithuania), the article analyses the activities of the Lithuanian Riflemen’s Union in the Vilnius region regained in October 1939. Te main attention is paid to the XXIII Vilnius Riflemen’s Territorial Unit operating in Vilnius County, which was tasked with riflemenising the Lithuanian capital and surrounding territories. Te study clarifes the periodisation of riflemen activity in Vilnius, analyses in detail the process of team formation in 1939–1940, examines the tasks set for riflemen and their implementation in the regained land.Anotacija. Remiantis gausia šaltinių baze (prisiminimais ir Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomais dokumentais) straipsnyje analizuojama Lietuvos šaulių sąjungos veikla 1939 m. spalį atgautame Vilniaus krašte. Daugiausia dėmesio skiriama Vilniaus apskrityje veikusiai XXIII Vilniaus šaulių rinktinei, kuriai buvo pavesta sušaulinti Lietuvos sostinę ir aplinkines teritorijas. Tyrime tikslinama šaulių veiklos Vilniuje periodizacija, detaliai analizuojamas rinktinės formavimo procesas 1939–1940 m., nagrinėjami šauliams kelti uždaviniai ir jų įgyvendinimas atgautame krašte
DARNAUS AGROTURIZMO KLASTERIŲ VYSTYMO MODELIAVIMAS
No full textA systematic solution to the numerous environmental, social and economic problems of the development of agritourism cluster is not achievable without appropriate economic and mathematical models and tools for their support, which would make it possible to accurately predict the main indicators of the sustainable development of agritourism, identify the main factors of sustainable development, determine the degree of the effectiveness of certain management decisions. The goal of the article is to construction of models that describe the social, environmental and economic sustainability of rural areas in the context of the development of agritourism, which would make it possible to determine the leading factors for their sustainable development. The research applied the procedures of goal setting, measurement, establishing criteria, forming and choosing alternatives, algorithms, methods of PLS-PM modeling, methods of qualitative modeling. Based on the applied software products developed in this way, support systems for making complex management decisions can be formed that make it possible to identify all potential scenarios for the development of any complex systems and transitions between them, as well as provide a predictive function for evaluating key blocks. In the future, the proposed toolkit can be used to model and optimize the sustainable development of specific tourism investment projects in rural regions, as well as to select investment areas at the regional agritourism cluster level
Mokinių pasitikėjimas savo gamtamokslinių dalykų gebėjimais ir vidinė gamtamokslinių dalykų mokymosi motyvacija: savivokos ir saviveiksmingumo aspektas
No full textThe study deals with the Lithuanian school students’ self-confidence in science and motivation for learning science on the basis of TIMSS 2015 data. The study analyses two components of self-confidence: science self-concept (SSC) and science self-efficacy (SSE). The research revealed that self-confidence in science of school students statistically significant correlate with the motivation for learning science.Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos mokinių, kurie dalyvavo tarptautiniame TIMSS 2015 tyrime, pasitikėjimas savo gamtamoksliniais gebėjimais ir vidinė gamtamokslinių dalykų mokymosi motyvacija. Tyrimo tikslas – atskleisti mokinių pasitikėjimo savo gamtamoksliniais gebėjimais ir vidinės gamtamokslinių dalykų mokymosi motyvacijos sąsajas. Teorinis tyrimo pagrindas – Lūkesčių-Verčių teorija (angl. Expectation-Values Theory – EVT). Tyrimas grindžiamas dviem esminiais šios teorijos komponentais: savivoka (angl. self-concept) ir saviveiksmingumu (angl. self-efficacy).Tyrimo tikslui pasiekti buvo taikoma tiriamoji faktorinė analizė (angl. Exploratory Factor Analysis – EFA) ir koreliacinė analizė. EFA išryškino du esminius mokinių pasitikėjimo savo gamtamoksliais gebėjimais veiksnius: gamtamokslinių dalykų mokytojų žodiniai paskatinimai (angl. social persuasion) ir mokinių gamtamokslinių dalykų gebėjimų pokyčių įsivertinimas per laiką (angl. temporal comparison).Koreliacinė analizė parodė, kad žemesni, tačiau statistiškai reikšmingi koreliacijos koeficientai nustatyti tarp visų mokinių vidinės mokymosi motyvacijos kintamųjų ir gamtamokslinių dalykų mokytojų žodinių paskatinimų. Aukštesni koreliacijos koeficientai nustatyti tarp visų mokinių vidinės gamtamokslinių dalykų mokymosi motyvacijos kintamųjų ir jų gamtamokslinių dalykų gebėjimų įsivertinimo
Water front advance under variable border width and initial soil moisture contents under wheat (Triticum aestuivium L.) crop – I: hydraulics and irrigation efficiencies
Full text linkBorder irrigation experiments were conducted on wheat (Triticum aestivum L.) crop at Water Technology Centre, Indian Agricultural Research Institute (IARI) New Delhi in winter season (October-April) of 2013-2014 to study the border hydraulics (cutoff ratio, border width and stream discharge), irrigation efficiencies, grain and biomass yields for 4 border sizes (2, 3, 4 and 5 m widths) to economize the water use. Optimizing the border width under varying soil moisture contents prior to irrigation was attempted. The border of length 25 m required 30.2 minutes (min) to 78.1 min for irrigation for a fixed cutoff length of 15 m. The water front advance time up to cutoff length was 10 min and 27.3 min for border widths varying from 2 to 5 m; respectively corresponding to the selected stream discharge of 1.5 l/s. The water front advance time was inversely proportional to the initial soil moisture contents. The travel time to cutoff point of 15 m for three soil moisture contents namely q1:14.2, q2:16.5 and q3:17.2%; varied from 10.0-11.7 min for the border size (width) of 2.0 m, 14.0-15.6 min for the border size of 3 m; 20.0-23.4 min for the border size of 4 m whereas, it took 24.5- 27.3 min for 5 m border size. The best border size was identified as 4 m without any yield penalty. The effect of the stream discharge was not pronounced based on yields. Due to uniform cutoff ratio there was no significant difference in the amount of water use. Hence, the border size of 4 m was rated the best
Post-earthquake water quality in Bhaktapur district, Nepal
Full text linkDrinking water quality of Bhaktapur district was analyzed after massive earthquake of 2015. Water samples were randomly collected from the groundwater and surface water sources across the study area. Samples were analyzed for physical (temperature, pH, electrical conductivity and turbidity), chemical (hardness, chloride, ammonia, and nitrate), and microbiological (E. coli and total coliform bacteria) parameters using standard methods. The results demonstrated that the water samples were contaminated mostly with E. coli and total coliform (TC) bacteria. The bacterial population enumerated for E. coli (100 CFU/100 ml) and TC (300 CFU/100 ml) exceeded the National Drinking Water Quality Standard (NDWQS). Physical and chemical parameters analyzed for temperature, pH, conductivity, hardness, chloride, ammonia, and nitrate were within the acceptable limit of the NDWQS. However, the turbidity and ammonia was 34.6 NTU and 3.6 mg/l, were within the maximum values recommended by the NDWQS. This study exhibits that the groundwater and surface water quality of Bhaktapur district is contaminated with E. coli and TC bacteria hence, is vulnerable to drink. The water contaminated with bacteria (E. coli and TC), presence of ammonia and turbidity more than the limit of NDWQS may pose health risks and cannot be accepted for drinking purpose without purification following appropriate scientific methods
SOCIALINIO STABILUMO SISTEMOS MODELIAVIMAS PAGAL MAISTO SAUGOS PARADIGMĄ
No full textOn a country-wide scale, the problem of food security is closely connected with the general doctrine of national security. The article analyzes the causes and factors of the features and patterns of food security issues as a component of international economic security; the essence and content of food security as an integral part of socio-economic development in the context of international economic security are presented. The purpose of the article is to determine the influence of economic and social factors on the level of food security of the population. The methodic of work is based on the construction of a correlation-regression model of the influence of a certain range of factors on food safety of households in the context of providing social stability. During the study it was used the information obtained from official statistical sources and respondents survey. The results of the study represent the dependence of the food security of the population of Italy and Ukraine on such factors as the level of income, the importance of value when choosing products, the availability of family members who are starving, etc.Šalies mastu aprūpinimo maistu problema yra glaudžiai susijusi su bendrąja nacionalinio saugumo doktrina. Straipsnyje analizuojamos maisto saugos, kaip tarptautinio ekonominio saugumo sudedamosios dalies, ypatybių ir modelių priežastys ir veiksniai; Pateikiama aprūpinimo maistu, kaip neatsiejamos socialinio ir ekonominio vystymosi, esmė ir turinys tarptautinio ekonominio saugumo kontekste. Straipsnio tikslas - nustatyti ekonominių ir socialinių veiksnių įtaką gyventojų aprūpinimo maistu lygiui. Darbo metodika remiasi tam tikro veiksnių spektro įtakos namų ūkių saugai koreliacijos regresijos modelio konstravimu užtikrinant socialinį stabilumą. Tyrimo metu buvo naudojama informacija, gauta iš oficialių statistinių šaltinių ir respondentų apklausos. Tyrimo rezultatai rodo Italijos ir Ukrainos gyventojų aprūpinimo maistu priklausomybę nuo tokių veiksnių, kaip pajamų lygis, vertės svarba renkantis produktus, galimybės badauti šeimos nariams ir kt
KOUČINGAS BALTIJOS ŠALYSE (LIETUVOJE, LATVIJOJE IR ESTIJOJE): EUROPOS APŽVALGA
No full textThe goal of this paper is to present received part of the data from the research about coaching situation in Lithuania in comparison with Baltic States and European countries. The whole survey was done by researchers from 45 European countries in 31 languages and approaching around 3000 participants of various roles – coaches, mentors, managers and leaders. It was done in 2018, in 31 languages, ranging from English, Spanish, French and German, to Greek, Catalan and Serbian. The aim of the research was to explore the nature of coaching and mentoring practices across Europe and Baltic States, and understand of the development of best practices.
This survey was publicized through established coaching federations and management bodies, as well as online through social media interest groups. In total, approximately 100 organizations committed to sharing the research link with their members or to publishing details of the research on their website.
Here is presented a part of the data about coaching situation in Lithuania as there is a big need of such researches. Cross-cultural comparison of coaching practice in Lithuania and other countries in Europe doesn’t exists at all as well as situation analysis of coaching specialists, their qualification, their commitment to local chapters, continuous development or their adherence to ethical codes of practices.
Results shows that coaching situation in Lithuania is quite similar to European countries. It is still developing area and more and more becomes taken for granted, the coaches in Lithuania are high-educated specialists who spares a lot of time for self-development, that they still need to have supervisions and that individual coaching is more popular than organizational at the moment, and that strong regulation of coaching profession and specialists is still required.Straipsnio tikslas – pristatyti ir išanalizuoti tyrimo metu gautus duomenis apie koučingo situaciją Lietuvoje lyginant su kitomis Baltijos ir Europos valstybėmis. Tyrimas buvo atliktas 45 Europos valstybėse 31 kalba įskaitant ir anglų, ispanų, prancūzų, vokiečių, graikų, katalonų, serbų ir kt. Šiame tyrime dalyvavo 3000 dalyvių iš įvairių veiklos sričių – koučų, mentorių, vadovų ir įmonių savininkų. Viso tyrimo tikslas buvo ištirti koučingo ir mentorystės esamą dabartinę praktiką Europoje ir Baltijos šalyse bei suprasti geriausias jos plėtros galimybes.
Ši apklausa buvo vykdoma per įvairias Europos koučingo ir mentorystės asociacijas ir organizacijas, taip pat pasitelkiant socialinės žiniasklaidos interesų grupes. Iš viso maždaug 100 organizacijų dalinosi tyrimo anketa su savo nariais arba paskelbė tyrimo informaciją savo svetainėse.
Šiame straipsnyje pateikiama tik tam tikra tyrimo analizės dalis, susijusi būtent konkrečiai su koučingo situacija Lietuvoje ir jos palyginimas su kitomis valstybėmis. Toks išsamus koučingo situacijos tyrimas Europoje ir Baltijos šalyse dar nėra rengtas, todėl šis straipsnis itin aktualus koučingo profesijai.
Tyrimo rezultatai atskleidė, jog koučingo padėtis Lietuvoje yra gana panaši į kitose Europos šalyse esančią situaciją. Koučingo specialistai Lietuvoje linkę naudoti įvairius koučingo įrankius, tokius kaip GROW ar orientuotą į sprendimus technikas, skiria nemažai dėmesio asmeniniam tobulėjimui, labiau linkę klausti grįžtamojo ryšio iš individualaus kliento nei vadovų. dauguma koučingo specialistų turi aukštąjį išsilavinimą, dauguma jų turi savo verslą, daug laiko skiria individualiems koučingo mokymams, sutartys dažniausiai sudaromos žodinės. Susitikimų metu dažniausiai analizuojami darbo ir asmeninio gyvenimo klausimai, išlieka aktualu konsultacijų nutraukimo atsakomybė, skirtingų šalių atsakomybės konsultacijų metu ir konfidencialumas. Šie aspektai aktualūs tiek organizacijų, tiek individualiems klientams. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvoje kaip ir kitose valstybėse, moterys yra dominuojančios šioje profesijoje. Nuo kitų Europos valstybių koučingas Lietuvoje skiriasi tuo, kad koučingo specialistais tampa gana jauni ir mažiau patyrę asmenys, jie dažniausiai dirba ties gyvenimo klausimais, ne organizaciniais, neturi priežiūros ir reguliavimo, tačiau daug laiko skiria asmeniniam tobulėjimui.
Apibendrinant koučingo situacija Lietuvoje yra gana panaši į Europos šalių koučingo situaciją ir taip yra dėl kelių priežasčių. Viena vertus, mokymo mokyklos, vykdančios koučingo mokymus ir ugdančios specialistus, daugiausia yra grindžiamos Europos koučingo kultūra ir jos metodu, kuris pabrėžia kokybę, aukštus standartus ir tarptautines kompetencijas. Į įvairius tarptautinius renginius kviečiami koučingo specialistai dažniausiai atvyksta iš Europos ir specialiai iš Didžiosios Britanijos, formuojantys aktualią koučingo kultūrą ir praktiką. Kita vertus, daugiausia koučingo specialistams yra priimtinos dvi kalbos, skirtos koučingo medžiagos skaitymui ir saviugdai, tai anglų ir rusų, kas atitinkamai formuoja koučingo pagrindus. Taip pat ši profesija tebėra auganti ir turi labai daug galimybių padaryti ją prieinamesnę organizacijoms, taip pat labai svarbus teisinis šios profesijos reguliavimas ir paslaugų teikimo sutartys raštu
VARTOTOJŲ ELGESIO SKIRTUMAI SUSIJĘ SU PLASTIKO NAUDOJIMU
No full textThe growth of plastic packaging waste and the need to manage it determine the relevance of this research. The problem is the lack of information about consumers’ behavior regarding usage and wastage of plastic packaging in certain groups according to age, gender, incomes, and education in Lithuania. The purpose of the research is to investigate consumer behavior in the purchase process regarding the choice of plastic usage.Quantitative sampling was used to gather data from 641 respondent – consumers who regularly are shopping at the grocery stores for food. The research results revealed statistically significant differences in consumer behavior in the purchase process regarding the choice of plastic usage among gender, age, education level, and incomes.Tyrimo aktualumas grindžiamas plastikinių pakuočių ir plastiko šiukšlių kiekio augimu ir poreikiu jį suvaldyti. Straipsnyje keliama problema siejama su informacijos stoka apie plastiko ir plastikinių pakuočių vartojimo ypatumus atskirose lyties, amžiaus, išsilavinimo ar pajamų grupėse Lietuvoje. Keliamas tyrimo tikslas – ištirti vartotojų elgseną pirkimo procese jiems renkantis vartoti plastiką. Kiekybinis tyrimas atliktas su 641 respondentais, reguliariai apsiperkančiais maisto prekybos centruose. Tyrimo rezultatai atskleidė statistiškai reikšmingus vartotojų grupių pagal lytį, amžių, išsilavinimą ir pajamas elgsenos skirtumus pirkimo procese, pasirenkant vartoti plastiką
EUROPOS PERIFERIJOS DINAMIKA
No full textThe paper investigates the economic dynamics of peripheral regions in Europe. There are no consensus among researchers and practitioners concerning the long-term trends of spatial disproportions among European regions. Though there are obvious evidences of inter-national convergence in the EU, the inter-regional convergence is still a challenge. Thus, territorial cohesion and balanced regional development becomes the main tasks of the EU Territorial Agenda.
The main purpose of the paper is to inspect the ability of peripheral regions to demonstrate the tendency for anticipatory growth. The authors investigate the theoretical backgrounds of peripheral emergence, make a review of the empirical researches on regional peripheralization in Europe and analyze the quantitative indicators of European periphery’s dynamics. The conclusion is made that there is a strong tendency toward the emergence of new growth poles to the east of "Blue Banana", the traditional European economic spine.
 
Žodis ir materialumas. Kam mums reikalingi daiktai (objektai) romanuose?
No full textIn this article I discuss problems associated with 19th century realistic prose. I start from the way literature transforms real space into reality and endows it with meaning and directions. Then I provide an original review of the materiality of the world of novels. In it I observe that 19th century novels are filled with things the enumeration and naming (more accidental and figurative than catalogic) of which is a non-reductive aspect of such texts. Further on I discuss how these objects should be read, i. e., I decipher their meaning and come up with a new interpretation. Here I won’t analyze the (already fully explained) naivete of a mimetic reading (prose does not imitate the world and from it we can’t learn anything about “what was” and “how it apprared”; just as images formed out of words, like the ontological statuses woven from them, are weak and fragmentary.
I devote most attention to discussing Elaine Freedgood’s conception (my point of reference is her book “The Ideas in Things”). Her method liberates us from mimetic illusions and provides us with an opportunity to discover the metonymic potential in novels. Freedgood treats this as an archives of cultural news which recount their history – they do not constitute either a background for the novel’s action or an extension of its heroes’ interior or attributes. In Freedgood’s interpretation things (objects) enjoy complete subjectivity, which when revealed destroy the novel’s framework so that it is placed in a broad network of meanings which yields unexpected connections, and the story is finally read as an inscription producing an effect of these invisible but active connections. I base myself on Freedgood’s conception not only because it is original but also because it usefully invites one to read anew the classical prose texts so important to cultural history. This method allows us to step out of the circle of enchanted locality, while the observation of the motion of things (objects) and of the circulation of their meanings inevitably leads us toward the universal relations present in our cultures as connections, written into the very essence of the process of modernization.Straipsnyje nagrinėju XIX amžiaus realizmo prozos problematiką. Svarstyti pradedu nuo to, kaip literatūra tikrąją erdvę paverčia realybe ir suteikia jai prasmes bei kryptis. Toliau įgyvendinu savitą romanų pasaulio materialumo apžvalgą, pastebėdama, jog XIX amžiaus romanai yra pripildyti daiktų, kurių išvardijimas ir įvardijimas (greičiau atsitiktinis, perkeltinis nei kataloguojantis) yra neredukuojantis tokių tekstų aspektas.
Toliau nagrinėsiu, kaip šiuos objektus perskaityti, t. y. iššifruosiu jų prasmę ir suteiksiu naują interpretaciją. Čia neanalizuosiu (senai išaiškinto) mimetinio perskaitymo naivumo (proza neimituoja pasaulio ir mes iš jos nieko negalime išmokti apie tai, „kas buvo“, „kaip atrodė“; lygiai taip iš žodžių sudėlioti vaizdiniai, kaip ir iš jų austi ontologiniai statusai, yra silpni ir fragmentiški).
Daugiausia dėmesio skiriu Elaine’ės Freedgood koncepcijai aptarti (atspirties taškas yra jos darbas „Idėjos daiktuose“). Freedgood metodika išlaisvina mus nuo mimetizmo iliuzijų, suteikia galimybę atrasti daiktų metoniminį potencialą romanuose. Freedgood traktuoja tai kaip kultūros žinių archyvus, kurie pasakoja savo istoriją – romano veiksmui nesudaro nei fono, nei herojų vidaus ekstencijos ar jų atributizacijos. Šios tyrėjos interpretacijoje daiktai (objektai) turi visišką subjektyvumą, kurį atskleidus griaunami romano rėmai ir patalpinama į platų reikšmių tinklą, taip suteikiant nelauktas jungtis, o fabula galiausiai skaitoma kaip „įrašas“, kuriantis nemato mų, bet veikiančių jungčių efektą. Freedgood koncepcija remiuosi ne tik dėl jos originalumo, bet ir dėl naudingumo naujai perskaityti klasikinius prozos tekstus, itin svarbius kultūros istorijoje. Ši metodika leidžia peržengti užburto lokalumo ratą, o daiktų (objektų) judėjimo ir jų reikšmių cirkuliacijos stebėjimas neišvengiamai mus veda link visuotinių ryšių, glūdinčių mūsų kultūrose – kaip jungčių, įrašytų į pačią modernizacijos proceso esmę