Vytautas Magnus University e-Journals
Not a member yet
556 research outputs found
Sort by
Įtraukiojo ugdymo esmė – bendradarbiavimas
No full textComment on Monograph “Inclusion in Socio – Educational Frames: Inclusive School Cases in Four European Countries”Atsiliepimas apie monografiją „Inclusion in Socio – Educational Frames: Inclusive School Cases in Four European Countries
Aukštųjų mokyklų dėstytojų edukologinių kompetencijų poreikio pagrindimas: dokumentų analizė
No full textThe article justifies the need for educational competences of higher education lecturers conducting analysis of the main documents that regulate education in Europe and the Republic of Lithuania. Two problem questions are formulated: firstly, what need for educational competences of higher education lecturers is presupposed in the key documents regulating education in Europe; secondly, what need for educational competences of higher education lecturers is presupposed in the key documents regulating education in the Republic of Lithuania.Straipsnyje, remiantis pagrindinių Europos ir Lietuvos Respublikos švietimo sritį reglamentuojančių dokumentų analize, nagrinėjamas aukštųjų mokyklų dėstytojų edukologinių kompetencijų poreikis. Keliami du probleminiai klausimai: pirma, koks aukštųjų mokyklų dėstytojų edukologinių kompetencijų poreikis suponuojamas pagrindiniuose Europos švietimą reglamentuojančiuose dokumentuose; antra, koks aukštųjų mokyklų dėstytojų edukologinių kompetencijų poreikis numatomas pagrindiniuose Lietuvos Respublikos švietimą reglamentuojančiuose dokumentuose. Išanalizavus Europos aukštojo mokslo politiką reglamentuojančius dokumentus, galima būtų teigti, kad šalies ir jos aukštųjų mokyklų studijų kokybės užtikrinimo politika bei aiškiai suformuluoti tikslai yra vieni iš pagrindinių veiksnių, skatinančių inovatyvaus aukštojo mokslo kūrimą, užtikrinančių pirminį ir tęstinį dėstytojų kvalifikacijos tobulinimą. Dėstytojų meistriškumas yra pagrindas lanksčiai pereiti prie į studentą orientuotų studijų. Išanalizavus Lietuvos Respublikos švietimą reglamentuojančius dokumentus, išryškėjo aukštojo mokslo institucijos ugdytojo kompetencija, sudaryta iš dalykinės, mokslinės ir pedagoginės kompetencijų. Siekiant dermės tarp Lietuvos ir tarptautinių dokumentų kyla dėstytojo edukacinių kompetencijų teorinio ir empirinio pagrindimo poreikis sukuriant dėstytojų edukacinių kompetencijų aprašą, kuris padėtų parengti veiksmingas aukštojo mokslo strategijas ir dėstytojams siekti meistriškumo studijų procese
Tiriamosios faktorinės analizės taikymas antrinėje nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų analizėje: aštuntos klasės mokinių lietuvių kalbos mokymosi motyvacijos aspektas
No full textThe article deals with the use of exploratory factor analysis in quantitative secondary research. Exploratory factor analysis helps to find a theoretical background in the data of educational research.The way of proceeding the data in quantitative secondary research can be described as follows: data − exploratory factor analysis – theoretical background of research – interpretation of the data of secondary analysis. The article focuses on the phenomenon of motivation for learning the Lithuanian language by 8th grade students on the basis of the data of national research (2012). Exploratory factor analysis revealed the components of intrinsic motivation for learning the Lithuanian language. The questions Do you like Lithuanian language lessons; Are you interested in writing assignments at Lithuanian language lessons; Are you gifted in the Lithuanian language; Are you interested in reading texts in Lithuanian lessons are related with the factor of intrinsic motivation. The variables You are learning the Lithuanian language because you need to get a well-paid job; You are learning the Lithuanian language because it is important to obtain an interesting job; You are learning the Lithuanian language, because it is important to get entry to a higher school; the Lithuanian language is important to learn other subjects have high factor loadings on another factor, namely extrinsic motivation.Atviros nacionalinių ir tarptautinių edukacinių tyrimų duomenų bazės suteikia galimybę tolesniems tyrimams. Tokio pobūdžio tyrimų priemones sudaro daug klausimų apie įvairius edukacinės realybės aspektus. Antrinę duomenų analizę atliekantis tyrėjas nežino pirminio tyrimo klausimyno sudarymo teorinių pagrindų, operacionalizavimo proceso. Tai sukelia problemų interpretuojant tyrimo rezultatus atliekant antrinę duomenų analizę. Tiriamosios faktorinės analizės taikymas gali padėti išskirti klausimų grupes, juos susisteminti. Antrinės duomenų analizė gali būti vykdoma tokiu nuoseklumu: pirminio tyrimo duomenys – tiriamoji faktorinė analizė – teorinis tyrimo pagrindas – antrinės duomenų analizės rezultatų interpretavimas.Straipsnyje aprašomo tyrimo tikslas – atskleisti tiriamosios faktorinės analizės taikymo rezultatą nagrinėjant mokinių lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją remiantis antrinės nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų analizės duomenimis.Nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų klausimyne buvo įtraukti įvairūs klausimai apie mokinių mokymosi motyvaciją: Tu mėgsti lietuvių kalbą; Tu esi gabus lietuvių kalbai; Tu domiesi tekstais, skaitomais per lietuvių kalbos pamokas; Tu domiesi rašymo užduotimis lietuvių kalbos pamokose; Tu mokaisi lietuvių kalbos, nes ji yra svarbi kitų dalykų mokymuisi; Tu mokaisi lietuvių kalbos, nes ji yra svarbi stojant į aukštąją mokyklą; Tu mokaisi lietuvių kalbos, nes tai padeda gauti įdomų darbą; Tu mokaisi lietuvių kalbos, nes tai padeda gauti gerai apmokamą darbą. Tiriamoji faktorinė analizė atskleidė dvi faktorių grupes pagal teorinį motyvacijos modelį, atitinkančias išorinę ir vidinę motyvaciją.Tiriamoji faktorinė nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų analizė atskleidė, kad mokinių išorinė lietuvių kalbos mokymosi motyvacija atitinka trečiąjį išorinės motyvacijos lygmenį – identifikuotą lygmenį. Kaip elgesio kontrolės būdai šiame lygmenyje veikia paties asmens elgesio pasekmių ar rezultatų vertinimas. Išorinės motyvacijos identifikuotas lygmuo pasireiškia tuo, kad mokiniai sąmoningai įvertina mokymosi naudą. Tiriamoji faktorinė analizė atskleidė du mokymosi naudos tipus: edukacinį (Tu mokaisi lietuvių kalbos, nes ji yra svarbi kitų dalykų mokymuisi; Tu mokaisi lietuvių kalbos, nes ji yra svarbi stojant į aukštąją mokyklą) ir socialinį (Tu mokaisi lietuvių kalbos, nes tai padeda gauti įdomų darbą; Tu mokaisi lietuvių kalbos, nes tai padeda gauti gerai apmokamą darbą).Nustatyta, kad mokiniai daugiau vertina edukacinę lietuvių kalbos mokymosi naudą nei socialinę. Freedmano testo rezultatai (χ² (3) = 193,439, p < 0,05) patvirtina statistiškai reikšmingą skirtumą tarp mokinių atsakymų apie edukacinę ir socialinę lietuvių kalbos mokymosi naudą.Mokinių vidinė lietuvių kalbos mokymosi motyvacija grindžiama apsisprendimo (angl. selfdedermination) teorija, kuri išryškina įvairius vidinę motyvaciją lemiančius komponentus: emocinį komponentą (Tu mėgsti lietuvių kalbos pamokas), pasitikėjimo savo jėgomis komponentą (Tu esi gabus lietuvių kalbai), asmeninį interesą lietuvių kalbos atžvilgiu (Tu esi gabus lietuvių kalbai; Tu domiesi tekstais, skaitomais per lietuvių kalbos pamokas; Tu domiesi rašymo užduotimis lietuvių kalbos pamokose)
Aerobika kaip moterų saviugdą motyvuojantis veiksnys
Get PDFOrganized workouts of aerobics might be seen as a self-development tool, as adult person’s decision to get involved into certain activity is taken consciously. One perceives such engagement being related to satisfaction of certain needs and expectations to reach the results of the systematically performed activity. The research was launched in order to reveal the motives of the females’ decision making when choosing aerobics for self-development, as well as to disclose the perceived by women impact of aerobics, considering it as a self-development tool.
Half-structured interview method was applied for the research. 11 females, who attended Vilnius aerobics study, were interviewed. The data of the research were processed using qualitative content analysis, based on expert evaluation. It was established that women considered such values as family, health, carrier and happiness being the most important for them. Several universally accepted values were pointed out to be positive personal values, either already possessed or to be perfected further on by the respondents. These values were named to have been a motivating factor in choosing aerobics for self-development. Both intrinsic and extrinsic motives reinforce women to choose aerobics. Impact of aerobics as self-development tool was expressed by such aspects: rise of new needs, better psychic health, development of social relations and better quality, better results at work, gradually increasing body attractiveness. These facts prove that aerobics has a power to enable women to implement their inner potential, to satisfy their needs, to improve the quality of life, considering the fact that satisfaction with the results of sports activity is of the preconditions to form intrinsic motivation from extrinsic.Straipsnyje analizuojama suaugusių moterų aerobikos pasirinkimo saviugdai motyvacija bei atskleidžiamos moterų patirtys apie jų suvokiamą šios saviugdos priemonės poveikį, nukreipiantį į naujas jų saviugdos kryptis. Kokybinio tyrimo rezultatai atskleidžia moterų motyvacijos saviugdai linkmes bei išryškina išorinių motyvų, susijusių su fiziniu aktyvumu, transformacijas į vidines paskatas keisti gyvenimo stilių bei būti fiziškai aktyvioms
Pradedančiųjų pedagogų požiūris į jiems skirtą naują mentorystės programą
No full textThe primary purpose of this research was to find out what novice teachers in Turkey think about the new mentoring program introduced by the Ministry of National Education (MoNE) in February, 2016. In order to collect more detailed data and gain a deep insight regarding research problem, qualitative research methods were preferred. The study group consisted of 22 newly appointed teachers during the 2016 academic term. A semi-structured interview form was used as data collection instrument. According to the results novice teachers think that the new mentoring program is beneficial in terms of classroom management, communication skills, professional efficacy; extending network and gaining experience. As for the disadvantages of the program, the novice teachers stated that they cannot choose their mentor teachers, the mentor teachers do not know the program in detail as it was used for the first time, there are a lot of trivial forms that novice teachers and mentor teachers had to fill in.Pagrindinis šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, ką pradedantieji Turkijos mokytojai mano apie naują mentorystės programą, kurią nacionalinio švietimo ministerija pradėjo vykdyti nuo 2016 m. vasario mėnesio. Ši mentorystės programa buvo privaloma ir visi naujai paskirti mokytojai turėjo joje dalyvauti. Tyrimui buvo pasirinkti kokybiniai metodai siekiant surinkti išsamesnius duomenis ir gauti gilesnių įžvalgų apie tyrimo problemą. Tyrimo dalyviai buvo 22 naujai paskirti mokytojai 2016 mokslo metų laikotarpiu. Mokytojai tyrime dalyvavo savanoriškai. Duomenų rinkimo priemonė buvo pusiau struktūruotas interviu. Pirmoje interviu dalyje buvo renkami demografiniai duomenys apie pradedančiuosius mokytojus ir jų mentorius. Antrąją interviu dalį sudarė penki klausimai apie mentorystės programos veiksmingumą. Duomenų apdorojimui, turinio analizei, buvo taikyta Nvivo 8 programinė įranga. Tyrimo rezultatai parodė, kad pradedantys mokytojai mano, kad nauja programa buvo naudinga klasės valdymo, bendravimo įgūdžiams tobulinti ir profesiniam veiksmingumui stiprinti, taip pat bendravimo tinklui plėtoti ir naujai patirčiai įgyti. Be to, pradedantieji mokytojai mano, kad jie išmoko naujų mokymo metodų stebėdami savo mokytojus mentorius. Kalbant apie programos trūkumus, pradedantieji mokytojai nurodė, kad jie negalėjo pasirinkti savo mentorių, be to, patys mentoriai nebuvo nuodugniai susipažinę su programa, kadangi ji buvo nauja, o pradedantieji mokytojai nebuvo patenkinti tuo, kad tiek pradedantiesiems mokytojams, tiek mokytojams mentoriams reikėjo pildyti daug nereikšmingų dokumentų. Jie mano, kad turėtų būti mažiau dokumentų, kuriuos reikia parengti. Pradedančiųjų mokytojų manymu, nauja mentorystės programa galėtų būti naudingesnė, jei Nacionalinė švietimo ministerija ją patobulintų. Šie rezultatai rodo, kad ministerija turėtų skubiai patobulinti mentorystės programą atsižvelgdama į pradedančiųjų mokytojų poreikius ir lūkesčius
Paauglių psichologinės sveikatos vertinimas vykdant tiriamąją ir prevencinę veiklą mokykloje
Get PDFIn Lithuania high rates of child and adolescent emotional and behavioral difficulty level are still observed, which manifests itself in increasing almost unabated wide bullying in schools, suicide cases, low student learning motivation and school absenteeism. Psychological help purpose in educational institution – to strengthen and develop students‘ psychological health, to promote safe and environment-friendly development of persons school development. Preventive programs and applied research execution are one of the most important activities of school psychologists in the educational community, strengthening students’ psychological health and well-being.
Introducing the adolescent psychological health investigation Lithuania. The aim. To investigate the 12–18-year-olds emotional and social health, and to identify differences by age and gender. The research methodology. Social and Emotional Health Questionnaire (SEHS-S Furlong, 2014). Research participants. 1 628 teenagers, aged from 12 to 18 years. The study was carried out in 13 Lithuanian cities and 16 schools. The data was processed by Microsoft Excel and SPSS software. The study findings. Observed teens emotional and social health dispositions expression differences among different genders and age groups. The results are significantly positive in the context of adolescent development, and contribute to the students’ psychological risk reduction, human development strengths and health education at school
Ugdomosios mokytojo ir mokinio sąveikos įtaka paauglio savigarbai
No full textThe teacher-learner interaction, which is of relevance to the contemporary learning paradigm, is grounded on goodwill, mutual respect as well as trust and enables a learner to become autonomous, proactive and responsible. The essence of the teacher’s activity can be determined in the following way: it is most important to focus on maturity of learners’ personality, development of their intellectual powers, their own active and conscious learning providing all the support necessary for learners to enable them to develop competences that are relevant in life. Next to such competences to be developed as learning to learn, communication and creativity, a particular role is played by personal competence, which targets at education and development of an individual, who is dignified, self-respected and able to adequately self-evaluate. There is a transition from the teacher’s role as the head of the process of education to those as a learning organiser, opportunity creator and advisor, when the development of learner’s autonomy, independence and responsibility become underlying values of education. Following educational researchers, there exists a close link between the learner’s self-esteem and autonomy and the freedom of choice provided by teachers. The teacher’s respect for learners, his/her attention, encouragement and positive expectations contribute to the strengthening of learner’s self-confidence and self-esteem.Šiuolaikinei mokymosi paradigmai aktuali mokytojo ir mokinio sąveika, grindžiama geranoriškumu, abipuse pagarba ir pasitikėjimu, įgalinančiu mokinį tapti savarankiškam, iniciatyviam ir atsakingam. Mokytojo veiklos esmę galima apibrėžti taip: svarbiausia – dėmesį sutelkti į mokinio asmenybės brandą, intelektinių galių plėtojimą, į jo paties aktyvų, sąmoningą mokymąsi, suteikiant mokiniui reikalingą paramą, kad jis išsiugdytų gyvenimui svarbių kompetencijų. Tarp siektinų kompetencijų, tokių kaip mokėjimas mokytis, komunikavimas, iniciatyvumas ir kūrybingumas, svarbus yra asmeninės kompetencijos, arba oraus, save gerbiančio, gebančio adekvačiai save vertinti žmogaus, ugdymas. Mokytojas nuo ugdymo proceso vadovo vaidmens pereina prie mokymosi organizatoriaus, galimybių kūrėjo, konsultanto vaidmens, svarbiausiomis ugdymo vertybėmis tampa mokinio autonomiškumo, savarankiškumo ir atsakingumo plėtotė. Edukologų požiūriu, egzistuoja glaudus ryšys tarp mokinio savigarbos ir mokytojų suteiktos autonomijos, pasirinkimo laisvės. Mokytojo pagarba mokiniui, dėmesys, padrąsinimas, pozityvūs lūkesčiai didina mokinio pasitikėjimą savimi, stiprina savigarbą
Mokytojų europinių kompetencijų tyrimas
No full textNowadays, more than ever before, development of the European competences has become extremely important. These competences are especially significant for the young generation, thus they became an important field for education researchers. The European competences are of particular importance to teachers who not only use them as citizens, but also influence others to develop them.
In order to develop the European competences Europe as a learning environment is necessary and it is being purposefully developed: the European Commission has established a broad range of programmes which help teachers to develop the necessary competences. Projects in the area have produced a significant amount of knowledge as asset which may be and is applied for the better Europe. The knowledge has become an open source of information for the teachers in the development of their European competences.
The aim of the current paper is to reveal what specific European competences teachers from EU countries recognize by self-reflection as an “asset in-use” in their professional daily lives. A survey was used as the main research method supported by the analysis of the scholarly literature.Straipsnio tikslas – nustatyti, kokias europines kompetencijas ES šalių mokytojai pripažįsta kaip „naudojamą turtą“ jų kasdieniame darbe. Kuriant apklausos raštu klausimyną vadovautasi mokytojų europinių kompetencijų struktūra (žr. Reference Framework of Competences for Teaching European Citizenship Literary). Tyrimo metodai – apklausa raštu, derinama su mokslinės literatūros analize. Empirinio tyrimo pagrindas buvo EK finansuojamo ELICITplus projekto partnerių tinklas. Klausimyną, pateiktą virtualiojoje erdvėje, užpildė 87 informantai iš 25 šalių. Dauguma atsakiusiųjų atstovavo bendrojo ugdymo ir profesinėms mokykloms.
Empirinių duomenų analizė ir gautų rezultatų diskusija leido pastebėti, jog į klausimyną atsakę mokytojai nevienodai vertina savo turimą europinę kompetenciją. Straipsnio išvadose pateikti išryškėję ypatumai.
Straipsnį sudaro santykinės šešios dalys. Pirma dalis skirta įvadui. Antroje apibrėžiamos mokytojų europinės kompetencijos, kuriomis autorė rėmėsi kaip konceptualiomis vykdydama empirinį tyrimą. Trečioje dalyje pristatoma empirinio tyrimo metodologija. Ketvirtoje – analizuojami įvairių ES šalių mokytojų sau priskiriamų europinių kompetencijų duomenys, gauti empirinio tyrimo metu. Straipsnio pabaigoje pateikiama diskusija, siekiant nustatyti tam tikras sąsajas ar tendencijas, ir išvados
Ar pakankamas mokytojų dėmesys mokant žemus pasiekimus turinčius mokinius skaitymo strategijų?
Get PDFThe article presents the results of the qualitative research on the attitude of teachers towards low-achieving students while teaching reading strategies. Such scientific studies have not been conducted in Lithuania before. This was the first research, which aimed to identify if the teachers allocated attention to low-achieving school learners while reflecting on the process of teaching/ learning reading strategies and the achieved results.
The sample of the research included 33 teachers from Lithuanian schools. They were participants in the national project “Learning Teachers – Learning Students” in 2015–2016. For two years it was observed how teachers in cooperating teams learned to apply reading strategies and provided collegial feedback to each other. The authors of the article were experts, who prepared diagnostic tests measuring reading skills, provided recommendations to the teachers how to apply methodology for teaching reading strategies, to measure and analyse reading achievements.
The research results revealed that not all the teachers of the Lithuanian language and mathematics repeatedly measured reading skills of their learners. The teachers’ responses show that the total dynamics of results of project schools is evaluated positively but in separate cases it is quite ambiguous. It was noticed that evaluating the dynamics of reading results, the focus is laid more on the average indicator in the class and too little attention is paid to monitoring and analysis of the results of separate learner groups, and on those of low-achieving students in particular, as well as to individual progress of learners. Analysing the teachers’ reflections on how decisions/agreements about application of specific reading strategies are made, it can be stated that collegial feedback, agreements at school level and colleagues support was particularly important to teachers but it lacked a focused orientation, too little attention was dedicated to observation and discussion of practice of reading strategy application.Straipsnyje siekiama pristatyti mokytojų, išbandžiusių Skaitymo kompetencijų ugdymo metodiką, refleksijų analizės rezultatus apie žemus pasiekimus (tarp jų ir specialiųjų ugdymosi poreikių) turinčių mokinių skaitymo pažangą. Refleksijos buvo analizuojamos taikant turinio analizės ir profesinės patirties apibendrinimo metodus.
Rezultatai parodė, kad skaitymo strategijų mokymasis padeda mokiniams siekti geresnių mokymosi rezultatų, tačiau mokytojams trūksta kompetencijų, kaip pamatuoti taikomų inovacijų veiksmingumą, įtraukti į mokymosi procesą visus, ypač žemus mokymosi pasiekimus turinčius, mokinius, pamatyti jų individualią pažangą
Pamokos efektyvumo paradoksai: netikėti empiriniai radiniai apie namų darbų kiekį ir mokytojo reiklumą
Get PDFIn the article a newly created questionnaire intended for older schoolchildren – “evaluate the teacher and his lessons” is introduced. The theoretical and practical context of the instrument based on 87 primary questions is named, the dimensional structure and metrological quality of the formed integrated scales and sub-scales is presented. The scales and sub-scales were formed following the classical test theory, combining logical and factorial validation. The secondary sub-scale factorization has indicated that it is expedient to distinguish between two integrated lesson dimensions (scales). The first integrated scale reflects the quality of social relations and teacher-centered orientation. The second scale reflects the management and didactics of the educational process. High correlation between the evaluations of integrated scales (r = 0.86) indicates that a generalized integrated index of evaluation of the teacher and his lesson can be derived by aggregating even 81 primary variables defining the most various aspects of the lesson. In the article the basis of statistic norming of the questionnaire possessed at present is described: Nschool children = 4024 and Nteachers = 200 which encompasses schools of different types from various regions of the country. The wide coverage of the content of created questionnaire, quite good quality of the scales opens good opportunities for its application in both the practice of schools evaluation and research.
First of all, the methodical purpose of the article has been to introduce a new standardized instrument of survey. Secondly, the question why such indicators as “abundance of homework” and “level of the requirements set by the teacher” practically do not correlate with all the remaining scales, although the latter intercorrelate very significantly, is set. In the paper the question (and hypotheses) whether the mentioned variables can truly affect the didactic quality of the lesson counterproductively is elaborated.Straipsnyje pristatomas naujas sukurtas klausimynas „Įvertink mokytoją ir jo pamokas“, skirtas vyresniesiems moksleiviams. Įvardijamas tyrimo priemonės, kurią sudaro 88 pirminiai klausimai, teorinis ir praktinis kontekstas, parodoma suformuotų skalių dimensinė struktūra ir metrologinė kokybė. Apibūdinama šiuo metu turima klausimyno statistinio normavimo bazė (Nmokinių = 4 024 ir Nmokytojų = 200), kuri apima skirtingo tipo mokyklas iš įvairių šalies regionų. Pirma, straipsnyje keliamas metodinis tikslas – pristatyti naują standartizuotą apklausos priemonę; antra, išsiaiškinti, kodėl tokie rodikliai kaip „namų darbų gausa“ ir „mokytojo keliamų reikalavimų lygis“ praktiškai nekoreliuoja su visomis likusiomis skalėmis, nors pastarosios tarpusavyje labai smarkiai koreliuoja. Darbe plėtojamas klausimas (ir hipotezė), ar iš tiesų minėti kintamieji gali kontraproduktyviai paveikti didaktinę pamokos kokybę