Vytautas Magnus University e-Journals
Not a member yet
556 research outputs found
Sort by
Lietuvos edukologijos universiteto pirmo kurso studentų fizinis aktyvumas ir jį lemiantys veiksniai
Get PDFPhysical activity is a fundamental means of improving physical and mental health. Although academic youth can be described as a relatively healthy population group of society, both in Lithuania and other countries research data suggests that many students do not meet the physical activity recommendations of the World Health Organization. Knowing how important an adequate physical activity is in the life of students it is necessary to identify maintaining factors and barriers which condition this activity.
The object of research is physical activity and factors influencing it.
The aim is to establish physical activity and its determinants among students of Lithuanian University of Educational Sciences.
The survey was conducted in 2013–2014. The study population consisted of first-year full-time students from the Lithuanian University of Educational Sciences from 20 teachers’ training study programs. The sample size was 432 persons (32.6% males and 67.4% females) aged 18–23 (mean age 19.35 ± 1.02). An anonymous paper-and-pencil questionnaire was used to collect data on university students’ socio-demographic characteristics, self-reported health status, and maintaining factors or perceived barriers to physical activity participation. The physical activity levels were measured using the International Physical Activity Questionnaire – IPAQ. Statistical analysis of the data was performed using SPSS software package, version 16.0. To assess contingency tables, Chi-square test was used. Differences were considered to be statistically significant at p < 0.05.
According to the results of the presented study 16.2% of the students had low, 29.9% – moderate, and 53.9% – high level of physical activity. Significantly higher physical activity was observed among males (69.5%) than females (46.4%). The results showed that most commonly reported factors positively impacting on participation in physical activity are perceived health benefits (70.5%) and the aspiration to maintain good physical shape (58,3%). The results of the research also confirmed that barriers to physical activity are a lack of time (44.7%), lack of will, stubbornness, and laziness (29.6%).Reguliarus fizinis aktyvumas yra svarbi sveikos gyvensenos dalis, turinti teigiamą trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį sveikatai. Nors akademinį jaunimą galima apibūdinti kaip santykinai sveiką visuomenės populiacijos grupę, tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse atliekamų mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad daugelio studentų fizinis aktyvumas neatitinka Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų. Remiantis moksline literatūra ir empiriniu tyrimu, straipsnyje siekiama atskleisti Lietuvos edukologijos universiteto studentų fizinį aktyvumą lemiančius veiksnius
Šiuolaikinės mokyklos edukacinė aplinka mokymosi veiksnių, mokyklos klimato ir ugdymo paradigmų aspektais
No full textThe article deals with the research data on the current realia of educational environment in school perceived by pupils, their parents and teachers as well as their expectations related to educational environment of the Good school. On the ground of questionnaire survey data, pedagogical and psychological factors of learning and school climate as perceived by the respondents are analysed; characteristics of educational environment are revealed in the aspects of the impact, interaction and learning paradigms.Mokyklos šiuolaikiškumas siejamas su besikeičiančiu požiūriu į mokytojo ir besimokančiojo vaidmenis, akcentuojant mokinių mokymosi aktyvumą ir savarankiškumą, šiuolaikinėmis technologijomis grindžiamą mokymą ir orientaciją į demokratinius principus, humanistines vertybes (toleranciją įvairovei, pagarbą asmens individualumui) ir šias vertybes atitinkančios mokyklos kultūros konstravimą.
Straipsnyje pateikiami tyrimo duomenys apie mokinių, jų tėvų ir mokytojų suvokiamas dabartinės mokyklos edukacinės aplinkos realijas ir „geros mokyklos“ edukacinės aplinkos lūkesčius. Šiame tyrime edukacinė aplinka nagrinėjama kaip visuma pedagoginių ir psichologinių mokymosi bei mokyklos klimato veiksnių. Nagrinėjant tyrimo duomenis atskleidžiami edukacinės aplinkos bruožai įvairių ugdymo paradigmų požiūriu, t. y. nagrinėjant edukacinės aplinkos veiksnius kaip poveikį mokiniui; kaip sąveiką ir bendradarbiavimą su mokiniu; ar kaip aplinką, įgalinančią mokinio aktyvų mokymąsi.
Mokinių, jų tėvų ir mokytojų apklausos rezultatų lyginamoji analizė išryškino jų nuomonių apie dabartinės ir geros mokyklos edukacinę aplinką panašumus ir skirtumus. Tyrimo duomenų analizė rodo, kad dabartinė mokykla turi nemažai tokių bruožų, kurių jie pageidautų ir geroje mokykloje. Respondentai teigė, kad dabarties mokyklai būdinga mokytis motyvuojanti ir įgalinanti aplinka, yra užtikrinama mokymo veiklų ir informacinių resursų įvairovė. Mokymo konteksto (mokyklos socialinio psichologinio klimato) veiksnių analizė rodo, kad mokiniai ir jų tėvai dabartinę mokyklą vertina kaip pasižyminčią lanksčia taisyklių sistema, aiškiais drausmės, elgesio ir tvarkos reikalavimais. Mokinių nuomone, dabartinė mokykla pasižymi orientacija į mokinius, pripažįsta ir toleruoja mokinių individualius skirtumus ir poreikius.
Tačiau ir dabartinėje, ir geroje mokykloje jiems svarbu mokyklos dėmesys ne tik mokymosi veiklų ir resursų įvairovei, bet ir mokyklos tvarkai. Respondentų nuomone, gera mokykla turi sukurti saugią edukacinę aplinką, joje turi būti nekintantys drausmės, tvarkos ir standartinio elgesio reikalavimai.
Edukacinės aplinkos faktorių analizė išryškino esminius dabartinės ir geros mokyklos bruožus įvairių ugdymosi paradigmų požiūriu. Tyrimo duomenys rodo, kad dabartinė mokykla derina aktyvaus mokymosi, mokinių ir mokytojų sąveikos ir mokyklos poveikio mokiniui paradigmas. Vis dėlto poveikio mokiniui paradigma dabartinėje mokykloje yra ryškiausia. Geroje mokykloje pageidautinos ryškesnės aktyvaus mokymosi ir mokinių bei ugdytojų sąveikos tendencijos, bet išlieka reikšminga ir ugdymo kaip poveikio mokiniui paradigma. Poveikio paradigma labiausiai išryškėjo mokyklos klimato dimensijoje. Nors dabartinėje mokykloje mokyklos klimatas kuriamas bendradarbiaujant mokyklos bendruomenei, lanksčiai, atsižvelgiant į mokinių nuomonę (sąveikos paradigma), tačiau skirtingai, nei apibūdindami dabartinę mokyklą, kaip lanksčiai sprendžiančią drausmės ir tvarkos problemas, geros mokyklos ugdymosi aplinkoje mokiniai, tėvai ir pedagogai akcentavo poveikio paradigmą ir griežtokas drausmės ir elgesio problemų sprendimo priemones
Mokslininko Rimanto Kontvaino išminties aruodai
Get PDFThe publication presents some of the significant writings of the scientist, geographer, active public figure who contributed to the efficient functioning of Lithuanian University of Educational Sciences in promoting the university and its constant improvement by educating teachers, managers and young scientists for educational institutions, through which career paths lead teachers to become not only educational policy-makers, but also statesmen and stateswomen
Švietimo modeliuotos krypties ir konteksto įtampų tendencijos
Get PDFThe article analyses the problem of Lithuanian modelled education direction and context tensions in the current stage of the development of Lithuanian education, raising a problematic research question: why do tensions form between the envisaged education direction and the assessment of its current development? The methodological approach is based on qualitative documentary research. The theoretical basis of the research is the conception of threefold education reforms: equal opportunities, financial considerations, competition-driven, the conception of two approaches to education: humanistic-cultural and pragmatic-technological. Conclusions are presented based on the data analysis carried out by applying the deductive version of a qualitative content analysis method.
From the very start of the reform, the analysed government-level education documents reveal a comparatively consistent adherence to a reconstructionist mission of education, value principles such as humanity, democratic character, national dimension, renewal, however, the philosophical basis of education and upbringing that would provide the system a paradigmatic direction has not been named directly.
Some of the education experts participating in the investigated discourse on education describe the state of education using such concepts as eclecticism, marsh, abyss, etc. This assessment is constantly reproduced by the mass media and may result in the stagnation of education practice and the formation of the negative attitude of society toward education.
The experts who assess the state and problems of education moderately affirm the establishment of market relations in education, prevalence of economic-financial expedience in decision making, i.e. they acknowledge that alongside with the reform of equal opportunities, modelled during the start-up period of the education reform, reforms driven by financial considerations and competition begin to prevail. For this reason, post strategic educational decisions which represent the directions of threefold reforms and contradict each other on a philosophical and value basis make assumptions for the formation of tensions in assessing the current direction of the development of education.Straipsnyje analizuojama Lietuvos švietimo modeliuotos krypties ir konteksto įtampų problema dabartiniame Lietuvos švietimo raidos etape, keliant pagrindinį tyrimo klausimą: kodėl tarp švietimo numatytos krypties ir jo dabartinės raidos vertinimo susiklosto įtampos. Remiamasi kokybinio dokumentinio tyrimo metodologine prieiga: analizuojami tikslingai pasirinkti dokumentiniai šaltiniai – vyriausybiniai švietimo dokumentai ir diskurso švietimo tema tekstai. Remiantis duomenų analizės ir kokybinės turinio analizės metodo dedukcine versija prieinama prie išvados, kad dabartinės raidos laikotarpiu švietimo įtampos gali klostytis dėl ryškėjančio skirtingų švietimo reformos krypčių susikirtimo: švietimo vyriausybiniuose dokumentuose fiksuota lygių galimybių, orientacijos į asmenį reformos kryptis konfrontuoja su švietime ryškėjančiomis finansinių sumetimų, konkurencijos lemiamų reformų krypties tendencijomis
Kūno kultūros ugdytojų subjektyvi asmeninė gerovė ir jos sąsajos su socialinės komunikacijos nuostata
Get PDFThis article analyses the subjective well-being of physical education teachers as well as its connection to the manifestations of attitude towards social communication that can impact educators’ professional activities. In order to carry out the research an independent sample of physical education teachers was constructed. The method of written questionnaire was used. The results allowed to make conclusions on teachers’ subjectively evaluated personal and social wellbeing. It was discovered that those with less work experience and more frequent exercise during their leisure time tend to be more optimistic about their personal wellbeing. Additionally, male physical education teachers were more optimistic about personal wellbeing over the past four weeks than their female counterparts. More optimistic teachers more often support open expression of discontent and rudeness during communication with other people and nagging in the social life. The results show that overall performance of physical education teachers can be guaranteed by their involvement in health-improving activities carried out in their work places, since the well-being of these specialists can be considered as a determinant for life-long health promoting physical activity for the members of society.Pristatoma kūno kultūros ugdytojų subjektyviai vertinama asmeninė gerovė ir jos sąsajos su socialinės komunikacijos nuostatos apraiškomis. Tyrimui atlikti sukonstruota nepriklausoma imtis. Taikant apklausos raštu metodą gauta: optimistiškiau asmeninę gerovę vertina mažiau metų dirbantys, laisvalaikiu dažniau besimankštinantys. Vyrai asmeninę gerovę per paskutines keturias savaites apibūdino optimistiškiau nei moterys. Atskleista tendencija: optimistiškiau asmeninę gerovę vertinantys dažniau pasisako už atvirą pasipiktinimą bei niurzgėjimą socialiniame gyvenime
Į mokinių pozityvių tarpusavio santykių plėtotę orientuotos pedagoginės strategijos įtraukiajame ugdyme
Get PDFThe article analyses a social dimension of inclusive education – interpersonal relations of SEN primary learners with other pupils in the class and pedagogical strategies that target at development of school learners’ positive interpersonal relations. The researchers have distinguished four most important aspects of the social dimension in inclusive education (Koster et al., 2009; De Boer, Pijl, & Minnaert, 2010; Bossaert et al., 2013): a) friendship relations between SEN learners and other schoolchildren in the class (mutual friendship links, subgroups of learners linked by friendship); b) social interaction of SEN school children with peers (joint leisure activities, completion of assignments together, joint participation in activities); c) subjective feelings of SEN learners and their belief that they are accepted by other learners in the class; d) acceptance of SEN learners in the class (social preferences of peers and social support). The researchers also single out and indicate the barriers in building up positive relations of SEN learners with other school learners related with the abovementioned aspects: social isolation, loneliness, social exclusion and bullying.
The article sets the following objectives: a) to identify peculiarities of development of SEN learners’ positive relations with other learners; b) to single out pedagogical strategies oriented towards development of positive interpersonal relations of SEN learners with other schoolchildren.
The article presents the results of the qualitative research. The following aspects of development of such learners’ positive interpersonal relations are revealed: a) natural acceptance of SEN learners’ otherness seeing transformability of their abilities to communicate and learn; b) inclusion of SEN learners into interpersonal communication based on experience of social similarity and tolerance to the diversity. Such processes are encouraged by the teacher’s belief in transformability of SEN learners’ powers and demonstration of this belief in the classroom. Inclusion of SEN learners into interpersonal communication is enhanced by encouragement of social interactions between SEN children and other class learners in the natural school environment: creation of communication rituals, situations, practices and spaces, initiation of acceptance, mediation and assistance to SEN learners.Straipsnyje analizuojama socialinė įtraukiojo ugdymo dimensija – specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių pradinių klasių mokinių tarpasmeniniai santykiai su kitais klasės mokiniais bei pedagoginės strategijos, kurios yra orientuotos į mokinių pozityvių tarpusavio santykių plėtotę. Aptariami du kokybinio tyrimo metu atsiskleidę mokinių pozityvių tarpusavio santykių plėtotės aspektai: a) natūralus SUP turinčių mokinių kitoniškumo priėmimas, matant jų gebėjimų bendrauti ir mokytis transformuojamumą, b) specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių įtrauktis į tarpasmeninį bendravimą, grindžiama socialinio panašumo ir įvairovės tolerancijos išgyvenimu. Atskleidžiami pedagogų taikomi pozityvių mokinių tarpusavio santykių plėtojimo būdai
Artūro Akelaičio daktaro disertacijos „Vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių socialinių emocinių gebėjimų ugdymas per kūno kultūros pamokas“ (socialiniai mokslai, edukologija 07S) recenzija
Get PDF  
Specialistų rengimas dirbti daugiakultūrėje ir demokratinėje Europoje: dvi pedagoginės programos – jų įvertinimas ir bendradarbiavimo pavyzdžiai
No full textThere has been continuous debate concerning policies and practices regarding intercultural education in the multicultural Europe and intercultural competence has become one of the crucial issues today. There is an urgent need to educate students about the limitations of using their own cultural frame to interpret and evaluate people belonging to a different cultural background. For quite long intercultural communication courses were typically offered for students in Education, International Relations, Business, and a like programs, while this subject was out of scope until the last few years in other disciplines. However, recent social and political changes are forcing program developers to work on a general intercultural preparation of professionals from all backgrounds.
There is an educational need to focus on how to prepare interculturally competent students, to act in a drastically changing society as true global citizens, who have a motivation for civic engagement and contribute to their community. More than that, according to the new framework by the Council of Europe, there is a political need for the new generation of young people to get involved with the democratic society in an active way (Council of Europe, 2016).
This paper presents two similar structures for a long-term intercultural program, where civic mindedness receives an important scope (Guntersdorfer and Golubeva, 2017). These programs can be offered to students from all disciplines in higher education. Both educational efforts aim to broaden knowledge of the meaning of culture by providing students with theories from linguistics, psychology, sociology, ethnology, and political science. Although pedagogical set-up slightly differ, there is a strong motivation for cooperation. The following article provides a description of the theoretical and pedagogical concepts of these two programs, draws on research plans and assessment methods, and lays down the groundwork for a collaboration.Didėjančios skurdo ir karų sukeltos globalaus pasaulio problemos pagilino pabėgėlių krizę, į kurią reikia skubiai reaguoti. Tačiau atrodo, kad Europos visuomenės nėra pasirengusios spręsti šios krizės. Dabartinė situacija yra sudėtinga. Tokios šalys kaip Vokietija ir Vengrija, kurioms įtakos turi didėjantis atvykstančių pabėgėlių skaičius, susiduria su sunkumais politiniame, ekonominiame ir socialiniame lygmenyje.
Straipsnio autorės yra įsitikinusios, kad tarpkultūrinis ugdymas yra vienas iš veiksmingiausių būdų, galinčių padėti sukurti iš tiesų daugiakultūrę Europą. Todėl pagrindinis šio straipsnio tikslas buvo pagrįsti, pristatyti ir palyginti dvi konceptualiai naujas tarpkultūrinio ugdymo programas. Remiantis dviejų programų – Miuncheno Ludwigo Maximiliano universiteto Tarpkultūrinės komunikacijos pažymėjimą suteikiančia programa ir Pannonia universiteto Tarpkultūrinės komunikacijos tarptautiniam mobilumui programa – ir jų bendradarbiavimo pavyzdžiais pademonstruoti, kaip galima rengti tarpkultūrinę kompetenciją turinčius studentus, sugebančius veikti greitai besikeičiančioje visuomenėje kaip tikrieji pasaulio piliečiai, kurie gyvena aktyvų pilietinį gyvenimą ir gali prisidėti prie bendruomenės
Edukacinių technologijų kurso pertvarkymas pagal kompetencijomis pagrįstą mokymosi pasiekimų vertinimo modelį
No full textThe transformational process of an educational technology online course redesign into competency-based learning approach is described. This process implied the understanding of paradigm change, the integration of cognitive theory foundations, the selection of a learning taxonomy, the application of performance and authentic assessment principles as well as the design of performance rubrics. As a result, acompetency-based performance assessment model and a student performance reportemerge.Straipsnyje, remiantis kompetencijomis grindžiamo mokymosi požiūriu, aprašomas edukacinių technologijų internetinio kurso pertvarkos procesas. Šis procesas reikalauja nustatyti galimus sunkumus, kurie gali kilti į pasiekimus orientuotą kurso modelį pertvarkant į kompetencijomis grįstą mokymąsi (KGM), aprašyti pagrindinius procesus ir būdus, taip pat sukurti studentų intelektinių gebėjimų ugdymo pertvarkos modelį. Toks pertvarkos procesas pareikalavo atlikti literatūros šia tema apžvalgą ir išskirti probleminius aspektus, kurie yra kruopščiai aprašyti siekiant suprasti kompetencijomis grindžiamo mokymo pritaikymo procesą. Tyrėjai nusprendė sukurti kompetencijomis grindžiamo mokymosi transformacinio proceso modelį remdamiesi R. A. Voorheeso (2001), E. Jones, R. A. Voorheeso ir R. K. Paulson (2002) bei K. Gallardo ir J. R. Valenzuelos (2014) tyrimais, o paties pertvarkos proceso modelį sudarė penki etapai: KGM pertvarkos procesas, perėjimas nuo orientavimosi į mokymosi pasiekimus kompetencijų link, pasiekimai ir autentiškas vertinimas pasitelkiant užduotis, rubrikos dizainas ir modelio pertvarkos pasiūlymas. Šie etapai buvo pritaikyti pertvarkant Teksaso universiteto viešąjį internetinį kursą, suteikiantį lyderystės technologijų sertifikatą. Į pertvarkymo procesą taip pat buvo įtraukti Edukacinių komunikacijų ir technologijų asociacijos (AECT) nustatyti standartai. Pertvarkos rezultatas buvo kompetencijomis grindžiamo studijų pasiekimų vertinimo modelis. Modelyje integruojami naujai atsirandantys socioekonominiai reikalavimai ir kokybiško švietimo standartai, susiję su realaus gyvenimo darbo situacijomis, taip pat ir technologinės priemonės (mokymosi valdymo sistemos ir pan.), reikalingos priimant sprendimus dėl ugdymo turinio pertvarkos. Tolesni tyrimai galėtų pateikti modelio taikymo pertvarkant kitus kursus įžvalgų. Be to, būtų naudinga patyrinėti kitų dalykų dėstytojų, įgyvendinančių kompetencijomis grindžiamo mokymosi vertinimo modelį, patirtį
Etniškumas ir profesiniai skirtumai besikeičiančioje homogeniškoje kultūroje: Lietuvos atvejis
No full textThis article presents empiric research on respondents’ self-identification of ethnicity in such culturally homogenous country as Lithuania and comparisons among three occupational sectors: education, healthcare and business. The results reveal the difficulty when attempting to self-identity ethnicity resulting in high nonresponse rate. Furthermore, results indicate effects of occupational background of the respondent and influence of EU membership on the perceived ethnicity. The contextualisation of results within social and historical context of the country is outlined, as well as methodological implications.Etniškumas yra sudėtinga sąvoka, tačiau socialinių mokslų tyrimuose daroma prielaida apie šios sąvokos, kaip lengvai suprantamo sociodemografinio bruožo, vartojimą. Toks požiūris lemia problemas vykdant socialinius tyrimus. Šiame straipsnyje pristatomi empirinio tyrimo, diskusijų grupių ir kiekybinės apklausos rezultatai, rodantys sudėtingumą vartojant etniškumo sąvoką kultūriškai homogeniškoje šalyje – Lietuvoje. Šiame kontekste Lietuva yra ypatingoje situacijoje dėl nesenų istorinių įvykių bei vykstančios socialinės kultūros transformacijos. Šiame straipsnyje taip pat lyginamas etniškumo sąvokos suvokimas trijuose sektoriuose Lietuvoje: švietimo, sveikatos priežiūros ir verslo, pateikiami su sektoriumi susiję etniškumo suvokimo skirtumai ir šių skirtumų paaiškinimai. Be kitų rezultatų, pastebėta, jog dalis respondentų save identifikuoja su ES tapatybe, tai rodo nesenų įvykių įtaką etniškumo suvokimui. Daroma išvada, kad etniškumo elementai yra sunkiau suvokiami už kitų tipų demografines charakteristikas, ypač kultūriškai homogeniškose šalyse ir (arba) šalyse, kuriose vyksta kultūrinis visuomeninis virsmas. Be to, daroma išvada, kad suvokiamas etniškumas yra paveiktas išorinių ir vidinių procesų bei gali pasikeisti laikui bėgant