Vytautas Magnus University e-Journals
Not a member yet
556 research outputs found
Sort by
Mokyklų vadovų bendrųjų kompetencijų vertinimas preskriptyviu ir deskriptyviu požiūriu
Get PDFThe modern management of general education schools sets high requirements for school heads’ managerial competencies. This research aim is to determine how school heads evaluate the importance of managerial competencies and their mastery level, as well as to highlight the relevant areas for improvement. Solving the study objectives, the article discusses theoretical provisions of school heads’ managerial competencies evaluation, and gives the overview of some institutional evaluation results. The empirical research data reveals prescriptive and descriptive insights to the importance of managerial school heads’ competencies and their components in a school leader work.
Performed meta-analysis of the results helped to confirm that selected research strategies and methods are suitable to examine school heads’ general competencies evaluation problem. Research data led to assume that during institutional evaluation more attention is paid to the competencies which are important in the prescriptive terms, meanwhile school heads emphasize competencies in the descriptive terms, as they are more useful in their practical work.Straipsnyje teoriniu lygmeniu aptariamos bendrojo ugdymo mokyklų vadovų vadovavimo kompetencijų vertinimo nuostatos ir organizavimo principai ir remiantis empirinio tyrimo duomenimis atskleidžiami preskriptyvus ir deskriptyvus požiūriai į vadovų bendrųjų kompetencijų ir jų komponentų svarbą mokyklos vadovo darbe. Tyrimo duomenys leido iškelti prielaidą, kad vadovų kompetencijų institucinio vertinimo metu daugiau dėmesio kreipiama į preskriptyviu požiūriu svarbias kompetencijas, o vadovai labiau akcentuoja deskriptyviu požiūriu – jų praktiniame darbe – svarbias kompetencijas
Mokinių priklausymo mokyklai jausmas: mokyklos įtaka
Get PDFToday, the lead role of family and school in personality formation and its further development is widely recognized. Family is the centre of social and emotional world for small children. However, in the adolescence period, students start seeking recognition at school and among friends; the need for involvement, achievement and leadership shows up.
Sense of school belonging is a concept which defines the extent to which students feel personally accepted, respected, involved and supported by parents, teachers, other community members in school environment. Student’s sense of school belonging primarily depends on teachers; however, acceptance and appraisal of a child by classmates and parents is also important to the sense of belonging. The sense of school belonging shows the extent to which students are involved in and connected with school community (both teachers and students) and feel support and assistance. It is a subjective assessment of a student which is related to the feeling of respect and acceptance at school, i.e. psychological membership in school and classroom.
Conceptualisation of the sense of school belonging allows defining the key components of this concept: connection between teachers and students, contribution (teachers should contribute to provision of proper conditions for self-realization), capability (students should contribute to school activity and feel recognized by their teachers and peers).
A teacher and school play one of the key roles in fostering the sense of acceptance and school belonging. Good relationship of teacher and student with school, teachers and peers influences students’ inclination for further development and fully-fledged membership in social group. Lack of interrelationship may have a negative impact on student’s self-awareness, life satisfaction and interest in learning activity.
This article analyses which factors of school educational environment have influence on the formation of student’s sense of school belonging. 4618 students aged 15 from 216 general and vocational schools participated in the survey. As far as we know, in Lithuania, the study on the student’s sense of school belonging has been carried out for the first time. The Lithuania’s database of student questionnaire of the worldwide study OECD PISA 2012 is used for the survey.Priklausymo mokyklai jausmas apibrėžia, kiek mokiniai jaučiasi asmeniškai priimti, gerbiami, įtraukiami ir palaikomi mokytojų bei kitų bendruomenės narių mokykloje, t. y. kaip mokinio savijauta, subjektyvus įvertinimas yra susiję su pagarbos ir priėmimo jausmu mokykloje, arba socialine mokyklos / klasės naryste. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kokie mokyklos edukacinės aplinkos veiksniai turi įtakos mokinio priklausymo mokyklai jausmo formavimui. Tyrime dalyvavo 4 618 penkiolikmečių mokinių iš 216 Lietuvos bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų
6–8 metų amžiaus vaikų intonavimo lavinimo dainavimo metu strategijos
No full textOn the basis of the diagnostic study carried out in the framework of the international project “Coordination between 6–8 Year-Old Children’s Musical Hearing and Vocal Apparatus during the Process of Singing: Comparative Study in Latvia, Lithuania and Taiwan” the following problems were defined for those involved in the experiment in Latvia: children’s voice diapason and intonation (undeveloped voice diapason, which does not at large surpass quarto-tertian; inaccurate intonation of melody, bordering “speaking voice”; intonation of the general ascending and descending movement of melody by inaccurate inner filling), typical cases of inaccurate intonation in the process of singing at every age group of children; as well as strategies and didactic material was elaborated for forming and developing singing intonation at different stages of 6–8 year-old children in the framework of case study.Dainavimas yra viena iš pagrindinių vaiko muzikinio ugdymo formų, daranti didelę įtaką bendram vaiko ugdymuisi (Welch, 1991; Hennessy, 2002; Pribujsienė, Uloza ir Kardisiene, 2011; Davidova, Zavadska, Šeršņova, Rauduvaite ir Chuang, 2015). Nepaisant vaikų dainavimo mokymosi studijų gausos, stokojama empirinių tyrimų apie 6–8 metų amžiaus vaikų muzikinės klausos įtaką lavinant dainuojamąjį balsą. Nuo 2015 m. vykdomo trišalio tarptautinio projekto „6–8 metų amžiaus vaikų muzikinės klausos ir balso aparato koordinacija dainavimo proceso metu: lyginamoji studija Latvijoje, Lietuvoje ir Taivane“ tikslas – apibrėžti 6–8 metų amžiaus vaikų muzikinės klausos ir balso aparato koordinacijos dainavimo proceso metu mokymosi strategijas (kryptis) ir patikrinti jas eksperimentiškai.
Tarptautinio projekto tyrime dalyvauja 225 6–8 metų vaikai, po 75 Lietuvoje, Latvijoje, Taivane. Atsitiktiniu būdu buvo pasirinkta po vieną ikimokyklinio ugdymo grupę bei po vieną pirmą ir antrą klasę pradinio ugdymo mokyklose. Kiekvienoje klasėje ir grupėje pasirinkta po 25 vaikus (Rauduvaite et al., 2016). Vaikų balsai buvo testuojami taikant Vaikų dainuojamojo balso vertinimo skalę (Chuang, 2010, 2011a, 2011b, 2012).
Tyrimu nustatytos 6–8 metų amžiaus vaikų netikslaus intonavimo dainavimo metu priežastys: siauras balso diapazonas (iki kvartos apimties), dainavimas „šnekamuoju balsu“, nepakankamas garso aukščio suvokimas keičiantis melodinei linijai; ir apibrėžtos vaikų intonavimo lavinimo dainavimo metu strategijos: tikslesnės intonacijos formavimas jau pirminiame vaikų muzikinio ugdymo etape; specialūs dainavimo pratimai, padedantys reguliariai lavinti intonavimą, intonavimo koordinacijos fiksavimas
Mokytojo ir vadovo supratimas apie mokytojų profesinių kompetencijų svarbą švietimo efektyvumo vertinimo procese
No full textThe research study concentrates on the detection of perception of the degree of importance of selected teacher’s professional competences in the teacher’s evaluation process, i.e. teacher’s success in teaching. Perception of the degree of importance of professional competences of teachers is realized depending on the variables teacher versus head teacher and the degree of importance (1–5). We set up the hypothesis that there are differences in the perception of the importance degree of teacher’s professional competences with respect to teacher and head teacher. We based our assumption on Frey’s evaluation theory, or diagnosis of teacher’s competences and Bandura’s theory of self-efficacy. The research was conducted with 730 respondents from among teachers and 146 respondents from among head teachers of primary and secondary schools in Slovakia during the period from September 2015 to January 2016. Teacher’s perception of the degree of importance of teacher’s professional competences we surveyed using the Teacher’s competence assessment questionnaire for teachers and the head teacher’s perception of the degree of importance teacher’s professional competences using the Teacher’ competence assessment questionnaire for head teachers. The questionnaires were developed within the research project APVV-14-0446 Evaluation of teacher’s competences. We found out that the teachers’ and head teachers’ perception of the degree of importance of various teachers’ professional competences is different. The perception differs in the following professional competences: can identify psychological and social factors of pupil’s learning, can plan and implement their own professional development, can use material resources in the teaching process.Šio tyrimo tikslas yra nustatyti pasirinktų mokytojų profesinių kompetencijų svarbos supratimą mokytojų vertinimo procese, t. y. mokytojų profesinę sėkmę. Mokytojų profesinių kompetencijų svarbos suvokimas nustatomas tiriant mokytojo ir mokyklos vadovo bei svarbos laipsnio kintamuosius (1–5). Keliama hipotezė, kad esama mokytojų profesinių kompetencijų svarbos supratimo skirtumų, atsižvelgiant į tai, kas jas vertina: mokytojas ar vadovas. Ši prielaida grindžiama Frey vertinimo teorija, arba mokytojų kompetencijų nustatymo, ir Banduros saviveiksmingumo teorija. Tyrime dalyvavo 730 mokytojų ir 146 Slovakijos pradinių ir vidurinių mokyklų vadovai. Tyrimas vyko nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio iki 2016 m. sausio mėnesio. Mokytojų supratimas apie profesinių kompetencijų svarbą buvo nustatytas naudojant Mokytojų kompetencijų vertinimo klausimyną mokytojams, o vadovų supratimas apie mokytojų profesinių kompetencijų svarbą buvo nustatytas naudojant Mokytojų kompetencijų vertinimo klausimyną vadovams. Klausimynai buvo sukurti tyrimo projekto APVV-14-0446 Mokytojų kompetencijų vertinimas metu. Nustatyta, kad mokytojų ir mokyklų vadovų supratimas apie įvairių mokytojų profesinių kompetencijų svarbą yra skirtingas. Buvo nustatytas skirtingas supratimas apie šių profesinių kompetencijų svarbą: gali identifikuoti mokinių mokymosi psichologinius ir socialinius veiksnius, gali planuoti ir įgyvendinti savo profesinį tobulėjimą, sugeba naudotis materialiais ištekliais ugdymo procese
Plagiato sampratos problema ir teismo lingvistikoje išskiriami pasinaudojimo svetimu tekstu požymiai
Get PDFThe article presents definition of plagiarism used by academic society. Authors also present legal practices used in forensic linguistic examinations to determine breaches of authorship determined in Criminal code. The analysis presented reveals that the fact of determination of breach of author rights reflects also the plagiarism, but no always determinations of plagiarism leads to the determination of offence under Criminal code. Nevertheless, authors define main features of plagiarism, used for determination of breach of authorship which may be used in other academic procedures by different Universities and related institutions.Straipsnio tikslas yra aptarti plagiato kaip etikos reiškinio santykį su teisines pasekmes sukeliančiu autorystės pasisavinimu. Siekiant atskleisti straipsnio tikslą yra pristatoma plagiato samprata bei įtvirtinimas akademinės bendruomenės veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose; yra aptariami baudžiamojoje teisėje įtvirtinto autorystės pasisavinimo požymiai bei jų santykis su plagiato požymiais. Pateikta analize siekiama įrodyti, kad nors plagiatas yra laikomas etikos institutu, tačiau jo negalima nagrinėti atsietai nuo teisinių reiškinių, reglamentuojančių svetimo kūrinio ar idėjos pasisavinimą. Straipsnyje pateikiami plagiato bei teisės pažeidimų autorių teisių srityje turiniai leidžia teigti, kad pasinaudojimo svetimu tekstu požymis yra esminis tiek atskleidžiant plagiato turinį, tiek kvalifikuojant autorių teisių pažeidimus, atitinkamai autorių teisių pažeidimų tyrimuose naudojamos specialios lingvistinės žinios yra ir gali būti taikytinos ir kitų su autorystės idėjų pasisavinimu (plagiato) susijusių atvejų tyrimui. Straipsnyje pateiktos įžvalgos yra aktualios institucijoms, siekiančios užkardyti plagiato reiškinius ir juos ištirti
Profesinio perdegimo ir vadybinių kompetencijų ryšys: Lietuvos socialinių pedagogų atvejis
No full textIn this paper we examine relationships between teacher burnout and their management competencies and address the calls to expand individual-focused burnout theories by including other factors. We focus on educators called “social pedagogues” in Lithuania. Because this profession includes teaching and social work responsibilities, the case Lithuanian social pedagogues can expand theoretical and practical understandings of supporting varied teacher educational roles and responsibilities. 103 randomly selected Lithuanian social pedagogues were asked to complete a burnout and management competency scales. Correlational analyses revealed the existence between burnout and management competencies, particularly impacting burnout in the personal accomplishment dimension. Analyses suggest that the burnout problem may in part be addressed by providing educators with management training.Ch. Maslach, W. B. Schaufeli’o ir M. P. Leiterio (2001) raginimas plėtoti perdegimo teoriją atliekant naujus tyrimus, kurie pagilintų perdegimo priežasčių supratimą, paskatino mokslininkus visame pasaulyje vykdyti profesinio perdegimo tyrimus ir ieškoti profesinio perdegimo ryšio su įvairiais individualiais ir situaciniais perdegimo veiksniais. Tačiau individualių ir situacinių veiksnių integracijos aspektas lyg šiol yra tyrimų silpnoji grandis. Tai paskatino mus sutelkti dėmesį būtent į šią perdegimo priežasčių sferą. Plėtojant perdegimo teoriją ir siekiant paaiškinti profesinį perdegimą naujais veiksniais, kurie integruoja individualius bei situacinius aspektus, šiame straipsnyje nagrinėjamas edukatorių perdegimo ir jų vadybinių kompetencijų ryšys, nes pastarosios apima individualius ir situacinius profesinės veiklos aspektus. Dėmesys telkiamas į edukatorius, kurie Lietuvoje vadinami socialiniais pedagogais. 103 atsitiktinai parinkti Lietuvos socialiniai pedagogai buvo pakviesti užpildyti perdegimo ir vadybinių kompetencijų klausimynus. Koreliacinė analizė atskleidė, kad egzistuoja vadybinių kompetencijų ryšys su profesiniu perdegimu, ypač su šio perdegimo asmeninių pasiekimų komponentu. Koreliacinė analizė parodė neigiamą, bet statistiškai reikšmingą socialinių pedagogų profesinio perdegimo ir vadybinių kompetencijų ryšį (r = –0,272; p = 0,005): žemesni perdegimo įverčiai buvo labiau susiję su aukštesniais vadybinių kompetencijų įverčiais. Ta pati silpna tendencija buvo nustatyta detaliau analizuojant socialinių pedagogų profesinio perdegimo ryšį su visais vadybinių kompetencijų komponentais: planavimo (r = –0,354; p = 0,000), organizavimo (r = –0,300; p = 0,002), vadovavimo (r = –0,294; p = 0,003) ir kontrolės (r = –0,252; p = 0,010). Todėl galima teigti, kad didesnis profesinis perdegimas labiau susijęs su silpnesnėmis vadovavimo, organizavimo, vadovavimo ir kontrolės kompetencijomis. Palyginti stipresnė ši sąsaja su planavimo kompetencija – profesinis perdegimas dažniau būdingas tiems specialistams, kurių planavimo kompetencijos yra silpnesnės.
Tyrimo rezultatai padeda praplėsti teorinį supratimą apie profesinio perdegimo veiksnius, ypač individualių ir situacinių veiksnių integracijos sferoje. Paaiškėjo, kad vadybinės kompetencijos, atspindinčios individualius ir situacinius profesinės veiklos aspektus, yra susijusios su profesiniu perdegimu ir gali daryti įtaką profesiniam perdegimui. Nustatyta neigiama profesinio perdegimo ir vadybinių kompetencijų koreliacija svarbi ir praktiniu požiūriu. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus ir siekiant sumažinti socialinių pedagogų bei kitų edukatorių profesinį perdegimą tikslinga padėti šiems profesionalams plėtoti vadybines kompetencijas. Tikėtina, jog vadybinių kompetencijų plėtojimas padės jiems jausti didesnį pasitenkinimą darbu bei dirbti efektyviau. Kartu jie labiau prisidės prie sėkmingos vaikų bei suaugusiųjų socializacijos
Kritinės refleksijos raiška patirtinio matematinio ugdymo kontekstuose
Get PDFIn this article, we analyzed reflections of undergraduate students of Primary school education and also the reflections of gifted primary school children. The reflections were collected in those two subsamples separately, while learning Math in experiential way. For the suitability to observe critical reorganization of mathematical images, the scaling as a subject was chosen.
The process of learning in adults has a feature to encompass the critical reflection approach for the problem solving. The aim of our study was to shed light on differences and similarities between adults and gifted primary school children in mathematical reasoning.
We used the following methods: case study; observation; audio recordings; and qualitative analysis (i. e. content analysis). In whole study, 13 undergraduate students and 16 gifted children from III–IV grades took a part.
The results indicate that the main insights in the mathematical content were made while comparing measurements of different dimensions. The similarities between adults and children were found in how critical reorganization of mathematical images was done. The difference occurred in the extent of reasoning abstraction. Gifted children already at primary school years were able to formulate logical explanations into mathematical rules. However, for the children to make critical reflections, the experiential basis (practice) is obligatory. In contrast, adults used abstract reasoning even in experiential (practical) situations.Matematinio samprotavimo mokymasis neatsiejamas nuo kritinės refleksijos raiškos. Šiame straipsnyje aptarti ir palyginti suaugusiųjų ir vaikų patirtinės mastelio tyrinėjimo veiklos metu išsakytų refleksijų raiškos bruožai. Nagrinėti problemos iškėlimo, jos analizės, klausimų ir atsakymų formulavimo aspektai. Įvardyti refleksijos kritiškumo; abstraktumo ir praktinio pagrindo dermės; refleksijos formuluotės panašumai ir skirtumai
Vaikų dienos centrų specialistų patirtys ugdant vaikų socialinius įgūdžius
Get PDFIt is highly important to start developing children’s social skills since early childhood, when children are most susceptible to all experiences. Support rendered by CDCC specialists seeking to develop social skills is undoubtedly significant for children that grow in families at social risk, as their parents lack social skills themselves. The focus of the research is experiences of CDCC specialists in developing children’s social skills. The purpose of the study is to reveal, as well as theoretically and empirically validate experiences of social workers and social pedagogues to develop social skills in CDCC. The study question: How successful are CDCC specialists in developing social skills of children attending day care centres? Qualitative research type was chosen for the study. In the study, the method of a semi structured interview, which enables to come close to the understanding of human experiences, designation of meanings, the definition of meanings and the construction (explanation) of reality, was used. The obtained data were analyzed by the content analysis method. Qualitative content analysis was carried out in accordance with the inductive, study data based and categories composed logic. According to J. W. Creswell (2009), content analysis is a technique which, having examined the specificities of the text, allows, objectively and systematically, draw reliable conclusions. The qualitative content analysis was performed regarding the following sequence (Creswell, 2009): repeated reading of the content of transcript interview texts, distinction of meaning elements in the text analysed, grouping of the distinguished meaning elements into categories and sub-categories, integration of the categories/sub-categories into the context of the phenomenon analysed and description of their analysis. Criteria-based sample was used in the study. The informants were chosen according to the following criteria: 1) a social worker or social pedagogue with higher education, 2) working experience of not less than 2 years. The study was conducted in October-December 2016. The place and time of the interview were arranged in advanced with the research participants. The informants’ agreement was obtained regarding the participation in the study and recording of the interview. Having taken the interviews, their transcripts were made. 9 informants participated in the research (5 social pedagogues and 4 social workers). The research was based on non-random criterion-based sampling. The principle of ethics were observed: the informants were introduced with the research aim and methods of data collection. The informants expressed their free will to participate in the research; the anonymity and confidentiality were assured.
The analysis of qualitative research results revealed that the diversity and significance of CDCC organised activities in developing children’s social skills served the purpose especially for the ones that came from social risk families, in which the children often experienced social psychological crisis, solved different problems on their own, whereas their parents often lacked social skills themselves. The research results highlighted that the activities selected for children’s free time aimed at accomplishing the selected duties, purposefully modeling their behaviour and completing creative tasks created favourable consitions for the development of children’s social skills. The research participants noted the following important social skills of children that they had acquired in CDCC activities: an ability to communicate and cooperate, creativity, leadership, decision making, attaining their goals, positive attitude and support to others, empathy, team work, problem solving, an ability to ask for help, personal hygiene, recognition of own and others’ needs, an ability to distinguish own and others’ strengths and weaknesses, an ability to listen to others, critical thinking, self-confidence, responsibility, willpower, development and observance of rules, an ability to distinguish feelings from actions, distinction of duties and rights, positive and creative thinking, as well as stress and anger management. The research demonstrated that the activities of smart education purposefully selected by CDCC specialists proved efficient in developing children’s social skills, as well as CDCC activity was organised in the positive direction to strengthen children’s social skills. The diversity of the developed social skills and selected activities showed that the strengthening of children’s social skills largely depended on the specialists’ attitude, competence to select activities, as well as an ability to employ different life situations seeking to promote the development of various social skills. A skill should not only be developed, but it should be regularly applied in everyday life. Unfortunately, the families whose children attend CDCC are not always capable to help their children consolidate the acquired social skills; hence, it is relevant to search for the ways of rendering support to both children and parents.Šiame straipsnyje atskleidžiamos vaikų dienos centruose (toliau – VDC) dirbančių socialinių darbuotojų ir socialinių pedagogų patirtys planuojant sumaniosios socialinės edukacijos veiklas vaikų socialiniams įgūdžiams ugdyti ir jų saviraiškai VDC skatinti. Straipsnyje, pasitelkiant kokybinio tyrimo duomenis, nagrinėjama įvairių VDC organizuojamų veiklų svarba ugdant vaikus iš socialinės rizikos šeimų, kurios išgyvena socialinę psichologinę krizę, sprendžia įvairias problemas bei stokoja socialinių įgūdžių. Tyrimui buvo pasirinkti 9 tiriamieji, iš kurių 5 socialiniai pedagogai ir 4 socialiniai darbuotojai. Tyrimo rezultatai išryškino, kad specialistų parinktos veiklos vaikų laisvalaikio metu, atliekant paskirtas pareigas, tikslingai modeliuojant vaiko elgesį, dalyvaujant kūrybinėje veikloje, buvo tikslingos ir sudarė tinkamas sąlygas vaikų socialiniams įgūdžiams ugdytis
Aukštojo mokslo tarptautinės kokybės aspektai: tarptautinių studentų patirtys jungtinio laipsnio studijų metu
No full textThe paper discusses the considerations on qualitative indicators regarding the quality of the teaching and learning in joint degree studies. Method used for data collection was focus group discussions with students of joint degree programs implemented by seven European universities. Findings revealed that general dimensions on the quality of internationalization are focused on students and academic staff. Following the examination of student experience within joint degree studies in Lithuania, the key challenges faced by joint degree consortiums are highlighted.Aukštojo mokslo tarptautinės jungtinio laipsnio studijos yra vienas iš svarbiausių Europos aukštojo mokslo plėtros prioritetų. Daugiausia priemonių yra sukurta jungtinio laipsnio studijų programų administravimo kokybei įvertinti kiekybiniais parametrais. Siekiant jungtinio laipsnio studijų integralios kokybės būtina vertinti ir dėstymo bei studijavimo kokybę remiantis kokybiniais indikatoriais, kurie pirmiausia išryškėja analizuojant studentų patirtis. Vykdytame tyrime išsikeltas tyrimo klausimas: „Kokie yra galimi studijų kokybės indikatoriai jungtinio laipsnio studijose atsižvelgiant į studentų patirtis tarptautinėse studijose?“ Tyrimo tikslas buvo atskleisti tarptautinių studentų patirtis, susijusias su dėstymo ir studijavimo procesais jungtinio laipsnio studijose. Straipsnyje pristatomas tarptautinių studijų dėstymo ir studijavimo kokybės vertinimo kokybinis tyrimas, kuriame atlikti sutelktų grupių interviu su 21 studentu, studijavusiu septynių Europos universitetų įgyvendinamas jungtinio laipsnio studijų programas. Duomenų analizei taikyta kokybinė turinio analizė. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad problemos, su kuriomis susiduria studentai, yra šios: tarpkultūrinių kompetencijų plėtotė, dėstymo ir studijavimo lankstumas pagal tarptautinių studentų poreikius, studentų kompetencijų plėtotė praktinėse situacijose tarptautiniame kontekste ir akademinio bendradarbiavimo klimatas tarp aukštųjų mokyklų tarptautinėje aplinkoje