Vytautas Magnus University e-Journals
Not a member yet
556 research outputs found
Sort by
Socialinės kompetencijos pradinėje mokykloje klausimyno kūrimas ir psichometrinių rodiklių analizė: sąsajos su populiarumu klasėje, santykiais su mokytoja ir mokykliniu nerimastingumu
While social competence is widely studied, relatively few studies are aimed at investigating social competence at elementary school years. Furthermore, social competence tends to be dependent on social and cultural context; hence instrument developed in one country may require significant adaptations in other countries. Thus, the purpose of the present study was to develop a Lithuanian questionnaire for assessment of social competence at elementary school.
Individual items for the Elementary School Social Competence Questionnaire were drawn from the Early Developement Instrument (Janus et al., 2007), the Social Emotional School Readiness Scale (Bustin, 2007), and the Social Competence Inventory (Rydell et al., 1997). The study was conducted in two waves. In the first wave subjects were 437 first graders (198 boys and 239 girls) from Lithuania. In the second wave, which took place a year after, 192 boys and 228 girls participated.
The Elementary School Social Competence Questionnaire was developed from the initial pool of items using structural equation modeling. The Questionnaire contained the Communicative Social Competence Subscale and the Ability to Take Directions Subscale. The initial measurement model was confirmed using confirmatory factor analysis on the dataset obtained during the second wave of measurement. Both subscales demonstrated good internal and test-retest reliability. Construct validity of the instrument was assessed by correlating its subscales with student-teacher relationship, in-class popularity, and school anxiety measures.Remiantis socialinės kompetencijos kaip įgūdžių visumos samprata, buvo atliktas tyrimas siekiant sukurti klausimyną, kuris matuotų pradinių klasių mokinių socialinę kompetenciją. Tyrimo metu sukurtas naujas Socialinės kompetencijos pradinėje mokykloje klausimynas, kurio patikimumas ir validumas buvo tikrinami vertinant sukurto klausimyno sąsajas su mokinių populiarumu klasėje, santykiais su mokytoja ir mokykliniu nerimastingumu atliekant du matavimus, tarp kurių buvo vienų metų tarpas. Pirmame tyrimo matavime dalyvavo 437 pirmokai, antrame – 420 antrokų
Virtualios mokymosi aplinkos Moodle vaidmuo formuojant kalbinius įgūdžius, skatinant metakognityvinį sumanumą ir besimokančiojo autonomiškumą
The study evaluates the potentially relative effectiveness of Moodle as one of the virtual learning environments applied to develop English language skills, foster metacognitive awareness and promote learner autonomy in university settings. The respondents from Mykolas Romeris University and Lithuanian University of Educational Sciences were asked to express their attitude towards Moodle learning environment and assess their views on the improvement of language skills as well as fostering their metacognitive awareness and sense of autonomy in English language learning. The object of the research was students’ evaluation of Moodle as an online English language learning environment. The research revealed that students find Moodle platform motivating in the improvement of their language learning skills. It was also established that using Moodle platform helps to develop metacognitive awareness and fosters learner autonomy.Šis tyrimas įvertina santykinį Moodle kaip vienos iš virtualių mokymosi aplinkų veiksmingumą formuojant anglų filologijos studentų anglų kalbos įgūdžius universitete, skatinant universiteto anglų filologijos studentų sąmoningumą ir metakognityvinį sąmoningumą. Siekiant šio tikslo, anglų filologijos studentams buvo pateiktas klausimynas, tiriantis jų nuomonę apie Moodle mokymosi aplinkos naudą, gerinant kalbinius įgūdžius, besimokančiųjų motyvaciją, pasitikėjimą savimi, autonomiškumą mokantis anglų kalbos. Tyrimas atskleidė, kad taikant Moodle besimokantieji gerina savo kalbinius gebėjimus, skatina savo metakognityvinį sumanumą ir ugdo autonomiškumo jausmą. Galima daryti išvadą, kad besimokantiesiems turėtų būti suteikta daugiau laisvės kuriant savo mokymosi stilių, pasirenkant medžiagą, kurią jie nori naudoti, apibrėžiant tikslus, kurių jie nori pasiekti bei prisiimant atsakomybę už savo mokymąsi. Tyrimas patvirtino, jog Moodle yra įkvepianti virtuali aplinka, padedanti studentams imtis atsakomybės už savo mokymosi rezultatus, mokanti atsakingumo, savarankiškumo, galimybių kurti savo strategijas bei dirbti savo tempu
Teorinės tyrinėjimais grindžiamo mokymosi gamtamoksliniame ugdyme įžvalgos: nuo ištakų iki 5E modelio
The article presents a theoretical inquiry-based learning (hereinafter can be called IBL) methodology insights on natural science education. Seeking for an answer to the questions such as when did inquiry-based learning first appeared, which educational philosophy it derived from. It examines on what principles inquiry-based learning is rested on. An overview of IBL models, introduced information on exploration levels. Revealing inquiry-based learning advantages.Straipsnyje pateikiamos teoriniais tyrinėjimais grindžiamo mokymosi (toliau – TGM) metodologijos gamtamoksliniame ugdyme įžvalgos. Ieškoma atsakymo į klausimus, kada atsirado tyrinėjimais grindžiamas mokymasis, iš kokios ugdymo filosofijos kildinama ši mokymosi metodologija. Nagrinėjama, kokiais principais remiasi tyrinėjimais grindžiamas mokymasis. Apžvelgiami TGM modeliai, pateikiama informacija apie tyrinėjimo lygmenis. Atskleidžiami tyrinėjimais grindžiamo mokymosi pranašumai.
Atliekant tyrimą, nustatyta, kad:
1. Tyrinėjimu grindžiamas mokymasis yra indukcinė mokymosi strategija, kuri leidžia mokiniams patiems kurti ir kaupti žinias apie mokymosi procesą, plėtoti mąstymo įgūdžius ir didinti susidomėjimą bei mokymosi motyvaciją, kuri grindžiama technologijoms imlia mokymosi aplinka. Tyrimais pagrįsta eksperimentinė veikla gamtamokslinio ugdymo kontekste yra labai svarbus formuojantis elementas mokinio mokymosi procese.
2. Tyrinėjimu grindžiamas mokymasis efektyvesnis už tradicinius mokymosi būdus. Tyrinėjimu grindžiamo mokymosi patirtis gali suteikti mokiniams labai svarbias tobulėjimo galimybes, t. y. mokslo esmės suvokimą ir mokslinę patirtį. Tai įrodė didelės apimties tyrimai (pavyzdžiui, Linn et al., 2006).
3. Taikant tyrinėjimu grindžiamą mokymąsi, vyksta dvigubas informacijos vertinimas, kuris daro pozityvią įtaką mokinių gebėjimui atrinkti informaciją, ją tvarkyti ir vertinti. Tyrimo metu eksperimentinis procesas buvo nagrinėjamas ne kaip įprastas informacijos paieškos (radimo) ciklas, kai žinant klausimą ieškoma atsakymo atliekant literatūros analizę, tačiau kaip sudėtingesnis procesas – kai atsiranda naujas ciklas ir dirbama su empiriniais duomenimis ir tik tuomet, po dviejų ciklų, formuluojamas atsakymas. Tai įrodė Kolegijų ir mokslinių bibliotekų asociacijos (angl. Association of College and Research Libraries (ACRL)) atlikti tyrimai
Mokinio pareigos: įgyvendinimo problema
On the basis of a prevailing perception that children are well aware of their rights, however, do not know their duties, the article examines the problem of the implementation of the duties of a pupil in general education schools. Through the use of quantitative research, it is sought to determine what duties of pupils are defined by the Rules for Pupils of general education schools and what possibilities of their implementation are.
It has been established that the rules of pupils defined by the Rules for Pupils are linked to the requirement to behave in a certain way in accordance with the norms of a value-based behaviour, i. e. to respect others, to behave and learn in a cultured way, courteously, and the requirement to avoid certain behaviour while identifying actions, hindering a learning process and actions which hurt the dignity of other persons.
The implementation of the duties described by the Rules for Pupils which are linked to the compliance with value-based attitudes casts doubts, because when defining the duties of pupils the development of a child has not been taken into account, i. e. duties have not been distinguished according to the age of a child. In addition, an equal educational relationship between an educator and an educate is violated – the rules for pupils include exceptional requirements, which have to be adhered, regarding teachers – teachers are singled out as a social group worthy of particular respect in comparison with other members of a school community. The implementation of the duties of a pupil is also limited by the possibility to know the criteria of a value-based behavior which are not defined. Therefore, it is a concern that, in response to the failure to meet norms of a value-based behaviour, sanctions are endorsed, which are not even distinguished according to characteristic of failure to comply with responsibilities.Remiantis vyraujančia nuostata, kad vaikai puikiai žino savo teises, tačiau nežino pareigų, straipsnyje nagrinėjama mokinio pareigų bendrojo ugdymo mokyklose įgyvendinimo problema. Siekiama išsiaiškinti, kokios mokinių pareigos apibrėžtos bendrojo ugdymo mokyklų Mokinio taisyklėse ir kokios jų įgyvendinimo galimybės atsižvelgiant į reikalavimų mokiniui turinį, pareigų pateikimo pobūdį, mokinio amžiaus ir raidos aspektus
Klasikinių ir šiuolaikinių metodų taikymas dėstant specialybės kalbą
The article discusses traditional and contemporary teaching methods in order to determine, which methods are best suited for teaching professional language or language for specific purposes. A study was conducted at the Vilnius Gediminas Technical University (hereafter – VGTU) and Vilnius College of Technologies and Design (hereafter – VTDK) that shows students’ opinion about the teaching methods of the language for specific purposes. The study showed that the choice of teaching methods is determined by the prevailing trends of developments in education and the ongoing advancement of technologies; traditional teaching methods having long-standing traditions should remain relevant; however, in order to ensure the highest possible quality of learning there is a need to intensify the use of active teaching methods, particularly those, which are preferred by students; teachers who usually employ traditional teaching methods are recommended to plan their lectures in such a way as to provide for a transition from passive to active learning.
Appropriately selected teaching methods make it possible for students to acquire subject knowledge, improve skills of correct language usage, develop key competences and become competitive specialists.Straipsnyje aptariami klasikiniai ir šiuolaikiniai mokymo metodai siekiant nustatyti, kurie metodai tinkamiausi dėstant specialybės kalbos kursą. Vilniaus Gedimino technikos universitete (toliau – VGTU) ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje (toliau – VTDK) atliktas tyrimas, kurio rezultatai atskleidė studentų požiūrį į specialybės kalbos mokymo metodus. Tinkamai parinkti mokymo metodai sudaro galimybę studentams įgyti dalyko žinių, tobulinti taisyklingos kalbos įgūdžius, ugdyti bendrąsias kompetencijas, tapti konkurencingais specialistais
6–7 metų vaikų pradinio mokymo plaukti programos veiksmingumas
There is little information in literary sources about the programme’s content of formation of primary swimming skills, the choice of exercises on land and water as well as the common effectiveness of their compilation programme relating to 6–7 year-old children. This question is hardly analysed even in various papers analyzing primary training of young swimmers in Lithuania.
Hypothesis: it is likely that children who will complete the primary teaching swimming programme which consists of 16 trainings will acquire such primary swimming skills that will be needed for learning their further swimming techniques as well as they will become physically stronger.
The aim of the work: to prepare 6–7 year-old children teaching swimming programme consisting of 16 trainings by developing their primary swimming skills and evaluate its effectiveness.
By summarizing all the results of this research, we have examined that our primary teaching swimming programme of five skills has been considered effective: the majority of children analyzed improved their primary swimming skills. It can be established that our hypothesis was supported. Children that completed our designed primary teaching swimming programme have gained primary swimming skills that are needed to learn other swimming techniques in their further learning process. Finally, by having the ability to complete various tasks, they have become physically stronger.Straipsnyje pateikiama 6–7 metų vaikų pradinio mokymo plaukti 16 pratybų programa, apimanti kvėpavimo vandenyje, plūdrumo, slinkimo vandens paviršiumi, reaktyvinių pradmės šuolių į vandenį įgūdžių formavimą. Parinkta ir taikyta programa buvo pagrįsta lygiagrečiai nuoseklia mokymo sistema. Tyrimas parodė, kad taikyta pradinio mokymo plaukti programa buvo veiksminga, dauguma vaikų įgijo reikalingų pradinio mokėjimo plaukti įgūdžių. Kartu su praktiniais įgūdžiais vykdant programą vaikams buvo suteikta teorinių žinių apie vandens savybes, saugų elgesį vandenyje, pratybų režimo pagrindus
Mokymo ir mokymosi metodų veiksmingumas mokinių verslumui ugdyti
Following the analysis of scholarly literature, the article analyses teaching-learning methods, which are applied for entrepreneurship education. The questionnaire survey of teachers from Lithuanian gymnasiums, where learners are trained according to the Programme of Economics and Entrepreneurship, and the participants in the 22nd Olympiad of Economics and Business of Lithuanian School Learners was conducted seeking to evaluate the efficiency of teaching-learning methods for development of school learner entrepreneurship in a quantitative manner. Applying the method of indirect assessment (ranking), the evaluation of significance of teaching-learning methods was conducted and their efficiency for learner entrepreneurship development was identified.Kaip rodo mokslinių šaltinių analizė, nėra vienodos mokslininkų, praktikų ir ekspertų nuomonės, kokie mokymo(si) metodai yra veiksmingiausi ugdant verslumą. Nėra ir universalaus kriterijaus verslumo ugdymo metodų veiksmingumui įvertinti.
Remiantis Lietuvos gimnazijų mokytojų, rengiančių mokinius pagal Ekonomikos ir verslumo programą, ir 22-osios Lietuvos mokinių ekonomikos ir verslo olimpiados dalyvių anketinės apklausos duomenimis, siekta kiekybiškai įvertinti mokymo(si) metodų veiksmingumą mokinių verslumo ugdymui. Taikant netiesioginio vertinimo (rangavimo) metodą atliktas mokymo(si) metodų reikšmingumo vertinimas bei nustatytas jų veiksmingumas mokinių verslumo ugdymui. Statistinio testo rezultatai ir Kendalo konkordancijos koeficiento W reikšmės (0,843; 0,745; 0,926) rodo, kad mokytojų vertinimų suderinamumas yra geras arba labai geras. Didžiausias yra aktyvaus mokymo(si) metodų reikšmingumo vertinimo suderinamumas. Atlikta mokinių anketinės apklausos duomenų analizė rodo visų vertinamų kriterijų vidutinį rangą (angl. Mean Rank).
Mokytojų vertinimu, iš pasyvaus mokymo (tradicinių) metodų veiksmingiausi metodai – iliustravimas ir demonstravimas, mažiausiai veiksmingi – atpasakojimas ir pasakojimas. Mokinių vertinimu, veiksmingiausias – aiškinimas, mažiausiai veiksmingi – atpasakojimas ir pratybos. Palyginus mokytojų ir mokinių vertinimų duomenis, abiem atvejais vertinimai sutampa – atpasakojimas – mažiausiai veiksmingas metodas verslumo ugdymo procese.
Mokymo(si) bendradarbiaujant, apimančio mokymąsi grupėse, komandinį mokymąsi ir abipusį mokymąsi (kitų mokymą, mokymąsi iš kitų), veiksmingumą pripažįsta dauguma mokytojų. Nustatyta, kad iš universalių mokymo(si) būdų, mokytojų rečiausiai taikomas veiklos mokymasis, ir į galimybių paieškas nukreiptas mokymasis. Mokinių vertinimu, veiksmingiausias mokymo(si) būdas – savarankiškas mokymasis, mažiausiai veiksmingas – žaidimais pagrįstas mokymasis (vaidmenų žaidimai).
Mokytojų veiksmingais įvardyti šie aktyvaus mokymo(si) metodai: diskusija, praktinių verslo uždavinių sprendimas, pristatymas (prezentacija) ir konsultavimas(is), rečiausiai taikomi ir mažiausiai veiksmingi – išsisklaidančio konflikto debesies, siužeto lentos ir loginės pasekmių šakos metodai. Taigi mokytojų ir mokinių vertinimai sutampa – iš visų vertintų metodų veiksmingiausia yra diskusija, mažiausiai veiksmingas – išsisklaidančio konflikto debesies metodas
Daugialypio intelekto teorijos taikymas (tiksliųjų mokslų) pamokose: nuo empirinio iki kritinio požiūrio
Many educational researches have been done in the Multiple Intelligence (MI) perspective, both in quantitative and qualitative, and even action research. All of them offered a positive contribution to educational view. However, many researches have also found weaknesses that still need improvement both in terms of accuracy of the basic theory based on Gardner’s theory, methodologies, instruments, as well as an understanding of MI theory itself. This study is part of the literature study with resources from some relevant references, authors’ knowledge, observation results, and authors’ experiences. Therefore, this paper describes how MI theory was used in the previous study, analyzed, and even criticized, as well as the perception of the authors. In bare, this paper analyzes some empirical studies in Multiple Intelligence, the interpretive perspective, MI in critical view, and the own-personal view about MI theory. In addition, the authors depict the lesson from implementation of the theory in school (Taiwan) in terms of compliance with the criteria of intelligence. The implementation MI theory in science domain is also exemplified.Remiantis daugialypio intelekto (DI) teorija, yra atlikta daug edukacinių, tiek kiekybinių, tiek kokybinių, tyrimų, taip pat ir veiklos tyrimų. Šie tyrimai yra reikalingi pedagogikos mokslui plėtoti. Tyrimai padėjo nustatyti tobulintinas metodologijos, tyrimo priemonių, taip pat ir pačios daugialypio intelekto teorijos supratimo sritis, pasiremiant Gardnerio teorija. Šiuo straipsniu pristatoma dalis antrinio tyrimo, kuriame remiamasi kitų autorių šaltiniais, pačių straipsnio autorių žiniomis, stebėjimo rezultatais ir patirtimi. Straipsnyje aprašoma, kaip daugialypio intelekto teorija buvo taikoma ankstesniame tyrime, pateikiama jos kritinė analizė ir autorių nuomonė. Apibendrinus, šis straipsnis analizuoja empirinius DI tyrimus, pateikia interpretacinį požiūrį, kritinį požiūrį į DI ir mūsų asmeninį požiūrį į DI teoriją. Be to, straipsnyje autoriai aprašo teorijos įgyvendinimo Taivano mokykloje pamoką, atsižvelgiant į intelekto kriterijų atitiktį. Taip pat yra pateiktas DI teorijos įgyvendinimo pavyzdys tiksliųjų mokslų srityje
Ikimokyklinio amžiaus vaikų lyderystės pradmenų raiška muzikinėje veikloje
Aim of this work is to reveal expression of leadership rudiments of preschool children in musical activates. Used methods: Analysis of scientific literature and educational documents; quantitative questionnaire for parents and music educators; quantitative analysis of received documents. 43 music teachers and 66 parents of preschool children participated in this research. Analysis of scientific and methodical literature revealed that conception of leadership is ambiguous and it is a complex task to describe it. Any person, who has followers, can call himself a leader; therefore any person can become a leader or follower. One group can have more than one leader and they can engage in different activities and perform different functions. After performing analysis of research data, we can conclude, that musical activities influence development of children’s leaderships features. Child who is a leader always wants to sing solo in music hours, he wants to stand in first rows, other children like and respect the leader, ask him to give new ideas, ask his advice when making decisions. Analysis of research data also showed that teachers encounter certain problems while working with children who are leaders: exaggerated strive for attention, music teacher’s willingness to dedicate more time to child who is a leader. Teachers solve these problems by assigning objectives of music hour, solo and roles for shy children. Child, who is a leader, influences other children while thinking about the abilities of other children and assigning their role in group games, also he explains what is inappropriate in music activities and helps others improve.Straipsnyje siekiama išsiaiškinti, kaip pasireiškia vaikų lyderystės pradmenys muzikinėje veikloje, kokios vaiko lyderio asmeninės savybės ir kokie ypatumai daro įtaką lyderystės raiškai ikimokykliniame amžiuje. Pristatomi muzikos pedagogų ir vaikų tėvų vertinimo apie vaikų lyderystę tyrimo rezultatai naudojant specialiai sukurtą priemonę. Nustatyti kriterijai ir ypatumai, lemiantys vaikų lyderystės raišką muzikinėje veikloje bei aptariamos tobulinimo galimybės