Vytautas Magnus University e-Journals
Not a member yet
556 research outputs found
Sort by
Pedagoginio turinio žinių bibliometrinis profilis
No full textThe purpose of this study is to conduct the bibliometric analysis of 2,092 studies on pedagogical content knowledge, published in the period of 1970-2019 (until 27 March 2019) and to reveal the clues about scientific communication and the general picture in the last 50 years. In this study, bibliometric analysis method was used. All studies obtained as a result of the scanning about pedagogical content knowledge in the Web of Science database were analyzed bibliometrically. The survey data consists of 2,092 studies published on pedagogical content knowledge between 1970 and 2019, revealed by scanning Web of Science database. 2,092 studies obtained through the scanning of Web of Science Core Collection database under “Pedagogical Content Knowledge” title were analyzed according to publication year, publication type, publication language, title, author name, authors’ country, keywords and references.
Social network analysis was used to identify the collaborations between countries that published joint studies on pedagogical content knowledge, to determine the co-citation network of the journal-author-publication and the concept-subject trends. CiteSpace application has been used in social network analysis. The data obtained from 2,092 studies were analyzed through this application.
In this research, bibliometric properties of 2,092 studies on Pedagogical Content Knowledge, indexed in Web of Science between 1970 and 1919 were analyzed, first of all it was found that the most publications were made in 2016-2019. In addition, it was understood that the studies were mainly in the form of articles and proceedings paper and carried out in English. Regarding country collaborations, it is seen that the USA is a pioneer in providing scientific communication in the field and plays a key role. As a result of the word analysis, it was concluded that the most commonly used concepts were Pedagogical Content Knowledge and education. The most studied subjects in the field were technological Pedagogical Content Knowledge and learning progress.Šio tyrimo tikslas yra atlikti 2 092 pedagoginio turinio straipsnių, paskelbtų 1970–2019 m. (iki 2019 m. kovo 27 d.), bibliometrinę analizę ir atskleisti pedagogikos mokslo komunikacijos ypatumus ir tendencijas per pastaruosius 50 metų. Visi pedagoginio turinio straipsniai buvo ieškomi „Web of Science“ duomenų bazėje ir analizuojami, taikant bibliometrinės analizės metodą.
Taip pat buvo pasitelktas socialinių tinklų analizės metodas, siekiant nustatyti šalis, paskelbusias jungtines pedagoginio turinio studijas. Socialinių tinklų analizė padėjo nustatyti „citavimo tinklą“, atskleisti „žurnalo, autoriaus irpublikacijos“ bendravimo tinklą ir „koncepcijos ir dalyko“ raidos tendencijas. Analizuojant socialinius tinklus buvo naudojama „CiteSpace“ programa. Duomenys buvo gauti iš 2 092 straipsnių.
Bibliometrinė ir socialinių tinklų analizė atskleidė, kad daugiausia pedagoginio turinio publikacijų buvo paskelbta 2016–2019 m. Dauguma pedagoginių studijų buvo pristatyta straipsnių forma, paskelbta anglų kalba. Kalbant apie mokslininkų bendradarbiavimą, matyti, kad JAV yra mokslinės komunikacijos pedagogikos srityje pradininkė ir užima lyderio pozicijas. Terminų analizė parodė, kad straipsniuose dažniausiai vartojamos sąvokos buvo „pedagoginio turinio žinios“ ir „švietimas“. Studijose dažniausiai nagrinėti mokymo(si) technologijų ir mokymo(si) pažangos klausimai
Perkeliamųjų gebėjimų ugdymas universitetinėse studijose: studentų patirtis
Full text linkThe idea of the development of transversal skills in higher education, especially in university studies was established by The Bologna Process. Recent research on transversal skills in higher education points out the fact that higher education including university studies is already dealing with the turn towards inclusive transversal skills development. The current study is concentrated on the development of student transversal skills in university studies with the aim of investigating the phenomenon of the development of student transversal skills in university studies. The research results identify that the development of student transversal skills in university studies depends on internal personal characteristics and external social factors which include colleague influence, exchanging ideas and institutional impact. The research participants also disclose their perception that there occurs a substantial improvement of their transversal skills during the university studies. Nevertheless, they also stress their perceived needs for developing certain transversal skills which are necessary in their later professional work life. The research participants identify that special attention should be paid to such transversal skills as communication and foreign languages, the ability to apply innovations and creativity, analytical skills and critical thinking, learning to learn and time management.1999 m. Bolonijos procesas nubrėžė gaires, kuriomis pripažįsta, kad aukštojo mokslo studijų metu taip pat galima plėtoti perkeliamuosius gebėjimus. Neseniai atlikti moksliniai tyrimai švietimo srityje rodo, kad aukštasis mokslas, įskaitant universitetines studijas, jau susiduria su atviru posūkiu perkeliamųjų gebėjimų ugdymo link. Šiame tyrime daugiausia dėmesio skiriama studentų perkeliamųjų gebėjimų ugdymui universitetinėse studijose. Juo siekiama ištirti studentų perkeliamųjų gebėjimų ugdymo universitetinėse studijose reiškinį. Tyrimas atskleidžia, kad perkeliamųjų gebėjimų ugdymas priklauso nuo vidinių asmeninių savybių ir išorinių socialinių veiksnių, įskaitant kolegų įtaką, keitimąsi idėjomis ir institucinį poveikį. Tyrimo dalyviai taip pat atskleidžia savo suvokimą, kad jų universitetiniai įgūdžiai gerokai pagerėja studijų metu. Tačiau jie taip pat pabrėžia savo suvokiamus poreikius plėtoti tam tikrus perkeliamuosius gebėjimus, reikalingus profesiniam darbui, pavyzdžiui, bendravimą ir užsienio kalbų vartojimą, gebėjimą taikyti naujoves ir kūrybiškumą, analitinius įgūdžius ir kritinį mąstymą, mokėjimą mokytis ir laiko valdymą
Priežastinių žymeklių because ir so anotavimo metodo naudojimas anglų kaip užsienio kalbos mokymuisi
No full textThis paper reports on an investigation of the functions of the English causal discourse markers ‘because’ and ‘so’ and their Lithuanian counterparts and analyses the Lithuanian translation equivalents of these discourse markers using the multilingual open translation project TED Talks as a data resource. The results revealed that the discourse marker ‘because’ and its Lithuanian counterparts express ideational cause, followed by its rhetorical equivalent. However, the discourse marker ‘so’ and its Lithuanian counterparts express rhetorical consequences, followed by the rhetorical specification.Viena reikšmingiausių užsienio kalbos mokymosi pažengusiesiems sričių yra diskurso analizė ir diskurso valdymas. Anotavimo metodas suteikia besimokančiajam išskirtinę galimybę įgyti kalbinių žinių apie diskurso žymeklius, surasti dėsningumus užsienio kalboje ir palygti juos su gimtąja kalba. Straipsnyje pateikiamas angliškų priežastinių diskurso žymeklių because ir so bei lietuviškų jų atitikmenų sričių ir funkcijų tyrimas; taip pat analizuojami šių diskurso žymeklių vertimo į lietuvių kalbą variantai, naudojant daugiakalbį atvirojo vertimo projektą TED Talks kaip duomenų šaltinį. Tyrimas buvo atliekamas dviem etapais. Pirmiausia buvo anotuotos ir palygintos anglų ir lietuvių kalbų žymeklių funkcijos. Po to buvo analizuojami žymeklių vertimai į lietuvių kalbą. Išvados parodė, kad diskurso žymeklis because ir jo lietuviški atitikmenys dažniausiai išreiškia objektyviąją priežastį, po jos eina retorinis atitikmuo, per kurį kalbėtojai išreiškia savo subjektyvumą. Tačiau diskurso žymeklis so ir jo lietuviški atitikmenys daugeliu atvejų išreiškia retorinę pasekmę, po kurios eina retorinis detalizavimas. Taip pat buvo nustatyta, kad, verčiant abu diskurso žymeklius, buvo dažnai naudojamas praleidimas. Anglų kalbos diskurso žymeklių sričių ir funkcijų anotacija bei jų vertimai į lietuvių kalbą yra naudingi ne tik vertėjams, bet ir užsienio kalbų mokytojams, nes leidžia geriau susipažinti su teksto rišlumu bei pragmatiniu diskurso aspektu
Sociolingvistinių veiksnių įtaka rusiškų gimnazijų moksleivių lietuvių kalbos gramatiniam taisyklingumui
No full textThis article investigates the influence of sociolinguistic factors on the Lithuanian language grammatical competence of 11th grade (3rd gymnasium grade) students enrolled in Russian gymnasiums. The data of the study were collected in four high schools in Vilnius, where the language of instruction is Russian. 179 students participated in the study. To measure the grammatical competence of object marking in the Lithuanian language the Elicited Oral Imitation Test (Erlam 2006) and the task of narrative writing were used. A sociolinguistic questionnaire focused on the age of onset of Lithuanian and the linguistic behavior of students. The data were analyzed with R (R Core Team, 2013). Linear mixed effects models (LMM) were used to explore the relationship between sociolinguistic factors and students’ grammatical competence of the Lithuanian language. The results of LMM revealed that the students’ age of onset of Lithuanian affected their correctness in marking grammatical objects in Lithuanian. Students, who learned Lithuanian before the age of 4 performed better in the tasks than students who learned the language at the age of 6 or later. A strong positive correlation between the semestral grade of the Lithuanian language and literature at schools and students’ grammatical competence was also noticed. However, almost no factors of students’ linguistic behavior were significant in the analysis.Straipsnyje analizuojama sociolingvistinių veiksnių įtaka rusiškų gimnazijų moksleivių lietuvių kalbos gramatiniam taisyklingumui. Apžvelgiama, kaip moksleiviai reiškia veiksmažodžio valdomą objektą skirtingo pobūdžio lietuvių kalbos užduotyse. Atlikta statistinė tiesinių mišriųjų modelių analizė atskleidė, kad tam, kaip taisyklingai moksleiviai reiškia objektą, poveikio turi amžius, kuriuo moksleiviai įsisavino lietuvių kalbą, dainų lietuvių kalba klausymosi įpročiai.  
Mokytojų profesinio perdegimo ir profesinio pasitenkinimo sąveika
Full text linkThe world is facing with requirements, which are changing the way people and the environment interact, changing needs, and long-term challenges. School is no exception, where endless reforms cause a great deal of chaos that teachers, students, and their parents are tired of. The article discusses the extent to which professional burnout is expressed in Lithuanian teachers ’community as a whole, and its relation to teachers’ professional satisfaction. The aim of the research is to reveal the interaction between burnout and professional satisfaction of Lithuanian teachers in order to increase their professional satisfaction. The analysis of scientific literature was selected due to the theoretical explanation of the research problem. The quantitative research method was selected due to empirical research. The indicators on the questionnaire scales providedan opportunity to determine the links between Lithuanian teachers’ professional burnout and professional satisfaction according to different structural stress dimensions. Statistical analyses were performed using the Statistical Package for the Social Sciences (SPSS 23) for Windows. The survey included 398 teachers (a representative sample of the study was 381 respondents). The main results. Based on the results of theoretical and empirical research, the main factors influencing the interaction between professional burnout and professional satisfaction were identified. A significant negative interaction between professional satisfaction and professional burnout was also confirmed.Kasdien mus supančioje erdvėje kyla vis nauji reikalavimai, lemiantys asmens ir aplinkos sąveikos kaitą, kintančius poreikius, ilgalaikes naujas problemas. Mokykla – ne išimtis, kur nesibaigiančios reformos kelia nemenką chaosą, nuo kurio pavargę jaučiasi Lietuvos mokytojai, mokiniai ir jų tėvai. Straipsnyje aptariama, kokiu mastu kaip stipriai/ nestipriai Lietuvos mokytojų bendruomenėje yra išreikštas profesinis perdegimas, koks jo ryšys su mokytojų profesiniu pasitenkinimu. Tyrimo tyrimo tikslas – atskleisti Lietuvos mokytojų profesinio perdegimo ir profesinio pasitenkinimo sąveiką, siekiant didinti mokytojų profesinį pasitenkinimą. Remiantis teorinio ir empirinio tyrimo rezultatais, buvo nustatyti pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos profesinio perdegimo ir profesinio pasitenkinimo sąveikai, iš kurių pagrindiniai yra žymiai sumažėjęs darbingumas, produktyvumas, atsiribojimas nuo darbo ir profesijos, kontrolės ir savikontrolės praradimas darbe. Patvirtintas reikšmingas neigiamas ryšys tarp mokytojų profesinio pasitenkinimo ir profesinio perdegimo
TIEKIMO GRANDINĖS ŽALINIMAS ĮMONIŲ SOCIALINĖJE ATSAKOMYBĖJE
No full textA feature of the development of the modern global economy is the strengthening of social responsibility of business. All entrepreneurial activity is carried out taking into account the interests of society, the team, nature. The article analyzes the current trends in greening the business, including the supply chains of leading companies in the world. The main indicators of environmental sustainability of supply chains are highlighted. The growing importance of social responsibility in the activities of companies, its implementation along the whole chain is proved. An analysis of the most common sustainability ratings of global companies confirmed that social responsibility has an increasing trend, becoming an important characteristic of modern business and a powerful competitive advantage
Tėvo vaizdinys šiuolaikinėje lietuvių ir anglų paauglių problemų prozoje
Full text linkThe reflection of the relationship between a child and a father, the role of a father, the sense of fatherhood, and the transformation of these aspects may all be found in the contemporary literature for adolescents. Furthermore, usually the daily life of teenagers and their problems as well as various social realities are represented there. A father, like a mother, is the main institution of a child’s socialization, even in adolescence. Therefore, it seems relevant to analyze and interpret problem novels for teenagers, which are not only documents of contemporary teenagers’ lives, but also participants in the field of literature for adolescents that dictate and respond to the latest trends of this genre.
In this article, four contemporary Lithuanian and English problem novels about migration are analyzed and compared, focusing attention on their depiction of the following topics: a father and fatherhood, the role of a father in the processes of teenager’s socialization, identity construction, and psychosocial development. The study is based on comparative thematology, which is in line with Luigi Zoja’s (2006) theory of the historical, psychological, and cultural perspectives of a father. Also, the analysis of problem novels focuses on the main aspects of adolescents’ socialization (Broom, Bonjean, Broom 1992; Berns 2009). The study of the selected books has shown that the role of a father in a teenager’s life is essentially the same regardless of culture; it does not matter whether the book was written by a Lithuanian writer or by an English one. The analysis of the chosen problem novels also reveals the versatility of the father’s images and manifestations of fatherhood: from the father who is performing only the role of a reproducer to the father who fully takes care of his offspring. Based on a comparison of different images of a father, one may conclude that in contemporary problem novels for adolescents the father’s authority has partially undergone certain changes, which were determined not so much by historical events mentioned in the article but by the family ideology, social norms and values, and cultural differences. Therefore, in this genre, the frequently used elimination of a father from a child’s life is not a tendentious cultural reality which defines the degradation of the father’s role in Western culture, but a feature of adolescent literature, the creative author’s play.Šiuolaikinėje paauglių literatūroje, kurioje dažniausiai fiksuojamas kasdienis paauglių gyvenimas ir jų problemos bei socialinės realijos, atsispindi vaiko santykis su tėvu, tėvo vaidmuo, tėvystės jausmas ir šių aspektų transformacijos. Tėvas, kaip ir motina, yra pagrindinis vaiko socializacijos institutas net ir paauglystėje, todėl, atrodo, aktualu analizuoti ir interpretuoti paaugliams skirtus kūrinius, kurie yra ne tik šiuolaikinių paauglių gyvenimo dokumentai, bet ir paauglių literatūros lauko dalyviai, diktuojantys ir atliepiantys naujausias paauglių prozos tendencijas.
Šiame straipsnyje išanalizuoti ir palyginti keturi šiuolaikiniai lietuvių ir anglų paauglių problemų prozos kūriniai apie migraciją, juose reprezentuojamas tėvas ir tėvystė, tėvo vaidmuo paauglio socializacijos, tapatumo konstravimo ir psichosocialinės raidos procesuose. Tyrime remiamasi komparatyvine tematologija, kuri dera su Luigi’io Zojos (2006) tėvo istorine, psichologine ir kultūrine perspektyva. Taip pat kūrinių analizei pasitelkiami pagrindiniai paauglių socializacijos aspektai (Broom, Bonjean, Broom 1992; Berns 2009). Atlikus paauglių problemų prozos kūrinių analizę paaiškėjo, kad nepriklausomai nuo kultūros – ar kūrinį parašė lietuvių, ar anglų rašytojas, – tėvo vaidmens svarba paauglio gyvenime iš esmės vienoda. Pasirinktų romanų tyrimas atskleidė įvairiapusiškus tėvo vaizdinius ir tėvystės apraiškas: nuo tėvo reproduktoriaus iki tėvo, visapusiškai besirūpinančio savo atžala. Palyginus skirtingus tėvo vaizdinius galima daryti išvadą, kad šiuolaikinėje paauglių problemų prozoje tėvo autoritetas iš dalies patyrė tam tikrus pokyčius, kuriuos lėmė ne tiek straipsnyje akcentuojami istoriniai įvykiai, kiek šeimos ideologija, socialinės normos ir vertybės, kultūriniai skirtumai. Todėl dažnai paaugliams skirtuose kūriniuose pastebimas tėvo eliminavimas iš vaiko gyvenimo yra ne tendencinga kultūrinė realija, apibrėžianti tėvo vaidmens sunykimą Vakarų kultūroje, o paauglių literatūros ypatybė, rašytojo kūrybinis žaismas
Modernizmo link: XX amžiaus pradžios latvių moterų kelionių pasakojimai
No full textThe advancement of women as writers in Latvia during the early 20th century was directly attributed to increased education and freedom. Travelling literary women in the early twentieth century were also part of a larger pattern –the increased ability to travel for pleasure. At the beginning of the 20th century Latvian upper middle class women went to Western Europe – Italy, France, Switzerland – for enjoyment and educational purposes. Anna Rūmane–Ķeniņa’s (1877–1950) cycle of sketches “From the South” (“Iz Dienvidiem”) (1902) and Angelika Gailīte’s (1884–1975) travel narrative “Observations and Dreams” (“Vērojumi un sapņojumi’) (1920) described travel to Italy. Travelogues, positioned between autobiography and fiction, represented subjective experiences and gave women writers an acceptable medium for expressing their thoughts and ideas publicly. As women writers shared their impressions of foreign spaces and peoples with their audience at home, they also articulated themselves. Inscribing their own lives into a text they reinforced their new social position as modern women and writers, thus travel narratives also served as important instances of female agency at the beginning of 20th century Latvia.XX amžiaus pradžioje latvių moterų virsmą rašytojomis lėmė išsilavinimas ir laisvės. Tuo metu keliaujančios literatės žymėjo bendresnį visuomenės pokytį – keliavimą savo malonumui. Jos keliavo į Vakarų Europą – Italiją, Prancūziją, Šveicariją – edukaciniais ir pažintiniais tikslais. Annos Rūmanės-Ķeniņos (1877–1950) apybraižų cikle „Iš pietų“ („Iz Dienvidiem“, 1902) ir Angelikos Gailītės (1884–1975) kelionių pasakojime „Pastebėjimai ir sapnai“ („Vērojumi un sapņojumi“, 1920) buvo aprašyta kelionė į Italiją. Kelionių proza, įsiterpusi tarp autobiografijos ir grožinės literatūros, atskleidė asmeninius potyrius ir buvo tinkama terpė rašytojoms viešai reikšti savo mintis. Besidalydamos įspūdžiais apie užsienio vietas ir žmones, jos tobulino saviraišką. Per tekstus pristatė savo gyvenimą ir įgijo naują socialinį statusą visuomenėje, o jų kelionių pasakojimai tapo svarbiu moterų indėliu į XX amžiaus pradžios Latvijos kultūrą