Vytautas Magnus University e-Journals
Not a member yet
556 research outputs found
Sort by
ESTIMATION OF MARKETING PRICE POLICY EFFICIENCY OF THE ENTERPRISE OF MEAT-PROCESSING INDUSTRY
Get PDFPrice competition among the domestic enterprises of meat processing industry requires the permanent increase of marketing price policy efficiency. The purpose of the research consists in the estimation of marketing price policy efficiency, establishment of its intercommunication withefficiency of activity for further improvement of marketing price policy of the enterprise of meat processing industry. The research’s methods are theoretical and logical generalization, statistical analysis, expert questioning, and matrix. The results of research are the methodical approach to the estimation of marketing price policy efficiency of the enterprise on the basis of determination of integral index; matrix that analyses intercommunication of marketing price policy efficiency with efficiency of enterprise’s activity for the development of marketing price policy potential and strengthening of control after the results of the enterprise’s activity are formed.Kainų konkurencijai tarp šalies mėsos perdirbimo šakos įmonių reikalauja nuolatinio rinkodaros kainodaros politikos efektyvumo didinimo. Tyrimo tikslas – įvertinti rinkodaros kainodaros politikos efektyvumą ir nustatyti jos sąryšį su įmonių veiklos efektyvumu, siekiant tolesnio rinkodaros kainodaros politikos tobulinimo mėsos perdirbimo šakos įmonėse. Tyrimo metodika: statistinė įmonių veiklos analizė, ekspertų (įmonių vadovų ir specialistų) apklausa, matricų sudarymas. Tyrimo rezultatai: pasiūlyta metodinė prieiga įmonės rinkodaros kainodaros politikos efektyvumui vertinti, remiantis integruotu rodikliu suformuota matrica, parodanti sąryšį tarp rinkodaros kainodaros politikos efektyvumo ir įmonės veiklos efektyvumo rinkodaroskainodaros politikos potencialui vystyti ir įmonės veiklos rezultatų kontrolei sustiprinti
FARMER‘S ENTREPRENEURSHIP: CASE OF LITHUANIA
Get PDFThe majority of households are family business organizations, which were formed naturally and handed down from generation to generation; thus, often it is difficult to reconcile necessary changes with the fundamental value – harmony between business and lifestyle. Research question: do the Lithuanian farmers have an entrepreneurial attitude towards farming? Aim of the research – to evaluate Lithuanian farmers’ attitude towards business and to present scientific insights regarding the development of households and promotion of farmers’ entrepreneurship. Theoretical research was carried out while applying methods of analysis and content analysis of scientific researches. In order to find out about Lithuanian farmers’ attitude towards farming, motives and business, the method of questionnaire survey was applied. In total, 162 farmers working in different Lithuanian municipalities were interviewed. 82 percentage of interviewed persons recognize farming as a type of business. In order to achieve identified business goals, farmers expand areas of cultivated land, improve production technologies, and have consultations. Teaching/learning, dissemination of good practices could be possible measures which contribute to the change of the attitude towards activity of these farmers.Dauguma ūkininkų ūkių yra natūraliai susiformavusios, iš kartos į kartą perduodamos šeimos verslo organizacijos, kuriose pokyčių būtinumas neretai sunkiai suderinamas su pagrindine vertybe verslo-gyvenimo būdo stabilumu. Kintanti ūkininkavimo aplinka lemia verslumo kompetencijų turėjimo svarbą. Probleminis klausimas: ar verslininkiškas Lietuvos ūkininkų požiūris į ūkininkavimą? Tyrimo tikslas – įvertinus Lietuvos ūkininkų nuostatas užsiimti verslu, pateikti mokslines įžvalgas ūkių plėtrai bei ūkininkų verslumo didinimui. Teoriniai tyrimai atlikti taikant mokslinių straipsnių, mokslinių tyrimų ataskaitų turinio analizės ir apibendrinimo metodus. Lietuvos ūkininkų nuostatų užsiimti verslu, verslumo raiškos diagnozavimui buvo taikyta anketinė apklausa. Apklausti 162 ūkininkai. Ūkininkai didina dirbamos žemės plotus, tobulina gamybos technologijas, konsultuojasi. Mokymas / mokymasis, gerosios patirties sklaida galėtų būti tie įrankiai, kurie labiausiai prisidėtų prie ūkininkų požiūrio į verslą keitim
KAIMŲ NYKIMO REIŠKINYS IR JO ĮTAKA KAIMO KRAŠTOVAIZDŽIO POKYČIAMS
No full textThe problem examined in this research is how the loss of rural settlements, small towns, vil-lages and farms contributes to changes in rural landscape and how can this change be managed? The survey was conducted in matching locations in Poland, Slovakia, Germany and in the southern part of Cyprus. The research methods were based on the analysis of source materials and on field analyses in the studied regions. Source research included searching for information in a literature on the subject, as well as planning documents, strategies and studies of spatial development conditions. The main causes of the decline of abandoned rural areas are the decrease in population and migra-tion to cities, the intensification of production and the increase in production areas and the change in the nature of the activities of rural homesteads. The results of the research also show that in addi-tion to common trends comprising the transformation of landscapes in rural areas, each of the ana-lyzed regions differs in terms of the degree of adverse changes, the period in which changes were noted and the possibilities to prevent these changes. In order to prepare a village rehabilitation stra-tegy, a comprehensive diagnosis of whole changes is required, in which the state and causes of landscape changes are determined, and possible solutions for halting rural depopulation are fore-seen.Tyrimo problema – kaip kaimo gyvenviečių, mažų miestelių, kaimų bei ūkių nykimas prisi-deda prie kaimo kraštovaizdžio pokyčių ir kaip tą pokytį galima valdyti? Tyrimo tikslas – nustatyti kaimų nykimo priežastis ir būdingus bruožus, išanalizuoti kraštovaizdžio pokyčius bei pateikti siū-lymus dėl kaimo kraštovaizdžio valdymo (planavimo, institucinių funkcijų ir atsakomybių paskirs-tymo, monitoringo ir kontrolės), esant kaimų nykimo reiškiniui. Tyrimo metu buvo atliktas vizuali-nis kraštovaizdžio pokyčių stėbėjimas bei fiksavimas(fotografavimas), planavimo dokumentų, vie-tovių vystymo planų analizė bei interviu su vietos valdžios atstovais. Analizuojant nuotraukas bei senus žemėlapius buvo vertinami kaimo vietovių kraštovaizdžio pokyčiai, susiję su pastatų bei kitų objektų kaimo vietovėse nykimo reiškiniu. Tyrimas atliktas atsitiktinai pasirinktose vietovėse Len-kijoje, Slovakijoje ir Vokietijoje bei Kipro pietinėje dalyje. Nustatyta, kad esminės apleistų kaimo vietovių nykimo priežastys yra: gyventojų skaičiaus mažėjimas ir jų migracija į miestus, žemės ūkio gamybos intensyvinimas bei gamybos plotų padidėjimas, kaimo sodybų veiklos pobūdžio keitimas. Apleistų teritorijų kraštovaizdis kinta nuo vyraujančių žmogaus veiklos degradacinių apraiškų iki natūralių ekosistemų formavimo. Siekiant parengti kaimų gaivinimo strategiją, reikalinga komplek-sinė apleistų teritorijų pokyčių priežasčių analizė ir sintezė, nustatant kraštovaizdžio pokyčių būklę ir numatant galimus sprendimus dėl kaimo nykimo stabdymo
PASAULIO EKOLOGINĖ GAMYBA IR VARTOJIMO TENDENCIJOS
No full textWhat global trends do affect the organic sector in Ukraine and what organic policy tools, ac-cording to the international experience, can be implemented for its effective development? The pur-pose of the article is analyzing organic production and consumption trends, to propose directions and tools for their development in Ukraine. Organic production and market growth rates, relation-ship between consumption and income are estimated using the international organizations database. The scientific and other sources are analyzed and summarized. Demand is organic production driver and the availability of appropriate land resources and financing enables its expansion. Different measures aimed at the realizing of competitive advantages in the global market and simultaneous growth of domestic market are to be applied for organic sector development in Ukraine: govern-ment financial support for transformation, certification, products promotion; information and educa-tional activities; fostering collaboration among supply chain agents; the legislation implementation. This article may be used for research, teaching, and economic policy development.Kokios pasaulinės tendencijos turi įtakos ekologiniam Ukrainos sektoriui ir kokios tarptauti-nės patirties pagrindu taikomos ekologinės politikos priemonės gali būti naudojamos veiksmingai plėtojamos? Straipsnio tikslas – išanalizuoti pasaulines ekologinės gamybos ir vartojimo tendencijas ir pasiūlyti priemones jų vystymuisi Ukrainoje. Remiantis tarptautinių organizacijų statistiniais duo-menimis ir išnagrinėjus bei apibendrinus mokslinius ir kitus šaltinius, apskaičiuojami ekologinės ga-mybos ir rinkos augimo tempai bei vartojimo priklausomybė nuo pajamų. Ekologinės gamybos varik-lis yra paklausa, gera žemės kokybė ir kitų išteklių prieinamumas bei finansavimas. Ukrainos ekolo-ginio sektoriaus plėtra apima konkurencinių pranašumų įgyvendinimą pasaulinėje rinkoje, tuo pačiu metu plečiant vidaus rinką, dėl kurios būtina naudoti reguliavimo priemones: vyriausybės finansinę paramą gamybos transformavimui, sertifikavimui, produktų reklamai; informacijos ir švietimo prog-rama; tiekimo grandinės dalyvių sąveikos skatinimą; teisės aktų įgyvendinimą. Straipsnis gali būti naudojamas moksliniams tyrimams ir mokymams, taip pat ekonominės politikos plėtrai
(Ne)Kasdieniški liudijimai apie bendraamžius ir save
Get PDFThe article presents an oral history project “Conversations Gathered by Mara and Kazys Almenas, 1965–1977”. The little-known material is housed at the Lithuanian Research and Studies Center in Chicago, USA. On June 14 and July 23, 1965, Kazys Almenas interviewed the spouses Zinaida Nagytė-Katiliškienė (pen-name Liūnė Sutema) and Marius Katiliškis, both known as the Katiliškiai. In the interview, the two prominent Lithuanian émigré writers reminiscence about their contemporaries Antanas Škėma (1910–1961), Algimantas Mackus (1932–1964), and Julius Kaupas (1920–1964). All three were writers too and good acquaintances of the Katiliškiai, and in the cases of Mackus and Kaupas, very close friends. The conversations point to many interesting quotidian and non-quotidian details about the life of Lithuanian writers in Germany after WWII and later in the U.S. Antanas Škėma, his personality and works, receive special attention. By talking about their fellow writers, Zinaida Nagytė-Katiliškienė and Marius Katiliškis also reveal their own aesthetic creative principles. The two interviews present them not only as writers but also as a married couple with its specific dynamics and respect for each other and each other’s works.Straipsnyje pristatoma mažai kam žinoma Maros ir Kazio Almenų sakytinės istorijos medžiaga „Maros ir Kazio Almenų surinkti pokalbiai, 1965–1977“, saugoma Lituanistikos tyrimo ir studijų centre Čikagoje (JAV). 1965 m. birželio 14 ir liepos 23 d. Kazio Almeno pakalbinti sutuoktiniai Zinaida Nagytė-Katiliškienė (Liūnė Sutema) ir Marius Katiliškis dalijosi mintimis apie 1961 metais žuvusį Antaną Škėmą, 1964 metais žuvusį Algimantą Mackų ir tais pačiais metais netikėtai mirusį Julių Kaupą. Visi trys buvo Katiliškių pažįstami, o Mackus ir Kaupas – geri jų bičiuliai. Pokalbiuose gausu kasdieniškų ir nekasdieniškų detalių iš lietuvių rašytojų gyvenimo Vokietijoje ir Amerikoje. Ilgėliau sustojama prie Škėmos – ne tik jo kūrybos, bet ir asmenybės, iš kitų rašytojų ypač išsiskyrusios savo laikysena. Kalbėdami apie Škėmos kūrinius, Katiliškiai įvardija ir savo estetinius principus literatūroje. Užrašyti pokalbiai leidžia pažvelgti į Katiliškius ne tik kaip į kūrėjus, bet ir kaip į sutuoktinius, pajusti jų santykių dinamiką, pagarbą bei požiūrį į vienas kito kūrybą. Sakytinė istorija
Nerimas užsienio kalbos pamokose
No full textThe study aims to analyse the relationship of socio-biographical variables (gender, language proficiency) and generalized anxiety with the foreign-language learning anxiety of 210 adolescents and young adults. Data analyses revealed that higher levels of general anxiety correspond to significantly higher foreign-language learning anxiety scores. A higher level of proficiency in foreign language was linked to lower levels of foreign-language anxiety. The study is a part of research projects VEGA 1/0409/17 and KEGA 060UK-4/2017.Šio tyrimo tikslas – išnagrinėti ryšį tarp sociobiografinių kintamųjų (lyties ir kalbos mokėjimo lygio) ir bendro nerimo bei užsienio kalbos mokymosi nerimo, tyrimui pasitelkus 210 Slovakijos paauglių ir jaunų suaugusiųjų. Duomenys buvo surinkti naudojant internetinius klausimynus (Nerimo užsienio kalbų pamokose skalė ir Bendros baimės, socialinio nerimo ir bendravimo / egzamino nerimo skalė). Dalyviai buvo suskirstyti į grupes pagal lytį, užsienio kalbos mokėjimo lygį ir bendro nerimo rodiklius. Neparametrinė statistinė analizė atskleidė, kad aukštesnis bendro nerimo lygis atitinka reikšmingai aukštesnius užsienio kalbos nerimo rodiklius. Aukštesnis anglų, kaip užsienio kalbos, mokėjimo lygis yra susijęs su žemesniu užsienio kalbos mokymosi nerimu. Mokytojai atlieka svarbų vaidmenį mažinant įtampą klasėje, jie turėtų kurti supratingą aplinką ir naudoti gresmės nekeliančius mokymo metodus, būtent tai gali pagerinti užsienio kalbų mokymąsi. Būsimi mokytojai turi gebėti ugdyti savo profesinę įžvalgą ir suprasti mokinių emocijas
Matematikos mokytojų žinios, kaip mokyti aštuntos klasės mokinius trikampių temos
No full textStudy aimed to document the 8th grade math teachers’ knowledge of how to teach the triangles topic, Hashweh’s Model (2005) was accredited for this purpose. The model included the following components: knowledge of the pedagogical content, beliefs about learning and teaching, learners’ characteristics, educational strategies, educational context, learning sources, curriculum, and clarity of the content and philosophy. The (female) teacher whose students obtained the highest degrees in TIMSS (2015), and the (female) teacher whose students obtained the lowest grades in this test were selected for this study. The researcher applied the qualitative method to collect the required data using different tools, such as questionnaire, oral interviews, classroom observations, content test, and document analysis. The results showed that the teachers’ knowledge of how to teach the content varies. The teacher whose students obtained the highest degrees in TIMSS (2015) test did better in all the knowledge aspects: knowledge of the pedagogical content, beliefs about learning and teaching, learners’ characteristics, educational strategies, educational context, learning resources, and curriculum. On the other hand, their knowledge was equal about the educational objectives.Straipsnio tikslas – išnagrinėti 8 klasės matematikos mokytojų žinias apie tai, kaip mokyti trikampių temos. Šiuo tikslu buvo taikomas Hashweho modelis (2005). Modelis apima šiuos komponentus: mokytojų pedagoginio turinio žinias, įsitikinimus apie mokymąsi ir mokymą, besimokančiųjų savybių žinojimą, edukacines strategijas, švietimo aplinką, mokymosi šaltinius, ugdymo programą ir turinio bei filosofijos aiškumą. Tyrime dalyvavo mokytoja, kurios mokiniai gavo aukščiausius įvertinimus Tarptautiniame matematikos ir gamtos mokslų gebėjimų tyrime (angl. TIMSS, 2015), ir mokytoja, kurios mokiniai gavo žemiausius šio testo įvertinimus. Tyrėjas taikė kokybinį metodą, reikalingą duomenims surinkti, naudodamasis įvairiomis tyrimo priemonėmis: klausimynu, interviu, pamokų stebėjimas, turinio testas ir dokumentų analizė. Rezultatai parodė, kad mokytojų žinios apie tai, kaip mokyti turinio, skiriasi. Mokytoja, kurios mokiniai gavo aukščiausius TIMSS (2015) įvertinimus, geriau išmanė šiuos aspektus: pedagoginį turinį, turėjo savo įsitikinimus apie mokymąsi ir mokymą, besimokančiųjų savybes, edukacines strategijas, švietimo aplinką, mokymosi išteklius ir ugdymo programas. Kita vertus, abiejų mokytojų žinios apie ugdymo tikslus buvo vienodos
1. „Teisė į viltį“: Europos Žmogaus Teisių Teismo doktrinos (r)evoliucija
No full textThe article deals with the case-law of the European Court of Human Rights (ECHR) on life imprisonment. In the landmark case Vinter and Others v. the United Kingdom (2013), the Court’s case-law underwent a radical turn. The article deals with both prie-Vinter and post-Vinter developments and exposes the revolutionary nature of the change, as well as what may be seen as some inconsistencies in the Court’s post-Vinter case-law. Still, despite some zigzags, in the post-Vinter era violation of Article 3 of the European Convention on Human Rights is usually found in cases, where the persons sentenced for life are not effectively entitled, both de jure and de facto, to the prospect of review of their sentences with the eventual possibility of their commutation or other forms of early release. This prospect is subject to conditions; the corresponding legislative instruments must be in place, but they do not guarantee per se the said commutation. However, the denial of that commutation and the continued isolation of such persons from society must be based on legitimate penological grounds, as expounded in the case-law of the ECHR. In that case-law, the life prisoners’ right to have their sentences reviewed is called the “right to hope”. It is grounded in the society’s hope (not necessarily realistic) that even those who commit the most abhorrent and egregious acts nevertheless retain their “essential humanity” and carry within themselves the capacity to change; therefore to deny them the experience of hope would be to deny a “fundamental aspect of their humanity”; and to do that would be degrading. On the other hand, the probability that the penological grounds for continued isolation of such convicts would be deemed, by the reviewing courts, as no more present, is not high. The Court’s post-Vinter case-law focuses not on the factual or legal situation of actual applicants in concrete cases, but, first and foremost, on the quality of the law. Consequently, violations of Article 3 are being found also in such cases, where the applicable domestic law is still based on the much more lenient (to the States) pre-Vinter case-law. As things stand today, there are no indications that the Court would be prepared going to abandon this quasi-constitutionalist methodology (even if its use legitimately poses complicated analytical questions as to when and how, and by whom the respective violations had been committed). This new principled stance of the ECHR makes the outcome of the pending similar cases rather predictable – and unfavourable to those States, which have not (yet) introduced legislative instruments allowing for the judicial review of life prison sentences with the prospect of their commutation. Therefore, it is not surprising that in response to the said transformation of the Court’s case-law, a number of States have introduced, in their legislation, the possibility of judicial review of life sentences upon expiration of no less than twenty-five years (the term which the Court sees as an acceptable standard). Lithuania has not done so yet (for reasons which are hardly explainable); in this country, life prisoners’ early release is possible only by way of presidential pardon or on compassionate grounds – both options, whatever their merits, fall short of the post-Vinter requirements. In 2017, this resulted in ECHR finding, in respect of six applicants, of a violation of Article 3 in Matiošaitis and Others v. Lithuania. The Article argues the necessity and desirability of the relevant legislative changes, as well as their inevitability, in particular in view of numerous new complaints pending before the Court against Lithuania.Straipsnyje nagrinėjama, kaip evoliucionavo Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos atitikčiai Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniui. Aptariama Teismo jurisprudencija prieš 2013 m. sprendimą byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę ir po jo, parodomas šioje byloje padaryto radikalaus posūkio revoliucingumas, taip pat tai, kas gali būti laikoma „povinterinės“ jurisprudencijos nenuoseklumais. Po Vinter bylos 3 straipsnio pažeidimas paprastai nustatomas, jei nuteistiesiems laisvės atėmimu iki gyvos galvos nėra veiksmingai užtikrinama galimybė siekti jiems paskirtos bausmės peržiūrėjimo ir paleidimo į laisvę. Šios bausmės sušvelninimas gali būti saistomas tam tikrų sąlygų ir nėra a priori garantuojamas; jis negalimas, jei esama legitimių penologinių pagrindų tokius asmenis ir toliau laikyti izoliuotus nuo visuomenės. Tačiau nacionalinėje teisėje turi būti legislatyvinių instrumentų, leidžiančių siekti griežčiausios bausmės sušvelninimo. Tai vadinama „teise į viltį“. Ji grindžiama (nebūtinai realistiniu) visuomenės tikėjimu(si), kad net labiausiai užkietėjęs nusikaltėlis turi potencialo pasikeisti taip, kad vieną dieną ne tik nebebus pavojingas kitiems, bet ir supras, išpažins savo kaltę ir dėl jos atgailaus. EŽTT „povinterinėje“ jurisprudencijoje dėmesys sutelkiamas ne tiek į konkretaus pareiškėjo faktinę situaciją, kiek į nacionalinės teisės kokybę. Tai daro bylų prieš valstybes, kurių teisėje nėra atitinkamų legislatyvinių instrumentų, baigtį gana nuspėjamą. Straipsnyje aptariama Lietuvos situacija, susiklosčiusi po 2015 m. priimto sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą, kuriuo buvo pripažinta, kad Lietuva, vengdama keisti įstatymus ir užtikrinti nuteistųjų laisvės atėmimu iki gyvos galvos „teisę į viltį“, pažeidė šešių tokių nuteistųjų teises, garantuojamas Konvencijos 3 straipsnio
5. Briuselis ir Klaipėda: ES poveikis nacionalinei jūrų teisei
No full textBoth directly and indirectly, EU law impacts domestic legal systems. This also applies to maritime affairs. Even though Lithuania’s political and economic focus is oriented more towards the major cities, Vilnius and Kaunas, maritime issues, ranging from fishing to transport, tourism to energy, are (or have the potential to become) important aspects of Lithuania’s economic and political life. In this text it will be shown how the work of the EU can influence domestic maritime law. This will be done by looking at the interaction of the EU and member states with global international treaties. Among the many types of international treaties concerning maritime affairs, liability conventions are often overlooked by academia but are of significant importance for businesses operating in the maritime sector as well as for the safety of those who interact with maritime actors, such as coastal populations or passengers on cruise vessels or ferries. Using the example of the EU’s implementation of the Athens Convention, which regulates the liability for damages suffered by passengers on ships, this text aims at showing some of the potentials, but also complications, which can be created by the EU’s entry into a legal field which had already been regulated through international treaties for decades before the creation of the EU.ES teisė tiesiogiai ir netiesiogiai daro įtaką šalių narių teisinėms sistemoms, ji taip pat taikoma ir jūrų reikalams. Nors Lietuvos politinis ir ekonominis dėmesys labiau orientuotas į didžiausius miestus – Vilnių ir Kauną, jūrininkystės klausimai (nuo žvejybos iki transporto, turizmo iki energetikos) yra (ar gali tapti) svarbiais Lietuvos ekonominio ir politinio gyvenimo aspektais. Šiame tekste aptarta, kaip ES darbas gali daryti įtaką vidaus jūrų teisei. Tai parodyta nagrinėjant ES ir valstybių narių sąveiką su pasaulinėmis tarptautinėmis sutartimis. Tarp daugelio rūšių tarptautinių sutarčių, susijusių su jūrų reikalais, akademinės bendruomenės dažnai nepaiso atsakomybės konvencijų, nors jos labai svarbios jūrų sektoriaus įmonėms, taip pat ir toms, kurios sąveikauja su jūrų dalyviais, pavyzdžiui, pakrančių gyventojais, kruizinių laivų arba keltų keleiviais. Naudojant pavyzdį, kaip ES įgyvendina Atėnų konvenciją, kurioje reglamentuojama atsakomybė už laivų keleivių patirtą žalą, šio teksto tikslas parodyti ne tik tam tikrą potencialą, bet ir komplikacijas, kurių gali kilti ES įsitraukaint į teisinę sritį, kuri jau dešimtmečius iki ES įsteigimo buvo reglamentuota tarptautinėmis sutartimis
14. Europos tyrimo orderio išdavimo problematika
No full textEuropean investigation order is a new tool for judicial cooperation in criminal matters and the above mention instrument is in effect since 15th of July 2017. Until this date judicial cooperation in criminal matters were regulated by various international conventions, its additional protocols, European evidence order. European investigation order has changed rigid/inflexible tools of judicial cooperation between countries and it is going to foster the conduction of legal action in EU member states.
According to article 6 on Conditions for issuing and transmitting an EIO of Directive 2014/41/EU of the European Parliament and of the Council of 3 April 2014 regarding the European investigation order in criminal matters the issuing authority may only issue an EIO where the following conditions have been met:
(a) the issuing of the EIO is necessary and proportionate for the purpose of the proceedings referred to in Article 4 taking into account the rights of the suspected or accused person; and
(b) the investigative measure(s) indicated in the EIO could have been ordered under the same conditions in a similar domestic case.[1]
The European investigation order raises questions to practitioners on its implementation. For example, how to explain meaning of one of conditions for EIO – necessary? Which criteria determines when it is necessary to issue the EIO and in which cases it is not recommended?
Therefore, the above mentioned questions define aspects of the research, precisely to analyze conception one of the EIO issuing element of conditions “necessary”, its interpretation in the jurisprudence of supranational and national courts, to provide criteria which would help make a decision to issue or refuse to issue EIO in a specific pre-trial investigation/criminal case.
[1] European investigation order in criminal matters. Directive 2014/41/EU of the European Parliament and of the Council of 3 April 2014. Official Journal of the European Union, L 1.5.2014, 130/1.Europos tyrimo orderis (toliau ETO) kaip naujas teisinio bendradarbiavimo instrumentas tarp Europos Sąjungos valstybių narių gana neseniai pradėtas naudoti praktikoje – nuo 2017 m. birželio 15 d. Iki minėtos datos teisinis bendradarbiavimas, susižinojimas baudžiamosiose bylose tarp Europos Sąjungos (toliau ES) valstybių narių buvo reglamentuojamas Europos konvencijomis bei jų papildomais protokolais, Europos įrodymų orderiu, Europos arešto orderiu. Naujasis teisinis instrumentas pakeitė gana nelanksčius teisinio bendradarbiavimo instrumentus, todėl tikimasi, kad tai pagreitins tyrimo veiksmus ES valstybėse narėse.
2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose II skyriaus Procedūros ir apsaugos priemonės, skirtos išduodančiajai valstybei, 6 str. ETO išdavimo ir perdavimo sąlygos 1 d. nurodoma, kad „Išduodančioji institucija gali išduoti ETO tik tuo atveju, kai tenkinamos šios sąlygos:
a) išduoti ETO yra būtina ir proporcinga 4 straipsnyje nurodyto proceso tikslu, atsižvelgiant į įtariamojo arba kaltinamojo teises, ir
b) ETO nurodytą (-as) tyrimo priemonę (-es) būtų galima nurodyti vykdyti tokiomis pačiomis sąlygomis panašioje nacionalinėje byloje.“[1]
Kaip ir kiekviena nauja teisinė priemonė, atsirandanti gana konservatyvioje terpėje, kokia laikytinas baudžiamasis procesas, ETO taikytojams praktinėje veikloje iškyla naujų klausimų. Pvz., kokia vienos iš direktyvos dėl ETO (6 str. 1 d. a) p. paminėtų išdavimo sąlygų, išreikštos žodžiu būtina samprata? Kokiais kriterijais vadovaujantis nustatoma, kada išduoti ETO yra būtina, o kokiais atvejais to daryti nerekomenduotina?
Taigi anksčiau paminėti klausimai nubrėžia šio tyrimo kryptį, būtent – išanalizuoti vienos iš ETO išdavimo sąlygos požymio, išreikšto žodžiu būtina sampratą, jo aiškinimą supranacionalinių ir nacionalinių teismų jurisprudencijoje ir pateikti kriterijų, kurie padėtų apsispręsti priimant sprendimą išduoti arba atsisakyti išduoti ETO konkrečiame ikiteisminiame tyrime ar baudžiamojoje byloje.
[1] Dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose. Europos Parlamentas ir Taryba. Direktyva 2014/41/ES. 2014 m. balandžio 3 d. Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 130/1