Vytautas Magnus University e-Journals
Not a member yet
556 research outputs found
Sort by
Nuolatinio kritikos atnaujinimo poreikis kaip jos paviršutiniškumo simptomas
Get PDFThe aim of the paper is to reveal the theoretical implications behind the contemporary striving for novelty in the field of critical theory. For a few decades the practical irrelevance of critical theory has been determined by what can be described as an indirect approach to the fundamental political, social, and economic problems. Today the adherents of critical theory find the problems not in the concretely existing social reality; rather, these problems are “discovered” in new books, academic journals, and conferences. Quarrels about secondary problems in the field of critical theory have become more important to academics and intellectuals than serious discussions about the most obvious and serious political and social problems. If the proponents of critical theory do not want to remain engaged in a purely verbal and conformist game they need to stop chasing after intellectual fashions. To regain theoretical and practical relevance one has to begin from the fundamental questions of man, society, and politics. The revision of critical theory has to begin from the fundamentals, not from the roof.Tyrimo tikslas – atskleisti vieną iš šiuolaikinės kritinės teorijos neradikalumo šaltinių. Jau keletą dešimtmečių kritinės teorijos praktinis nereikšmingumas nulemtas to, ką galime vadinti „netiesioginiu“ priėjimu prie svarbiausių politinių ir socialinių problemų. Pamatinės problemos neaptinkamos konkrečioje socialinėje tikrovėje, jos „randamos“ vis naujose knygose, akademiniuose žurnaluose arba konferencijose. Ginčai dėl kritinės teorijos subtilybių akademikams ir intelektualams yra svarbesni už diskusijas dėl konkrečiai egzistuojančios politinės tikrovės. Kritinės teorijos atstovai diskutuoja apie vis naujas problemas, kurios randamos ne socialinėje tikrovėje, bet sukurtos pačių kritikų. Šis kritinės teorijos santykis su problemomis užkerta kelią didesnėms pretenzijoms keisti socialinę tikrovę. Jei kritinės teorijos atstovai nenori užsiiminėti tik kalbiniu akademikų žaidimu, jie turi atsisakyti įpročio vaikytis intelektualių madų. Siekiant praktinio relevantiškumo, būtina grįžti prie fundamentalių klausimų apie žmogaus, visuomenės ir politikos prigimtį, o ne nuolat diskutuoti ir rašyti apie naujas madingiausias „teorijas“
Vaikų nuostatos dėl integruotos kūno kultūros pamokos, kaip instrumento, validumas Lietuvoje
Get PDFThe purpose of this study was to investigate the validity and reliability of the Children’s Attitudes Towards Integrated Physical Education – Revised (CAIPE-R), using a sample of the Lithuanian comprehensive school students. In the course of the survey, 1204 students from 5th- 8th grades from 14 comprehensive education schools were surveyed. During this study the exploratory and confirmatory factor analysis showedthat CAIPE-LT instrument, which structural model consists of two factors, is suitable to analyse data. The CAIPE-LT instrument (α = 0.87; test-retest r = 0.81) and this instrument’s subscales (“General attitude” α = 0.86, test-retest r = 0.79; “Sport modification” α = 0.71, test-retest r = 0.77 ) are reliable. Based on the results we approveconfirm that CAIPE-LT is a valid and reliable instrument. And this instrument is suitable to carry outa comprehensive study, which would reveal the attitudes of the Lithuanian comprehensive school students towards the inclusion of peers with physical disabilities into physical education classes.Straipsnyje įvertintas lietuvių „Vaikų nuostatos dėl integruotos kūno kultūros“ (angl. Children‘s Attitudes Towards Integrated Physical Education – Rivised; CAIPE-R), kaip instrumento, validumas ir patikimumas. Tyrimo imtis – 14-os bendrojo ugdymo mokyklų 5–8 klasių 1204 mokiniai. Tyrimo tikslas – įvertinti CAIPE-LT instrumento validumą ir patikimumą. Atliktos tiriamoji ir patvirtinamoji faktorinės analizės atskleidė, kad CAIPE-LT instrumentą sudarantis dviejų faktorių struktūrinis modelis yra tinkamas duomenims analizuoti. CAIPE-LT priemonė (α=0,87; test-retest r=0,81) ir ją sudarančios subskalės („Bendros nuostatos“ α=0,86, test-retest r=0,79; „Nuostatos dėl žaidimo taisyklių keitimo“ α=0,71, test-retest r=0,77) yra patikimos ir stabilios. Remiantis gautais rezultatais daroma išvada, kad CAIPE-LT yra patikima ir validi priemonė, kuria galima atlikti išsamius tyrimus
Susipažinkite su neįtikėtina simbioze – katalikiškojo religingumo, muzikos ir mokslo
Get PDFIn the article there is presented the author’s review of the newly published monograph of the ass. prof. dr. Saulius Stumbra “The practice of Catholic religiosity and popular devotion. Educational aspects”.
According to the author of this article, this monograph has raised up and has scientifically based the power of interdisciplinary educational interaction in the development of a young personality. But the most significant is that the priest-scientist perceives and proves that “it is important to ensure that the society of globalization today does not lose the elements of nationaltraditional culture, so that religion will continue to be significant, especially in the lives of young people, and so that it would be effective in the social, political and cultural spheres of a traditional and modern society”. S. Stumbra, the first in Lithuania, based on his research and that of other authors, argues that between the goals of religiousness and the virtuously achieving quality of life there is a positive strong direct connection.
The author also presents evaluations of other monograph reviewers. According to Apostolic Nuncio Pedro Lopez Quintana, the work gets special value and meaning, because its purpose is “to examine Catholic religiosity in early youth and to demonstrate how practices of popular devotion can be applied in education and teaching of the catechism in early youth. The popular piety helps a simple person to find answers to the greatest existential questions relating to life, death, love, suffering and joy”.
Prelate Prof. Habil. Dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas, analyzing the Fr. dr. Stumbra’s monograph emphasizes that presented “global (religious, philosophical, social, educational, psychological) approach to the influence of popular devotional practices on a child’s aging has gotten not by general, superficial phrases but by using competent literature, consistent scientific empirical research, personal life experience, appropriately chosen scientific methodology, which shows the author’s thoroughness, scientific knowledge; therefore, the monograph has been prepared as a serious scientific theoretical practical work”.
According to the Bishop of Telšiai Kęstutis Kėvalas, the popular piety is one of the ways to incarnate the Christian message. Fr. dr. Saulius found a niche where the Christian faith can be nurtured by the popular devotion. This is a really unexpected discovery. Our uniqueness as a nation, as our national heritage is definitely entering a world-class registration which can become the UNESCO heritage. Thus, we have a wonderful symbiosis between science and tradition, education and uniqueness”.
Summarizing all this, the following conclusion is drawn: the monograph of the priest-scientist Saulius Stumbra is an original, innovative work, enriching the theory and practice of Lithuanian social science on issues of education, opening up wide opportunities for people who care for the education of young people (and not only), the preservation of the national identity, raising up and strengthening the Catholic religiosity through the practice of the popular devotion. This work is an unbelievable symbiosis of the Catholic religiosity, music and science
Pedagoginių sprendimų priėmimo veiksnių teorinis modelis
No full textThe paper is based on the analysis and synthesis of scientific literature with the aim to disclose the peculiarities of pedagogical problem-solving as well as decision-making. It highlights the complexity of pedagogical decision-making. Most research of pedagogical decision- making concentrates on various constituents and psychological factors that are directly related to the features of teachers’ personality. Some research of pedagogical decision-making focuses on the process of decision-making. Trying to answer the research question, this paper attempts to reveal the main groups of factors that influence the pedagogical decision-making. The theoretical framework, which is based on the insights concerning the pedagogical decision- making factors, is presented.Probleminių situacijų, problemos sprendimų ir procesų pobūdis lemia žmonių sprendžiamų problemų įvairovę (Jonassen, 1997). Nors problemų sprendimo ir jų proceso apibrėžimai skiriasi, atsižvelgiant į susiformavusias tyrimų tradicijas (Herde, Wustenberg ir Greiff, 2016; Guss, Tuason ir Orduna, 2015; Funke, 2014), mokslininkai sutaria, kad sprendimų priėmimas, kaip problemų sprendimo proceso sudėtinė dalis, yra konkreti veikla, sutelkta į problemos pasirinkimą (Funke,2014; Perkins, 2009; Galloti, 2002; Jonassen, 1997, 2011). Spręsdamas problemą ir siekdamas nustatyti problemos pobūdį ir galimus sprendimus, problemos sprendėjas įtraukiamas į „pokalbį su problema“ (Raven, 2000, p. 479). Tai išryškina ne tik vidinių ir išorinių problemos sprendimo veiksnių (Jonassen, 2011), bet ir požiūrių, motyvacijos ir emocijų svarbą (Jonassen, 1997; Funke, 2014) sprendžiant problemas. Sprendimų priėmimo teorijos neretai pabrėžia pasirinkimo analitinius procesus (de Martino, 2006) ir remiasi kognityviniais procesais, kurie ignoruoja sąveiką su kitomis psichinėmis funkcijomis (Funke, 2014). Pedagoginių sprendimų priėmimas suteikia galimybę atrasti subtilią mokytojų gebėjimų sąveiką. Akcentuojant mokytojo siekius mokyti remiantis savo širdimi ir protu, intuityviai jaučiant, kaip kintančiomis aplinkybėmis elgtis su mokiniu – unikalia asmenybe ir besimokančiųjų grupės nariu (van Manen, 2008), išryškinamas pedagoginių sprendimų priėmimo reikšmingumas ugdymo teorijai ir praktikai. Mokymasis, kaip cikliškas ir nuolatinis procesas (Poulou ir Norwich, 2002), atspindi nuolatinį pokyčių, derybų, uždavinių su daugybe kintamųjų ir atsakymų į juos ieškos procesą (Freeman, 1989). Taigi, mokymo sudėtingumas, priklausomas nuo esamų aplinkybių, reikalauja iš mokytojo daugybės spontaniškų sprendimų (Osam ir Balbay, 2004; van Manen, 1995). Kadangi pedagoginis sprendimų priėmimas vyksta „čia ir dabar“, jo negalima sugrąžinti atgal (Aho et al., 2010), – visa tai skatina mokslininkus tirti, kokie veiksniai lemia mokytojų sprendimo priėmimą.
Pedagoginės veiklos organizavimas turi būti grindžiamas sprendimais, padedančiais plėtoti mokinių žinias, jų intelektinius gebėjimus, žinojimą, kaip veikti, polinkius, jausmus ir emocijas. Tačiau, jeigu mokytojai nepaiso ugdymo proceso ir neišmano, kokie veiksniai įgalina prasmingą ir optimalų mokymą(si), pedagoginės veiklos efektyvus vykdymas tampa sudėtingas. Kai kurie pedagoginiai sprendimų priėmimo modeliai orientuojasi tik į sprendimų priėmimo procesą (Thomson, Bachor ir Thomson, 2002). Daugelis pedagoginių sprendimų priėmimo modelių atskleidžia įvairias sprendimo proceso dalis (Palmer ir Rangel, 2011; Borko, Roberts ir Shavelson, 2008; Poulou ir Norwich, 2002; Colton, Sparks-Langer, 1993; Freeman, 1989). Mokslinės literatūros analizė atskleidė poreikį sukurti pedagoginių sprendimų priėmimo modelį, apimantį ne tik sprendimo proceso ypatumus, bet ir veiksnius, darančius įtaką pedagoginių sprendimų priėmimui. Todėl formuluojamas tyrimo klausimas: kokie pagrindiniai veiksniai daro įtaką pedagoginių sprendimų priėmimui ir skatina mokytojus priimti geresnius profesinius sprendimus?
Straipsnio tikslas – pagrįsti teorinį pagrindinių veiksnių, darančių įtaką pedagoginių sprendimų priėmimui, modelį.
Ugdymo filosofija, poreikių (ir mokinių, ir mokytojų) analizavimas, vertybių derinimas, praktikos ir teorijos dermė yra pedagoginių sprendimų priėmimo veiksniai. Ugdymo filosofijos pasirinkimas įgalina mokytoją atrasti unikalią mokymo prieigą, galinčią paskatinti gilią mokinių poreikių analizę, mokytojo ir mokinio tarpusavio pažinimą ir sąveiką, suteiktų galimybių atrasti to, ką vertina mokytojas, ir to, ką vertina besimokantieji, ryšį, taip išryškinant teorijos ir praktikos dermei būtinus sąlyčio taškus. Šie veiksniai tarpusavyje sąveikauja ir suteikia mokytojui galimybių siekti asmeninio ir profesinio tobulėjimo, t. y. priimti geresnius, prasmingus sprendimus. Kitaip tariant, pedagoginį sprendimą lemia ir pats mokytojas, jo kūrybiškas, naujoviškas požiūris, ypač siekiant mokiniams perteikti dalyko turinį platesniame prasmių kontekste ir įtraukiant juos į vidinius ieškojimus
17. „Išlaikymo“ reglamentas (EB) Nr. 4/2009 – taikymo sritis, pagrindinės sąvokos ir teismingumo principai
No full textThe article deals with some of the aspects of the application of the EU Regulation No. 4/2009, (otherwise known as Brussels III or the Maintenance Regulation). The article examines the relationship of the Regulation with The Hague Convention of 1958 and 1973, on “the Recognition and Enforcement of Decisions”, revealing the rule of its supremacy. Particular attention is paid to the aims of the Regulation, the scope of the application of its rules and the analysis of the cases concerning the rules governing the jurisdiction of maintenance. The article explicitly examines the concepts related to “cases arising from the maintenance legal relationships”, marriage, family, relatives and other important issues. A great deal of attention is paid to the discussion of the system established by the Regulation regarding court jurisdiction related to the maintenance. The article analyses both, general rules of jurisdiction and contractual jurisdiction, forum necessitatis and the regulation of involvement in the process. Attention is also drawn to the differences in the areas of “maintenance” and the contractual jurisdiction and involvement in the process as it is in the Brussels I and this Regulation.Straipsnyje nagrinėjami kai kurie ES reglamento Nr. 4/2009 (dar kitaip vadinamo Briuselio III arba Išlaikymo reglamentu) taikymo aspektai. Ypatingas dėmesys skiriamas reglamento tikslams, taikymo sričiai ir bylų dėl išlaikymo priteisimo teismingumo taisyklių analizei
Nacionalinių kultūrinių dimensijų ir BVP prognostinė galia PISA švietimo lyderystės ir mokyklos autonomijos indeksams
No full textThis paper examines how societal cultural values and the economic well-being of a country can predict school leadership and autonomy, two managerial indexes within education measured in the Programme for International Student Assessment (PISA) test. Regression analysis (n = 70 countries) indicated that societal cultural dimensions, as measured by Hofstede’s model, have significant predictive power for both indexes. Specifically, study uncovered that the Power Distance and Individualism dimensions have a positive relationship with educational leadership, while Long-term Orientation and Uncertainty Avoidance have a negative relationship. Furthermore, study identified a negative relationship between school autonomy and the Masculinity and Uncertainty Avoidance dimensions. A country’s economic well-being, measured by GDP, is identified as a significant factor in educational leadership, with countries with higher a GDP scoring lower in educational leadership, however, GDP was not a predictor of the autonomy index. The study uncovers the under-researched connection between PISA and societal cultural dimensions and highlights the importance of contextualization in terms of societal cultures.Straipsnyje analizuojama, kokią įtaką nacionalinės kultūros vertybės ir šalies ekonominis išsivystymas gali turėti mokyklos lyderystei ir autonomijai – dviem švietimo vadybos indeksams, matuojamiems EBPO PISA tyrimuose. Tyrimui pasitelkti EBPO PISA 2015 metų duomenys. Atlikta statistinių duomenų (70 šalių) regresinė analizė atskleidė, kad nacionalinės kultūros vertybės pagal Hofstedo 6 dimensijų modelį turi teigiamą prognostinę galią abiem minėtiems švietimo vadybos modeliams. Tyrimas atskleidė, kad galios distancijos, arba hierarhiškumo (angl. Power Distance), ir individualizmo (angl. Individualism) dimensijos yra pozityviai teigiamai susijusios su mokyklos lyderyste. O ilgojo laikotarpio orientacijos (angl. Long Term Orientation) ir neapibrėž tumo vengimo (angl. Uncertainty Avoidance) dimensijos yra neigiamai susijusios su mokyklos lyderyste. Statistinė duomenų analizė rodo, kad vyriškumo (angl. Masculinity) ir neapibrėžtumo vengimo (angl. Uncertainty Avoidance) dimensijos turi neigiamą tarpusavio ryšį su mokyklos autonomija. Šalies ekonominis išsivystymas, kuriam matuoti pasitelktas šalių BVP, yra statistiškai reikšmingas faktorius kalbant apie mokyklos lyderystę. Įdomu tai, kad šalys, kuriose BVP yra aukštesnis, pasižymi mažesne mokyklos lyderyste, remiantis EBPO PISA (2015) rezultatais. Pastebėtina, kad šalies BVP neturi įtakos mokyklos autonomijai. Straipsnyje, remiantis atliktu tyrimu, aktualizuojama nacionalinių kultūros vertybių svarba atliekant tarptautinius mokinių pasiekimų tyrimus, pvz., PISA. Tyrimas atskleidė, kad atliekant tokio pobūdžio tarptautinius tyrimus svarbus šalies kultūrinis kontekstas
Ritos Kantanavičiūtės daktaro disertacijos „Interprofesinė pagalba ankstyvojo amžiaus mikčiojančiam vaikui ir jo šeimai, taikant multidimencinę intervenciją“ recenzija
Get PDF  
Mentorystės patirtys padedant tėvams ugdytis pozityviosios tėvystės įgūdžius vaikų dienos centruose
Get PDFThe current article reveals mentorship experiences of helping parents to develop their skills of positive parenting in children’s daily care centres (CDCC). Mentors for parents (social pedagogues and social workers) are perceived as persons enabling parents to manage the situations of children’s education applying positive parenting skills and observing the principles of positive parenting. The current article analyses CDC, which are in the process of developing their functions and traditions on the social scale. The object of the research is mentoring experience of specialists working in CDC to help parents, whose children attend daily care centres, develop their positive parenting skills. The purpose of the study is to reveal the experiences of CDC social workers and social pedagogues of working with parents, whose children attend daily care centres, seeking to develop their positive parenting skills. The study questions: 1) What possibilities are provided to parents to acquire positive parenting skills in CDC? 2) What are the experiences of parents’ mentorship seeking for the development of their positive parenting skills? Qualitative research type was chosen for the study. In the study, the method of a semistructured interview, which enables to come close to the understanding of human experiences, designation of meanings, the definition of meanings and the construction (explanation) of reality, was used. The obtained data were analysed by the content analysis method. Qualitative content analysis was carried out in accordance with the inductive, study data based and categories composed logic. According to J. W. Creswell (2009), content analysis is a technique which, having examined the specificities of the text, allows, objectively and systematically, draw reliable conclusions. The qualitative content analysis was performed regarding the following sequence (Creswell, 2009): repeated reading of the content of transcript interview texts, distinction of meaning elements in the text analysed, grouping of the distinguished meaning elements into categories and sub-categories, integration of the categories/sub-categories into the context of the phenomenon analysed and description of their analysis. Criteria-based sample was used in the study. The informants were chosen according to the following criteria: 1) a social worker or social pedagogues with higher education, 2) specialists that help parents, whose children attend CDC, develop positive parenting skills, 3) mentoring experience of not less than 2 years. Selecting the research participants, the snowball principle was observed, when the informants were asked to indicate other CDC specialists having mentoring experience. The study was conducted in October-December 2016. 9 informants participated in the research (5 social pedagogues and 4 social workers). The results of the qualitative research on the development of positive parenting skills in CDC revealed that parents were provided with a possibility to develop positive parenting skills in the organised courses/seminars, open lectures and individual consultations. Parents’ self-support groups, individual consultations and different available literature offered by CDC specialists created preconditions for (self-) development of parenting skills through cooperation-based interrelationships with own children. However, a part of the informants were inclined to render responsibility for their children’s development to CDC specialists rather than assume it themselves. A part of the research participants would like to attend training courses more often, yet they were unable to do so due to working or family conditions as they did not have anybody to leave younger children with. The analysis of the research results revealed that the welfare of children attending daily care centres necessitated for the development of parents’ positive parenting skills, which helped parents to positively communicate and cooperate with own children, to establish harmonious interrelationships and spend time together. The general competences acquired by parents (transferable skills) enabled a family to live more harmoniously, gave children an opportunity to observe parents’ positive behaviour and develop positive parenting skills through a harmonious participation in family life.Šiame straipsnyje atskleidžiamos mentorystės patirtys padedant tėvams ugdytis pozityviosios tėvystės įgūdžius vaikų dienos centruose (toliau VDC). Mentoriai tėvams (socialiniai pedagogai ir socialiniai darbuotojai) šiame straipsnyje suprantami kaip asmenys, padedantys jiems valdyti vaikų ugdymo situacijas taikant pozityviosios tėvystės įgūdžius ir vadovaujantis pozityviosios tėvystės principais. Straipsnyje analizuojama VDC, kurių funkcijos visuomenės mastu dar tik kuria savo tradicijas ugdant pozityviosios tėvystės įgūdžius tėvams, veikla. Kokybinio tyrimo apie pozityviosios tėvystės įgūdžių ugdymąsi VDC rezultatai atskleidė, kad tėvams sudaromos galimybės ugdytis pozityviosios tėvystės įgūdžius dalyvaujant įvairiuose kursuose / seminaruose, atvirosiose paskaitose, individualiose konsultacijose. Tėvų savigalbos grupės, individualios konsultacijos bei įvairios literatūros, kurią siūlo tėvų savišvietai VDC specialistai, sudaro prielaidas ugdytis pozityviosios tėvystės įgūdžius, kuriant bendradarbiavimu grįstus tarpusavio santykius su savo vaikais. Tačiau yra tėvų, vis dar linkusių atsakomybę už vaikų ugdymą perleisti VDC darbuotojams, o ne ją prisiimti patiems. Dalis tėvų norėtų dažniau ateiti į mokymus, bet ne visada gali dėl darbo santykių ir dėl šeiminių aplinkybių. Siekiant vaikų, lankančių VDC, gerovės, reikalinga stiprinti tėvų pozityviosios tėvystės įgūdžius. Tai padeda tėvams ne tik pozityviai bendrauti ir bendradarbiauti su savo vaikais, kurti darnius tarpusavio santykius, drauge leisti laisvalaikį. Tėvų įgytos bendrosios kompetencijos (perkeliamieji gebėjimai) leidžia šeimai gyventi darniau, sudaro galimybes vaikams matyti pozityvų tėvų elgesį ir patiems ugdytis pozityviosios tėvystės įgūdžius dalyvaujant darniame šeimos gyvenime
Įsivertinimo sampratos raiška I klasės mokinių kalboje
Get PDFAs we care to create a successful learning for every student we talk about students’ capacity to evaluate their own studying process. It is thought that when student is able to assess his own learning his academic results tends to be much higher than students who prefer not to assess themselves. Thus, it is recommended to begin self-assessment lessons in a primary school. Nevertheless, the importance of self-assessment is being highly analyzed there are few empirical researches which would show the real situation of how it works with students in the first grade.
Also, it is proven that at this age children understands the world as a unified system, thus the subjects at school should be as much related as possible. When talking about self-assessment it is easier to try it in the context which is less difficult to understand. In this research we have integrated two lessons of arts and Lithuanian language. After completing the research we have noticed some significant changes in students’ perception of self-assessment. They mentioned that when they can assess themselves they can notice what was good in their work and where do they have to improve. The majority of students said that self-assessment is necessary for them and after the research they are going to assess themselves more often.Straipsnyje analizuojama įsivertinimo problema, pristatomi tyrimo, atlikto pirmoje klasėje, rezultatai. Analizuojama įsivertinimo sampratos raiška pirmos klasės mokinių kalboje ir jos kaita. Lyginama įsivertinimo sampratos raiška mokinių kalboje iki ir po ugdomosios veiklos, pagrįstos tarpdalykine dailės ir lietuvių kalbos pamokų integracija. Daroma išvada, jog ugdomoji veikla padarė teigiamą poveikį pirmos klasės mokinių įsivertinimo sampratai