Vytautas Magnus University e-Journals
Not a member yet
556 research outputs found
Sort by
Nauju moksliniu tyrimu išplėtota edukologijos mokslo erdvė
Get PDFOn March 23rd, 2018 the defense procedure of J. Monkevičius dissertation “Factors of the Formation of Teacher Professional Learning Communities” took place in Lithuanian University of Educational Sciences. The doctoral dissertation committee: prof. dr. V. Salienė (LEU), prof. dr. A. Vilkas, habil. prof. dr. P. Jucevičienė (KTU), prof. dr. R. Malinauskas (LSU), prof. dr. I. Ivanova (Latvia) noted the topicality, in current international research context, of the sis which substantiated, with the help factor analysis, the influence of various factor son the formation of teacher professional learning communities
Profesinio tobulinimo programų efektyvumo ir universiteto dėstytojų išmoktos teorijos įgyvendinimo tyrimas
No full textThis study explores the effectiveness of professional development workshop series training programs on the university professors’ teaching applications in terms of skills and methodologies introduced after one year from the date of the program and explores the professors’ implementation of the theories. The findings showed that most participants pointed that their teaching concepts shifted from a traditional method of teaching to a nontraditional one due to the professional growth program.Šiame straipsnyje plėtojamas tyrimas, atliktas autoriui 2015 m. įgyvendinant profesinio tobulinimo programą, kai buvo vedami užsiėmimai 70 vieno iš Beiruto universitetų (Libanas) dėstytojų. Straipsnyje tiriamas šių užsiėmimų poveikis gebėjimų ir metodologijų aspektu, atsispindintis dėstytojų anketose, pateiktose praėjus metams nuo kursų baigimo. Analizuojama, kiek dėstytojai suvokė jiems užsiėmimų metu pristatytas mokymo teorijas ir kokia apimtimi pradėjo jas taikyti studentų auditorijoje.
Tyrimas paremtas kokybine duomenų analize. Siekiant atsakyti į tyrimo klausimus, visiems užsiėmimuose dalyvavusiems dėstytojams buvo išsiųstas elektroninis laiškas su prašymu anonimiškai atsakyti į tris Google Forms aplinkoje pateiktus klausimus. Siekiant išanalizuoti surinktus duomenis buvo taikomas lyginamasis metodas. Apklausos rezultatai atskleidė, kad beveik visi iš 58 Google Forms anketas užpildžiusių respondentų pastebėjo, jog dėl profesinio tobulinimo programos jų mokymo koncepcija pasikeitė. Dėstytojai adaptavo naują požiūrį į mokymąsi, o jų mokymo metodai pasidarė aktyvesni. Jie pripažino, kad klasikinio mokymo atsisakymas jiems padėjo geriau suprasti studentų poreikius. Šis pirminis tyrimas reikšmingas siekiant paskatinti dėstytojų profesinio tobulinimo programas aukštajame moksle, nes jos daro teigiamą poveikį ir jų studentams
9. Kontinentinės Europos šalių baudžiamosios teisės specialioji dalis: šiuolaikinė būklė ir vystymosi algoritmas
No full textThe article is devoted to analysis of modern status of algorithm of the development of Special part of Criminal legislation of Continental Europe countries. According to author’s opinion, Special part of Criminal Code, as a structural element of Criminal legislation, is a complex of institutes and norms, which give definition and characteristics of crimes and set sanctions. The system of Special part of criminal legislation consists of two subsystems: 1) codified (main), illustrated in Criminal Code; 2) not codified (subsidiary), illustrated in different formal sources (international treaties, special criminal laws, legal acts of other areas of law).
Criteria for the construction of the Special Part of the criminal legislation of the abovementioned states are determined on the basis of the commonality of the objects of criminal offences and their significance in the hierarchy of social values which are officially adopted in this or that society and the state.
Taking the content into consideration, the Special Part of the Criminal law of various countries of continental Europe, on the one hand, has universality and unity in the main - in the list of common crimes, forming its "core". On the other hand, it is distinguished by a sufficiently pronounced invariance, i.e. specificity in the amount of criminalization, the degree of differentiation of criminal responsibility and the level of penalization for committed offences.
At present stage the algorithm of the development of the Special Part of the criminal legislation of the countries of continental Europe has the following model: codification as a whole prevails over decodification, criminalization – over decriminalization, penalization – over depenalization.
At the present time, the concept (ideology) of the Special Part of the criminal legislation of these countries is gradually changing, which is manifested, first of all, in a change in the vector of value orientations of criminal legal protection: (from the state to the individual). Unification of the content of the Special Part of the criminal legislation of these states may be characterised as a stable trend. In addition, the process of rapprochement of various criminal legal systems (primarily Romano-Germanic (continental) and Anglo-American) continues.Straipsnis skirtas kontinentinės Europos šalių baudžiamosios teisės specialiosios dalies modernaus algoritmo analizei. Autoriaus nuomone, baudžiamojo kodekso specialioji dalis, kaip struktūrinis baudžiamosios teisės elementas, yra kompleksas institutų ir normų, apibrėžiančių nusikalstamas veikas, pateikiančių charakteristikas ir nustatančių sankcijas. Baudžiamosios teisės specialioji dalis susideda iš dviejų posistemių: 1) kodifikuota (pagrindinė), pateikta baudžiamajame kodekse; 2) nekodifikuota (papildanti), iliustruojama įvairiais oficialiais šaltiniais (tarptautinės sutartys, specialios baudžiamosios teisės normos, kitų sričių teisės aktai).
Anksčiau minėtų valstybių baudžiamosios teisės specialiosios dalies konstravimo kriterijai nustatomi remiantis nusikalstamų veikų objektų bendrumu ir jų reikšme socialinių vertybių, oficialiai patvirtintų toje visuomenėje ar valstybėje, hierarchijoje.
Įvertinus turinio svarstymą, skirtingų kontinentinės Europos šalių baudžiamosios teisės specialiosios dalies turinį, viena vertus, iš esmės jis yra universalus ir vienodas – vertinant nusikaltimų, sudarančių jos esmę, sąrašą; kita vertus, jis pasižymi gana ryškiais skirtumais, t. y. konkrečios nusikalstamos veikos reikšmingumu, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo laipsniu ir nuobaudų už padarytus nusikaltimus dydžiu.
Šiuo metu kontinentinės Europos šalių baudžiamosios teisės specialiosios dalies kūrimo algoritmas turi tokį modelį: vyrauja kodifikacija, veikų kriminalizavimo ir baudimo tendencijos. Pastaruoju metu šalių baudžiamosios teisės aktų specialiosios dalies sąvoka (ideologija) palaipsniui keičiasi, o tai pirmiausia pasireiškia baudžiamosios teisinės apsaugos vertybinių nuostatų vektoriaus pasikeitimu iš valstybės į asmenį. Baudžiamosios teisės specialiosios dalies turinio vienodėjimas analizuotose valstybėse įvardytinas kaip dar viena tendencija. Be to, tęsiasi įvairių su baudžiamąja teise susijusių sistemų (pirmiausia romanų ir germanų (kontinentinės) bei anglų ir amerikiečių) suartėjimo procesas
15. Būdai skirti pagerinti nukentėjusiųjų teisių apsaugą baudžiamajame procese. Naujas lygis ir nauji metodai
No full textComprehensive protection of the rights of the victim is receiving increasingly more attention both at national and international level. Thus, this study aims to analyse the rights of the victim – the legal regulations and practical application of the victim’s right to protect their rights to the highest possible degree.
The first part of the study is devoted to the victim’s right to be informed. This right is directly related to the victim’s opportunity to actively take part in the proceedings. A problem identified in this regard is the option provided in the law that a decision to refuse initiation of criminal proceedings may be written in an abridged form. An additional encumbrance arises from the incorrect interpretation and application of the legislative norm stipulating the right of the victim to familiarise themselves with the case material.
The second part of the study analyses the victim’s right to protection. This issue is viewed in context with Directive 2011/99/EU of the European Parliament and of the Council on the European protection order. The study concludes that the protective measures indicated in the Directive have existed in Latvia since the Criminal Procedure Law came into force in 2005. A positive element is the possibility to protect a victim in any member state of the EU.
The third part of the study is devoted to the victim’s right to compensation. Compensation for harm inflicted to the victim by the crime is an essential part of the principle of restorative justice. A proposal is put forth to improve the state compensation mechanism.
The study indicates the necessity to give special attention in practice to locating a person’s property. This would allow to better ensure that criminally acquired property is found and compensation for harm to victims is available.
The study refers to a judgement of 8 March 2017 of the Constitutional Court of the Republic of Latvia, which pertains to the returning of criminally alienated property to its rightful owner and the rights of the person who had acquired this property in good faith.
The conclusion of the study stresses that the ideal model for protecting the rights of the victim would, of course, be that having found a crime to have been committed, the person contacts the investigative body, testifies as to their knowledge about the offence and submits a claim for compensation, and afterwards they merely have to await the state compensation to be transferred to their bank account, and information to be provided to them about the proceedings. Such a procedure would only be applied if the victim does not wish to actively involve themselves in the criminal proceedings.Visapusiškai nukentėjusiųjų teisių apsaugai skiriamas vis didesnis dėmesys tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Taigi, šio tyrimo tikslas – išanalizuoti nukentėjusiojo teises – teisės normas ir jų praktinį taikymą, siekiant kuo geriau apsaugoti nukentėjusiojo teises.
Pirmoji tyrimo dalis skirta aptarti nukentėjusiojo teisę būti informuotam. Ši teisė yra tiesiogiai susijusi su nukentėjusiojo galimybe aktyviai dalyvauti teismo procese. Viena iš problemų laikytina tai, kad Latvijos įstatyme numatyta galimybė sprendimą atsisakyti pradėtą baudžiamąjį procesą parengti sutrumpinta forma. Papildomas sunkumas kyla dėl netinkamo teisės normos, nustatančios nukentėjusiojo teisę susipažinti pačiam su bylos medžiaga, aiškinimo ir taikymo.
Antroje tyrimo dalyje analizuojama nukentėjusiojo teisė į apsaugą. Šis klausimas nagrinėjamas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/99/EU dėl Europos apsaugos orderio. Tyrime prieinama prie išvados, kad direktyvoje nurodytos apsaugos priemonės Latvijoje egzistuoja nuo 2005 m. įsigaliojusio Baudžiamojo proceso kodekso. Pozityvus tokio reguliavimo elementas – galimybė apsaugoti nukentėjusįjį bet kurioje ES valstybėje.
Trečioji tyrimo dalis skirta aptarti nukentėjusiojo teisę į kompensaciją. Žalos, atsiradusios dėl padaryto nusikaltimo, atlyginimas nukentėjusiam yra esminė atkuriamojo teisingumo principo dalis. Straipsnyje pasiūlyta, kaip pagerinti dabartinį valstybės kompensavimo mechanizmą.
Tyrimas atskleidė, kad praktikoje ypatingas dėmesys skiriamas asmens turtui rasti (nustatyti). Tai leistų geriau užtikrinti, kad nusikalstamai įgytas turtas būtų surastas ir nukentėjusiesiems būtų iš ko kompensuoti nusikaltimo padarytą žalą.
Tyrime remiamasi Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimu, susijusiu su iš nusikalstamų veikų įgyto turto grąžinimu jo teisėtam savininkui ir asmens, kuris šį turtą įsigijo sąžiningai, teisėmis.
Tyrime prieinama išvada, kad idealus nukentėjusiųjų gynimo modelis turėtų būti toks: jei buvo padaryta nusikalstama veika, asmuo kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, pateikia informaciją apie nusikalstamą veiką, pateikia reikalavimą dėl kompensacijos, o vėliau tik laukia, kol į jo banko sąskaitą bus pervesta valstybės kompensacija, ir informacijos apie procesą konkrečioje byloje. Tačiau autorius siūlo tokią procedūrą taikyti tik tada, jei nukentėjusysis nenori aktyviai dalyvauti baudžiamajame procese
Title page, contents, reviewers
No full textCONTENTS / TURINYS
Veronika Alhanaqtah, Antonina PakhomovaDEVELOPMENT OF RURAL AREAS OF RUSSIA AND JORDAN 131-142Rusijos ir Jordanijos kaimo vietovių plėtra
Vilma Atkočiūnienė, Gintarė Vaznonienė, Alvydas AleksandravičiusTHE ROLE OF RURAL DEVELOPMENT ADMINISTRATORS IN RURAL INSTITUTIONS 143-154Kaimo plėtros administratorių vaidmuo kaimo institucijose Andrey Belov, Galina Chernova, Vladimir Khalin, Natalia KuznetsovaUNIVERSITIES’ COMPETITIVENESS MODELS IN ACADEMIC MANAGEMENT: A NATIONAL-LEVEL APPROACH 155-166Universitetų konkurencingumo modeliai: nacionalinis požiūris į aukštojo mokslo valdymą David Crowther, Rita VilkėFARMERS’ SOCIAL RESPONSIBILITY TO LOCAL COMMUNITY: DOES EDUCATION MATTER? 167-174Ūkininkų socialinė atsakomybė vietos bendruomenėms: ar išsilavinimas yra svarbus veiksnysOlena Dragan, Alina Berher, Juliya PustovitESTIMATION OF MARKETING PRICE POLICY EFFICIENCY OF THE ENTERPRISE OF MEAT-PROCESSING INDUSTRY 175-186Mėsos perdirbimo įmonių prekybos rinkodaros kainų politikos efektyvumo įvertinimas Audrius Gargasas, Indra MūgienėLOGISTINIŲ PASLAUGŲ VERTĖS KŪRIMAS IR VERTINIMAS 187-197Creation and evaluation of logistic services value
Andrej Jedik, Aldona StalgienėFARM BANKRUPTCY LIKELIHOOD: LITHUANIAN FAMILY FARM CASE 198-205Ūkio bankroto galimumas: Lietuvos šeimos ūkio atvejis Krzysztof Krukowski, Marek SiemińskiNEW PUBLIC MANAGEMENT IN ORGANISATIONS INTRODUCING AGRICULTURAL POLICIES IN POLAND 206-215Naujosios viešojo administravimo koncepcijos taikymas įgyvendinant žemės ūkio politiką Lenkijoje Antanas Maziliauskas, Jurgita Baranauskienė, Rasa PakeltienėFACTORS OF EFFECTIVENESS OF EUROPEAN INNOVATION PARTNERSHIP IN AGRICULTURE 216-231Veiksniai, darantys įtaką Europos inovacijų partnerystei žemės ūkyje
Julia Moroz, Joseph Tsal-Tsalko, Olexander ChaikinORGANIZATIONAL AND MANAGEMENT FUNDAMENTALS OF UKRAINE ORGANIC PRODUCTION 232-242Organinės gamybos Ukrainoje organizaciniai ir valdymo pagrindai Oksana Prysiazhniuk, Maria Plotnikova, Oleksiy BuluyCLUSTER APPROACH IN ADMINISTRATION OF RURAL AREAS 243-253Klasterinis požiūris į kaimo vietovių administravimą Aurelija Stelmokienė, Loreta Gustainienė, Kristina KovalčikienėPSYCHOSOCIAL FACTORS THAT PREDICT SAFETY CLIMATE OF ORGANIZATION IN AGRICULTURAL INDUSTRY 254-262Psichosocialiniai veiksniai, prognozuojantys saugos klimatą žemės ūkio pramonės organizacijoje Mykola Tymošenko, Kateryna GolovachMODELING OF THE PROSPECTS FOR SUSTAINABLE DEVELOPMENT OF AGRICULTURAL TERRITORIES BY THE BAYESIAN NETWORKS 263-273Kaimo vietovių plėtros modeliavimas naudojant Bajeso tinklusTetiana Tsygankova, Oleksandr IatsenkoDOMINANTS OF UKRAINE’S FOREIGN TRADE INTELLECTUALIZATION 274-282Ukrainos užsienio prekybos intelektualizavimo dominantai Jurgita Zaleckienė, Jolanta Vilkevičiūtė, Samanta Linkevičiūtė, Zofia Koloszko Chomentovska 283-296FARMER‘S ENTREPRENEURSHIP: CASE OF LITHUANIA Ūkininkų verslumas: Lietuvos atvejis 
LOGISTINIŲ PASLAUGŲ VERTĖS KŪRIMAS IR VERTINIMAS
Get PDFLogistics has become increasingly important to business organizations for financial performance, therefore the aspect of value creation and evaluation of logistics services becomes more and more relevant. Customers require services that meet their subjective needs and one of the main directions of increasing the value of logistics services is the creation of additional services. The purpose of this study – identify trends in value creation for logistics services and assessment methods. The paper reviews the models of value creation for logistics services and generalizes the evaluation methods of valuation of logistics services. Research methodology: Review of scientific articles (1981 – 2018 m.). Scientific articles analyzing the theoretical aspects of the value creation of logistics services. The information is grouped and structured in order to identify the theoretical directions of the development of the value chain and the scope of service creation and to provide a theoretical summary of the evaluation of the value of logistics services.Logistika turi vis didesnę reikšmę verslo organizacijų finansiniams rezultatams, todėl vis aktualesnis tampa logistinių paslaugų vertės kūrimo ir vertinimo aspektas. Klientai reikalauja paslaugų, atitinkančių jų subjektyvius poreikius, todėl viena iš logistinių paslaugų vertės didinimo krypčių yra papildomų paslaugų kūrimas. Tyrimo tikslas – nustatyti logistinių paslaugų vertės kūrimo tendencijas ir vertinimo būdus. Tyrimo metodika: išanalizuoti 1981–2018 m. moksliniai straipsniai, nagrinėjantys paslaugų vertės teorinius aspektus. Informacija grupuota ir struktūrizuota, siekiantidentifikuoti vertės grandinės plėtros teorines kryptis ir paslaugų vertės kūrimo sritis bei pateikti logistinių paslaugų vertės vertinimo teorinį apibendrinimą. Remiantis atlikta teorine analize, sudaryta logistinių paslaugų vertės vertinimo formulė
Kukurūzų auginimo politikos reformos pasekmės Šiaurės Rytų Kinijoje
No full textNational macro-policy is an important factor affecting the adjustment of farmers' livelihood strategies. It is necessary to analyze the impacts of agricultural change on farmers’ income and livelihood strategy adjustment when new policy is issued. The Northeast Chinais a strategic region that guarantees China's national grain security and is also an important pilot area for implementing national agricultural policies. As a breakthrough point in the present agricultural supply-side structural reform implemented by Chinese government, the reform of maize purchasing and storage system in Northeast China has played a significant role in adjusting the maize price and also exerted a significant influence on the income and family livelihood strategies of some farmers. Given the shifts in maize policy, the purpose of this research is to model farmers’ income change and their livelihood strategy adjustment in Northeast China. In consistence with the macro statistical data, the survey results of 125 questionnaires indicate that the reform of maize purchasing and storage system implemented in 2016 led to the drop of maize price in Northeast China by more than 30% in 2017, and the net income of maize growers in most areas of Northeast China declined by more than 60% compared with the previous year. Faced by the sudden drop in the maize price, 24.2% of maize growers in the surveyed farmers planned to adjust their livelihood strategies in a short term. The changes in livelihood strategies are mainly affected by the indicators of “comparison between income and expenditure” and “satisfaction with income from farming”. Finally, this paper puts forward some suggestions from the aspects of supporting subsidies, guidance for adjustment of family livelihood strategies and training of farmers' vocational skills.Nacionalinė politika yra svarbus veiksnys, lemiantis ūkininkų išgyvenimo strategiją. Yra svarbu analizuoti žemės ūkio pokyčių įtaką ūkininkų pajamoms. Šiaurės Rytų Kinija (Heilongjiang, Jilin, Liaoning provincijos ir Vidinės Mongolijos autonominis regionas) yra strateginė vietovė, garantuo-janti apsirūpinimą grūdais Kinijoje ir kurioje yra išbandomos naujos žemės ūkio politikos priemonės. Kukurūzų auginimo politikos pokyčiai Kinijoje lėmė kukurūzų kainos pokyčius ir ūkininkų pajamų mažėjimą. Šio straipsnio tikslas – atsižvelgiant į politikos pokyčius, modeliuoti kukurūzų auginimo pajamų ir kaštų pokyčius bei ūkininkų išgyvinimo strategijos pritaikymą Šiaurės Rytų Kinijoje. Anke-tinės apklausos (125 respondentai) rezultatai patvirtina makro lygmens duomenis ir rodo, kad kukurū-zų supirkimo ir sandėliavimo sistema, pradėta įgyvendinti 2016 metais, lėmė kukurūzų kainų mažėji-mą daugiau kaip 30 proc. 2017 m., o kukurūzų augintojų pelnas daugelyje vietovių sumažėjo daugiau kaip 60 proc. lyginant su ankstesniais metais. Dėl staigaus kainų mažėjimo, apie 24,2 proc. apklaustų-jų kukurūzų augintojų planavo pakeisti išgyvenimo strategijas trumpuoju laikotarpiu. Pateikiami pa-siūlymai žemės ūkio politikos tobulinimui ir ūkininkų įgūdžių didinimui
GYVENTOJŲ PAJAMŲ UŽTIKRINIMAS KAIP MAISTO SAUGUMO FAKTORIUS
No full textThe lack of comprehensive provision of a sufficient level of economic affordability of food in conditions of social instability and low level of solvency of the population of Ukraine constitutes a threat to the food security of the state. The purpose of the article is to formulate the relationship between the economic affordability of food and the average monthly wage in the country, as well as arrears in its payment. The methodic of work is based on the usage of a correlation-regression analysis of the statistical information that reflects the structure of total household income in Ukraine, which made it possible to calculate the degree of influence of factors of the correlation model on the availability of food for the population. The results of the study indicate a significant stratification of the population in terms of purchasing power. The degree of dependence between the economic availability of food and the average monthly salary in the country, as well as the amount of arrears in its payment, which confirms the need for the government to create a sustainable system of social standards for the population, providing an adequate level of purchasing power, is established.Socialinio nestabilumo ir žemo gyventojų mokumo lygio Ukrainoje sąlygomis kompleksinio pakankamo ekonominio prieinamo požiūriu lygio aprūpinimo maisto produktais stokojimas kelia grėsmę valstybės maisto saugumui. Straipsnio tikslas – nustatyti sąsają tarp ekonominio maisto produktų prieinamumo ir vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio lygio šalyje bei jo išmokėjimo įsiskolinimų. Darbo metodika – taikoma koreliacinė-regresinė statistinės informacijos analizė, kuriatspindi bendrųjų namų ūkių pajamų Ukrainoje struktūrą. Analizė leido apskaičiuoti koreliacijos modelio veiksnių įtakos laipsnį maisto prieinamumui gyventojams. Tyrimo rezultatai liudija apie žymią gyventojų stratifikaciją perkamosios galios požiūriu. Nustatytas priklausomumas tarp ekonominio maisto prieinamumo ir vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio šalyje, taip pat jo išmokėjimo įsiskolinimo dydžio. Patvirtinamas būtinumas valstybei sukurti tvarią socialinių standartų gyventojams sistemą, užtikrinančią adekvataus lygio perkamąją galią
Humanizmo idealo ir jo stabų kritika
Get PDFThe paper critically considers the ideology of humanism, which is different from the humanism known to religion and philosophy. The institutions that provide the narratives of this new humanism seek to regulate the lives and ideals of human beings and do so by emphasizing populist values. The ideology and propaganda of this humanism are hidden under an institutional and populist philanthropic rhetoric, spectacular actions of charity, and manipulative political invitations. The important aim of the ideology of humanism is to construct autonomous subjects-individuals who voluntarily serve in the spectacle of illusory grace. This essentially differs from the Renaissance idea of studia humanitatis, from Hegel’s "Studium der Humaniora”, from the result of analyzing Arendt’s “The Human Condition”, from various groups of cultural diversity that empower the dignity, autonomy, and critical thinking of human beings. This paper maintains that contemporary forms of philanthropic humanism are just means used by the hegemonic class of bureaucracy under the contemporary conditions of neoliberalism. Humanism is an instrument of social engineering, of collaboration between big corporations and the state to suppress the significance of dignity, harmony, and other ideals, and to win mass support. It has nothing to do with education in human dignity by philosophy, art, and literature. The spread of humanistic instrumentalities is incompatible with the principles of humanitas and helps explain the paradoxical situation when with the ever greater dominance, locally and worldwide, of humanistic rhetoric less and less attention is devoted to critical studies and the study of the humanities.Straipsnyje kritiškai žvelgiama į humanizmo ideologiją, kuri skiriasi nuo religijos bei filosofijos ir kurią plėtoja institucijos, siekiančios reglamentuoti žmonių gyvenimo idealus ir prasmę. Humanizmo ideologija ir propaganda yra slepiama po institucine, populistine filantropine retorika, labdaros reginių akcijomis, manipuliaciniais politiniais kvietimais. Svarbus humanizmo ideologijos tikslas yra konstruoti autonominius ideologijos subjektus-individus, kurie savanoriškai tarnautų malonės iliuzijos reginiui. Ji esmingai skiriasi nuo antikinės bei renesanso studia humanitatis idėjos, nuo Georgo Wilhelmo Friedricho Hegelio „Studium der Humaniora“ ir nuo Hannah Arendt „Conditio Humana“ analizės, nuo įvairių kultūrinio orumo ir kūrybingumo judėjimų, kurie įgalina žmonių savigarbą, autonomiją ir kritinį mąstymą. Straipsnyje teigiama, kad šiuolaikinės filantropinio humanizmo formos yra biurokratijos klasės priemonė neoliberalizmo sąlygomis. Humanizmas yra didžiųjų korporacijų ir valstybės sąrangos socialinės inžinerijos instrumentas, kuris užgožia orumo, harmonijos ir kitų idealų reikšmę, užtikrina masių lojalumą ir neturi nieko bendra su žmogaus orumo ugdymu remiantis filosofijos, meno ir literatūros kūriniais. Humanizmo priemonių sklaida tiesiogiai prieštarauja humanitas principams ir tai paaiškina paradoksalią situaciją, kai plečiantis pasaulinei ir vietinei humanizmo retorikai vis mažiau dėmesio skiriama humanitarinėms ir kritinėms studijoms