Vytautas Magnus University e-Journals
Not a member yet
556 research outputs found
Sort by
Būsimųjų užsienio kalbos mokytojų rengimas dirbti įtraukiojo ugdymo klasėse
No full textThe theoretical and methodological basis of training of prospective teachers of foreign language to work in inclusive classes is examined. The authors consider pedagogical conditions that promote the successful formation of inclusive competence of foreign language teachers in the process of professional training. Specific features of studying course “Methods of English Teaching in Inclusive Classes” are analyzed. Methodological principles, methods, forms, and techniques of teaching of foreign language in inclusive classes are discussed.Straipsnyje nagrinėjama būsimųjų užsienio kalbos mokytojų rengimo dirbti įtraukiojo ugdymo klasėse problema. Autorės tyrinėja ir analizuoja norminius dokumentus apie įtraukųjį ugdymą Ukrainos vidurinėje mokykloje ir nurodo mokytojo vaidmenį įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo procese. Nustatyta, kad užsienio kalbos mokytojų teorinis ir metodologinis ugdymo pagrindas apima aksiologinę, antropologinę, holistinę, į studentus ir į veiklą orientuotą, diferencijuotą, kompetencijomis pagrįstą kryptis. Straipsnyje nagrinėjamas būsimųjų užsienio kalbos mokytojų rengimo modelis ir jo sudedamosios dalys. Tyrėjos nagrinėja pedagogines sąlygas, kurios lemia sėkmingą užsienio kalbos mokytojų įtraukiojo ugdymo kompetencijos plėtrą profesinių studijų metu. Tai apima pedagoginių disciplinų turinio pritaikymą plečiant studentų toleranciją ir norą praktikoje vykdyti įtraukųjį ugdymą; teigiamą motyvaciją įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui; studentų rengimo turinio praktinė orientacija į ateityje atliekamas įtraukiojo ugdymo veiklas pritaikant kontekstinę technologiją, leidžiančią sudaryti nuoseklią būsimųjų mokytojų profesinės veiklos struktūrą įtraukiojo ugdymo sąlygomis; novatoriškų (probleminių, interaktyvių, diskusijų, imitacinių) metodų taikymą, kurie užtikrina aktyvų mokinių vaidmenį, taip pat įtraukiojo ugdymo teorijų ir technologijų asimiliaciją. Analizuojami studijų dalyko „Užsienio kalbos mokymo metodai, skirti specialiųjų poreikių turintiems vaikams“ turinio ypatumai. Autorės aptaria metodologinių principų klausimą ir siūlo užsienio kalbos mokymo metodus, formas ir būdus, skirtus taikyti įtraukiojo ugdymo klasėse. Ypatingas dėmesys rengiant užsienio kalbos mokytojus dirbti įtraukiojo ugdymo klasėse skiriamas tarpdisciplininiams ryšiams palaikyti
Pirmo kurso būsimųjų sporto pedagogų akademinė motyvacija ir pasitenkinimas studijomis
Get PDFIt is important to analyse the motives that encourage students to choose academic studies as this points out to how engaged with their field of studies and how well prepared for their future profession they will be. The learning experience of university students, their satisfaction or dissatisfaction with academic studies can encourage students either to become more strongly committed to their profession or to revise their career goals. The aim of the present research was to determine the academic motivation of the first year pre-service physical education teachers and how this relates to their satisfaction with academic studies.
In order to assess the students’ intrinsic, extrinsic motivation and a motivation the Academic Motivation Scale (AMS) (Vallerand et al., 1992) was used. The Course Experience Questionnaire (Ramsden, 1991), which consists of 5 sub-scales: Good teaching, Clarity of goals and standards, Appropriate workload, Appropriate assessment, Development of generic skills, was used in order to determine the students’ satisfaction with their studies.
There were surveyed 84 first year full-time students of physical education study programmes in the field of education and development from the four Lithuanian universities.
It was established that, while choosing a career and getting ready for the professional activity, for pre-service physical education teachers both intrinsic and extrinsic motives are common and the level of a motivation is low. The highest score was given by the first year students for the teaching strategies that motivate students to learn (Good teaching). The lowest scores in the student satisfaction with academic studies were recorded in their evaluation of Appropriate Workload and Appropriate Assessment. The research revealed that both intrinsic and extrinsic academic motivation of students have a statistically reliable connection of mean strength with Quality of teaching, Clarity of goals and standards, as well as Development of generic skills, whereas a motivation – with Appropriate workload and Appropriate Assessment sub-scales.
The results of the present quantitative research are significant in assessing the impact of academic environment on the students’ motivation to pursue the chosen profession.Motyvacijos kokybė yra susijusi su akademiniais pasiekimais, todėl straipsnyje aptariama pirmakursių, būsimųjų kūno kultūros mokytojų, akademinė motyvacija remiantis apsisprendimo motyvacijos teorija ir analizuojami pirmakursių studentų pasitenkinimo studijomis tyrimų rezultatai. Atlikto kiekybinio tyrimo rezultatai atskleidžia studentų apsisprendimą pasirinkti sporto pedagogo profesiją ir šio apsisprendimo sąsajas su jų suvokiamais lūkesčiais ir studijų kokybe. Atlikto kiekybinio tyrimo rezultatai yra reikšmingi įvertinant akademinės aplinkos poveikį studentų apsisprendimo pasirinkti šią profesiją motyvacijai
MAISTO PRODUKTŲ PRAMONĖS ĮMONĖS PAKLAUSOS PLANAVIMAS ATSIŽVELGIANT Į BESIKEIČIANČIAS RINKODAROS IŠLAIDAS
No full textSales volumes planning for domestic food industry enterprises requires constant increase of the efficiency of marketing costs usage. The goal of the research is to assess the effectiveness of marketing costs usage and to determine its relationship with the level of demand for products of an enterprise in order to form a marketing budget at food industry enterprises. Research methodology: S-curve demand planning for effective marketing cost distribution; expert survey of specialists at enterprises responsible for strategic planning necessary for calculation of planned indicators for products demand. The results of the research: a methodological approach to assessing the effectiveness of marketing costs usage, based on a logistic curve, which establishes the relationship between the planned budget for marketing and the level of demand for products for strengthening of control over the achievement of enterprise goals, is proposed.Šalies maisto pramonės įmonių pardavimo apimčių planavimui būtna nuolat didinti rinkodaros išlaidų panaudojimo efektyvumą. Tyrimo tikslas – įvertinti rinkodaros išlaidų naudojimo efektyvumą ir nustatyti jo santykį su įmonės produktų paklausos lygiu, siekiant sudaryti rinkodaros biudžetą maisto pramonės įmonėms. Tyrimo metodika: siekiant nustatyti veiksmingą rinkodaros išlaidų paskirstymą, atliktas paklausos planavimas pagal S-kreivę, o planuojamų produktų paklausos rodikliams apskaičiuoti apklausti atsakingi už strateginį planavimą įmonių specialistai. Tyrimo rezultatai: pateiktas grindžiamas logistine kreive metodologinis požiūris į rinkodaros sąnaudų naudojimo efektyvumo vertinimą, kuriame nustatomas planuojamo realizavimo biudžeto ir produktų paklausos santykis, siekiant sustiprinti įmonės veiklos kontrolę
BIOEKONOMIKOS PLĖTROS POTENCIALO VERTINIMAS INOVACIJŲ EKONOMIKOS ASPEKTU EUROPOS REGIONUOSE
No full textThe European Commission expects that the development of bioeconomy across the EU will boost its rural and coastal economies. Although these areas have comparatively more spare bio-mass, at the same time they are associated with lower levels of entrepreneurship and R&D activi-ties. One can argue that more urbanized and industrialized regions with higher innovation potential will develop high value added bio-based industries, while rural and coastal economies will remain or become to a greater extent biomass providers. Therefore, the article aims to explore links be-tween regional biomass availability, bioeconomy business cluster and innovation potential, as well as how the development of bioeconomy can evolve in different groups of regions. For this purpose, bioeconomy development factors including aspects of innovation economics are analysed in year of 2016 using data of 237 NUTS 3 level regions of Norden, Western and Central Europe. Research results reveal that analysed regions can not be simply separated into potential bioeconomy devel-opment ‘losers’ and ‘winners’, however, several groups of analysed regions have distinctly higher potential in certain bioeconomy fields.Europos Komisija numato, kad bioekonomikos plėtra ES turėtų teigiamai paveikti kaimišką-sias ir pakrantės ekonomikas. Nors šios teritorijos turi palyginti gausius biomasės išteklius, jos bū-dingas mažesnis verslumo lygis bei mažiau išvystytomis mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklomis. Dėl šių priežasčių gali nutikti taip, kad labiau urbanizuoti ir pramonę išvystę regionai, turintys didesnį inovacijų potencialą, išplėtos aukštą pridėtinę vertę kuriančią biologiniais ištekliais grįstą ekonomiką, o kaimiškieji ir pakrantės regionai pasiliks arba taps dar didesniais biomasės tie-kėjais. Straipsnyje siekiama nustatyti bioekonomikos vystymosi galimybes skirtingose regionų gru-pėse, ištiriant sąsajas tarp vietinės biomasės prieinamumo, regionų bioekonomikos verslo klasterio ir inovacijų potencialo. Tikslui pasiekti darbe išanalizuoti inovacijų ekonomiką apibūdinantys bioe-konomikos plėtros veiksniai, panaudojant 237-ių NUTS 3 lygmens Šiaurės, Vakarų ir Vidurio Eu-ropos regionų 2016 m. duomenis. Tyrimo rezultatai parodė, kad pagal pasirinktus kriterijus anali-zuoti regionai negali būti suskirstyti į potencialius bioekonomikos plėtros „pralaimėtojus“ ir „laimė-tojus“, tačiau keletas analizuotų regionų grupių išsiskiria didesniu potencialu tam tikrose bioeko-nomikos srityse
Algimantas Mackus kaip kultūrinis herojus
Get PDFThe author of this article analyzes the poetry, the cultural activities, and the personality of the Lithuanian émigré poet Algimantas Mackus (1932-1964) and comes to the conclusion that Mackus could be interpreted as a cultural hero who introduced new literary and existential values to Lithuanian society. Using the traditional resources of Lithuanian poetry, such as folklore structures and Christian images, he totally transforms them into a so-called unornamented language, gives an existential dimension to the notions of exile, and inscribes that poetry into existential and post-existential paradigms of Western literature. The author suggests that we can interpret Mackus’s poetry in unornamented language as an answer to Theodor W. Adorno’s statement that to write poetry after Auschwitz is barbaric.
Mackus’s contemporaries regard his personality, his everyday behavior, and his cultural activities in the Lithuanian émigré community as expressions of commitment, responsibility, and orderliness, and interpret these features as being in radical opposition to his avant-garde poetry. The author of the article questions this opposition by arguing that both his poetry and his personality have aspects of excess and intensity that connect different aspects of Mackus’s activities, and that these aspects make him an exceptional figure of Lithuanian culture. Mackus’s rich and controversial personality, his life and literary trajectories embody the main historical tendencies of post-war Western intellectual life and deserve to be analyzed in a monograph.Straipsnio autorė analizuoja Algimano Mackaus (1932–1964) kūrybą ir asmenybę kaip kultūrinio herojaus raiškos formas. Mackų galima laikyti lietuvių poezijos revoliucionieriumi, kuris, naudodamasis lietuvių poetinės tradicijos resursais, visų pirma folkloro stilistika ir krikščioniška vaizdinija, abi jas dekonstruoja ir sukuria transnacionalinę poeziją, atliepiančią egzistencinius XX amžiaus žmogaus rūpesčius. Kaip poetas, jis užklausia ir lietuvių kalbą, ir kalbą apskritai; jo neornamentuotos, deformuotos kalbos koncepciją galima laikyti netiesioginiu atsaku į Theodoro W. Adorno klausimą, ar rašyti poeziją po Aušvico nėra barbariška. Kaip asmenybė Mackus, atrodo, buvo užėmęs visiškai kitokią poziciją: ne protesto, o įsipareigojimo išeivijos bendruomenei. Kone visi amžininkai fiksuoja ir visiškai nepoetišką jo kasdienį elgesį. Tačiau avangardistinę lietuvių kalbos dekonstrukciją, „netvarkingą“ teksto struktūrą ir Mackaus tradicinę elgseną bei išskirtinai konservatyvią išvaizdą sieja bendros intensyvumo, eksceso reikšmės – pirmu atveju laužant nusistovėjusias normas, antru – išskirtinai pavyzdingai jas išpildant. Šios abi intensyvumu grįstos laikysenos ir sukūrė Mackų kaip kultūrinį herojų, suformavo unikalią gyvenimo stiliaus kaip etinės konfigūracijos versiją. Straipsnyje aptariama tiktai šios konfigūracijos susiformavimo sąlygos, teoriniai rėmai, tinkami jai analizuoti, o išsami reiškinio analizė galėtų būti realizuota monografijoje apie Algimantą Mackų
Mokyklinės lyderystės stiliaus įtaka veiksmingam mokymuisi, mokytojų ir mokinių sąveikai
No full textThe purpose of the study is to investigate the influence of school leadership on effective teaching and teacher-student interaction. A quasi-experimental research design, and a structured questionnaire were used in the study. A random cluster sample of teachers from lower secondary education were taken. The study demonstrated that a positive correlation exists between school leadership styles and effective teaching as well as teacher-students interaction. It can be concluded that the school leadership style impacts effective teaching and teacher-student interaction. It is one of a very small number studies in school leadership to provide such results.Efektyvi lyderystė yra veiksmingo mokymo ir mokinių akademinės pažangos pagrindas. Bushas (2003) nustatė devynis švietimo lyderystės modelius: vadovaujamosios, dalyvaujamosios, transformacinės, tarpasmeninės, transkacinės, postmoderniosios, situacinės, moralinės ir instrukcinės. Tyrime buvo nagrinėjami keturi švietimo lyderystės modeliai: (1) transakcinė lyderystė, (2) dalyvaujamoji lyderystė, (3) transformacinė lyderystė, (4) vadovaujamoji lyderystė. Tyrimo tikslas – ištirti mokyklinės lyderystės įtaką veiksmingam mokymui, mokytojų ir mokinių sąveikai.
Tyrime buvo naudojamas kiekybinis tyrimo metodas. Taikyta kvazieksperimentinė tyrimo struktūra. Rezultatai parodė, kad dalyvaujamosios ir transformacinės lyderystės stiliai mokykloje taikomi dažniau nei transakcinės ar vadovaujamosios lyderystės. Taip pat rezultatai atskleidė, kad veiksmingas mokymas užima svarbiausią pamokų dalį ir beveik visi mokytojai taiko mokytojų ir mokinių sąveiką maždaug ketvirtadalyje pamokų. Tarp veiksmingo mokymo ir mokyklinės lyderystės stilių buvo nustatyta nuo žemo iki vidutinio laipsnio teigiama koreliacija, tad mokyklinės lyderystės stiliai leidžia prognozuoti veiksmingą mokymą nors ir nedideliu procentu. Tarp mokyklinės lyderystės stilių ir mokytojų ir mokinių sąveikos buvo nustatyta vidutinio ir aukšto laipsnio teigiama koreliacija, tad mokyklinės lyderystės stiliai leidžia prognozuoti mokytojų ir mokinių sąveiką nors ir nedideliu procentu
Lietuvos muzikos mokytojų rengimo bakalauro studijų programos turinio analizė: Lietuvos ir užsienio studentų požiūris
No full textTeacher training institutions play a significant role in preparing future music teachers. Lithuanian University of Educational Sciences (now Vytautas Magnus University, Academy of Education) as an institution that educates professional teachers and implements the study programmes of music teacher education. The aim of the research is to reveal the results of the analysis of the content of music teacher education programme highlighting the attitude of foreign and Lithuanian students. The research shows that most study subjects are thought to be very important by future music teachers, especially music knowledge and pedagogical studies. During the Bachelor studies, the majority of students (Chinese and Lithuanian) have gained the abilities at the professional level.Tyrimu atskleidžiamas Lietuvos edukologijos universiteto (dabar Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija) bakalauro studijų programos „Muzikos pedagogika“ turinys užsienio ir Lietuvos studentų požiūriu. Lietuvos ir užsienio (kinų) būsimi muzikos mokytojai siekia įgyti gebėjimų organizuoti ir vertinti profesinę veiklą, dirbti komandoje, bendradarbiauti, taikyti įvairius metodus pamokose, nustatyti mokinių muzikinių gebėjimų lygį ir numatyti jų ugdymo strategiją, ieškoti informacijos apie muzikinio ugdymo aktualijas ir visa tai vertinti meniniu ir etiniu požiūriu, suvokti Europos muzikinę kultūrą ir kt. Būsimi mokytojai nurodė dalykus, kurie galėtų jiems padėti tobulinti minėtus gebėjimus. Nurodyti dalykai iš esmės apima didžiąją dalį bakalauro studijų programos. Be to, dauguma studentų mano, kad muzikos mokytojų rengimo studijų programa yra svarbi arba labai svarbi jų profesinio pasirinkimo kelyje. Daugelis būsimų muzikos mokytojų nurodo profesinių gebėjimų pritaikymo praktinėje veikloje svarbą, t. y. svarbą efektyviai planuoti ir valdyti muzikinio ugdymo procesą. Rezultatai parodė, kad studentai iš Kinijos daugiausia dėmesio skiria muzikos atlikimo dalykams. Apibendrinant galima pastebėti, kad programoje siūlomi studijų dalykai atitinka būsimų muzikos mokytojų poreikius bei lūkesčius ir gali tapti jiems tvirtu teoriniu ir praktiniu pagrindu dirbant su mokiniais
Kodėl ir kaip aukštojo mokslo prieinamumas socialiai jautrioms grupėms yra kontekstualizuotas?
No full textThis paper reports on a capacity-building project in higher education known as DARE (Developing programs for Access of disadvantaged groups of people and Regions to higher Education), as viewed through the lenses of Hanan Alexander’s pedagogy of difference, Uri Bronfenbrenner’sbioecological theory of human development, and Chris Argyris’s concept of action science. The project is funded by the European Commission’s Education, Audiovisual and Culture Executive Agency. Following a literature review, the report analyzes data drawn from documents, observations, and focus groups to explore how and why policies addressing accessibility to higher education for disadvantaged groups are implemented in different international contexts. Influenced by international initiatives, DARE has provided material, conceptual, professional, and collegial resources to have an overall positive effect on advancing access to and inclusion in higher education for minorities, students with disabilities, and women. Our analysis of the case found, following Alexander, that there may be common norms, challenges, and reasons why it is desirable to affirm access to and inclusion in HE, but following Bronfenbrenner and Argyris, there are also national and institutional differences that call for distinctive policy initiatives to achieve these aims according to country, region, and individual universities and colleges.Šio darbo tikslas – nustatyti, kaip ir kodėl aukštojo mokslo prieinamumas socialiai jautrioms grupėms yra kontekstualizuotas.
Tyrimo uždaviniai:
1. Išryškinti esmines teorines ir metodologines pozicijas, leidžiančias įsigilinti į aukštojo mokslo prieinamumą.
2. Apžvelgti DARE projektą kaip atvejį, leidžiantį įsigilinti į aukštojo mokslo prieinamumą socialiai jautrioms grupėms.
3. Nustatyti aukštojo mokslo prieinamumo socialiai jautrioms grupėms veiksnius, leidžiančius atsakyti, kaip ir kodėl šis prieinamumas yra kontekstualizuotas.
Šiame darbe pateikiamo empirinio tyrimo strategija – atvejo studija, kuriai buvo panaudotas šio straipsnio autorių dalyvavimas DARE projekte, skirtame aukštojo mokslo prieinamumo socialiai jautrioms grupėms didinimui ES asocijuotose šalyse Izraelyje ir Gruzijoje, dalyvaujant ES šalių partnerių ekspertams. Tyrimui taikyti šie metodai: mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė, stebėjimas, grupinė diskusija (angl. focus group discussion).
Straipsnio struktūra atitinka tyrimo uždavinius. Pabaigoje pristatomos išvados, atskleidžiančios aukštojo mokslo prieinamumo socialiai jautrioms grupėms kontekstualizavimo esmę ir priežastis
Būsimųjų pedagogų reflektavimo patirtys kaip profesinio tobulėjimo priemonė
Get PDFIn the article is presented a qualitative research, which was based on the methodological provisions of social constructivism and theoretical assumptions of social constructivism. The main topic of the article is to discuss the experiences of future teachers (pedagogy studies students), reflections. Main purpose is to discuss the reflection experience of future teachers, as professional improvement tool. The research was conducted in 2016–2017 December, the research involved 17 students of pedagogy studies. Research data collection and analysis methods: document analysis and analysis of scientific literature, open question, content analysis. There are two main directions of reflections of future teachers: 1) personal reflection experiences and 2) the benefits of reflection for the students. The personal reflection experience of future teachers is unconscious discovery of a person, a change from the negative attitude to positive. Also it is not always a pleasant and easy experience, self-analysis and improvement, the emerging need for reflection in practice. As well in “the personal reflection experience of future teachers” idea, we can include the linking of reflection results with life and professional success and last but not least, the need to apply different reflections methods based on insights on the change in the evaluation of personal achievements from the experience provided for possible failures and threats to reflection. Future teachers are going to use reflection techniques with student in a purpose of helping to learn and understand the meaning of learning. Also it helps to develop responsibility, teach a student and it is a good way to develop critical thinking. Moreover, the last benefit of these techniques is that fact that it makes the process of learning more interesting.Pristatomas kokybinis tyrimas, parengtas remiantis socialinio konstruktyvizmo metodologinėmis nuostatomis ir socialinio konstruktyvizmo teorinėmis prielaidomis. Keliamas mokslinis klausimas, kokias prasmes refleksijai suteikia būsimieji pedagogai, kokios jų asmeninės reflektavimo patirtys, išbandžius įvairius refleksijos metodus. Straipsnio tikslas – aptarti būsimųjų pedagogų reflektavimo patirtis kaip profesinio tobulėjimo priemonę. Tyrimas atliktas 2016–2017 m. gruodžio mėn. Analizuojant būsimųjų pedagogų reflektavimo patirtis išsiskyrė dvi kryptys: 1) asmeninės reflektavimo patirtys ir 2) įžvelgta refleksijos nauda mokiniams. Asmeninės būsimųjų pedagogų reflektavimo patirtys yra: netikėti reflektuojančiam asmeniui atradimai, negatyvaus požiūrio kaita į teigiamą, ne visada maloni ir lengva patirtis, veiklos savianalizė, nukreipianti tobulėti, atsiradęs poreikis refleksiją taikyti praktikoje, refleksijos rezultatų susiejimas su gyvenimo ir profesine sėkme, susiformavęs poreikis taikyti skirtingus refleksijos metodus, iš patirties kilusios įžvalgos apie asmens pasiekimų vertinimo kaitą, numatytos galimos nesėkmės ir grėsmės reflektuojant. Būsimieji pedagogai refleksijos metodus ketina taikyti su mokiniais, nes jie padeda mokytis ir suvokti mokymosi prasmę; padeda ugdytis atsakomybę; įdomesnis mokymo(si) procesas; ugdo kritinį mąstymą; padeda pažinti mokinį