Vytautas Magnus University e-Journals
Not a member yet
556 research outputs found
Sort by
VERSLININKYSTĖS KETINIMO NUSTATYMAS PLANUOJAMO ELGESIO TEORIJOJE
One of the biggest challenge faced by the developing countries such as Pakistan, is how to get their young people employed. In Pakistan myriad of lads are graduating from the universities every year, without corresponding job opportunities for them, consequently causing a diverse number of violence, crimes and many other social vices. Entrepreneurship can play an effective role in generating employment opportunities in the country which in turn help in reducing unemployment rate, alleviating poverty and improving livelihood. Thus, it has become a tinted area of for the researcher to study antecedents of entrepreneurial intentions. Therefore, the purpose of this study was to antecedents of entrepreneurial intention in perspective of theory of planned behaviour. For doing so, a deductive approach of logic was adopted and data were collected from 250 students with the help of structured questionnaire. Too empirically test the model, structural equation modelling technique was used with the help of SmartPLS software version 3.The findings supported all the hypothesized associations. This study contributed to practice and knowledge domain by endorsing the incorporation of Self efficacy and perceived risks into TPB model.Viena iš aktualiausių problemų, su kuria susiduria besivystančios šalys, tarp kurių yra ir Pakistanas, susijusi su jaunų žmonių įsidarbinimu. Pakistane daugybė jaunuolių kasmet baigia universitetus, tačiau dėl tokių socialinių problemų, kaip smurtas ir didelis nusikalstamumas, galimybiųjiems įsidarbinti gana nedaug. Kuriant darbo vietas šalyje, svarbų vaidmenį gali atlikti verslumas,nes tai padėtų mažinti nedarbo lygį, skurdą ir keltų pragyvenimo lygį. Dėl šių priežasčių pastaruojumetu vis plačiau mokslininkai nagrinėja verslo galimybes Pakistane, o šio tyrimo tikslas – pasitelkus teorinį požiūrį apie planuojamą elgesį, ištirti verslumo galimybes. Siekiant tikslo, buvo surinkti duomenys iš 250 studentų naudojant struktūrizuotą klausimyną, buvo taikomas dedukcinis loginis metodas. Naudijant „SmartPLS“ programinės įrangos 3-iają versiją, empiriškai išbandytas sukurtas teorinis modelis. Iškeltos hipotezės buvo pagrįstos gautais tyrimo rezultatais. Šis tyrimas prisidės prie praktikos ir žinių gilinimo įkomponuojant saviefektyvumo ir suvokiamos rizikos veiksnius į TPB modelį
DARBUOTOJŲ AKTYVAUS VEIKIMO FORMAVIMO VEIKSNIAI AUKŠTOJO MOKSLO ĮSTAIGOS PAVYZDŽIU
Motivating leads to implementation of particular organizational objectives, to shaping engage-ment and loyalty of its members and, consequently, to raising effectiveness of their actions. Properly constructed solutions in the area of employee motivating process may result in several benefits for an organization, which is also appropriate for public institutions, including the academic ones. The main goal of the research presented in this study was to assess factors shaping engagement of employees of the University of Warmia and Mazury in Olsztyn. The research aimed at achieving the goal was carried out using questionnaire method among the group of workers who were not the academic teachers. The conducted research confirmed that motivation and commitment of employees are influenced by a variety of factors in such areas as: attitude to work and organization, learning and development, relations with superiors, communication and cooperation, work organization and also rewarding and motivating. In the surveyed organization, the last of the indicated areas was rated the most critically, which indicates the need to improve solutions in the scope of the incentive system, with particular emphasis on the employee remuneration system.Motyvavimas padeda organizacijai pasiekti konkrečių tikslų, skatina jos narius įsitraukti į veiklą, būti lojaliems, taip pat kelti savo paslaugų kokybę. Tinkamai suformuoti sprendimai susiję su darbuotojų motyvavimu gali atnešti daug naudos kiekvienai organizacijai. Tai susiję ir su viešosiomis instituci-jomis, kurioms priskiriamos ir aukštosios mokyklos. Pagrindinis šių tyrimų tikslas –darbuotojų aktyvaus veikimo formavimo veiksnių įvertinimas Varmijos-Mozūrijos universitete Olštyne, Lenkija. Tyrimas buvo atliktas naudojant anketas, kurios buvo išplatintos ne dėstytojams. Atlikti tyrimai patvirtino, kad darbuotojų motyvaciją ir aktyvią veiklą daro įtaką įvairiems veiksniams, tokiose srityse kaip: požiūris į darbą ir organizaciją, mokymasis ir tobulėjimas, santykiai su vadovais, bendravimas ir bendradarbiavi-mas, darbo organizavimas bei atlyginimas ir skatinimas. Tiriamoje organizacijoje kritiškiausiai buvo įvertinta paskutinioji iš nurodytų sričių, a tai rodo, kad būtina tobulinti skatinimo sistemos sprendimus, atkreipiant ypatingą dėmesį į darbuotojų atlyginimų sistemą
Diskursyvus) elitų ir socialinės rizikos vaikų konstravimas: internatinių socialinės rizikos vaikų globos institutų XIX amžiuje Brno mieste viešasis diskursas
The long lasting tradition of creating huge institutions of residential care for children at risk in the Czech lands and Moravia in particular may be traced back to the needs of nineteenth-century philanthropic elites and the discursive presentation in the local press of the “best kind of care.” In Brno, several aristocrats and representatives of the higher clergy cooperated with a small but wealthy middle class elite when organizing care for children with audial and visual impairments as well as children endangered by “moral negligence.” Political connections of those civic philanthropists allowed gaining public funding for expanding expensive institutions of residential care. At the same time, public discourse presented the institutes as important meeting places of the local old and new elites. The compromises of socially, religiously, and ethnically heterogeneous but cooperating sectors moulded social careers, promoted religious tolerance or equal linguistic rights of two Moravian nations in the public discourse. The taste and gifts of local philanthropists also shaped the care that children received. The help itself was ever more strongly presented as the duty of the society; this duty was fulfilled under the leadership of those “on top.” The help was presented by metaphors of “raising up.” The child would be taken away from its original surrounding in order to be “raised up” to a productive, free, or even “noble” individual. The long-lasting need of providing proofs that the care was effective was satisfied by the means of preselection of children for the institutes. Somewhat exaggerated optimism about the effectivity of philanthropy resulted in an original tendency to reject the pessimism of rising eugenics concerning the handicapped in Brno philanthropic circles.
The prestigious publicity that those institutes received allowed medical doctors and pedagogues to build their individual and collective careers. Newspapers praised them for volunteering, professional know-how and their ability to bring fame to the region. Professionals also contributed to the image of effective residential care by presenting their exclusive ability to help children at risk and to show the native environment of children to be unsuitable or dangerous. While gaining ever more public financing, the institutes were gradually turned into domains for professionals.XIX a. Čekijoje ir ypač Moravijoje buvo paplitusi tradicija steigti didelius internatinius institutus socialinės rizikos vaikams auklėti. Vietinis visuomenės elitas ėmėsi šių pilietinių filantropinių iniciatyvų, o vietinė spauda vaizdavo jų auklėjimo modelius kaip „geriausius įmanomus“. Brno mieste keletas aristokratų bei aukštesnės hierarchijos dvasininkų bendradarbiavo su nedideliu, bet turtingu vidurinės klasės elitu. Filantropai turėjo gerų politinių ryšių, padėjusių pritraukti viešų lėšų brangiems internatiniams institutams plėsti. Savo ruožtu viešasis diskursas instituto pastatus vaizdavo kaip svarbią vietinių senų ir naujų elitų susitikimų vietą. Socialiu, religiniu ir etniniu požiūriu heterogeniškų elitų kompromisai formavo socialines karjeras, padėjo propaguoti religinę toleranciją, abiejų Moravijos tautų kalbų lygiateisiškumą viešajame diskurse.
Vietinių filantropų skonis bei poreikiai formavo taip pat ir vaikų auklėjimą. Rizikos grupėms priklausančių vaikų auklėjimas buvo vaizduojamas kaip visuomenės pareiga; ši pareiga buvo atliekama vadovaujant iš visuomenės „viršaus“. Rašant apie pagalbą vaikams dažnai vartota „kėlimo“ metafora. Vaikas turėjo būti paimtas iš savo skurdžios socialinės aplinkos, kad būtų „pakeltas“ ir taptų produktyviu, laisvu ar netgi „kilniu“ individu. Keletą dešimtmečių trūkęs poreikis pateikti viešų įrodymų, jog ši veikla duoda gerų rezultatų, buvo patenkinamas specialiai atrenkant į institutus priimamus vaikus. Kita vertus, kiek perdėtas optimizmas filantropijos efektyvumo atžvilgiu vertė Brno filantropus neigiamai reaguoti į pesimistinį eugenikos požiūrį į vaikų, turinčius negalią ar kilusių iš socialinės rizikos šeimų, perspektyvas.
Viešai demonstruojamas filantropinių institucijų prestižas itin prisidėjo prie gydytojų ir pedagogų individualių bei kolektyvių karjerų. Laikraščiai gyrė jų savanorišką darbą be atlyginimo, profesines žinias ir gebėjimą kurti gimtojo krašto „šlovę“. Profesionalai taip pat kūrė internatinių institutų efektyvumo įvaizdį, kai eksponavo savo išskirtinius gebėjimus padėti vaikams, turintiems negalią ar kilusiems iš socialinės aplinkos, kurią profesionalai vaizdavo ne tik nepajėgią padėti vaikams, bet netgi jiems pavojingą. Augant viešajam finansavimui, institutai pamažu virto profesionalų domenais
Teksto adresato vaidmuo lietuvių egzodo poezijoje
The role of the reader as a textual model, the impact of the text on the reader, and the correlation of the two are not sufficiently studied in the Lithuanian 20th century exodus poetry. Studies often focus on the empirical role of the reader with an emphasis on the reader’s reactions, on images or themes, leaving aside the reflection of the act of reading. The study of the reader model in the context of exodus poetry is complicated due to a purified, “unornamented”, airtight, and un-communicative poetic language. This language is used to tell the fate of a literature in exile (‘a literature without a reader’). This article focuses on the conditions of literary communication, structural elements of the texts, studies of poetic language, and uses them to reconstruct the reader model, which appears in the texts of Liūnė Sutema (Zinaida Nagytė-Katiliškienė). The analysis of the interaction of a poetic text and the reader reveals the commonality of literary creation and our nature. And the attempt to evaluate questions about reading the texts is parallel to the reflexion of all human experience.Skaitytojo kaip tekstinio modelio vaidmuo, teksto poveikis skaitytojui bei jųdviejų koreliacija XX a. lietuvių egzodo poezijoje mažai tyrinėti. Dažniausiai buvo susitelkiama į empirinio skaitytojo vaidmenį, akcentuojant jo reakcijas, arba į įvaizdžius bei temas, nuošaly paliekant skaitymo akto refleksiją. Egzodo poezijos kontekste skaitytojo modelio tyrimas komplikuojasi dėl joje kuriamos išgrynintos, „nepuošnios“, hermetiškos, nekomunikabilios poetinės kalbos. Ja nusakomas literatūros tremtyje („literatūros be skaitytojo“) likimas. Šiame straipsnyje sutelksime dėmesį į literatūros komunikacijos sąlygas, poetinės kalbos tyrimus, teksto struktūros elementus ir taip mėginsime rekonstruoti Liūnės Sutemos (Zinaidos Nagytės-Katiliškienės) tekstuose pasirodantį skaitytojo modelį. Darysime išvadą, kad poetinio teksto ir skaitytojo sąveikos analizė atskleidžia Liūnės Sutemos tekstuose glūdinčią antropologinę literatūros kūrimo ir mūsų prigimties bendrybę, o siekis svarstyti klausimus apie teksto skaitymą tolygus visos žmogiškos patirties refleksijai
Tėvų, auginančių autizmo spektro sutrikimą turintį vaiką, socialinės sąveikos raiška
The article looks into the discourse of parents of children with autism spectrum disorder (ASD) in an online self-help support group, putting the main focus on the expression of social interaction. The research results revealed particular actualization of the collapse of social links and their re-establishment in the context of a family crisis upon learning the child’s diagnosis. For the stability of family relationships and social links with the surrounding environment, early assistance for the family and its environment is important, as well as clear definition of the actual situation and finding meaning when raising a child with ASD. The family’s adaptive response to ASD-caused challenges improves the quality of interaction with the environment, and helps normalize social interaction.Straipsnyje analizuojamas tėvų, auginančių autizmo spektro sutrikimą (ASS) turinčius vaikus, diskursas internetinėje tarpusavio paramos grupėje dėl socialinių ryšių raiškos. Šeimos, auginančios vaikus, turinčius šį sutrikimą, patiria šeimos funkcionavimo sunkumų įvairiose srityse: socialinių ryšių, mobilumo, fizinio aktyvumo, maitinimosi ir kitose. Šioms šeimoms būdingas nuolat išgyvenamas stresas ir nerimas (Johnson, Frenn, Feetham, Simpson, 2011). Tai paliečia ne tik tėvus, bet ir kitus šeimos vaikus. Tėvų emocinė socializacija yra gyvybiškai svarbi ilgalaikei vaiko emocinei raidai. Abiejų tėvų vadovavimas vaikų emocinės raiškos procesams turi nenuginčijamos reikšmės vaikų emocinei sveikatai (Bowie ir kt., 2013).
Šio tyrimo mokslinė problema formuluojama tokiu klausimu: kaip reiškiasi tėvų socialinė sąveika, kai šeimoje auga vaikas, turintis ASS? Tyrimo objektu pasirinkta tėvų, auginančių ASS turinčius vaikus, socialinės sąveikos raiška. Tyrimas atliktas remiantis A. Schützo (1967) idėja, kad pagrindinis fenomeno prasmės šaltinis glūdi giliausiuose patirties kloduose, kuriuos galima apmąstyti.
Tėvų diskurso internetinėje tarpusavio paramos grupėje analizės rezultatai atskleidžia, kad įtampą šeimoje ir jos aplinkoje kelia specifinis vaiko elgesys ir jo reakcija į aplinką – noras atsiriboti nuo išorinės aplinkos ir turėti kuo mažiau socialinių ryšių. Šeimos nariai gyvenimo su šiuo vaiku pradžioje tarsi atkartoja vaiko, turinčio ASS, reakciją – atsitraukti ir izoliuotis. Sunkiausia šio reškinio pasekmė yra vaiko tėvo sprendimas palikti šeimą. Siejant šį tyrimo rezultatą su Kersho et al. (2006) tyrimų išvada, jog tėvui labai svarbi išorinė pagalba ir parama, aktualizuojamas ypatingas pirminės socialinės paramos šeimai poreikis, ta parama turėtų būti nukreipta ne tiek į autizmo simptomatikos, kiek į šeimos emocinės krizės įveiką. Remiantis Kershu et al. (2006) tyrimo rezultatais, galima tikėtis, kad su išorine pagalba vaiko tėvui įveikus emocinę krizę, motinai padėtų išsaugotas tvirtas ryšys su vyru. Šio tyrimo rezultatai atskleidžia šeimos santykių su jos socialine aplinka griūtį. Šį reiškinį patvirtina ir Nealy et al. (2012) tyrimo rezultatai. Vadinasi, šeimõs, auginančios vaiką, turintį ASS, fenomenas akumuliuoja socialinės paramos poreikį tiek šeimos nariams, tiek jos socialinei aplinkai. Tyrimo rezultatai rodo, kad šeimos gebėjimas atrasti naujas egzistencines sudėtingos situacijos prasmes leidžia lengviau priimti tikrovę ir veikti joje. Rami šeimos laikysena padeda išsaugoti socialinius ryšius su aplinka. Įdomus atkurtos šeimos fenomenas, kai į šeimą ateina kitas vyras, prisiima tėvo vaidmenį ir sėkmingai rūpinasi ASS turinčiu vaiku. Šis fenomenas leidžia daryti prielaidą, kad vyras, nepatyręs pirminės emocinės krizės, lengviau priima ASS keliamus iššūkius, prioritetą suteikdamas kitiems gyvenimo šeimoje aspektams.
Šeimos santykių ir socialinių ryšių su aplinka stabilumui svarbi aiški realios situacijos, auginant ASS turintį vaiką, apibrėžtis ir įprasminimas. Adaptyvus šeimos atsakas į ASS keliamus iššūkius gerina sąveikos su aplinka kokybę, padeda normalizuoti socialinius ryšius, kai kuriais atvejais – siekti šeimos gerovės
Įvairių sporto šakų (13–17 m.) jaunųjų sportininkų motyvacijos sportuoti ypatumai
Some conducted research (Gillet et al., 2010; Lorimer, 2011) reveals that athletes’ satisfaction and motivation have a large impact on their results. Hence, it is important to further explore how to create most beneficial conditions for the development of young athletes’ sport performance in different branches of sport seeking for the attainment of the highest results and long-term goals. The sample of the current research included 211 athletes (15,28 ± 1,63 years) divided into 5 groups according to the types of sport.
The questionnaire concerning motivation for sport was devised on the basis of the Sport Motivation Scale (Pelletier et al., 1995) that is applied in Lithuania (Grajauskas, 2008). The athletes were also asked to fill in the Athlete Satisfaction Questionnaire compiled by Riemer and Chelladurai (1998).
It was determined that athletes with high intrinsic motivation for doing sport activities that give them satisfaction and pleasure tend to evaluate their participation in sport more favourably. The athletes of martial arts were least satisfied with their participation in sport; therefore, their activity bore no sense for them. This shows the highest level of amotivation. It is assumed that there is a connection between motivation and satisfaction with the participation in sport. High motivation and satisfaction have influence on good psychological climate.Straipsnyje aptariami įvairių sporto šakų jaunųjų sportininkų motyvacijos sportuoti ypatumai. Nagrinėjama, kaip sportinių rezultatų siekimas priklauso nuo sportininkų pasitenkinimo dalyvavimu sportinėje veikloje, vidinės motyvacijos, skatinančios užsiimti veikla, kuri teikia malonumą ir pasitenkinimą, išorinės motyvacijos, siejamos su galutiniu veiklos tikslu, taip pat ir amotyvacijos, siejamos su bejėgiškumo būkle
3. Teismų sprendimų nuasmeninimas ES: aktualūs ir lyginamieji aspektai
As the Charter of Fundamental Rights establishes the right to data protection as a separate right for privacy, the Regulation on Data Protection aims mainly at finding balance between the right to data protection and freedom of expressions. Also, it aims at creating the uniform legal environment of data protection in all Member States. The Regulation on Data Protection is applicable to the judicial authority, however with certain exceptions. The Regulation on Data Protection remains silent on the requirement to anonymize courts decisions. However, the Regulation on Data Protection give the single definition of personal data for all EU, and we assume that it can standardize the data which is anonymized in court decisions. The aim of the article is to analyze the impact of the EU Regulation on Data Protection to the rules on anonymization of court decisions in Lithuania. The research led us to the conclusion that in Lithuania the existing regulation on the anonymization of the decisions of courts does not reach its aim. Lithuanian rules on anonymization of courts decisions require anonymizing all courts decisions by default. This requirement shows that Lithuania gives the highest priority to the protection of privacy but not the freedom of expression. However, the aim of the anonymization is not reached while the Lithuanian rule requires anonymizing the exhaustive list of personal data, which includes not all data by which directly or indirectly the person can be identified.Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnis numato teisę į asmens duomenų apsaugą kaip atskirą teisę. 2016 m. balandžio 27 d. Asmens duomenų apsaugos reglamentą priėmė Europos Sąjungos Taryba ir Parlamentas. Jis pradėtas taikyti Valstybėse Narėse nuo 2018 m. gegužės 25 d. Reglamentu siekiama užtikrinti dviejų esminių žmogaus teisių balansą: teisę į asmens duomenų apsaugą ir saviraiškos teisę; taip pat juo siekiama užtikrinti vienodą teisinę asmens duomenų apsaugą visose Valstybėse Narėse. Reglamentas su tam tikromis išimtimistaikomas ir teisminei valdžiai. Asmens duomenų apsaugos reglamentas tiesiogiai nereguliuoja teismų sprendimų nuasmenintino klausimo, tačiau reglamente pateikiamas bendras asmens duomenų apibrėžimas ir jis bus taikomas visose Valstybėse Narėse. Tikėtina, kad, įsigaliojus vienodam asmens duomenų apibrėžimui, valstybių narių teismai teismo sprendimuose suvienodins nuasmeninamus duomenis.
Straipsnyje analizuojama Asmens duomenų apsaugos reglamento įtaka teismų sprendimų nuasmeninimui Lietuvoje, apžvelgiamos sprendimų nuasmeninimo Valstybių Narių teismuose taisyklės, detaliai aptariamas reglamente pateikto asmens duomenų apibrėžimo turinys, o paskutinėje straipsnio dalyje aptariama, kokių pokyčių teismų sprendimų nuasmeninimo taisyklėse galima tikėtis įsigaliojus reglamentui. Pagrindinėje taisyklėje, apibrėžiančioje asmens duomenis reglamente, teigiama, kad asmens duomenys yra bet kokie duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti asmenį. Toliau apibrėžime pateikiamas sąrašas dažniausiai pasitaikančių asmens duomenų: asmens vardas, pavardė, asmens identifikavimo numeris, buvimo vietos duomenys, interneto identifikatorius arba vienas ar keli to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymiai. Valstybių narių ir supranacionalinių institucijų teismai taiko labai skirtingas taisykles dėl sprendimų nuasmeninimo: vieni teismai automatiškai nuasmenina visus teismo priimtus sprendimus, kiti – tik gavę suinteresuotos šalies prašymą ar pagal atskirą teismo sprendimą. Taip pat labai skiriasi asmens duomenys, kurie nuasmeninami teismo sprendimuose.
Autorės priėjo prie išvados, kad Lietuvoje sprendimų nuasmeninimo taisyklės yra labai formalios ir nepasiekia savo pagrindinio tikslo – apsaugoti asmens duomenis bei užtikrinti asmens teisę į privatumą. Lietuvoje reikalaujama nuasmeninti visus teismų sprendimus, tai tarsi leistų manyti, kad Lietuvoje teisė į privatumą yra ginama labiau nei saviraiškos teisė, bet gilesnė analizė parodo, kad Lietuvoje pateikiamas baigtinis sąrašas asmens duomenų, kurie turi būti nuasmeninti teismo sprendimu bet jis neapima visų duomenų, pagal kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai galima nustatyti asmens tapatybę. Todėl pasitaiko atvejų, kad iš paskelbtų duomenų Lietuvos teismų sprendimuose galima lengvai nustatyti byloje dalyvaujantį asmenį. Tokių situacijų būtų galima išvengti, jei reikalaujamų nuasmeninti duomenų sąrašas atitiktų reglamente pateiktą asmens duomenų apibrėžimą
4. Ar ES atsinaujinančios energijos paramos sistemos atitinka laisvo prekių judėjimo principą?
The energy sector faces many legal challenges in its alteration into the internal energy market, especially, the incorporation of renewable energy promotion measures in the internal electricity market. On the national level Member States design their support schemes in accordance to their internal economic and political situation. Interestingly, it seems that any national renewable energy policy that deviates from the compliance with the fundamental freedoms may be justified, since the TFEU grants state an exclusive right to determine the conditions to exploit its energy resources and on the grounds of environment protection.
On the other hand, the EU law establishes objectives for the support schemes that have to be in accordance to the fundamental principles of the EU. Whereas internal electricity market does not exist and policies with regard to the support schemes vary among Member States, it is likely that separate policies in Member States lead to impediments for foreign actors to participate in the national support schemes. Consequently, the collision between different EU objectives of internal electricity market and environment protection appear to exist.
For the purpose of renewable energy, the convergence of support schemes would diminish the possibility to design support scheme in compliance with the principle of free movement of goods as the common legal framework is applied. Though, the view from the policy perspective may enable identification whether convergence of the support schemes is possible so that the principle of the free movement of goods would not be infringed.Šiuo metu energetikos sektorius susiduria su dideliais iššūkiais siekiant Europos Sąjungoje sukurti vidaus energetikos rinką. Viena iš šios kompleksinės problemos dalių yra atsinaujinančios energetikos skatinimo priemonių integravimas į vidaus elektros rinką. Kadangi atsinaujinančios energetikos skatinimo priemonių suvienodinimas ES kontekste tampa vis aktualesnis, todėl šiame straipsnyje autorius siekia nustatyti, ar atsinaujinančios energijos skatinimo priemonių modeliai ES atitinka laisvo prekių judėjimo principą. Pažymėtina, kad šalys narės nustato skatinimo priemones atsižvelgdamos išskirtinai į nacionalinius interesus, o tai neigiamai veikia tarpvalstybinę prekybą ES atsinaujinančia energija. Atitinkamai, valstybių narių nacionalinis protekcionizmas galimai prieštarauja laisvo prekių judėjimo principui ES. Vis dėlto esama nuostatų ir principų, išimtinais atvejais leidžiančių nukrypti nuo ES pamatinių principų. Atsižvelgdamas į atsinaujinančios energetikos reikšmę aplinkosaugai, straipsnio autorius, remdamasis ETT jurisprudencija, daro išvadą, kad tirti atsinaujinančios energetikos skatinimo priemonių modeliai, ribojantys tarpvalstybinę prekybą, yra leidžiami ES.
Energetikos sektoriuje egzistuojančios praktikos, lemiančios skatinimo priemonių konvergenciją, vyksta dviem kryptimis: iš viršaus ir iš apačios. Iš apačios konvergencija vyksta natūraliai ieškant geriausių valstybių narių praktikų kuriant, administruojant ir įgyvendinant užsibrėžtus tikslus. Kita kryptimi vykstančią konvergenciją apibrėžia ES teisėje nustatyti bendro pobūdžio reikalavimai, kurie privalomi visoms valstybėms narėms. Straipsnio autorius manymu, šiuo metu vykstanti dviejų krypčių konvergencija sudaro sąlygas taikyti suvienodintą atsinaujinančios energijos skatinimo priemonės modelį, kuris neprieštarautų laisvo prekių judėjimo principui ES.
Nepaisant to, kad šalys narės turi teisę apsaugoti nacionalinę rinką nuo kitų valstybių narių atsinaujinančios energijos, atsinaujinančios energijos skatinimo priemonių harmonizavimas ES lygiu leidžia užtikrinti tinkamą laisvo prekių judėjimo principo įgyvendinimą. Šiuo metu pastebima vis aiškesnė atsinaujinančios energijos skatinimo priemonių konvergencija iš apačios, ji yra nulemta dalijimosi geriausia praktika tarp valstybių narių. Taigi, tirti dažniausiai naudojami atsinaujinančios energijos skatinimo priemonių modeliai ES – fiksuotas tarifas ir žalieji sertifikatai – neprieštarauja laisvo prekių judėjimo principui. Vienas iš svarbiausių elementų nustatant, ar atsinaujinančios energijos skatinimo priemonės atitinka laisvo prekių judėjimo principą ES, yra šių priemonių proporcingumas
FACTORS OF EFFECTIVENESS OF EUROPEAN INNOVATION PARTNERSHIP IN AGRICULTURE
The European Innovation Partnership (EIP) is considered to be a new phenomenon signalling political will, highly relevant issue in contemporary domain of discussions among practitioners and researchers. While practitioners lack experience, researchers make attempts to identify the factors that influence effectiveness of an innovation partnership, explore the indicators and techniques to determine and evaluate its effectiveness. Aim of the study presented in the article is to determine the external and internal factors that influence effectiveness of the European Innovation Partnership by analysing the operating conditions of an operational group of the European Innovation Partnership in Agriculture (EIP-AGRI). Expert evaluation was carried out by experts who have scientific and practical experience: scientists, policy makers, innovators, developing an innovation partnership. The force field analysis has shown that the number of negative factors of EIP effectiveness exceeds the number of positive factors, and the factors analysed and evaluated allow to identify potential negative consequences in a timely manner and provide the opportunity to predict effectiveness of the EIP-based projects.Europos inovacijų partnerystė yra naujas politinis valios reiškinys, itin aktualus šių dienų praktinių ir mokslinių diskusijų erdvėje. Praktikai stokoja patirties, o mokslininkai bando prognozuoti inovacijų partnerystės efektyvumą sąlygojančius veiksnius, ieško rodiklių ir metodikų,kaip nustatyti ir įvertinti šios partnerystės efektyvumą. Straipsnyje pateikiamo tyrimo tikslas – išanalizavus aplinką, kurioje veikia Europos inovacijų partnerystės žemės ūkyje grupė, nustatyti išorinius ir vidinius Europos inovacijų partnerystės efektyvumui turinčius įtakos veiksnius. Straipsnyje pateikti Europos inovacijų partnerystės efektyvumui teigiamą ir neigiamą įtaką darantys veiksniai. Veiksnių ekspertinį vertinimą atliko ilgametę mokslinę ir praktinę patirtį turintys ekspertai: mokslininkai, politikos formuotojai, inovatoriai, vystantys inovacijų partnerystę. Jėgų lauko analizės metu buvo nustatyta, kad Europos inovacijų partnerystės efektyvumui neigiamos įtakos turinčių veiksnių yra daugiau nei teigiamos. Taigi išanalizuoti ir įvertinti veiksniai leidžia laiku identifikuoti galimas neigiamas pasekmes ir suteikia galimybę prognozuoti Europos Inovacijų partneryste grįstų projektų efektyvumą
CLUSTER APPROACH IN ADMINISTRATION OF RURAL AREAS
Formation of new administrative-territorial entities defines a need to innovative approach to managing. Is it possible to facilitate development processes with the means of the local community? Objective: to substantiate the expediency of using the cluster approach in the administration and possibility of its practical implementation in smart-community. We make a sociological survey of 800 rural residents in 6 regions of Ukraine. Study period 2013–2017. The outcome of the study isan integrated cluster-creative approach through the practice of patina management and inclusive development. Most fully he found his manifestation in the conditions of tribal estates and tribal settlements.Naujų administracinių-teritorinių vienetų formavimas kaimo vietovėse lemia naujoviškas požiūris į valdymą globalizacijos ir socialinės aplinkos transformacijos į kūrybinę ekonomiką kontekste. Ar vietos bendruomenė gali palengvinti šiuos vystymosi procesus? Darbo tikslas – pagrįsti klasterio metodo panaudojimo valdyme tikslingumą ir jo praktinio įgyvendinimo galimybę mąstančioje ir kūrybingoje bendruomenėje. Atliktas sociologinis tyrimas, kuriame dalyvavo 800 kaimo gyventojų iš 6 Ukrainos regionų. Tyrimo laikotarpis – 2013–2017 metai. Pateiktas klasteriniskūrybiškas požiūris, taikant seną, tradicinę valdymo ir inkliuzinio vystymosi praktiką, kuri labai aiškiai pasireiškia giminių sodybų veikloj