Vytautas Magnus University e-Journals
Not a member yet
556 research outputs found
Sort by
Mokytojų patirtys įgyvendinant ugdymo turinį: mokytojas, kaip švietimo politikos dalyvis, mokyklos bendruomenės narys ir profesionalas
Get PDFThe curriculum and its implementation are continuously at the centre of discussions of education policymakers, society and scientists. It is obvious that it is a teacher, who implements curriculum and seeks to achieve the quality of its implementation while reacting to the context of his practice, makes decisions based on his convictions and attitudes, knowledge about the educational process. This article endeavours to reveal teachers’experiences in implementing curriculum of Lithuanian comprehensive schools. The research raises the following question: how do teachers understand and experience the implementation of curriculum?
The phenomenography method was chosen for the research and a focus group interview method was used for data collection. 86 teachers of various subjects and primary school teachers, who have the qualification category of a teacher-senior or a teacher-methodologist, participated in the study.
The analysis of research results has shown that the implementation of curriculum is experienced by teachers through understanding of himself as a participant of educational policy, as a member of the school community, as a professional. These three categories, which were distinguished, comprise the space of the study results. Teacher’s empowerment and professional recognition are the leading elements of a successful implementation of curriculum. The research revealed that teachers understand the implementation of curriculum, which is delegated to them by education policymakers. Based on the fact, whether a task delegated to teachers is understood and provided with support, how they are trusted and allowed to participate in constructing and creating curriculum before and while implementing it. It depends on what position teachers willtake for a great measure. If the idea of curriculum seems understandable and meaningful, whereas goals and expectations correspond to real educational possibilities, if the efforts of teachers are valued and encouraged, and relationships of the members of the school community are based on cooperation, it could be expected that the implemented curriculum will be successful. In such a case, teachers will feel trust and support, and that will increase professional motivation, desire to develop and will strengthen self-esteem.Straipsnyje analizuojama, kaip Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai įgyvendina ugdymo turinį. Šis procesas apibūdinamas kaip kasdienis vyksmas, orientuotas į mokytojų galias konkrečiam ugdymo turiniui plėtoti, realizuoti ir įprasminti nuolatinėje ugdymo praktikoje. Fenomenografiniu tyrimu, kuriame dalyvavo 86 įvairių mokomųjų dalykų ir pradinio ugdymo mokytojai, nustatyta, kad ugdymo turinio įgyvendinimą mokytojas suvokia ir patiria kaip švietimo politikos dalyvis, mokyklos bendruomenės narys ir kaip profesionalas. Tik suvokdamas ugdymo tikslus ir tikėdamas tuo, kad geba tai įgyvendinti, mokytojas gali sutelkti visas savo kūrybines galias aukščiausiems pasiekimams konkrečiame ugdymo realybės kontekste. Todėl viena svarbiausių krypčių sėkmingai ugdymo turinio realizacijai yra mokytojo įgalinimas bei jo pripažinimas profesionalu ir lyderiu. Deja, tyrimas atskleidė, kad tyrime dalyvavę mokytojai dažniau linkę užimti pasyvumo arba atsitraukimo poziciją nei imtis lyderystės, diskutuojant ar inicijuojant ugdymo turinio kaitą, atpažinus deklaruojamo ugdymo turinio silpnybes ar susidūrus su kliūtimis ugdymo praktikoje
Krikščioniškosios pedagogikos perspektyva ugdomajame meilės dialoge
Get PDFThe article validates the substantiality of the educational dialogue of love to the Christian pedagogy. The first part of the article introduces to the multidisciplinary character of Christian pedagogy. The second part of the article reveals the place of the educational dialogue of love in the main purpose of Christian pedagogy, that is to educate and cultivate the divine virtue of hope, faith and love. The third part of the article presents the main element of Christian pedagogy – educational dialogue of love. Practical originality of this scientific article is related to one of the given conclusions–recommendations of the research: the author suggests that the Teachers Preparation Standard should include the competence of developing the dialogue culture. It is essential that teachers must acquire competence of creating a dialogue to establish good relations with students, that is, to show understanding and acceptance, listen attentively, avoid being judgmental and negative criticism. Dialogue of love becomes an important educational factor ensuring accurate and adequate communication in various pedagogical situations in teaching, which are constantly changing and often unpredictable. The development of dialogue culture becomes a special mission for teachers.Siekiant pagrįsti ugdomojo meilės dialogo svarbą krikščioniškosios pedagogikos perspektyvoje straipsnyje atliekama pedagoginės, filosofinės ir teologinės mokslinės literatūros teorinė sisteminė turinio analizė ir sintezė, kurios pagrindu atskleidžiamas krikščioniškosios pedagogikos tarpdisciplininis pobūdis, suformuluojamas krikščioniškosios pedagogikos pagrindinis tikslas ir atskleidžiama meilės dialogo svarba joje, išskiriamas pagrindinis krikščioniškosios pedagogikos veiksnys – ugdomasis meilės dialogas. Straipsnio pabaigoje pateiktos šio teorinio tyrimo išvados
Reginos Karvelienės daktaro disertacijos „Studentų, patekusių į negalios situaciją, įgalinimas dalyvauti aukštojo mokslo tarptautinėse veiklose“ (socialiniai mokslai, edukologija 07S) recenzija
Get PDF  
Lietuvos visuomenės požiūris į Hymanso projektus ir pasikėsinimas į Ernestą Galvanauską
Get PDFThe article analyses the attitude of the Lithuanian society to Hymans plans by disclosing the reasons of the organized attempt on E. Galvanauskas’ life, its organizers and executors. It deals with the circumstances of the plans and evaluation of the contemporaries.Straipsnyje analizuojamas Lietuvos visuomenės požiūris į Hymanso projektus, atskleidžiamos pasikėsinimo į Ernestą Galvanauską priežastys, organizatoriai ir vykdytojai; nagrinėjamos antrojo Hymanso projekto atmetimo aplinkybės, pateikiami amžininkų vertinimai
Demografiniai pokyčiai Lietuvoje 1944–1989 m. (statistinis aspektas)
Get PDFThe article analyzes Lithuania’s demographic development in the period 1944–1989 and identifies its factors and results. It focuses on the statistical expression of demographic changes. Based on archival sources, the article verifies certain data on the population in the post-war period established in the Lithuanian historiography, updates the quantitative indicators of natural and mechanical population growth and determines their influence on ethnic changes.Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos demografinė raida 1944–1989 m., nustatomi ją lėmę veiksniai ir rezultatai. Dėmesys koncentruojamas į demografinių pokyčių statistinę išraišką. Remiantis archyviniais šaltiniais, verifikuojami kai kurie Lietuvos istoriografijoje įsitvirtinę duomenys apie gyventojų skaičių pokario metais, patikslinami natūraliojo ir mechaninio prieaugių kiekybiniai rodikliai, nustatoma jų įtaka etniniams pokyčiams
Žinoma ir nežinoma Lietuvos garbės konsulo Bostone Antano Osvaldo Šalnos veikla (1939–1971)
Get PDFThe activities of the Honorary Consulate of Lithuania in Boston in 1939–1971 have not yet been in the focus of research. The history of the consulate is directly linked to the representation of the first Lithuanian honorary consul lawyer Antanas O. Šalna. The article discusses the Lithuanian policy in the establishment of honorary consulates in the United States of America. It reveals the reasons of establishment of the Honorary Consulate in Boston, its solemn opening and the key facts of the life and activities of A. O. Šalna as well as the arguments of selecting him a candidate to the consul. It also focuses on the position taken by A. O. Šalna in 1940 and its relations with Lithuanian career diplomats (envoy Povilas Žadeikis and consul - general Jonas Budrys). The article describes the activities of the honorary consul after the loss of Lithuania’s independence, his relations with the Lithuanian, Latvian and Estonian émigré community in Massachusetts in the postwar period. It attempts to evaluate the role of A. O. Šalna in the Lithuanian diplomatic service.Lietuvos garbės konsulato Bostone veikla 1939–1971 m. mokslininkų dar nebuvo tirta. Konsulato istorija tiesiogiai siejama su pirmojo Lietuvos garbės konsulo advokato Antano Osvaldo Šalnos atstovavimu. Aptariama Lietuvos valdžios politika, steigiant garbės konsulatus Jungtinėse Amerikos Valstijose. Atskleidžiamos garbės konsulato Bostone įkūrimo priežastys, iškilmingas jo atidarymas bei A. O. Šalnos svarbiausi gyvenimo ir veiklos faktai, jo kaip kandidato į konsulus pasirinkimo argumentai. Išsamiau analizuojama A. O. Šalnos pozicija 1940 m. ir jo santykiai su Lietuvos karjeros diplomatais (pasiuntiniu P. Žadeikiu ir generaliniu konsulu J. Budriu). Aprašoma garbės konsulo veikla po Lietuvos valstybingumo praradimo, jo santykiai su lietuvių, latvių ir estų išeivija Masačusetso valstijoje pokario laikotarpiu. Bandoma įvertinti A. O. Šalnos vietą Lietuvos diplomatinėje tarnyboje
Kauno akademinė inteligentija 1922–1940 m.: kultūrinio tapatumo raiškos vertinimai naujojoje istoriografijoje
Get PDFAfter Lithuania regained its independence, academic journals presented a number of historical facts and assessments of the cultural activities of the inter-war Kaunas university intelligentsia. Analysis of this information makes it possible to identify the attributes of scientific personalities and their input in the expression of cultural identity in their affected communities. This article aims to systematize the knowledge of historiography and disclose essential features of assessment of cultural expression of Kaunas university intellectuals in the society.Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę mokslinėje spaudoje buvo pateikta nemažai istorinių duomenų ir tarpukario Kauno universitetinės inteligentijos kultūrinės veiklos vertinimų, šios informacijos analizė sudaro galimybę nustatyti mokslo asmenybių ir jų nulemtų bendruomenių indėlio į kultūrinio tapatumo raišką požymius. Straipsnyje siekiama susisteminti istoriografijos žinias ir atskleisti esminius Kauno universitetinės inteligentijos kultūrinės raiškos visuomenėje vertinimų ypatumus
Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių gamtamokslinės motyvacijos ugdymo(si) galimybės: gamtos pažinimo dalyko mokytojų požiūris
Get PDFThe article discusses how (in what ways) natural science educations teachers motivate students with special educational needs in order to encourage students’ motivation to learn. Researches reveal that students with learning needs have experienced a variety of learning difficulties, which often causes the loss of their learning motivation and even willingness to attend school. In nowadays school, which aim is to ensure proper education for each pupil, the teacher has to pay special attention to developing pupils’ learning motivation. The article presents a study aimed at finding out how to effectively educate children with special educational needs in general education schools. In the survey participated 146 teachers of nature study, who have experience in working with students with special educational needs. The results of the study revealed that teachers rely on the provisions of the Teachers’ Ethics Code to encourage students to work independently and persistently. This is a very new insight, as the Teachers’ Ethics Code was approved only on 11 June 2018 by order No. V-561 of the Minister of Education and Science. From the teachers’ point of view, for students with special educational needs to increase learning motivation teachers use interesting innovation teaching methods, practical work, use of ICT, creation of educational environments, oral and written honors, gratitude. Also, they use fair evaluation, better marks for progress, even if it is small, adopted tasks, create the conditions for success, pursuit to raise interest, attention, encouragement, communication, cooperation.Straipsnyje aptariama, kokiais būdais gamtos pažinimo mokytojai skatina specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių mokymosi motyvaciją. Mokslinių tyrimų duomenimis, specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mоkiniаi susiduria su įvairiais mоkymоsi sunkumais, dėl to silpnėja mokymosi motyvacija, o dažnu atveju atsiranda mokyklos lankymo problemų. Straipsnyje pristatomas tyrimas, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip galima veiksmingai organizuoti įtraukiojo ugdymo aspektus bendrojo ugdymo mokykloje
PSYCHOSOCIAL FACTORS THAT PREDICT SAFETY CLIMATE OF ORGANIZATION IN AGRICULTURAL INDUSTRY
Get PDFSuccessful functioning of an organization, especially agricultural one, implies the necessity for a properly organized system of employee health and safety. The system will function properly only when employees perceive organizational safety processes and procedures as a part of their behavior at work. The purpose of this study with reference to scientific literature and empirical research to determine the main factors that predict higher safety climate in organization. 961 employees from a large Lithuanian company of agricultural industry participated in the survey. The study was conducted using Sexton’s Safety Climate Questionnaire and two scales from Copenhagen Psychosocial Questionnaire. The analysis of data via Structural Equation Modeling confirmed the theoretical model of psychosocial safety climate antecedents. The findings of the study showed that employee trust in management had higher predictive value as compared to workplace commitment, and that the leader’s role in promoting safety in an organization is more important than employee attitudes or declared safety-related orders and procedures in the organization
VALSTYBĖS FINANSINĖS TAISYKLĖS ŠVIETIMO SFEROJE: PAGRINDIMO ALGORITMAS
No full textThe purpose of the article is to substantiate the educational sphere financial rules, what can answer the question of how education financing indices must change under the alteration of macroeconomic indices, which determine the national economy state. The authors are investigating the issue regarding the substantiation and specification of educational sphere financial rules and related public administration benefits. The research has applied the fiscal and monetary rules analysis methodology. The applied result of the education financing rules substantiation issue research consists in the application of the algorithm, which covers 5 stages: rules idea formulation, the assessment of variables relationships significance according to the rules idea, the selection of endogenous and exogenous variables with significant relationships, the definition of gaps between the actual and trend values of the selected variables, the derivation of the equation of dependencies between the gaps.Švietimo srityje nėra finansinių taisyklių, pagal kurias Vyriausybė turėtų derinti finansavimo rodiklius, atitinkančius besikeičiančius šalies ekonomikos makroekonominius rodiklius. Straipsnio tikslas – parengti švietimo srities finansines taisykles, kurios prisidėtų prie viešojo administravimo privalumų, susijusių su politikos taisyklėmis, įgyvendinimo. Tyrime taikoma finansinių ir pinigų taisyklių analizės metodika, nustatant švietimo sferos finansavimo ir kitų makroekonominiųrodiklių proporcijas (priklausomybes). Praktinis problemos tyrimo rezultatas – parengtas algoritmas, apimantis 5 etapus: 1) finansinių taisyklių idėjos formulavimas, 2) kintamųjų reikšmių vertinimas, 3) endogeninių ir egzogeninių kintamųjų parinkimas su reikšmingais ryšiais, 4) skirtumų tarp faktiškai pasirinktų ir plėtros tendencijoms būdingų kintamųjų reikšmių nustatymas, 5) finansinio kapitalo formalizavimo lygties nustatymas