Vytautas Magnus University e-Journals
Not a member yet
556 research outputs found
Sort by
Ikimokyklinio amžiaus vaikų pedagogų rengimo tvarka Lietuvoje XX amžiaus 3–4-ajame dešimtmečiuose
Get PDFThe article analyses the process of training of educational specialists for preschool children in Lithuania in the 3rd and 4th decade of the 20th century. The emergence of the new profession in Lithuania was determined by the needs of the ever-modernising society and new relations between people. The new sociopolitical and socioeconomic conditions required new types of educational workers who would be able to take care of the children effectively. To that end, a whole new system aimed specifically at the preparation of these new specialists was created. The article explores who stood as the forerunners of the early childhood pedagogy in Lithuania and how they were able to establish this system. The latter is also analysed in the light of the disciplines which were taught to kindergarten teachers and educational workers in general. Finally, the control mechanism which was implemented by the state is presented.Straipsnyje analizuojami XX a. 3–4-ajame deš. įvykę ikimokyklinio amžiaus vaikų švietimo, priežiūros ir auklėjimo darbuotojų rengimo darbai. Naujos profesijos tarpukario Lietuvoje atsiradimą lėmė modernėjančios visuomenės poreikiai ir pakitę žmonių tarpusavio santykiai. Atskleidžiama, kas ir kaip per Nepriklausomybės laikotarpį kūrė bei formavo vaikų darželio auklėtojos profesiją. Apžvelgiama ikimokyklinio amžiaus vaikų pedagogų rengimo tvarka ir taisyklės. Aptariamas valstybės kuriamas kontrolės, priežiūros ir apsaugos mechanizmas, skirtas auklėtojų kursų rengėjams, vaikų darželių steigėjams ir ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo specialistėms
Vytauto Čekanausko paskyrimo Lietuvos garbės generaliniu konsulu Los Andžele 1977 m. užkulisiai
No full textIn the context of Lithuania’s occupation and annexation of 1940–1990, the Lithuanian Diplomatic Service and the leaders of the Lithuanian émigré community tried to maintain the functionality of Lithuanian representations abroad, which was crucial for Lithuanians in political, moral and national terms. The change of diplomats was a difficult, yet successful, process involving members of the Lithuanian community in emigration, who met the applicable criteria. The documents of the Lithuanian Diplomatic Service which are already available to researchers (correspondence among Chief of the Lithuanian Diplomatic Service Stasys Lozoraitis, Lithuanian representative in Washington, Dr. Stasys A. Bačkis and Lithuanian Consul General in New York Anicetas Simutis) enable us to reveal the complex process of the change of representatives in a single (inter alia) Lithuanian representation, i.e. Honorary Consulate General in Los Angeles. To find a replacement for the late Honorary Consul General Julius J. Bielskis (1891–1976), the process of appointment of engineer Vytautas Čekanauskas (1929–2009) and his recognition by the U.S. government took place in 1977. The leaders of émigré organizations and individuals got engaged in this process on a rather broad scale by proposing their candidates to the Lithuanian Diplomatic Service, which often involved humiliation of other candidates and increased polarization of the community. It prolonged the appointment of the new consul for a long period of time. On 6 October, the U.S. Department of State recognized Čekanauskas as Lithuanian Honorary Consul General in Los Angeles.Lietuvos okupacijos ir aneksijos 1940–1990 m. sąlygomis Lietuvos diplomatinė tarnyba ir lietuvių išeivijos vadovai stengėsi, kad Lietuvos atstovybės užsienyje ir toliau funkcionuotų, – tai turėjo politinę, moralinę ir tautinę reikšmę lietuviams. Sunkiai, bet sėkmingai vyko diplomatų kaita, įtraukiant lietuvių išeivijos atstovus, kurie atitiko jiems keliamus kriterijus. Jau mokslininkams prieinami LDT dokumentai (LDT šefo Stasio Lozoraičio, Lietuvos atstovo Vašingtone dr. Stasio A. Bačkio ir Lietuvos generalinio konsulo Niujorke Aniceto Simučio susirašinėjimas) leidžia atskleisti sudėtingą atstovų kaitos procesą vienoje (tarp kitų) Lietuvos atstovybėje – garbės generaliniame konsulate Los Andžele. Vietoje mirusio garbės generalinio konsulo Juliaus J. Bielskio (1891–1976) 1977 m. vyko inžinieriaus Vytauto Čekanausko (1929–2009) skyrimo ir JAV valdžios pripažinimo procesas. Į jį gana plačiai buvo įsitraukę išeivijos organizacijų vadovai ir pavieniai asmenys: Lietuvos diplomatinei tarnybai jie siūlė savo kandidatus, neretai juodindami kitus, gilindami susipriešinimą. Tai ilgam užtęsė naujo konsulo paskyrimą. Spalio 6 d. JAV valstybės departamentas pripažino V. Čekanauską Lietuvos garbės generaliniu konsulu Los Andžele
Pradinis teatro dalyko ugdymo turinys, įgyvendinamas būsimųjų teatro pedagogų 11 arba 12 klasėse: aktualus ir platus
No full textThis article presents the results of an investigation into the initial educational content of theatre subject in 11th or 12th grades in Lithuania. It is shown, that the initial educational content of theatre subject is devoted to obviate the negative pupils’ attitudes to themselves and their inabilities to interact. Also, to achieve an expressing pupil’s individual point of view, creating respectful relationships, behaving as a co-creator.Šiuo metu įgyvendinamas teatro ugdymo turinys yra kelių tipų: (1) orientuotas į vaidmens įgūdžių atlikimą; (2) draminius išgyvenimus ir apmąstymus; (3) teatro formos mokymą(si). Pastarajam tipui atstovauja teatro dalyko bendrosios programos (2008, 2011). Tyrimo klausimas buvo toks: koks galėtų būti pradinis teatro dalyko ugdymo turinys 11 arba 12 klasėse, atsižvelgiant į tai, kad teatro dalyko mokymas Lietuvoje kol kas neturi tęstinumo, nors programos parengtos taip, tarsi toks tęstinumas egzistuotų.Straipsnis pateikia tyrimo, atlikto taikant tematinės analizės strategiją, rezultatus. Buvo išanalizuota 18 būsimųjų teatro mokytojų refleksyviųjų tyrimų tekstų, parengtų pedagoginės praktikos metu 11 arba 12 klasėse. Tyrimas parodė, kad būsimieji teatro mokytojai, vesdami teatro pamokas, stengėsi suprasti realius sunkumus, su kuriais mokiniai susiduria, ir pagal tai apibrėžti teatro mokymosi pasiekimus. Nustatyta, kad mokytojai siekė ne mažiau kaip trijų mokymosi pasiekimų (gebėjimų): reikšti savo požiūrį, kurti pagarbius santykius ir elgtis kaip bendrakūrėjai. Šių mokymosi pasiekimų nuoseklumas yra pagrįstas: pradžioje mokiniai mokosi atverti savo „aš“, po to tai daryti atsižvelgdami į „kitą“, o dar vėliau – kurti bendradarbiaudami su „kitu“. Kita vertus, tai teatriniai pasiekimai, kurie gali būti įvardijami kaip pradiniai plataus kultūrinio ugdymo pasiekimai
„Ne tie“ lietuviai Sibire. Vėlyvojo sovietmečio darbo migracijos ir Kogalymo miesto statyba
Get PDFThis article presents the analysis of Baltic (mostly Lithuanian) labour migration into the depths of the Soviet Union during the late Soviet period. Based on the new, never published written and photographic material, the authors discuss how these Baltic labour migrants participated in the creation of infrastructure for the Western Siberian Tyumen region’s northern oil-gas complex and the construction of the city of Kogalym. The construction of this oil city is analysed in the general context of urban planning and the urbanization of cities in the North.Straipsnyje analizuojamos Baltijos šalių gyventojų, daugiausia lietuvių, darbo migracijos į Sovietų Sąjungos gilumą vėlyvuoju sovietmečiu. Remiantis nauja, anksčiau nepublikuota, rašytine ir fotomedžiaga plačiau aptariamas jų dalyvavimas kuriant Vakarų Sibiro Tiumenės srities Šiaurės naftos ir dujų komplekso infrastrukturą bei statant Kogalymo miestą. Šio naftininkų miesto statyba analizuojama bendrame Šiaurės miestų urbanistikos ir urbanizacijos kontekste
Kaip penkerius metus Istorinės Prezidentūros Kaune įgyvendintas projektas „Šimtmečio belaukiant“ virto Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui skirta paroda
Get PDF
STATYBINIS LYČIŲ LYGYBĖS KOKYBĖ ES KAIMO VERSLO VADYBA
No full textThe relevance of article relates to achieving sustainable development goals, namely guaranteeing gender equality and eradicating hunger via enhancing agricultural production. The main research problem is determining the status quo of gender equality in EU rural business management. The purpose of the article is to estimate the female-to-male ratio among managers of agricultural holdings in EU member-states. The research methodology relies on converting the raw data to ratios, truncating the data at equality benchmark and ranking. This approach can be used for evaluating and monitoring the efficiency of measures aimed at fostering gender equality in the EU rural business.Straipsnio aktualumas yra susijęs su tvaraus vystymosi tikslų pasiekimu, ty lyčių lygybės užtikrinimu ir bado panaikinimu, stiprinant žemės ūkio gamybą. Pagrindinė mokslinių tyrimų problema yra nustatyti lyčių lygybės padėtį ES kaimo verslo vadyboje. Straipsnio tikslas – įvertinti moterų ir vyrų santykį tarp ES valstybių narių žemės ūkio valdų vadovų. Mokslinių tyrimų metodika grindžiama neapdorotų duomenų konvertavimu į santykius, duomenų suskaidymą lygybės etalonu ir reitingu. Šis metodas gali būti naudojamas vertinant ir stebint priemonių, skirtų skatinti lyčių lygybę ES kaimo versle, veiksmingumą
Istorijos matmuo literatūros etikos požiūriu: faktas ar emocija?
Get PDFThe author of the article discusses the relationship between historical fact and literary text using the instrument of Literary Ethics and emphasizing the significance of the emotional response of the reader. According to the definitions of Marshall Gregory’s “ethical invitations” it becomes clear that the most important chain connecting the text and the reader is the reader’s emotional response. Hence the article briefly discusses the informational theory of emotions as formulated by Pavel V. Simonov, a theory that explains the possible obstacles to the formation of this emotional connection. As illustrations of these theoretical reflections certain literary texts written by Julijonas Lindė-Dobilas, Bronius Radzevičius and Romualdas Granauskas during different historical and cultural periods are selected. These texts reflect important historical events and provoke the reader to ponder ethical problems. The article reaches the conclusion that the historical fact changes its nature once it enters the realm of literature: it loses its objectivity but becomes as an instrument for the creation of possible worlds.Straipsnyje svarstoma konkretaus istorijos fakto ir literatūros teksto sąveika, pasitelkiant esminius literatūros etikos teiginius ir akcentuojant emocinės skaitytojo reakcijos svarbą. Remiantis Marshallo Gregory’o suformuluotomis „etinių kvietimų“ apibrėžtimis matyti, kad svarbiausias žingsnis jungiant teksto ir skaitytojo grandinę yra emocinis skaitytojo bei teksto santykis, todėl straipsnyje trumpai aptariama Pavelo V. Simonovo suformuluota informacinė emocijų teorija, paaiškinanti galimas kliūtis, trukdančias šiam emociniam ryšiui rastis. Teoriniams svarstymams iliustruoti pasitelkiami skirtingu metu parašyti Julijono Lindės-Dobilo, Broniaus Radzevičiaus ir Romualdo Granausko tekstai, atspindintys svarbius istorinius įvykius ir savitais būdais provokuojantys skaitytoją etiniams svarstymams. Straipsnyje daroma išvada, jog istorijos faktas iš esmės pasikeičia tapęs fikcinio pasaulio dalimi – praranda objektyvumą, bet tampa svarbus kaip instrumentas galimiems pasauliams kurti. 
Nes taip kalba žurnalistai: kaip radijas ir TV veikia lietuvių kalbos pokyčius
Get PDFIn the modern world, media have become an organic part of everyday life, which inevitably changes our relationship with language. However, so far there is no consensus in linguistics and sociolinguistics on whether media affect language, and if so, in what ways. So far there is little empirical evidence on media’s direct influence on language change – it is usually believed that people do not copy pronunciation or ways of talking from TV and radio or if they do, only in limited ways and under certain conditions. However, media undoubtedly exercise indirect influence – they affect understanding about what language is good and legitimate to use in public, and in this way influence the relative prestige and the future potential of different language varieties. The article presents a review of theoretical approaches to direct and indirect influence of media on language and empirical evidences on their influences from other countries. Then the article uses data from various published Lithuanian sociolinguistic studies to discuss the possible influence of Lithuanian broadcast media on the change of the Lithuanian language. The conclusion is reached that media have contributed to the standardization of Lithuanian and the devaluation of traditional dialects because the latter are not represented in the mainstream media programmes by speakers in serious roles. Recently media have also increased the prestige of the ‘lower’ Vilnius speech since the pronunciation standard prescribed in textbooks is not fully realized even by media speakers in serious roles, and the speech heard on radio and TV is closer to the variety spoken in Vilnius.Šiuolaikiniame pasaulyje žiniasklaida ir apskritai medijos yra kasdieninės realybės dalis, neišvengiamai keičianti ir mūsų santykį su kalba. Vis dėlto lingvistikoje ir sociolingvistikoje nėra vieningai sutariama, ar žiniasklaida veikia kalbą ir jei taip, tai kaip. Tyrimais linkstama atmesti tiesioginę žiniasklaidos įtaką sistemingam kalbos kitimui – teigiama, kad žmonės nekopijuoja leksikos, tarties ar gramatinių formų iš ekrano arba tik labai ribotai ir tik tam tikromis sąlygomis. Tačiau netiesioginė žiniasklaidos įtaka patvirtinama – radijas ir TV veikia žmonių supratimą apie tai, kurios kalbos atmainos tinkamos viešumai, o kurios ne, ir taip prisideda prie atmainų santykinio prestižo bei jų galimybių ateityje. Straipsnyje išsamiau pristatomi teoriniai požiūriai į žiniasklaidos tiesioginę ir netiesioginę įtaką kalbai, kitų šalių tyrėjų pateikiami šios įtakos empiriniai įrodymai. Pasitelkiant įvairių lietuvių sociolingvistinių tyrimų duomenis svarstoma, kiek Lietuvos radijas ir televizija prisideda prie lietuvių kalbos pokyčių. Daroma išvada, kad žiniasklaida atliko standartizacijos vaidmenį ir prisidėjo prie tarmių nuvertinimo, nes jos nėra girdimos svarbiausiose nacionalinių transliuotojų televizijos ar radijo laidose iš svarbių kalbėtojų lūpų. Kartu žiniasklaida didina vilnietiškos kalbos prestižą visoje Lietuvoje, nes vadovėlinėmis normomis apibrėžtas tarties standartas nėra realizuojamas radijo ir televizijos eteryje net ir svarbiuose vaidmenyse, o žiniasklaidoje girdima kalba yra artimesnė vilnietiškai kalbos atmainai