Vytautas Magnus University e-Journals
Not a member yet
556 research outputs found
Sort by
INSTITUTIONS FOR FORMING SOCIAL CAPITAL OF AMALGAMATED COMMUNITIES (HROMADAS)
No full textHow are developing and what are the promising institutions of social capital formation in rural areas? The purpose of the article is to substantiate the optimal mechanism for the development of community social institutions in terms of assessing the impact of various forms of organization and regulation of the socio-economic relations of this community on the well-being of its members. With the help of comparative studies, we investigated international experience and domestic practice of the formation of formal and informal institutions of communities social capital (more than 800 units for 2015–2018). The system approach provides to develop principles to a level of a model of co-creation-participation management. Using the methods of strategic management, the authors develop alternative strategies for implementing this model for communities of varying potential. Was allowed the basic principles of the institutional arrangement of the most successful communities. It is proved that the formation of "smart" communities of a new type based on participation is an innovative model of multifunctional development of society, which allows to multiply the socio-ecological and economic potential of the territories and improve the life quality of the population
ELGESIO POŽIŪRIS Į VALSTYBĖS FINANSINIO SAUGUMO BŪKLĖS STEBĖSENĄ
No full textMonitoring of financial security of the state in the current dynamic conditions of increasing financial globalization occurs with the growing role of the human factor, which occupies a central place in the behavioral approach and substantiates the relevance of this study. The purpose of the article is to formulate the relationship between the behavior of participants in financial relations, their gender balance, the introducing a behavioral approach for monitoring the state of financial security and its level. The methodic of work is based on the usage of the expert estimation method, which made it possible to analyze gender differences in the views of economists of financial security and politics, the scientific positions of male and female economists who work in institutions of higher education and have academic degrees. The results of the study indicate a largest average statistically significant difference between the points of view of women and men is fixed on the following issues: the issue of taxation; attitude towards risk; distribution of budget funds; gender gaps; behavioral aspects. The degree of dependence between the behavior of participants in financial relations, their gender balance and level of financial security, which confirms the need to introduce a behavioral approach for monitoring of financial security of the state, is established.Valstybės finansinio saugumo stebėsena dabartinėmis dinamiškomis didėjančios finansinės globalizacijos sąlygomis vyksta didėjant žmogiškojo veiksnio vaidmeniui, kuris užima pagrindinę vietą elgesio požiūriu ir pagrindžia šio tyrimo svarbą. Straipsnio tikslas - suformuluoti ryšį tarp finansinių santykių dalyvių elgesio, jų lyčių pusiausvyros, elgesio metodo, skirto stebėti finansinio saugumo būklę, ir jos lygio. Darbo metodika pagrįsta ekspertų įvertinimo metodo naudojimu, leidžiančiu analizuoti lyčių skirtumus finansinio saugumo ir politikos ekonomistų požiūriu, vyrų ir moterų ekonomistų, dirbančių aukštojo mokslo institucijose, mokslines pozicijas ir turėti akademinių laipsnių. Tyrimo rezultatai rodo, kad didžiausias vidutinis statistiškai reikšmingas skirtumas tarp moterų ir vyrų požiūrio yra nustatytas šiais klausimais: apmokestinimo klausimas; požiūris į riziką; biudžeto lėšų paskirstymas; lyčių skirtumai; elgesio aspektus. Nustatytas finansinių santykių dalyvių elgesio, jų lyčių pusiausvyros ir finansinio saugumo lygio priklausomybės laipsnis, patvirtinantis poreikį įdiegti elgesio metodą valstybės finansiniam saugumui stebėti
KOKYBĖS VADYBOS SISTEMOS LOGISTIKOJE
No full textService quality is one of the most important aspects of enhancing the competitiveness of enterprises. Logistics companies are implementing quality management systems in order to ensure the quality of the services. Whereas logistics companies carry out different activities, there is a risk that application of inadequate quality management system would result in financial losses. Purpose of the research. The purpose of this research paper is to determine the impact of quality management systems used in logistics companies on the competitiveness of the companies. Methodology of the research. A qualitative research of the companies operating in Lithuania was conducted in order to determine what quality management systems are applied in logistics companies. 66 logistics companies working in the field of freight transportation, warehousing, manufacturing and trade were analysed. An interview method was applied for the research, heads of transport departments of the companies were interviewed. The research period was from 2016 to 2018.Paslaugų kokybė yra vienas iš svarbiausių įmonių konkurencingumo didinimo aspektų. Logistikos įmonės įgyvendina kokybės valdymo sistemas, kad užtikrintų paslaugų kokybę. Kadangi logistikos įmonės vykdo įvairią veiklą, kyla pavojus, kad netinkamos kokybės valdymo sistemos taikymas gali sukeltų finansinių nuostolių. Šio darbo tikslas - nustatyti logistikos įmonėse naudojamų kokybės vadybos sistemų įtaką įmonių konkurencingumui. Buvo atliktas kokybiškas Lietuvoje veikiančių įmonių tyrimas siekiant nustatyti, kokias kokybės valdymo sistemas taiko logistikos įmonėse. Išanalizuotos 66 logistikos įmonės, dirbančios krovinių gabenimo, sandėliavimo, gamybos ir prekybos srityje. Tyrimui buvo taikomas interviu metodas, apklausti įmonių transporto skyrių vadovai. Tyrimo laikotarpis buvo nuo 2016 iki 2018 m
Garsažodžių dažnumas, funkcijos ir reikšmės ankstyvojoje vaikystėje
Get PDFThe aim of the article is to discuss language development (from the beginning to the end of the formation of grammatical system) from the perspective of the use of onomatopoeias, focusing on the change of frequency of onomatopoeias, their meanings, and functions during the period under the present investigation. The research data is comprised of a corpus of six children’s language, which was compiled using the method of longitudinal observation. The research has revealed that onomatopoeias are used very frequently in child language. Contrary to some theoretical sources on the meaning of onomatopoeias, they acquire not only the emotive- expressive, but also a nominal meaning: they replace various verbs and nouns. The research has also indicated that onomatopoeias are frequent in child language because of the parents’ language influence, emotional and expressive communication environment, iconic nature of onomatopoeias, uncomplicated structure, and simple articulation. In addition, the meaning of onomatopoeias is often broadened, using them to refer to several concepts. The results of the statistical analysis have indicated that the frequency of the use of onomatopoeias is statistically significantly different in typical and atypical (twin) language development: in the case of typical language development, the number of onomatopoeias decreases, while this tendency has not been observed in early twin language.Straipsnio tikslas – aptarti kalbos raidą (nuo gramatinės sistemos formavimosi pradžios iki gramatinės sistemos susiformavimo) garsažodžių vartojimo aspektu, daugiausia dėmesio kreipiant į garsažodžių dažnumo kitimą analizuojamu laikotarpiu, garsažodžių reikšmes ir funkcijas. Tyrimo šaltinis ‒ 6 vaikų ilgalaikio natūraliojo kalbos stebėjimo būdu sukauptas tekstynas. Tyrimas atskleidė, kad garsažodžiai vaikų kalboje vartojami labai dažnai. Priešingai nei teigiama teoriniuose darbuose, aprašančiuose garsažodžių reikšmes, vaikų kalboje garsažodžiai turi ne tik emocinę-ekspresinę, bet ir nominacinę reikšmę: jais dažnai keičiami įvairūs veiksmažodžiai ir daiktavardžiai. Per tyrimą taip pat nustatyta, kad garsažodžiai vaikų kalboje dažni dėl tėvų kalbos įtakos, emocingos ir ekspresyvios bendravimo aplinkos, ikoniško garsažodžių pobūdžio, nesudėtingos struktūros ir paprastos artikuliacijos, be to, garsažodžių reikšmė dažnai plečiama jais įvardijant kelias sąvokas. Statistinės analizės rezultatai parodė, kad garsažodžių vartojimo dažnumas statistiškai reikšmingai skiriasi tipinėje ir netipinėje (dvynių) kalbos raidoje: tipinės kalbinės raidos atveju garsažodžių mažėja, tačiau ši tendencija neužfiksuota ankstyvojoje dvynių kalboje
Ekspresionistinis kalbos vaizdumas Almio Grybausko „Atklydimuose“
Get PDFThe article aims to actualize the unresearched intrinsic features of expressionism and rectify the peculiarities of poet’s writing style by analyzing the poetry of Almis Grybauskas’s, a poet and translator, from his collection “Atklydimai” (1983). It presents expressionism in the context of a more extensive phenomenon, i.e. literay imagism. This article also takes into consideration the principle of defamiliarization that is typical to Grybauskas’s poetic language. By analyzing 3 texts of his more closely, it exposes the function of expressionist stylistic devices (the creation of integrity of form and content, perspective (motifs of road and journey), the effect of ‘vision’ and awkwardness, the delay of understanding). In the course of analysis it becomes clear that Grybauskas’s expressionism is set up not so much on visuality that is based on external effects (i.e., exogenous graphic form), as on the picturesqueness of language that is oriented towards the structure and the dynamic act of communication (i.e., its intrinsic features). And this allows one to associate Grybauskas’s texts with the German expressionism tradition. The article also reveals that the articulation of expressionism in the texts written by the poet who made his debut in the late Soviet period essentially contradicts the aim of the socialist realism discourse to represent reality in a biased way. Grybauskas’s poetry establishes an autonomous perception of reality, which enables the reader to see the structure that is made from language as a species of spiritual culture.Straipsnio tikslas – analizuojant poeto, vertėjo Almio Grybausko rinkinio „Atklydimai“ (1983) tekstus, aktualizuoti anksčiau netyrinėtus, ekspresionizmui būdingus bruožus, išgryninti stiliaus ypatumus. Ekspresionizmas pristatomas platesnio reiškinio – literatūrinio įvaizdinimo – kontekste. Straipsnyje atsižvelgiama į Grybausko poezijos kalbai įprastą sukeistinimo principą, o išnagrinėjus 3 tekstus parodomos ekspresionizmo stilistikos priemonės – formos ir turinio vientisumo sukūrimas, perspektyvos (kelio, kelionės motyvas), vizijos ir nepatogumo efekto svarba, suvokimo užlaikymas. Atlikta analizė atskleidė, kad Grybausko poezijoje ekspresionizmas remiasi ne tiek išoriniais efektais grįstu vizualumu (išorine grafine forma), kiek į struktūrą, dinamišką komunikacijos aktą orientuotu kalbos vaizdumu (vidinėmis savybėmis). Tai poeto tekstus susieja su vokiškąja tradicija. Straipsnyje taip pat parodoma, kad vėlyvuoju sovietmečiu debiutavusio poeto tekstuose ekspresionizmo raiška iš principo kritiškai polemizuoja su socrealizmo diskurso nuostatomis tendencingai vaizduoti tikrovę. Grybausko poezija parodo autonomišką jos suvokimą, iš kalbos sukurtą struktūrą leidžia matyti kaip dvasinės kultūros atmainą
Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimas spaudoje ir dokumentuose (1988 metų balandis – 1989 metų rugpjūtis)
Get PDFThis collection of sources brings to light documents that reflect the process of re-establishing Vytautas Magnus University from April 1988 to August 1989. It includes articles that appeared in newspapers during that period, diaries, documents, and memoirs kept in Vytautas Magnus University archives, Lithuanian Emigration Institute archives, and the Manuscript collection of the Vilnius University Library. These documents illustrate the development of different conceptions of the reestablishment of Vytautas Magnus University, the positions taken by the main actors, and the confrontations and breaking points occurring in this process. At the beginning of this collection a chronology of events is provided and at its end there is brief information about each of the people mentioned in the collection.Šiame šaltinių rinkinyje publikuojami dokumentai, atspindintys VytautoDidžiojo universiteto atsikūrimo procesą nuo 1988 metų balandžio iki 1989 metų rugpjūčio. Skelbiama kai kurie to laikotarpio spaudoje pasirodę straipsniai, dienoraščiai, VDU archyve, VDU Lietuvių išeivijos instituto archyve ir Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomi dokumentai bei tuo metu pasirodę atsiminimai. Dokumentai iliustruoja skirtingų VDU atkūrimo koncepcijų raidą, pagrindinių veikėjų pozicijas ir konfrontacijas bei lūžinius šio proceso įvykius. Rinkinio pradžioje pateikiama įvykių chronologija, pabaigoje – trumpa informacija apie rinkinyje minimus veikėjus
Pasyvumo strategijų panaudojimas 10–12 metų amžiaus moksleivių grupėje iš transakcinės analizės perspektyvos
No full textThe article shows the results of the research that characterises passivity in the environment of Polish school youth following the assumptions of one of psychotherapeutic concepts – transactional analysis. Passivity should be understood hereas a lack of efficiency in dealing with a problematic situation, which may manifest itself in several strategies. Conclusions concern the scale of the phenomenon, the scope of the use of the respective strategies and the search for the reasons in the area of family relations.Šiuolaikinė mokykla susiduria su daugeliu socialinių ir ekonominių sunkumų, kurie mažina jos veiksmingumą ir neigiamai veikia švietimo veiklos kokybę. Pasyvumas susijęs su socialinėmis problemomis, kurios daro įtaką įvairioms pedagoginės veiklos sritims, taip pat mokinių ir mokytojų santykiams. Straipsnyje apžvelgiami jaunimo pasyvumo mokyklos aplinkoje tyrimo rezultatai. Pasyvumas čia apima vieną iš psichoterapinių koncepcijų prielaidų – transakcinę analizę. Tai suprantama kaip efektyvumo stoka sprendžiant probleminę situaciją, kuri gali pasireikšti keliomis strategijomis: neveikimo, prisitaikėliškumo, agitacijos, neveiksmingumo ar smurto.Tyrimo tikslas – išsiaiškinti pasyvumo strategijos paplitimą tarp 10–12 metų amžiaus Lenkijos mokinių ir jos taikymo sritį. Pateikti rezultatai yra Lenkijos nacionalinės švietimo ministerijos finansuojamo projekto „Auginkime išminčių“ (projektą įgyvendina Atviro švietimo draugija, bendradarbiaujanti su Jano Dlugoszo universitetu Čenstochovoje, Lenkija) dalis. Išvados yra susijusios su jaunimo pasyvumo reiškinio paplitimo mastu, atitinkamų strategijų naudojimo apimtimi ir tokių situacijų priežasčių paieška šeimos santykių srityje
Mokyklų vadovų lyderystės kompetencijų prioritetinių tobulinimo sričių nustatymas
No full textThe aim of the study was to identify needs of developing competencies of Kazakhstani school principals in three domains: student achievement, involving teachers, communicating with parents. The survey included questions about the importance of responsibilities of principals and their training needs. Results indicate that principals experience a shortage of knowledge in the domains of leadership and motivation. They tend to focus on the process of teaching: financial management, human resource management and relations with external partners seem to be less important.Norint pagerinti mokinių pasiekimus, reikėtų skirti didesnį dėmesį mokytojų ir mokyklų lyderių mokymui bei nuolatiniam profesiniam tobulėjimui. Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti prioritetines Kazachijos mokyklų vadovų lyderystės kompetencijų tobulinimo sritis. Atlikta analizė parodė, kad perspektyviausiomis sritimis gerosios patirties perėmimo ir bendro mokymosi prasme laikytinos vadovavimo žmonėms kompetencijos, o tinkamiausia rengimo forma – magistrantūros studijos. Norint išsiaiškinti mokyklų vadovų nuomonę apie lyderystės mokyklos bendruomenėje galimybes, jiems buvo pateiktas klausimynas su pasirenkamais atsakymų variantais. Klausimynas apėmė tris mokyklos veiklos sritis: lyderystę gerinant mokinių pasiekimus; lyderystę įtraukiant mokytojus į sprendimų priėmimo, mokyklos tobulinimo ir politikos formavimo procesus; lyderystę santykiuose su tėvais. Taip pat buvo klausiama, kokios vadovų atsakomybės sritys laikytinos svarbiausiomis ir kokių žinių bei įgūdžių tiriamieji labiausiai pasigenda. Rezultatai parodė, kad tiriamųjų požiūris į galimybes tapti mokyklų bendruomenių lyderiais ir pagerinti įvairius mokyklinės veiklos aspektus yra per daug optimistinis. Kita vertus, mokyklų vadovai teigė, kad jiems labiausiai trūksta žinių bei įgūdžių lyderystės ir motyvavimo srityse. Vertindami svarbiausias vadovų atsakomybės sritis, tiriamieji pagrindinį dėmesį buvo linkę skirti ugdymo procesui: mokymo kokybės vertinimui, mokymosi ir ugdymo turinio vadybai, bendram mokyklos veiklos kokybės vertinimui. Finansų vadyba, žmogiškųjų išteklių vadyba ir santykiai su išorine aplinka tiriamiesiems pasirodė ne tokios svarbios sritys