Vytautas Magnus University e-Journals
Not a member yet
556 research outputs found
Sort by
SMULKAUS VERSLO PLĖTROS KLIŪTYS IR GALIMYBĖS KAIMO VIETOVĖSE
No full textThe study presenting and analysing the barriers and opportunities for small business development in rural areas of Poland and Lithuania.
The scientific problem – how to develop small business in rural areas and what kind of support measures would benefit business developers. Symmetric research in the form of a survey was conducted among 50 researchers-economists from the University of Agriculture in Krakow and in Aleksandras Stulginskis University in Kaunas. The aim of the study was to identify, evaluate and compare barriers and opportunities for small business development in rural areas of Lithuania and Poland and to propose effective incentives for such kinds of businesses.
The main barriers to the development of enterprises in Poland include high pension contributions and a complicated VAT paying system. In Lithuania it was indicated poor economic conditions in rural areas and related unemployment and poverty of some of their inhabitants.
In Poland, huge opportunities for the development of entrepreneurship were perceived in the opening-up of eastern markets and support from the European Union’s funds. In Lithuania– in professional consulting and the use of aid from the EU.Tyrime pristatomos ir analizuojamos smulkaus verslo plėtros kliūtis ir galimybės vystant smulkujį verslą kaimo vietovėse Lenkijoje ir Lietuvoje. Mokslinė problema – kokios smulkaus verslo vystymo galimybės kaimo vietovėse ir kokios paramos priemonės būtų naudingos verslo vystytojams. Tyrimo metu atlikta 50-ies mokslininkų – ekonomistų, dirbančių Žemės ūkio universitete Krokuvoje ir Aleksandro Stulginskio universitete Kaune apklausa. Tyrimo tikslas – nustatyti, įvertinti ir palyginti smulkaus verslo plėtros kaimo vietovėse Lietuvoje ir Lenkijoje kliūtis ir galimybės bei pasiūlyti veiksmingas skatinimo priemonės verslo subjektams.
Pagrindinės Lenkijos įmonių plėtros kliūtys – didelės įmokos į pensijų fondus bei sudėtinga PVM mokėjimo sistema. Lietuvoje – sudėtingos ekonomines sąlygos vystant verslą kaimo vietovėse ir su tuo susijęs nedarbas bei kai kurių jų gyventojų skurdas.
Lenkijoje didelės galimybės verslui plėtoti matomos Rytų šalių valstybių rinkuose ir paramoje iš Europos Sąjungos. Lietuvoje – vystant profesionalias konsultacijas įmonėms ir naudojant ES pagalbą
INOVATYVAUS VAISIŲ IR DARŽOVIŲ ATLIEKŲ GAMYBOS PANAUDOJIMO EFEKTYVUMAS
No full textWaste recycling is one of the priority directions of resource conservation in the agricultural sector. Modern innovations in the use of waste from fruit-and-vegetable production only partly contribute to resolving the contradictions between the growing needs of the population in high-quality food products and the limited production volumes of agricultural raw materials.
The scientific and practical results of the research are based on the monographic method used at the FG (Farm Enterprise) “Agroinnovatsiia” in Zastavniv district of the Chernivtsi region. The method concerns the innovative technology of preserving apple pomace in closed trenches using a natural sorbent, bentonite, and the replacement of a part of concentrates with the preserved apple pomace in feeding rations of pigs. The processing of empirical data by means of statistical and economic methods allowed substantiation of the reduction in the amount of fodder resources required per 1 hwt of gain by 2.2%, a 5.5% reduction in the cost price, and a profit increase by more than 2 times.Atliekų perdirbimas yra viena iš prioritetinių išteklių panaudojimo žemės ūkio sektoriuje krypčių. Šiuolaikinės vaisių ir daržovių gamybos atliekų naudojimo naujovės tik iš dalies prisideda prie prieštaravimų tarp augančių aukštos kokybės maisto produktų gyventojų poreikių ir riboto žemės ūkio žaliavų gamybos kiekio.Moksliniai ir praktiniai tyrimo rezultatai grindžiami monografiniu metodu, atlikus tyrimą žemės ūkio bendrovėje „Agroinnovatsiia“ Chernivts, Zastavnovo rajone. Šis metodas yra susijęs su naujoviška obuolių išspaudų konservavimo technologija uždarose tranšėjose, naudojant natūralų sorbentą, bentonitą ir dalies koncentratų pakeitimą konservuotomis obuolių išspaudomis kiaulių pašaruose. Empirinių duomenų apdorojimas statistiniais ir ekonominiais metodais leido pagrįsti reikalingų pašarų išteklių kiekio sumažėjimą.Reikšminiai žodžiai: bentonitas, konservuotos obuolių išspaudos, pelnas, vidutinė paros norma, kiaulių kaina, kaina
ETIŠKAS VADOVAVIMO STILIUS: VADOVŲ IR PAVALDINIŲ POŽIŪRIS
Get PDF Some of the previous studies found managers‘ perceptions of their leadership style ethics to have significant effects on employees‘ attitudes to it. However, the studies on this field have been quite rare; the results are inconclusive. Thus, the aim of this study was to investigate the relationship between the approaches of managers and employees about the ethical leadership style. The study involved 30 managers and 242 subordinates working in different Lithuanian organizations. A perceived ethical leadership style was assessed with the help of Brown (2005) questionnaire. The study found that the managers who evaluated their leadership ethics with high scores were evaluated by their employees the same ethical as the managers who evaluated their leadership ethics as average. The managers who evaluated their leadership ethics with low scores were evaluated by their employees as less ethical than managers who evaluated their leadership ethics as average. The findings also displayed that the more managers perceive their leadership style as ethical, the more employees perceive their managers as ethical. Ankstesniais tyrimais nustatyta, jog skirtingas vadovų požiūris į savo vadovavimo etiškumą suformuoja nevienodą pavaldinių požiūrį į jį. Kita vertus, šios srities tyrimai yra gana reti; autoriai pateikia nevienareikšmiškus rezultatus. Todėl šio tyrimo tikslas – nustatyti sąsają tarp vadovo ir pavaldinių požiūrio į vadovavimo etiškumą. Tyrime dalyvavo 272 respondentai iš įvairiuose Lietuvos miestuose esančių organizacijų (30 vadovų ir 242 jų pavaldiniai). Etiškam vadovavimo stiliui vertinti naudotas Brown (2005b) klausimynas (ELS). Nustatyta, jog aukštais balais savo vadovavimo etiškumą vertinančius vadovus pavaldiniai suvokia vienodai etiškais, kaip ir vidutiniais balais savo vadovavimo etiškumą vertinančius vadovus. Vidutiniais balais savo vadovavimo etiškumą vertinančius vadovus pavaldiniai yra linkę laikyti etiškesniais už žemais balais savo vadovavimo etiškumą vertinančius vadovus. Tyrimo rezultatais patvirtinta: kuo vadovai savo vadovavimo stilių vertina kaip etiškesnį, tuo pavaldiniai jų vadovavimo stilių taip pat vertina kaip etiškesnį
INOVATYVAUS UŽIMTUMO VALSTYBINIS REGLAMENTAS INOVATYVOS ĮMONĖS PLĖTROS KONTEKSTE
No full textThe basis for the development of an innovative economy in Ukraine is to ensure the functioning of innovative entrepreneurship. At the same time, the efficiency of enterprises is conditioned by the use of innovative types of employment, aimed at providing them with highly qualified specialists with the necessary level of motivation to work. In their turn, the processes of effective formation of innovative employment involve the control by the state authorities. The aim of the study is to develop the architectonics of the state regulation mechanism of the innovative employment in Ukraine. To achieve this goal, the following methods of scientific research were used: the method of statistical analysis; the method of comparison and synthesis; the abstract-logical method; the graphic method. According to the results of the study, the recommendations on implementation of the regulation mechanism of innovative employment in Ukraine were suggested for use in practical activity of public authorities.Inovatyvios ekonominės plėtros Ukrainoje pagrindas yra užtikrinti novatorišką verslumo funkcionavimą. Tuo pat metu įmonių efektyvumą lemia inovatyvių užimtumo būdų panaudojimas, siekiant suteikti rinkai aukštos kvalifikacijos specialistus, turinčius reikiamą motyvaciją dirbti. Savo ruožtu, efektyvaus novatoriško darbo formavimo procesai apima valstybės institucijų kontrolę. Tyrimo tikslas - plėtoti Ukrainos novatoriško užimtumo valstybės reguliavimo mechanizmo architektoniką. Šiam tikslui pasiekti buvo naudojami tokie mokslinio tyrimo metodai: statistinės analizės metodas; palyginimo ir sintezės metodas; abstraktus-loginis metodas; grafinis metodas. Remiantis tyrimo rezultatais, rekomenduojamos rekomendacijos dėl naujoviško užimtumo reguliavimo mechanizmo įgyvendinimo Ukrainoje, siekiant jas panaudoti praktinėje valdžios institucijų veikloje.Reikšminiai žodžiai: inovacinė veikla, novatoriškas užimtumas, novatoriškas verslumas, inovacijų užimtumo reguliavimo mechanizmas, darbo rinka.JEL kodai E24, L26, O32, O38
INFRASTRUKTŪROS VYSTYMOSI POVEIKIS BRICS ŠALYSE
No full textThis study weighed the impact of infrastructure on economic growth for the BRICS countries. To pull through this study two different models have been used. For exigency regarding our objectives, data of 36 ranging from 1981 -2016 years has been conjured up for the BRICS countries. The findings of this study have brought forth the theory from the oblivion that transport infrastructure and telecommunication infrastructure brings about positive impact on economic growth as compare to energy infrastructure. Nevertheless the policymakers of BRIC countries ought to have pondered over the policies of physical as well as social infrastructure. This study also promulgates that in these new times where technology leads the way, there is a dire need to put the might of policymakers behind the telecommunication infrastructure as the future will draw opulence in this sector.Šiame dokumente buvo įvertintas infrastruktūros poveikis BRICS šalių ekonominim augimui. Taip pat išanalizuoti priežastiniai ryšiai tarp infrastruktūros plėtros ir ekonominio augimo. Šiam tikslui pasiekti buvo naudojami du skirtingi modeliai bei naudoti 1981–2016 metų duomenys. Analizei atlikti buvo pritaikytas ARDL modelis. Šio tyrimo išvados parodė, kad transporto ir telekomunikacijų infrastruktūra daro teigiamą poveikį ekonomikos augimui, palyginti su energetikos infrastruktūra. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad būtina sukurti politiką, kuri pagerintų fizinę ir socialinę infrastruktūrą. Šiais naujais laikais, kai technologijos rodo pavyzdį, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas telekomunikacijų infrastruktūrai
„Karalius nuogas!“: individualaus ir grupinio įsivertinimo (ne)efektyvumas aukštajame moksle
No full textIn this study, we examine how students grade themselves in comparison with their peers and teachers. Results were formed from a sample of 169 first-year students signed up to the course “Introduction to Management”, run by the School of Business at the University of Iceland and based on a cooperative learning strategy. Irrespective of whether students were evaluating their individual or group work, the mean outcomes suggest that their own grading is much higher than that of their peers, and higher again than their teachers. These results suggest that the self-interest of the Homo economicus was clouding objectivity, and it is also likely that the inexperience of the new undergraduates in such grading approaches played a role. Future research should not abandon the idea of self-assessment as a means of developing critical capacities among students, but rather seek to explore whether these results are replicated in other educational settings, such as different disciplines and sub-disciplines, and whether more experienced students, such as third-year undergraduates, demonstrate similar behavioral responses.Straipsnyje siekiama atskleisti, ar individualus ir grupinis savęs vertinimas yra efektyvus dirbant su verslo studentais. Tokią mokslinę problemą ėmėmės tyrinėti dėl esamų tam tikrų prieštarų. Kaip žinia, verslo studijos yra glaudžiai susijusios su verslo rinka ir jos kaita. Viena vertus, kalbama apie pasikeitusius reikalavimus asmens gebėjimams darbo rinkoje, t. y. lankstumas, kritinis mąstymas, lyderystė, orientacija į žmones ir t. t. Tačiau verslo rinkos pasaulyje vis dar akcentuotini į tikslą orientuoti asmens gebėjimai, tokie kaip greito rezultato pasiekimas mažomis sąnaudomis, nepaslankumas. Tad vertybiškai verslo studijų studentų ir rengimas, ir veikimas rinkoje pagrįstas homo economicus principu. Ir apskirai žvelgdami į švietimo sferą matome vis dar gajų neoliberalų švietimo modelį, kuris yra orientuotas į trumpalaikius tikslus, o švietimas suprantamas per pragmatinę-technologinę prizmę. Todėl šiame tyrime buvo įdomu, ar individualus ir grupinis įsivertinimas yra efektyvus dirbant su verslo studentais, kadangi įsivertinimas (bet kuria forma) reikalauja iš asmens kritinio mąstymo, reflektavimo, ilgalaikių tikslų numatymo ir pan.Tyrimas atliktas Islandijos universiteto Verslo fakultete su pirmojo kurso studentais (N=169). Tiriamieji klausė kursą Įvadas į vadybą, kuris buvo paremtas mokymosi bendradarbiaujant strategija. Šiame straipsnyje atskleidžiama, kaip taikytant šią strategiją studentai individualiai ir grupėje įsivertino savo ir grupės darbą. Duomenys atskleidė, kad studentai tiek individualiai, tiek grupės lygmeniu yra linkę savo darbą pervertinti ir skiria sau aukščiausius įvertinimus. Be to, studentai yra linkę save vertinti geriau nei dėstytojas. Tiriamuoju atveju nenustatyta savęs vertinimo skirtumų lyties atžvilgiu.Taigi straipsnyje ne tik aktualizuojami individualus ir grupinis įsivertinimas aukštajame moksle, į verslo studentų įsivertinimą žvelgiama per homus economicus prizmę, bet ir teikiamos įžvalgos, kurios yra aktualios ir teorijai, ir praktikai
Younger School Age Pupils and Their Perception of Personal and Social Development in the Context of Extracurricular Activities
Get PDFThe aim of this study is to introduce the topic of the Personal and Social Development as part of the educational programs in Slovakia and in the Czech Republic. We studied this theme as a part of an extracurricular education. In comparison to foreign education programs, the Slovak and Czech education programs include fewer topics.In our research, we focused on how pupils in Slovakia in their hobby groups perceived the selected topics of the cross-sectional theme of Personal and Social Development, how the topics were understood and how this theme was reflected in their behavior.Manoma, kad kognityvinis lygis pasiekiamas anksčiau nei elgesio lygis. Vaikai yra įgiję daug išsamių žinių ir sugeba suprasti daugelį dalykų, tačiau tai pasireiškia žemu savireguliacijos laipsniu. Ši problema kyla dėl to, kad vaikai stokoja bendrųjų tarpasmeninių įgūdžių, kurie gali būti įgyti plėtojant tarpsektorines asmeninio ir socialinio vystymosi temas.Mes matome atvirą galimybę įgyvendinti tarpsektorines temas užklasinėje veikloje. Įvairūs laisvalaikio užsiėmimai atskleidžia tam tikrus asmeninio ir socialinio vystymosi aspektus, į kuriuos dėmesys nukreipiamas atsižvelgiant į mokymo programoje nurodytus tikslus. Tikėtina, kad diskusijos metodas būtų tinkamas ne tik pažintinėms kompetencijoms, bet ir bendriesiems tarpasmeniniams įgūdžiams lavinti. Socialinis ir asmeninis vystymasis vyksta natūralioje aplinkoje, tačiau ne visada norima linkme. Įgyvendintos veiklos įrodė, kad pedagoginėje praktikoje būtina ,,didinti informuotumą“ apie šį vaikų vystymosi aspektą. Yra programų, kurios skirtos socialinių įgūdžių įgijimui ir asmeniniam vystymuisi. Šios programos gali būti įtrauktos į mokyklų ugdymo planus. Manome, kad pirmiausia mokiniams skirtomis programomis turėtų pasidomėti patys mokytojai ir tik tada jas įgyvendinti ugdymo procese
Tapatumo paieškos ir ugdymas paradigminės dichotomijos konflikte
Get PDFThis article presents basic insights on the concept of identity unfolding the dichotomy of viewpoints on this social construct. The concept can be researched following logical, ontological, or epistemic perspectives. From the historic point of view identity retrieval was associated with the restructuration process of society that continued from the epochs of Renaissance and Enlightenment and has been emphasized in modern and postmodern changes. It should be noted that scientific debates highlight the dichotomy between two approaches to identity. The issue stands in regard to what degree and whether identities have been constructed by the individual who is independent to choose a set of identities (Kant) or the degree to which the identities have been determined culturally and individually (Hegel).The variety of notions has made a proposition that identity is interrelated with social interaction which highly influences individual’s conceptualization of selfness and otherness. Thus, the conclusion that identity is socially constructed can be drawn after thorough literature review. What is more, identity can be negotiated through interactions between individuals that result in identity change, determination, defense or maintenance. The multiplicity of scientific approaches to identity proves the importance and actuality of debates on identity issues involving different viewpoints and argumentation concerning issues in educational sciences.Straipsnyje aptariamas dichotominis požiūris į tapatybės sampratą bei jos ugdymo perspektyvas. Šis procesas nėra baigtinis, todėl tapatybės ugdymas gali kisti laike bei erdvėje, tampdamas (ne)sąmoninga veikla, apimančia socialines patirtis, realius ir idealizuotus lūkesčius, grindžiamus aš ir kito santykiu. Siekta išsiaiškinti, kaip kito požiūris į tapatybės ugdymą kelių paradigmų sankirtoje. Atlikta kokybinė turinio analizė atskleidė, kad nuomonių pliuralizmas įgalina ieškoti naujų atsakymų, padedančių individui ugdyti savąjį tapatumą ir tokiu būdu kurti santykį su savimi ir visuomene
Iredentinis diskursas Tarybų Lietuvos spaudoje 1941–1945 metais: nuo teritorinių pretenzijų iki „lietuviškų žemių sujungimo“
Get PDFBased on the Soviet Lithuanian periodical press of 1941–1945, the article analyzes the expression of territorial claims of the Soviet Lithuanian leadership from the beginning of the war between Germany and the Soviet Union until the restoration of Soviet Lithuania in 1945. The article explains when and how the Lithuanian irredentism was actualized and how its form evolved. The irredentist discourse of Soviet Lithuania is analyzed in the light of the circumstances of the restoration and territorial transformation of Soviet Lithuania at the end of World War II. In fact, in 1944–1945, new Soviet Lithuania was created, which included Vilnius and Klaipėda. Therefore, the article focuses on the “traditionally” dominant territories on the western side of the Lithuanian lands, namely, Klaipėda region and another part of East Prussia beyond the Nemunas River.Remiantis 1941–1945 m. Tarybų Lietuvos periodine spauda, straipsnyje analizuojama Tarybų Lietuvos vadovybės pretenzijų į iredentines teritorijas raiška nuo Vokietijos karo su Tarybų Sąjunga pradžios iki Tarybų Lietuvos atkūrimo, t. y. iki 1945 m. pabaigos. Atskleidžiama, kada ir kaip buvo aktualizuotas lietuviškas iredentizmas ir kas turėjo įtakos jo raiškai, analizuojamas Tarybų Lietuvos iredentinis diskursas, jo kaita bei Tarybų Lietuvos atkūrimo ir jos teritorinės transformacijos Antrojo pasaulinio karo pabaigoje aplinkybės. 1944–1945 m. iš esmės kūrėsi nauja Tarybų Lietuva su Vilniumi ir Klaipėda. Tad šiame straipsnyje tyrimas orientuotas į Lietuvoje „tradiciškai“ iredentinėmis laikytas teritorijas lietuviškų žemių vakariniame pakraštyje – į Klaipėdos kraštą ir kitą Rytų Prūsijos teritorijos dalį dešinėje Nemuno upės pusėje
Latvijos konsulatas Klaipėdoje 1920–1940 m.
Get PDFBased on the analysis and synthesis of primary sources (the article makes use of the material from thirteen funds from the Lithuanian Central State Archives (hereinafter – LCSA), information from published documents, statistical publications and the periodical press of the region), the article analyses the stages of development of the Latvian consulate in Klaipėda in 1920–1940. It specifies the circumstances of establishment, functioning and closure of the Latvian consulate; the cases of consuls – Alfreds Misse, Peteris Kalcenavs, Karlis Freimanis, Janis Riekstiņš and Janis Seskis – are discussed. The article covers the activities of the Latvian consulate in Klaipėda in 1920–1940; it analyses the changes in the ranks of the Latvian consulate, its personnel and the cultural activities of consuls.Remiantis vien pirminių šaltinių analize ir sinteze (straipsnyje panaudota trylikos Lietuvos centrinio valstybės archyvo (toliau – LCVA) fondų medžiaga, informacija, esanti publikuotuose dokumentuose, statistiniuose leidiniuose ir krašto periodinėje spaudoje), straipsnyje nagrinėjamas latvių konsulato Klaipėdoje raidos 1920–1940 m. etapai. Įvardijamos Latvijos konsulato steigimo, funkcionavimo ir uždarymo aplinkybės, išskiriami konsulų – Alfreds’o Misse, Peterio Kalcenavs’o, Karlio Freimanio, Janio Riekstiņš’o ir Janio Seskio – atvejai. Aptariama 1920–1940 m. Klaipėdoje veikusio Latvijos konsulato veikla, analizuojami Latvijos konsulato rangų pokyčiai, personalas, konsulų kultūrinė veikla